Story

  1 1 |              aukštų smilgų. Jos apavas ir lazdos galas buvo nubaltinti
  2 1 |              paėjo dar keletą žingsnių ir, išgirdusi balsą, stabtelėjo
  3 1 |              ją šaukti, pakraipė galvą ir vėl sujudėjo.~    Antrąkart
  4 1 |               į daubą pasirūkštyniauti ir atsisėdusi prie kupsto,
  5 1 |           sulysęs, įkritusiais šonais, ir Uogelė nespėjo gyvulio pasišaukti,
  6 1 |          neramių minčių. Sulaukus ryto ir pasijutus kiek geriau, nieko
  7 1 |             užmiršo, kojos ėmė pintis, ir prakaito lašai pasruvo veido
  8 1 |              Balsas kalbino ne geruoju ir, kaip senutei atrodė, buvo
  9 1 |          Svarstydama šituos reiškinius ir spręsdama, kas reikės padaryti
 10 1 |            kaimo pavadinimu, apsidairė ir tęsė kelionę senuoju taku.
 11 1 |             jos vardo apylinkėj niekas ir nežinojo. Uogelei teko nepavydėtina
 12 1 |           įmanydama ėmė ūdyti: tingine ir tursa, veltėde ir taip,
 13 1 |              tingine ir tursa, veltėde ir taip, jog žmogui gėda sakyti.
 14 1 |              senutės visą namų valdžią ir užrakinusi laikė ne tik
 15 1 |                ne tik mėsą, pieną, bet ir adatą.~    Paskum bobšė
 16 1 |      musmirėmis nunuodyti. Nors senutė ir spyrėsi, kad ne nuo jos
 17 1 |              supykdė Uogelę su sūnumi, ir buvo tik proga ja atsikratyti.~   
 18 1 |            turėdama neginčijamą globos ir karšinimo teisę, nebandė
 19 1 |            verpti, austi, ravėti daržų ir dažnam įtiko. Sūnus ir marti,
 20 1 |           daržų ir dažnam įtiko. Sūnus ir marti, rodos, visai ją užmiršo.
 21 1 |                senutės liga.~    - Ims ir pasimirs... - kalbėjo žmogus,
 22 1 |         praverčia neįdomiam pokalbiui. Ir vargu ar Japonas būtų daugiau
 23 1 |         lankiusis špitolėj pas kleboną ir teiravusis, kiek galėtų
 24 1 |           Kotrynos paveikslu iš vienos ir švento Antano iš kitos pusės.~    -
 25 1 |               nuo ano, o per tiek metų ir sudėjo, - pasvarstė žmogus.~   
 26 1 |          atlyžo:~    - Kaimyne, juk aš ir boba sakėm: tik tu gyvenk,
 27 1 |               prieš ją… Užėjo, užvirė, ir gana. Baisiai unarava… baisiai!
 28 1 |              Tą patį Japonas pakartojo ir dar kitiems pažįstamiems,
 29 1 |     pažįstamiems, bet visas jo dėmesys ir klausa budėjo: rasi dar
 30 1 |          sustabdė vežimą prie špitolės ir bažnyčios tarnams apdalino
 31 1 |               jam rūpėjo sužinoti, jis ir sužinojo, bet ne daugiau:
 32 1 |                rudine iki žemės, vyras ir jo moteris. Pametę arkliams,
 33 1 |       Įėjusiems kampas padvelkė drėgme ir kačių šlapumu. Aplik ligonės
 34 1 |               tysojo tarp savo verpalų ir nuogos sienos.~    Uogelė
 35 1 |             sausą, tartum luobą, ranką ir nevikriai ją vėl paleido.
 36 1 |       nepatenkintas burbtelėjo Japonas ir, ištraukęs iš kišenės plokščią
 37 1 |               skysčio dalis išsiliejo, ir valandėlę senutės lūpose
 38 1 |          Ligonei atsirūgus, jis plyšo, ir išvemti vaistai su tąsiomis
 39 1 |               bus geriau, važiuosim… - ir marti vėl išliejo.~    -
 40 1 |             saviškius, kartu pradžiugo ir surūstėjo, - Pa - pa... -
 41 1 |            aprengę naujais drabužiais. Ir keletą dienų Japonas su
 42 1 |             Gal pamuštiny užsiuvo!~    Ir vėl tarp godžių marčios
 43 1 |        suliepsnojo, liežuvis atsirišo, ir po ilgos tylos, lyg pati
 44 1 |              laukan. Motinos karšinimo ir pakasynų išlaidos smarkiai
 45 1 |              dingo patalinė, o greitai ir dovanotieji drabužiai. Motina
 46 1 |              virtuvę susigrūdo daiktai ir žmonės, šaltesnėmis dienomis
 47 1 |                 pro aitrius žabų dūmus ir aslos dulkes godžiai lekuodama
 48 1 |                skvernais motinos galvą ir grabaliodamas lentynoj,
 49 1 |            plaktukas.~    Uogelė, nors ir su guzu pakaušy, nesiskundė.
 50 1 |               greičiau įsiūbavo Japono ir jo moters kantrybę. Kas
 51 1 |            Uogelė.~    Smilko ji lėtai ir ilgai. Kartais atrodė bus
 52 1 |            ežys. Mažai ką Uogelė valgė ir vis dažniau pati su savimi
 53 1 |              vidų padėt. Užtūpė kampą, ir kas jai!~    Karvę buvo
 54 1 |              trukdė "ta", kuriai sūnus ir vardo gailėjosi, vis dar
 55 1 |             kasdien rasdavo progos sau ir kitiems iš Uogelės pasidaryti
 56 1 |            mirktelėdavo į senutės pusę ir garsiai, kad ji girdėtų,
 57 1 |              žodį, ilgai krutinęs ūsus ir lūpas, kartais perskaitydavo
 58 1 |              perskaitydavo eilutę, bet ir tai iš kito galo. Jei laikrašty
 59 1 |              Prancūzijoj siaučia badas ir gyventojai, susėdę aplink
 60 1 |                 Grįžus į namus Uogelei ir laukiant karvės apsiteliavimo,
 61 1 |            permirkusį laikraščio kampą ir dažnai, nė vieno žodžio
 62 1 |              kamisija, įkiša į maišą - ir po ledu…~    Viena akimi
 63 1 |           Uogelės galvos ištempė virvę ir padžiovė apledijusius skalbinius.
