Story

 1 1 |               Uogelės skudurus.~    - Kur ji galėjo juos dėti? - buvo
 2 1 |             įsitaisė kertinę lentyną, kur sukrovė vinis, tabaką, grąžtus.
 3 1 |     išsigandęs, jis pridurdavo:~    - Kur čia tą motką dabar paslėpti?
 4 1 |         silpnai padejavo anyta.~    - Kur aš juos džiovinsiu? Savo
 5 2 |       smalstis, aš i klausiu: ,,Vo iš kur, Onele, anoji atsiradu,
 6 2 |              rankeles sudėjusi. Nė iš kur, nė kaip atsiradusi ana
 7 2 |          pasidarėm didelės draugės, i kur buvus nebuvus - aš vis tenais...
 8 3 |           savo drėgną, nešvarų kampą, kur laukė tik sacharinu užsaldytas
 9 3 |                neslepiant ašaros ten, kur ašara sutviska skruoste
10 3 |     brilijantu, neslepiant juoko ten, kur verta ir reikia juoktis,
11 3 |           departamento direktorius!.. Kur mano galva?.. Nepasisveikinau...
12 3 |                   Valdytumeis! Neturi kur liežuvio kišt.. - atsiliepė
13 3 |        pravėrė žmonos kambario duris, kur ji miegojo su vaikais.~    -
14 4 |               pateikę klausimus: "Na, kur šį rudenį šoksime?", be
15 4 |             tako nerandi? Tfu, kad jį kur! - priėjo žentas prie rentinio.~   
16 4 |             muilo, žibalo - muilo! Iš kur tuos pinigus peši?!~   
17 5 |              pilvu. Nukirtai, ir mesk kur vieta... - pastebi sūnui
18 5 |      žvilgtelėjęs pro akinių viršų. - Kur trys? Kokios trys? Dėk atgal!~    -
19 5 |          nemano atsigręžti į tą pusę, kur jo laukia dvi akių poros,
20 5 |         Antanas norėtų pakilti, bėgti kur nors į sodą, kiemą, bet
21 5 |           užstalės pasprukti.~    - O kur ponas? Prie futbolų... Drabužį
22 6 |               baugi žinia: įstaigoje, kur dirbo Tijūnėlis, kilo gaisras.
23 6 |           kambarį ir apsidairė.~    - Kur radijas?~    Uošvė atbula
24 6 |               sakytum tyrinėdamas, iš kur ją būtų geriau pulti. -
25 7 | išmeilikaudavo iš kito kaimo piemenų, kur retkarčiais išsiruošdavo
26 7 |                  Dievulėliau tu mano, kur tu trankaisi? Pats neėdęs,
27 8 |              per sventą Miką: griebia kur tik plika... E-te-te!~    -
28 8 |               žarstai, visi žinom. Iš kur tu juos, kad ne iš nelabojo
29 8 |            lepsės, kad ir velniam nėr kur dėt. Jau kadai aš savo pardaviau,
30 8 |               jo bernas, gerai žinąs, kur galima paspausti, kur neliesti.
31 8 |          žinąs, kur galima paspausti, kur neliesti. Švelniai ir smagiai
32 10|              skruoste. - Duok jį čia! Kur sučiupai?~    Papasakojau,
33 10|                      Tegul drožia, iš kur atėjęs, - nusprendė viršininkas. -
34 10|        pervaryti ties ta pačia vieta, kur ir sugavome. Tuo tikslu
35 11|            abejingai žiūrėjo į slėnį, kur gulėjo parapijos mirusieji.
36 11|        nežinojo elgetos vardo, nei iš kur jis, pagaliau, kokia nelaimė
37 11|             nelaimė jį tokį padarė ir kur jis randa guolį. Nesiskundė
38 11|      parapijoje gausiausiai apdalina, kur pikčiausi šunes ir kuriuose
39 11|          ranka. Grįžti tuščiomis ten, kur jam davė guolį, nesiryžo.~   
40 12|             mane pasitiko prieangyje, kur, vargšas, visą laiką man
41 12|              susidurti su tokia byla, kur liguistas įsivaizdavimas
42 12|         likimas jų anksčiau nesurišo? Kur išvykęs, valdininkas skuba
43 12|            įvesdint žmoną visuomenėn, kur ji lygiu pasisekimu skina
44 12|          gausios, neturtingos šeimos, kur adata ir žirklės daugeliui
45 12|            įvesdint žmoną visuomenėn, kur ji staigiu pasisekimu skynė
46 12|          lietė Tavo kūnas ir pagalvį, kur ilsėjosi Tavo dieviška galva...
47 12|                dairydavosi paloviais, kur pradėjęs kelionę mesdavo
48 12|              provincijos užkampiuose, kur aukšti cemento šaligatviai,
49 12|          ponas... į kapus nuvarė. Tą, kur pirmą apsivedė, iš užužėrių,
50 12|               gimines. Tie davė žinią kur reikia ir pareikalavo jas
51 13|           kažin kas vaitotų.~    - Ū, kur eini, dėde? - staiga nuskamba
52 13|           raudonas, kaip putinas. - O kur dėdė dabartis? Ar ne pas
53 14|      kalbėjosi, kad negalima atskirti kur veidas, kur rankos...~   
54 14|         negalima atskirti kur veidas, kur rankos...~    Tą kartą žmonės
55 14|            tau ne taip... tu vienas O kur man dėtis su tais?! Neišmaitinsiu...
56 14|           nors, gal pavasarį piemeniu kur vyresnį nusamdys, ar ką, -
57 14|      stengdamiesi nesidairyt į tamsą, kur dažnai pasirodydavo šiurpios
58 14|           nebus. Mat, prie to matoro, kur kulia, - mekaniku jis.~    -