Story

 1 1 |              ją musmirėmis nunuodyti. Nors senutė ir spyrėsi, kad ne
 2 1 |             Ji vylėsi, kad sūnus kada nors pasigailės savo gimdytojos,
 3 1 |            klausa budėjo: rasi dar ką nors išgirs apie senutės apsilankymą
 4 1 |         kiekvieną sykį ant ligonės ką nors numesdavo. Kartą ant jos
 5 1 |         sūnaus plaktukas.~    Uogelė, nors ir su guzu pakaušy, nesiskundė.
 6 3 |         Vienas išlipo čia, kitas ten. Nors inspektoriui su Škėma buvo
 7 4 |          karingumas buvo reikalingas: nors ir ne perdaug prietaringam
 8 5 |        suraminti partnerį, atlaidžiu, nors ir susirūpinusiu balsu sako:~    -
 9 5 |             maldauju, ponas, tik kaip nors malonėkit šiugaut...~   
10 5 |             norėtų pakilti, bėgti kur nors į sodą, kiemą, bet tėvas,
11 6 |                tartum, sumainė su kuo nors dvasiomis: jis nuščiuvo
12 6 |               Taip kreipiantis kuriam nors: "Ponas Tijūnėlis, gal galima
13 6 |        įstaigoje jis būdavo šilkinis, nors namuose - ašutinis.~   
14 7 |           draugai šaukė jį Vartikliu, nors jo tikras vardas buvo Tafilius.
15 7 |               moteriškė visai neteko, nors ir bandė pačias riebiausias
16 7 |              palikti savo karvelidės, nors šis didysis kaimo triukšmas:
17 8 |            menkos šviesos.~    - Kaip nors susitarpuosim! - atsakydavo.~   
18 8 |               buvo smarkuolių, kurie, nors ir braškėdami, stengėsi
19 8 |            Žado tėvukas vis neatgavo, nors ir rodė pastangas kalbėti.~   
20 10|        netenka vaduotis šaltu krauju, nors nežinomasis, turėdamas gerą
21 10|          ragais, kaklą puošė madinga, nors ir nešvari, kieta apykaklė,
22 12|              pasirodžius, jie aptilo, nors iki šiol gyvai kalbėjosi.
23 12|               stovėjo, nesiryždami ką nors pradėti. Pagaliau jiems
24 12|        išblaškyti many bręstantį kokį nors blogą, jai nepageidaujamą,
25 12|               begėdiškiau įsimelavau, nors tai ir nebuvo reikalinga. -
26 12|               keletą tų stiprinančių, nors ir melagingų žodžių.~   
27 12|           piktus žodžius ir pamačiau, nors tempiamą tarnaitės už skverno,
28 12|               prašmatni mintis: kokiu nors būdu reikia jai gauti svetimą
29 12|           tikėti mano išvedžiojimais, nors ir nesipriešino sumanymui.~   
30 12|    viršininkams kopia aukštyn, kuriam nors skyriaus vedėjui mirus,
31 12|            valandos, kad vyras galėtų nors akimirkai pasprukti iš šios
32 12|               užsikimšo smalsuoliais, nors prieš valandėlę tie patys
33 14|               kad tai jos paskutinis, nors panašiai ji buvo sakiusi
34 14|             Motiejus tarė:~    - Kaip nors jau šitai, kągi dabar, juk,
35 14|             ypač kai jam reikėdavo ką nors svarbų pareikšti, tais laikais
36 14|               jei ne laimingesni, tai nors pranašesni už kitus. Kaimynai
37 14|              skųstis. Atsikėlę vis ką nors rasdavome po pagalviu arba
38 14|          žarijose visuomet būdavo kas nors šilta ir skanu. Kiekvienas
39 14|             jau, šitai, ana, va, kaip nors, gal pavasarį piemeniu kur
40 14|                neišgyvena, o kad mano nors vieną žemė atimtų, nors
41 14|               nors vieną žemė atimtų, nors vienu našta sumažėtų, -
42 14|           arba įkyriau pareikalaut ko nors skanesnio, motina užsidegdavo,
43 14|              senis visuomet mokėjo ką nors tokio papasakoti, kuo motina
44 14|              kažiką, Motiejau... Kaip nors, jau kaip nors prikalbėk...
45 14|       Motiejau... Kaip nors, jau kaip nors prikalbėk... Juk ne dėl
46 14|             taip. Girdi, bijau... kad nors du ar trys būtų, o čia -
47 14| Susitvarkysime, susidurstysim ir kaip nors gyvensime...~    Motina