Story

 1 1 |        juos dėti? - buvo įsibrėžę jų kaktose.~    - Ar tu gerai
 2 1 |           Kūtės buvo nesandarios, jų lubos menkai pakrautos.
 3 1 |       Giedotojams užtraukus, prie jų prisidėjo ir karvės baubimas
 4 2 |          Pamislinau širdy: tuščia jų, ka tik motinėlei būt šilčiau!
 5 2 |           kitądien anksti nubėgus jų neradau.~    Nuo tosyk mes
 6 3 |          Šiaurės kraštu. Balzgani jų masyvai, lyg povandeninės
 7 3 |         būry užniūniavo, o vyrai, jų tarpe ir Škėma, aplenkę
 8 4 |       kaime liudininkų, norėdamas jų pagalba "uždėti" uošviui
 9 5 |          pečius, lyg norėdamas iš jų išsilaisvinti giliai įsitūpusią
10 6 |           vardus, jog tekdavo vėl jų teirautis. Iš šių Tijūnėlio
11 7 |          mažojo aistra. Laikė jis jų gerą tuziną porų: moliūginių,
12 7 |  karveliai išvydo baltąjį ženklą. Jų sparnų ramus švilpesys artėjo
13 7 |        pamatęs priešas ėmė sėti į jų eiles ugnį. Stūksą kupstai,
14 8 |   nusirito nuo aukštutinių suolų. Jų vietas užėmė stiprųjį garą
15 8 |       buvo sunku įžiūrėti, tačiau jų galėjo būti ne mažiau kaip
16 8 |          ankštoje pirtyje, vienos jų, it kumpiai, tinteliavo
17 8 |           šovė laukan.~    Vienas jų, prabėgdamas, nusitvėrė
18 9 |            gyveno broliai Rimkai. Jų tėvas, neperseniai miręs,
19 9 |          trys girti vyrai. Vienas jų, vadinamas Amerikonuku,
20 11|          pasitinkant numirėlį, iš jų gaudesio elgeta galėdavo
21 11|         kankinius, lyg ieškodamas jų akyse atsakymo. Vienas stovėjo
22 12|           gyvai kalbėjosi. Vienas jų, šviesiaplaukis, patrauklios
23 12|    palikusi. Diena iš dienos augo jų nerimas: retkarčiais įsižiebdavo
24 12|      negali turėti vaikų. Ji daug jų aplankė, tačiau aiškiai
25 12|           tuo labiau buvo keistas jų elgesys. Po to klausimo
26 12|        prikaišioti: kodėl likimas jų anksčiau nesurišo? Kur išvykęs,
27 12|  džiaugiasi sieloje, kai ji, visų jų atsikračius, pasijunta laiminga
28 12|         net savęs klausdavo: kuri jų originalas ir kuri pamėgdžiojimas?
29 12|  apmušalus, darbininkai atrado už jų užkištus du rausvai šilkinio
30 12|         du policininkai.~    Tarp jų, nuleidęs galvą, vienplaukis,
31 13|     sniegu, prasiskleidžia, ir iš jų išlenda kokių dvidešimt
32 13|        keleiviai stabteli. Viršum jų galvų, pušyje, pradeda tuksnenti.
33 13|    tarnystos jokios nėra. Visokių jų turėjau ir nepabuvau. Prie
34 14|      įneštą tėvą, išsislapstė, ir jų alpulingas raudojimas atsiliepė
35 14|         prigūžėjo kaimynų, o tarp jų atsirado ir dėdė Motiejus,
36 14|      smarkiau įsigavo. Pro gležną jų lapiją sutvisko juodas,
37 14|            Turtingi bėdavoja, kad jų miršta, neišgyvena, o kad
38 14| valdydamos, pasakė:~    - Tik man jų gaila... Kai pagalvoju,