 64 1 |             puksėjo po savo skarmalais ir pagaliau nusprendė atsigulti
 65 1 |               pakeistais į gelžgalius, ir, viską sutvarkiusi, atsigulė.
 66 1 |              girdant gyvulių, nueinant ir ateinant pažįstamų. Nematė
 67 1 |             ateinant pažįstamų. Nematė ir kasdieniško aslos gyvenimo,
 68 1 |            smilkstančios ugnies, katės ir net kartais įbėgančio, visuomet
 69 1 |           akyse... Rodos, buvo vasara, ir pro atviras duris pamatė
 70 1 |              tu darai! - suriko Uogelė ir pakilo atimti iš Nikodimo
 71 1 |                paskum švystelėjo šonan ir sugriuvo asloje. Rado ją
 72 1 |                 šaukdama įvertė guolin ir pamačiusi, kad anyta neišgali,
 73 1 |                senutės galvą vis artyn ir artyn svyrant prie krūtinės.~   
 74 1 |             šimto…~    Priešini sūnaus ir marčios viltims, motina
 75 1 |              šildytos bulbienės lėkštę ir ėmė giedoti. Uogelė giedojo
 76 1 |                 priėjo prie giedančios ir pradėjo ją matuoti. Uogelės
 77 1 |            Japonas pastatė kampe lentą ir pradėjo griostis lentynoje.
 78 1 |             prie motinos galvos kėdutę ir atsisėdo piaustyti tabako.~    -
 79 1 |      vartydamas ilgą peilį.~    Uogelė ir nekrustėli. Viena ranka
 80 1 |         atsiliepia ramiu balsu Japonas ir, nenusiėmęs kepurės, su
 81 1 |                kūliais verčiasi į orą, ir įšalus žemė skamba po sunkiomis
 82 1 |           laukiąs karvės apsiteliavimo ir tik išeidamas, lyg tarp
 83 1 |           užtraukus, prie jų prisidėjo ir karvės baubimas virtuvėje,
 84 2 |          REIKALAI ~    Ona Strakalienė ir Rozalija Vyturytė buvo kaltinamos,
 85 2 |          sutartinai veikdamos, apgaule ir suktumu išviliojo iš Mikasės
 86 2 |             pagalvių, naujus kailinius ir lašinių paltį.~    Abi kaltinamosios
 87 2 |              ji žinoma Cukierkos vardu ir verčiasi, pardavinėdama
 88 2 |            nusigręžus į šalį, abejinga ir gal pasitikinti, kad joks
 89 2 |              jos kūną dengiančių skarų ir sijonų eiles.~    Mikasė
 90 2 |              pakartoja teisėjo žodžius ir mirksėdama atsigręžia į
 91 2 |               venkite netikrų vardų! - ir ramiai priduria: - Pasakokite!~   
 92 2 |        perbraukia įsiliepsnojusį veidą ir tęsia:~    - Kė aš užėjau
 93 2 |         nusišluosto akis, išsišnypščia ir, kūkčiojančiu balsu, valdydamos:~    ,,
 94 2 |               kas tau yr? Aš jam viską ir apsakiau, tė jis mane apraminu
 95 2 |         apsakiau, tė jis mane apraminu ir nuvedi į paliciją. Palicijanc
 96 2 |              jos kūną dengiančių skarų ir sijonų eiles.~
 97 3 |                smėlio juosta vis tolyn ir tolyn. Pamatęs kaimo namus
 98 3 |             tolyn. Pamatęs kaimo namus ir geležinkelio pylimu ropojančias
 99 3 |                švelniame laukų aksome, ir vieversio daina mokytojo
100 3 |        varpinės, atsigulti lygiai taip ir spręsti jį kankinamus klausimus.
101 3 |                trečios klasės kukulis, ir galvoja: erdvė! Gerai, tegul
102 3 |       milijardus mylių, tegul jos tolį ir plotį neišreikši nė viso
103 3 |               įkaisdavo, jis pakildavo ir bėgdavo, stengdamasis daugiau
104 3 |       kilometrų į mokyklą Prie mėnulio ir gatvės šviesos, neturėdamas
105 3 |                sprendė savo uždavinius ir, rydamas ašaras, skaitė
106 3 |                bibliotekos į paskaitas ir vėlai grįžtantį į savo drėgną,
107 3 |            sacharinu užsaldytas vanduo ir duona. Bet koks jis tuomet
108 3 |             rėžti visiems tiesą į akis ir nieko nebijojo prarasti.~   
109 3 |                jo jaunystės paveiksle. Ir visa, kas dabar buvo, kuo
110 3 |           menka. Mintyse jis kartojo: "Ir dar tu drebi?! Stengies
111 3 |       būkštauji ne taip žodį pasakęs?! Ir kam, kuriems galams? Argi
112 3 |     neveidmainiavus, nelaužius sąžinės ir įsitikinimų, praeit stačiam,
113 3 |        neslepiant juoko ten, kur verta ir reikia juoktis, nesibijant
114 3 |              Škėma kažkaip išgiedrėjęs ir, nejučiomis perkratęs savo
115 3 |           kažką seniai pamestą, brangų ir kilnų... Ir buvo toks jausmas,
116 3 |            pamestą, brangų ir kilnų... Ir buvo toks jausmas, jog šiandien
117 3 |               praėjus dirstelėjo atgal ir prikando lūpą: "Mūsų departamento
118 3 |             šias prasidėjusias baimes, ir, ramindamasis, jis nusprendė: "
119 3 |        opozicinį dienraštį, užsimokėjo ir, skaitydamas jį, patraukė
120 3 |              daugiausia pats stebėjosi ir tyrė tą naująjį jausmą,
121 3 |           jausmą, kuris jį kartu slėgė ir kėlė. Paprastai jis pirkdavosi
122 3 |                viešai. Su šia negudria ir bieveik juokinga atsargumo
123 3 |       patefonas, linksmi moterų balsai ir vyrų juokas. Į orą švystelėjo
124 3 |            nedidelė apskrita moteriškė ir toks pat dručkis, akiniuotas
125 3 |              vėl pašoko, ištiesė ranką ir prikėlė savo damą. Nebe
126 3 |             pirmos jaunystės mašininkė ir viengungis Jonas Kleiva,
127 3 |              inspektorius, užsikvempęs ir šnypšdamas, dingo žalioje
128 3 |                pušies paūksmėje sėdėjo ir gulėjo aplink išklotą staltiesę,
129 3 |      kompanijos dalyviai: trys moterys ir vienas vyras. Čia pat, ant
130 3 |           gulėjo numestas meškerykotis ir ant kabliuko užmauta sudžiūvusi,
131 3 |            būrį, Škėma atrodė linksmas ir meilus. Jis tuojau išlenkė
132 3 |           plokštelę. Tuo metu atsirado ir inspektorius su sukaitusia
133 3 |             Kai tik juokai kiek nurimo ir inspektorius nukabinęs foto
134 3 |           krepšio išvyniojo saldainius ir riešutus. Riešutai suteikė
135 3 |               prasme paminėti žvėrelį, ir juokai, anekdotai, nepasižymį
136 3 |        inspektoriui lemiamos reikšmės, ir tuojau nurodė į vieną pranašingą
137 3 |                inspektoriaus kelnaitės ir mašininkės maudymosi eilutė.~   
138 3 |          užniūniavo, o vyrai, jų tarpe ir Škėma, aplenkę naują, dar
139 3 |      nesitikėjęs tokio mokytojo smūgio ir laikęs jį pusiau savu žmogumi,
140 3 |           pusiau savu žmogumi, paraudo ir, bandęs prieštarauti, užsikirto.
