Story

 1 1 |         O tu varge mano... Kodėl mane, giltinėle, užmiršai? -
 2 2 |                Pons teisėjau, ji mane pažeidžia! - pertraukia
 3 2 |       klausiu Cuk… Oną. Vo jinai mane pavadinu už durų, i sak: ,,
 4 2 |      žinotum: kė jinai dabar pas mane dešimta diena yr, nieku
 5 2 |       būt įkrėtę, kė ims, kė ims mane novyti. Sak, ak tu arkliaširde,
 6 2 |        Ona i šitoji, prisaigdinu mane, ka niekam nepasakoč, bo
 7 2 |       būti? Ugi toji tiesiog pro mane. Vogi žiūriu, - Ona Strakalieni.
 8 2 |       Ona Strakalieni. Kė ji pro mane, aš ka suriksiu:~    - Ona,
 9 2 |       ainu i verkiu. Vo priešais mane atein mūs patagraps. Sak,
10 2 |        viską ir apsakiau, tė jis mane apraminu ir nuvedi į paliciją.
11 2 |          beravinti. Kė tik jinai mane pamati, skėst ant galvos
12 4 |         šulinį… pa-so-dinsiu! Tu mane įstūmei! Svietkus pastatysiu!
13 4 |       Netikiu, tėvelyti: apgavai mane. Žadėjai giraitę užrašyti...
14 4 |                Mataušiuk, iškelk mane… ar tu nebijai pragaro!
15 4 |       užrašysiu... tik priimsite mane ant kampo amžių baigti...
16 4 |          čia! Norėjai per teismą mane durnu apšaukti, nepykstu
17 5 |               Antanėli, eikš pas mane…~    - Ko čia toniuojies? -
18 6 |     suriko:~    - Žioplės! Už ką mane suims? Kas suims? Durnaropių
19 6 |  Vaciukas: ponai, šeštadienį pas mane... ponai, sekmadienį pas
20 6 |            ponai, sekmadienį pas mane... O pas Vaciuką grybeliai - „
21 7 |    saujoje? Išmesk! Sakyk paskum mane: meldžiame Tavęs, Viešpatie,
22 7 |      trankaisi? Pats neėdęs, dar mane seną marini. Imk auseklį
23 9 |         vata.~    - Paršas! Mušt mane?! Mano drabužiai... daviau -
24 10| turėdamas gerą priedangą, galėjo mane paguldyti vietoje.~    Iš
25 10|       Sulaikytasis žvilgtelėjo į mane, atsiduso ir rankomis padarė
26 10|        viršininkas ir kreipėsi į mane: - Vesk jį ir uždaryk. Tegu
27 10|        stabtelėjo, įsižiūrėjęs į mane. - Žinote ką? Gera mintis:
28 10|    brauningą, jį užtaisė, tačiau mane taip patraukė jo istorija,
29 11|    sakydavo:~    - Na, eitum pas mane į dvarą skerdžium, ir būtų
30 11|      pečiais:~    - Ogi prikelsi mane. Nebpajėgiu pats, prišalau.
31 12|         kalba, staiga, įbedusi į mane žvilgsnį, kuriame matei
32 12|       norėdama stipriau paveikti mane: žiūrėkite, kokį jauną gavau,
33 12|        Atsisakyti nebuvo galima. Mane skatino ne pareiga padėti,
34 12|        Liapsus. Namai, į kuriuos mane įvedė būsimasis tėvas, irgi
35 12|    atrodė šios rūšies ligonė. Ji mane sutiko su atlaidžia, vos
36 12|        tas baugias valandas. Jis mane pasitiko prieangyje, kur,
37 12|      Tamstos! Po poros dienų vėl mane kviečia, vėl turiu eiti
38 13|           Ir bėga. O senesnis už mane! Pasivijau, atėmiau kirvį.
39 14|     atsisėdo į vežimą ir pasiėmė mane ant kelių. Kuinas gyvai
40 14|          būdavo gera. Glostydama mane, paprastai ji sakydavo:~    -
41 14|        valandomis ji sodindavosi mane, kaip jauniausią, ant kelių,
42 14|         nesusitupėjusį viščiuką, mane pastatė prie krosnies. Nepažįstamojo
43 14|         pasisveikink! - stumdama mane artyn paragino motina. -