141 3 |            raštvedys bailiai apsidairė ir smuko prie ponių.~    -
142 3 |               įsiaudrinęs mokytojas, - ir nepalyginsi! Tegul ir nesu
143 3 |                  ir nepalyginsi! Tegul ir nesu jau toks didelis jos
144 3 |            demokratijos tave muša, bet ir rėkt duoda, o prie tų autoritarinių
145 3 |             riktelėjo prišokusi žmona, ir tame jos žody buvo įspėjimas,
146 3 |         žinomas inspektoriaus landumas ir veikla, kurios aukomis jau
147 3 |           bijodamas tolimesnio slidaus ir rizikingo kompanijonų pokalbio,
148 3 |             inspektorių, bet šis visai ir nežiūrėjo į liberalo pusę.
149 3 |              jis iššoko daug anksčiau, ir, iš tolo linktelėjęs galvą,
150 3 |               A, didelis daiktas! Taip ir reikia!..." kartojo Škėma
151 3 |               abejojimus.~    Pagaliau ir jis su žmona, veik paskutinieji,
152 3 |             pirma, jis, su lagaminėliu ir meškere, paskum.~    - Valdytumeis!
153 3 |                tai pamatysi... Kas tau ir pasidarė, aš nežinau! -
154 3 |           seniau rusėjusi baimė atgijo ir pradėjo graužti. Jis net
155 3 |                mes skrybėlę, apsiaustą ir, pabraukęs per išrasojusią,
156 3 |       pasišauks gimnazijos direktorius ir mikčiodamas pakiš raštą?..
157 3 |        neseniai baigė istorijos skyrių ir jau, gal būt, laukia tik
158 3 |                 pasižiūrėjo į laikrodį ir, įsistojęs į šlepetes, tyliai
159 3 |            sunku. Pastovėjęs valandėlę ir nesulaukęs atsakymo, jis
160 3 |             lovą. Paskum vėl atsistojo ir ėmė vaikščioti po kambarį.
161 3 |          mokytojas vis žingsniavo, ten ir atgal. Skubą į įstaigas
162 3 |           greta jo stabtelėjo praeivis ir užkalbino. Tai buvo raštvedys.~    -
163 3 |       atsigręžė mokytojas kiek sumišęs ir pasisakė laukiąs čia vieno
164 3 |                būt, neateis, - pridūrė ir sužingsniavo greta raštvedžio.~   
165 3 |              paėmė už alkūnės raštvedį ir droviai pakuždėjo:~    -
166 3 |             gert. Tik porą kleboniškų, ir kvailas...~    Raštvedys
167 3 |                       Tiesą sakant, aš ir negirdėjau, apie ką jūs
168 3 |                namie nerado. Nerado jo ir ministerijoj. Tik apie pietus,
169 3 |                senojo miesto į naująjį ir bėgdamas šiltais inspektoriaus
170 3 |          nežinau. Tik porą kleboniškų, ir durnas darausi...~
171 4 |               negavusį gerai išdžiūti, ir tarėsi jį pusryčiukais susivežti.
172 4 |          Dirbantis vienu tarpu sustojo ir įsiklausė: drėgmės persunktoje
173 4 |           Kriauza mažai kreipė dėmesio ir, paspaudęs delną, vėl nusitvėrė
174 4 |            kaip vyturiukų, Parrepėčkos ir tėvelytis, balas džiovindamas".~   
175 4 |              našlys, gerokai perkaršęs ir pasiviliojo jaunikius jau
176 4 |            nuolatiniu savo krankšėjimu ir nusiskundimais greita mirtimi.
177 4 |             namus žentų jis neįsileido ir užsispyręs tvirtino:~    -
178 4 |                 nieko nenusinešiu. Ten ir žinokitės!~    Kriauza apsisvarstė
179 4 |                    Kriauza apsisvarstė ir paėmė rauplėtąją Mortą.
180 4 |                  pasakė porąkart vyras ir po metų su savo pagalviu
181 4 |            samdinės mergos.~    Kantri ir nebylė, nemokanti skųstis,
182 4 |               ji, teisėta žmona - vyro ir jo meilužės tarnaitė.~   
183 4 |              tėvelytis, į kurio dusulį ir kranksėjimą Kriauza dėjo
184 4 |              Kriauza dėjo visas viltis ir net mažų skolų pasidarė,
185 4 |               kaklu šilkinę skepetaitę ir ėmė ilgais pasisveikinimais
186 4 |                ilgais pasisveikinimais ir atsisveikinimais delnus
187 4 |              nepertrapsnodavo įsigėręs ir, matyt, bobų sijonams nepakako
188 4 |             suprato, kad senio kosulys ir skundai greitu galu buvo
189 4 |         kurioms taip patiko jo kosulys ir neilgas povestuvinis gyvenimas.~    -
190 4 |              kvaišta. Nueik pas kunigą ir tegul pasišaukęs subara...
191 4 |          tėvelytis sustabdė savo širmį ir, per šimtą žingsnių prisiartinęs
192 4 |              neatsakė. Nieko ji nesakė ir vyrui, kuris uostinėjo kaime
193 4 |            šiukšlių pribirusias kurpes ir patraukė namo. Ties upeliuku.
194 4 |              rado", dingtelėjo žmogui, ir jis sužingsniavo, bet šuo,
195 4 |                balsu nusikeikė Kriauza ir sušvilpė. Šuo neklausė.
196 4 |               tamsą. Apsidairęs žemėje ir nieko ten neradęs, šeimininkas
197 4 |            bakstelėjo Rudžiui į nugarą ir negarsiai prašvokštė, lyg
198 4 |             pabėgo į kitą šulinio pusę ir vėl įniko kiauksėti. Šulinys
199 4 |         rentinys spėjo įsmukti į žemę, ir tik žinantys atskyrė jį
200 4 |              praversdavo markyti linus ir karnas, bet dažniausiai
201 4 |           išsikapstyti gličiomis, mūlu ir kerpėmis apžėlusiomis sienomis.~   
202 4 |             nugarkauliu perėjo šaltis, ir ežiu atsistoję plaukai pakėlė
203 4 |                 išplėtęs akis į tamsą, ir nusitvėrė šakę gintis.~   
204 4 |             nusitvėrė šakę gintis.~    Ir vėl antrąkart, toks pat
205 4 |                kažkur žemai. Šuo grįžo ir ėmė loti prie šeimininko
206 4 |      karingumas buvo reikalingas: nors ir ne perdaug prietaringam
207 4 |           bliovimu gąsdino naktigonius ir ne kartą su muzikantais
208 4 |             čia lįsti? Per baltakę jau ir tako nerandi? Tfu, kad jį
209 4 |        Paleistuvi! - drauge su vandens ir dumblo plekšėjimu, pažinęs
210 4 |                O kad šitaip, tėveli, - ir būk čia!.. Ir maitinkis
211 4 |                tėveli, - ir būk čia!.. Ir maitinkis varliokais!~    -
212 4 |               Paminkyk ten moliuką, ot ir paminkyk. Matysim, ką rytoj
213 4 |                vabalų nugraužtu veidu, ir ne savo balsu suspiegė,
214 4 |            žmogaus galva:~    - Kilpoj ir vilkas meilus, o duok jam
215 4 |                kaip sloga: iščiaudėjau ir nepajutau…~    - Mataušiuk,
216 4 |             dūšią... - pakilo baubimas ir vėl nuslydo atgal į tamsią
217 4 |                į šulinį, - palauk!~    Ir nuo šulinio žmogus nuėjo.
218 4 |         nusiėmė skrybėlę, persižegnojo ir, nieko namams nesakęs, norėjo
219 4 |                į vidų, numetė skrybėlę ir valdydamasis, ne savo balsu,
220 4 |              Mesk! Niekas čia neskaito ir nerašo. Atėjo miegas, ir
221 4 |               ir nerašo. Atėjo miegas, ir drėptis! Galite ir tamsoj
222 4 |             miegas, ir drėptis! Galite ir tamsoj prisiryti. Paskum
223 4 |             sušiuseno basų kojų padai, ir greitai ant stalo kampo
224 4 |               lyg iš miego pažadintas, ir nematomiems kambary pranešė:~    -
225 4 |               Pats vos neirioglinau... ir gyvulys gali...~    Moterys
226 4 |              matė, kaip su lentgaliais ir kirviu jis nuėjo į daubos
227 5 |                                MAŽASIS IR DIDYSIS ~    Verandoje,
228 5 |          vidutiniško amžiaus moteriškė ir skaito romaną. Retkarčiais
229 5 |                susimeta ties paakiais, ir tuomet, išsiėmus iš "šlafroko"
230 5 |                žabtais, šuo Kvintetas, ir įsimylėjusiomis akimis stebi
231 5 |            Kvintetą, taškuotu pakaušiu ir sūnus gimnazistas, taip
232 5 |        Kartoninė šaškių lenta nuo ilgo ir dažno vartojimo jau nusitrynusi.
233 5 |            nuovados viršininkas. Tėvas ir sūnus žaidžia greitai, azartiškai.
234 5 |           nelaikyk po pilvu. Nukirtai, ir mesk kur vieta... - pastebi
235 5 |          pastebi sūnui didysis Antanas ir po valandėlės priduria: -
236 5 |              priduria: - Nepasižiūrėk, ir pasideda vėl… Duok šen!~   
237 5 |              didįjį užsiverkusias akis ir nori kažką sakyti, bet tėvas
238 5 |              pašonės baltus rutuliukus ir triukšmingai juos sukrečia
239 5 |               šono parašyta "Maikėfer" ir nupieštas didelis ūsuotas
240 5 |             ryžtingai kelia savo šaškę ir, šokinėdamas ja per priešo
241 5 |               sūnaus atkištą kumštelę, ir šaškės, triukšmingai nukritusios,
242 5 |            romano apsiašarojusias akis ir ilgai ilgai jomis stebi
243 5 |        šeimininką. Bet didysis Antanas ir nemano atsigręžti į tą pusę,
244 5 |             lyg gindamasis nuo smūgio, ir pradeda kukčioti.~    -
245 5 |         suskamba moteriškė jau garsiau ir pikčiau. Ji net pakelia
246 5 |              pakelia nuo kėdutės kojas ir atrodo, kad puls vyrą ūmai,
247 5 |              iš pasalų, bet neatsiliks ir Kvintetas, kuris taip pat
248 5 |            neatsako į žmonos dūsavimus ir, surinkęs išsimėčiusias
249 5 |               gana! Pabirbei, - laikas ir užmiršt. Važiuok!~    Praeina
250 5 |          nusivalo nosine, išsišnypščia ir šliurpčiodamas, vis nepaleisdamas
251 5 |              partnerį, atlaidžiu, nors ir susirūpinusiu balsu sako:~    -
252 5 |           antrą, grįžta prie pirmosios ir galų gale stumteli visai
253 5 |            tokiu pat greičiu ima ginti ir savo favoritę, dainuodamas: ~
254 5 |        paskutinę didžiojo Antano viltį ir, triukšmingai mesdamas į
255 5 |          palydi jo džiūgaujantį judesį ir, susivaldęs, atsikerta:~    -
256 5 |         daiktas! A-jai-jai! Še, griebk ir šitą! A-jai-jai, nepasieki,
257 5 |             prasmunka su viena į damas ir, patrynęs rankas, atsilošęs
258 5 |        Antanėlis, netyčia sušveplavęs, ir šį jo ryžtumą patvirtina
259 5 |           vienu kartu didysis nuščiūva ir, lyg pelė katės užpulta,
260 5 |        nenoroms tenka kirsti pakištąją ir atiduoti savo.~    Didžiojo
261 5 |          betrūksta menkos priežasties, ir jis, pykčiu, gėda verdantis,
262 5 |      šnypšdamas, vėl sudėlioja šaškes, ir prasideda revanšas. Mažasis
263 5 |        vargšelis, - dvarą prakišo!~    Ir tol didysis trina, slegia
264 5 |               savimi pasitikinčia tėvo ir auklėtojo jėga, kol neatbėga
265 5 |         didžiojo pati, o mažojo motina ir dar šuo Kvintetas. Tuomet
266 5 |           arčiau palinksta prie lentos ir ilgai rymo, krutindamas
267 5 |                 Antanėliui atrodo, kad ir vabalas, išpieštas ant dėžutės,
268 5 |               krutinti ūsus, o greitai ir šuo Kvintetas...~    Ūmai,
269 5 |              Sakytum po žaibo, sudunda ir perkūnija:~    - Tu man...
270 5 |          nesišaipyk čia!~    Antanėlis ir nemano šaipytis. Bet kol
271 5 |            Pedagogu! Tavo kykas - tavo ir dalykas. Turi po nosim,
272 5 |                dalykas. Turi po nosim, ir skaityk. O aš jau žinau,
273 5 |              praėjo pradžios mokykloje ir jam net drovu į tokius niekus
274 5 |             pašaipą, mažasis pasipurto ir pirmąkart garsiai, dauge
275 5 |            nusitveria mažąjį už ausies ir tempia per verandą. Antanėlio
276 5 |             verandą. Antanėlio motinos ir didžiojo Antano žmonos krūtinė
277 5 |              krūtinė kilnojasi aukštyn ir žemyn, o akys svaido žiežirbas.~    -
278 5 |                    Tuoni! - surinka ji ir trypteli minkštu bačiuku
279 5 |           sudreba, Kvintetas atsistoja ir laukia savo ponios įsakymo.~    -
280 5 |          moters perspėjimą. Antanėliui ir netenka savo valia atsiklaupti, -
281 5 |                Vėl subraška pinta kėdė ir minkštais, švelniais žingsniais
282 5 |           nušluosto ašaras, pakelia jį ir nusiveda pas save į kambarį.~   
283 5 |            švelniai jį glosto. Čia pat ir Kvintetas gainioja nuo savęs
284 5 |           apmušaluose paukščiukus.~    Ir pradeda Antanėliui atrodyti,
285 5 |           nukerta geografijos mokytoją ir numeta į didelę dėžę.~    -
286 5 |                galvą, apuosto šokoladą ir netrukus taip pat užsimerkia.~
287 6 |           namuose viešpatavo prislėgta ir netikra nuotaika. Prieš
288 6 |                dalį buhalterijos knygų ir dokumentų. Mačiusiųjų paskalu,
289 6 |               laužan suverstų popierių ir knygų.~    Pirmoji Tijūnėliams
290 6 |             Pasilikusios namuose žmona ir jos motina nesumetė, ką
291 6 |              Baigusi pasakoti naujieną ir kelis kartus ją pakartojusi,
292 6 |               dabar man viskas aišku", ir atsisveikino.~    Buhalterienės
293 6 |        atsisveikino.~    Buhalterienės ir jos motinos akyse įsižiebė
294 6 |           nerimas. Kaip sėdėjusios jos ir pasiliko sėdėti, sužiurusios
295 6 |       sužiurusios viena į kitą. Motina ir duktė labiausiai už viską
296 6 |      labiausiai už viską bijojo gaisrų ir pamišėlių, nespėjusios gerai
297 6 |               buhalteris išlaikė žmoną ir uošvę "aukso karštligėje",
298 6 |              nespėjęs pinigų inkasuoti ir parsinešęs juos namo. Tuo
299 6 |          reikalų vedėją, perėmęs iš jo ir kasos reikalus. Bet kelios
300 6 |               seniai užmiršo vakarienę ir siuvinėjamus pagalvėlius.
301 6 |           pažįstamą bildesį laiptuose, ir dūsavo Dūsavo ilgai, vis
302 6 |          aparatą, naują dulkių siurblį ir kitus paskutiniu laiku įgytus
303 6 |         daiktus.~    Braukdamos ašaras ir kartodamos: "Ne, Stasiukas
304 6 |                 jos buvo bestumiančios ir fotelį, kai duryse pasirodė
305 6 |             paprastai, lyg pasiklydęs, ir stabtelėjo, peržengęs slenkstį.
306 6 |             slenkstį. Jo išblyškusiame ir pailgėjusiame veide buvo
307 6 |                matyt didelis nuovargis ir susikrimtimas.~    - Na,
308 6 |           apsiausto kišenių.~    Uošvė ir žmona sumišusios dirstelėjo
309 6 |                 kas pasidarė? - slopiu ir nedrąsiu balsu prašneko
310 6 |        apsiausto kišenių, jis sumosavo ir suriko:~    - Žioplės! Už
311 6 |               Tijūnėlis įėjo į kambarį ir apsidairė.~    - Kur radijas?~   
312 6 |              kratys, - paaiškino žmona ir pravirko.~    - Ką kratys?
313 6 |                rankas į kelnių kišenes ir vėl jas ištraukdamas, su
314 6 |          pasirodė, norėjo kažką sakyti ir antrąkart užsitrenkė. Namuose
315 6 |               nuo stogų klegeno vanduo ir, pro atvirą langą įlėkusios,
316 6 |              paėmė iš jos porą lėkščių ir išėjo į virtuvę. Paskum
317 6 |              virtuvę. Paskum ją nusekė ir motina.~    "Vadinasi, galvojo
318 6 |  žingsniuodamas Tijūnėlis, panašu, kad ir aš galėjau... Pasėdėjai
319 6 |              Graži visuomenės nuomonė! Ir apie tave šitaip galvoja
320 6 |         neišsigąsiu! Nieko nepadariau, ir nėr ko jaudintis. Nejaugi, -
321 6 |               eketėj žvejoji - mokėtum ir ištraukti: sudėjo į krūvą
322 6 |           čiaudulio apimtas, atsistojo ir vėl pradėjo nervingai žingsniuoti.~    "
323 6 |                 dingtelėjo Tijūnėliui, ir kažkaip jis pamatė Vaciuką:
324 6 |              kalbėjo jis savo svečiams ir iš eilės visiems leido žiūrėti.~   
325 6 |              šiuo vaizdu. Jis atsiminė ir jau šimtąjį kartą šiandien
326 6 |              Štai, dėl ko jis krimtosi ir negalėjo sau dovanoti.~   
327 6 |                apačioje atsivėrė durys ir laiptais kažkas pradėjo
328 6 |             lipti. Jis liovėsi kramtęs ir su kąsniu burnoje laukė.
329 6 |        Guosdamasis, kad niekas neatėjo ir neateis, sausu balsu, kuris
330 6 |               tą jau čiupo.~    Tačiau ir šiuos žodžius girdėjusios
331 6 |           Tijūnėlis pridūrė:~    - Ot, ir jūsų geriausias, meiliausias!..~    -
332 6 |                nutirpo.~    "Geriausiu ir meiliausiu" Tijūnėlienė
333 6 |              pavyzdį, Tijūnėlis įširdo ir burbtelėjo: - Tuščias fruchtas!~   
334 6 |              papirosus, vėdino kambarį ir krimtosi, krimtosi. Kad
335 6 |                krimtosi, krimtosi. Kad ir kaip save tramdė, bet dėl
336 6 |           skęstąs Klupšas gali bandyti ir jį purvu aptaškyti…~   
337 6 |                dvasiomis: jis nuščiuvo ir ne tiktai nuščiuvo, - atsisakė
338 6 |             nepamainoma įstaigos garsų ir tvarkos dalis. Taip kreipiantis
339 6 |           knygą, apyskaitos knygelę, - ir pats nejusdavo, kai pradėdavo
340 6 |           Prašau apyskaitos knygą!~    Ir po kiek laiko, jei vėl kas
341 6 |      buhalterio visai nebeliko: džiūvo ir baigė smilkti. Porą kartų
342 6 |            tyloje matė nešvarią sąžinę ir, žvilgčiodami į jį, kuždėjosi:~    -
343 6 |            tūkstančių, pakūręs įstaigą ir jau nebuvo abejonės, kad
344 6 |             kasą perėmiau netikrinęs.. ir jis netikrinęs priėmė. Pasitikėk,
345 6 |            kokį penkioliką tūkstančių, ir šuo dabar nelotų...~    -
346 6 |             jūs?! - įsižeidė Tijūnėlis ir pajuto, lyg jį būtų ne žodžiais,
347 6 |               valdininkas įtikinančiai ir ramiai. - Jeigu jis sėdo
348 6 |             tūkstančių, galėjo pasėdėt ir dėl šimto dvidešimt. Pats
349 6 |           neišėjo iš galvos, o greitai ir visai tvirtai įsisėdo galvoje "
350 6 |               Klupšas padegė, Klupšai, ir atsakyk!"~    Tą dieną buhalteris
351 6 |                dar daugiau apsiniaukęs ir susikrimtęs, negu gaisro
352 6 |               jis paspyrė koja dviratį ir suriko:~    - Čia dabar?!
353 6 |               kojinę su siūlų kamuoliu ir viską sviesdamas ant stalo. -
354 6 |           Burbėdamas jis nusiavė batus ir dar nespėjo apsidairyti,
355 6 |           mažumą Tijūnėlį suminkštino, ir piktą žvilgsnį jis nukreipė
356 6 |    nesukalbamas… Kuo aš čia kalta?.. - ir ji užsidengė ranka veidą.~   
357 6 |              pasiteisinti:~    - Būtum ir tu nesukalbama... ~    Tijūnėlis
358 6 |              papirosus, vėdino kambarį ir krimtosi krimtosi, kam nepaėmė.~
359 7 |                arklių pilvai, išbrinkę ir žvilgą saulėje.~    Į sunkių
360 7 |               patrankų ratų provėžomis ir raitelių išraižytus, ištryptus
361 7 |          paskubomis atsitraukę per upę ir kalvose įtvirtinę bateriją.~   
362 7 |      atsidūrusių gyvenamų namų, tvartų ir daržinių durys buvo atviros,
363 7 |           daržinių durys buvo atviros, ir sodybų kiemuose mėtėsi be
364 7 |                nušliaužė kažkas pilkas ir dunkstelėjo žemėn, Iš po
365 7 |               uždribusių plaukų, lieso ir išblyškusio veido. Prie
366 7 |          slėnio pusėn. Kartais šiurpus ir prailgstantis žviegimas
367 7 |               užversdavo aukštyn galvą ir dar labiau prispausdavo
368 7 |                paukštį. Vaiko žvilgsny ir judesiuose nebuvo baimės,
369 7 |             baimės, tik nusistebėjimas ir mįslingas nerimas.~    Jo
370 7 |          viduriu jos stogas buvo lūžęs ir atsitūpęs ant žemės. Kaime
371 7 |            atitekęs senajai moteriškei ir jos sūnaičiui, išliko nuo
372 7 |             vertėsi dailidžių, kubilių ir kalvių amatais. Įsisiautusi
373 7 |            liga, nuo kurios tino kūnai ir mėlynavo liežuviai, dar
374 7 |        ramsčius. Liko tik Stepų mamytė ir jos sūnaitis, silpnas iš
375 7 |              anksti pradėjęs svarstyti ir galvoti. Piemenaudamas kaimynams,
376 7 |               šokuoja, o nebėga tekina ir kodėl įsibridus į vandenį,
377 7 |               Agafija, uriadniko pati, ir dar dvi ponios. Dieles su
378 7 |           moteriškė visai neteko, nors ir bandė pačias riebiausias
379 7 |             pasiėmė sūnaitį prie savęs ir ruošė jį elgetauti, mokydama
380 7 |       Vaikštinėti po žmones su krepšiu ir pakaustyta lazda, kaip didysis
381 7 |           viską gera širdimi priimdavo ir būdavo paslaugus, jei tik
382 7 |           vesti prie pirmos komunijos, ir jis vis nepataikydavo žegnotis. "
383 7 |               nepataikydavo žegnotis. "Ir Šventos Dvasios amen..."
384 7 |            juosmens. Kunigas, nepiktas ir juokdarys, mėgdavo Vartiklį
385 7 |          Vartiklis be galo apsidžiaugė ir suriko:~    - Motule, karvelis!~   
386 7 |           kieta, tartum medine, alkūne ir uždraudė pirštu rodyti į
387 7 |              porų: moliūginių, baltųjų ir tokių, kurių net vardų nežinojo.
388 7 |               sagų.~    Buvo apylinkėj ir tokių, kurie, pavydėdami
389 7 |       mirkytais žirniais. Nusigėrusius ir apsvaigusius jie uždarydavo
390 7 |               uždarydavo savo lizduose ir taip prisijaukindavo visam
391 7 |      prisijaukindavo visam laikui. Bet ir Vartiklis nelikdavo skolingas:
392 7 |               Vartikliu padarė sutartį ir bonkutes su spiritu sudaužė.~   
393 7 |       nejausdamas, suplasnojo rankomis ir, nuo skardžiaus pasiritęs
394 7 |               pataisydavo karvelninkas ir vaizdžiai parodydavo. Ne
395 7 |            gyslose, sulaikęs kvėpavimą ir apžiojęs kumštį, iki kraujų
396 7 |            padangėje greitai didėjantį ir vėl debesyse išnykstantį
397 7 |            išnykstantį mirties šešėlį. Ir ne kartą po ilgos, atkaklios
398 7 |              Vartiklis apžiūrėdavo jas ir keletą gražiausių įsidėdavo
399 7 |             pakerės kas…~    - Galvoju ir galvoju, - atsiliepdavo
400 7 |       atsiminusi užmirštą šeimos narį, ir tuojau paskęsdavo savo mergautiniuose
401 7 |    mergautiniuose pagalviuose. Namuose ir pasauly įsiviešpataudavo
402 7 |                po kiek laiko Vartiklis ir, nesulaukęs žodžio, užsnūsdavo
403 7 |              šalis, svetimuose ratuose ir tarėsi geriausia pasikliausianti
404 7 |           mauriojimas, bliūvavimas jam ir patiko.~    Vienas nepajėgęs
405 7 |              Šuns buvo tik pusė: galva ir pirmutinės kojos, o už kelių
406 7 |                jo įeinant.~    - Karas ir karas... šuo jau negyvas... -
407 7 |               seną marini. Imk auseklį ir atnešk vandens: duoninės
408 7 |         užančio karvelio, pasiėmė indą ir išėjo prie kūdros, kamuojamas
409 7 |               atsiklaupė prie auseklio ir atsigėrė keletą drungnų
410 7 |                 apžiojo karvelio snapą ir jį taip pat pagirdė.~   
411 7 |        pririštu prie jos galo skarmalu ir kerte ėmė kabintis stogan.
412 7 |               kai nebuvo girdėt šūvių, ir Vartiklis suko ir suko savo
413 7 |               šūvių, ir Vartiklis suko ir suko savo ilgąjį šatrą,
414 7 |          įnirtusią, sudulkusią, plienu ir paraku alsuojančią melsvą
415 7 |                ženklą davus, sugriaudė ir sudrebėjo žemė. Siauru kyliu,
416 7 |              žemė. Siauru kyliu, krūmų ir kalvų priedangoje slenkančius
417 7 |            ugnį. Stūksą kupstai, vejos ir krūmai pavirto gyvais žmonėmis,
418 7 |               pavirto gyvais žmonėmis, ir dūmai, garsai, ginklų švitėjimas
419 7 |       pasišokėjo į orą, išmetęs šatrą, ir, linksmai makaluodamas rankomis,
420 7 |               ančio išsprūdo karvelis, ir baltas, lyg sniego gniūžtė,
421 7 |                krūtinėje.~    Šaukiant ir nerimaujant Stepų mamytei,
422 7 |              kuždėdamas:~    - Galvoju ir galvoju…~    Į vakarą dienos
423 8 |              čaižėjimas, indų bildesys ir saldaus pasitenkinimo balsai:~    -
424 8 |             tekšleno drumzlinas vanduo ir kažkur, radęs laisvą angą,
425 8 |                 vyručiai, nuo šunvočių ir sasų, ant penktojo prakaito! -
426 8 |         atsiliepė žemas, šveplas senis ir, pribėgęs su milžtuve prie
427 8 |               Garas su trenksmu iššovė ir balta, kaitria liepsna pasiskleidė
428 8 |        valandėlei užtemdydamas daiktus ir žmones. Stovintieji atsitūpė
429 8 |           velnių. Čia ne tik šunvotes, ir žarnas gali suvirinti! -
430 8 |                neišlaikęs, su milžtuve ir šluotomis bildėdamas žemyn.~   
431 8 |             atsiverdavo pirties durys, ir pro jas, su šalta oro srove,
432 8 |             pro lempą su sklidinu indu ir džiugiu balsu pranešė:~    -
433 8 |                Na, vyručiai, baravykai ir kelmučiai! Nuo ramatizmo,
434 8 |                skaičiuojąs iki devynių ir kiekvienam skirdamas tam
435 8 |                trečiasis - "nuo spaugų ir spaugelių", toliau ėjo nuo
436 8 |           toliau ėjo nuo visokių vočių ir reumatizmo, o kuomet tėvukas
437 8 |             patį stipriausią prakaitą, ir suvertė du kibirus vandens
438 8 |         atsimintumėm".~    Po septinto ir aštunto dar vis buvo smarkuolių,
439 8 |                smarkuolių, kurie, nors ir braškėdami, stengėsi su
440 8 |                  kas gyvas, keikdamies ir prunkšdami rangėsi į prieangį.
441 8 |         rangėsi į prieangį. Net seniai ir tie išgulė ties slenksčiu,
442 8 |              vienas Budzikas, atkaklus ir kauluotas senis, jau daug
443 8 |         aukščiau visų, daužėsi beržine ir, lyg tyčiodamasis, skardėjo:~    -
444 8 |           apačios, - ne taip baisu bus ir pas Liucipierių. Juk tau
445 8 |          pritaisyta? Gal jau po katilu ir ąžuolinių prikrauta?~    -
446 8 |          patiko, kad jį piešė turtingą ir regimai pavydėdami erzino,
447 8 |            vyručiai! Kad šiais laikais ir iš tų dūšių menka nauda.
448 8 |                atpigo kaip lepsės, kad ir velniam nėr kur dėt. Jau
449 8 |             neriebi, neateina atsiimt, ir gana.~    Vėl visi nusikvatojo.~   
450 8 |              pinigą mėgstančio, tačiau ir linksmo žmogaus vardą. Vienas
451 8 |              užmynė ant numesto dalgio ir nuo pirštų iki kulnies perrėžė
452 8 |             kojos padą. Prie nualpusio ir kruvino berno prišokęs šeimininkas,
453 8 |              tik apie suktus uždarbius ir mažas šelmystes, kuriomis
454 8 |             Budzikas viešpatavo tvirta ir gobšia ranka, kartais dėl
455 8 |               kentėjo jo žmona, kantri ir šventa moteris. Grįžus santaikai,
456 8 |                Grįžus santaikai, pyktį ir suktumą tame kaimietyje
457 8 |             sugruzdusiais beržo lapais ir žaliuoju muilu.~    Tėvukas
458 8 |           kraujas, o kartais valandėlę ir pasnausti.~    Pamažu pirtyje
459 8 |           durys liovėsi girgždėjusios, ir čia pat, sienos plyšy, užgrajino
460 8 |            Neišeik, tu man patrin... - ir tėvukas, nebaigęs sakyti
461 8 |       paskutiniojo žodžio, vėl skaniai ir garsiai užknarkė.~    Budziką
462 8 |                 kur neliesti. Švelniai ir smagiai trindavo, lyg glostyte
463 8 |               lyg glostyte glostydavo, ir tėvukas vėl be jausmų nuleipdavo,
464 8 |              patysojęs, senis atsikėlė ir, pamatęs išgiedriejusios
465 8 |                   Na, mesk terliojęsis ir eik čia!~    Atsigulęs žemutiniame
466 8 |             bernas, prisipylęs vandens ir išmuilinęs šiurkštų kanapių
467 8 |           patyrinėjo, ar viskas gerai, ir rumštelėjo nuo sprando iki
468 8 |                   Žiūrėk ką darąs!~    Ir nespėjo jis taip pasakyti,
469 8 |           tarka, pervarė visą kūną ten ir atgal su nepaprastu greičiu.
470 8 |           Atgavęs žadą, jis pasispardė ir, netverdamas pykčiu, sužviegė:~    -
471 8 |                apkabino Budziko kaklą, ir prisilenkęs prie jo ausies,
472 8 |              keiksmų, nuščiuvo ataušęs ir, žvilgtelėjęs šonan, pamatė
473 8 |             norėjo pašaukti senis, bet ir žodžiai gerklėj užspringo.
474 8 |               jau sėdėjo raitas ant jo ir taip slėgė, jog nebuvo galima
475 8 |              galima ne tik rankos, bet ir piršto pajudinti. Sukaupęs
476 8 |          kryptelėjo akimis į kitą šoną ir pamatė visą miškė tokių
477 8 |             sugulusios viena ant kitos ir šaipėsi, rodydamos kreivus,
478 8 |               tėvuką, atskaites eilėje ir parodė pirštu į stambų kreivalūpį,
479 8 |           prišoko, vizgindamas uodega, ir taip patraukė per Budziko
480 8 |              net į pakaušį akys iššoko ir iš skausmo viduriai apsivertė.
481 8 |             trečias, paskum ketvirtas, ir juo tolyn, juo smagyn jie
482 8 |           kažkas dunkstelėjo, atitrūko ir kietu grumulu pasirito gerklės
483 8 |             Jis suprato, kad tai vėlė. Ir tikrai, lyg kartus riaugulys
484 8 |          Vienas raguotasis ją sugriebė ir suspaudė saujoje. Vėlė gailiai
485 8 |                 suriko daugelis balsų, ir pakilo toks cypimas, kikenimas,
486 8 |           visas pragaras atgijo. Liesi ir stori, ilgi ir žemi, kudloti
487 8 |           atgijo. Liesi ir stori, ilgi ir žemi, kudloti ir beuodegiai
488 8 |           stori, ilgi ir žemi, kudloti ir beuodegiai susikibę šoko
489 8 |            dvylikta! - pranešė balsas, ir visa govėda strimgalviais
490 8 |             kuriais jie tirpo, liesėjo ir, virtę ilgomis, laibomis
491 8 |     prabėgdamas, nusitvėrė tėvuko kūną ir kaip skarmalą pasispraudė
492 8 |                kailio! - suriko antras ir pirmasis, iškėlęs iki palubės,
493 8 |            Budzikas, kaip pupų maišas, ir praplėšė akis. Prie jo atsiklaupęs,
494 8 |         muiluota galva, stovėjo bernas ir išsigandęs grabaliojo aplink.~    -
495 8 |               nukritai... Užsimiegojai ir nukritai... Dėdele, ar smarkiai
496 8 |              liežuviu lūpas, sustenėjo ir nieko neatsakė.~    - Dėde,
497 8 |             tėvukas vis neatgavo, nors ir rodė pastangas kalbėti.~   
498 9 |                kalkėmis baltinta lūšna ir kūtė, prie kurios buvo naujai
499 9 |           skiedromis, skarda, šiaudais ir paramstytas nuo vėjo ilgomis
500 9 |                primėtyta bulbių lupenų ir silkės žvynų, dar akį metus