Story

  1 1 |             sveikąja ausim, bet visai į priešingą pusę. Nieko ten
  2 1 |       artimųjų vėlės. Užvakar nuėjusi į daubą pasirūkštyniauti ir
  3 1 |          pasijutus kiek geriau, nieko į burną neėmus, Uogelė išsiruošė
  4 1 |          senutei atrodė, buvo panašus į jos brolio Motiejaus balsą,
  5 1 |               arklys, ji buvo pasukus į kalnan vedantį vieškelį,
  6 1 |             lazdos nuo šunų atsiginti į ranką neįdavęs.~    Japono
  7 1 |       apsilankymo miestelyje, atvykęs į turgų su grūdais, Japonas
  8 1 |        atkalbėti. ~*** ~    Kitą rytą į našlės Žilienės kiemą įsvyravo
  9 1 |        žvilgtelėję pro tvartuko duris į našlės gyvulį, atvažiavusieji
 10 1 |         gyvulį, atvažiavusieji pasuko į trobos pusę.~    Įėjusiems
 11 1 |                 tęsė ji vėl atkritusi į pagalvį, smaugiama troškaus
 12 1 |          patalus, su vyru išsikraustė į neįruoštą trobos galą.~   
 13 1 |             mįslingai žvalgėsi vienas į kitą, siūlė po siūlės, klostė
 14 1 |                pertempta su visa lova į nuošalų kampą. Namiškiai
 15 1 |        Rudeniop, prasidėjus gruodams, į virtuvę susigrūdo daiktai
 16 1 |           Uogelė kranksėjo, įsikibusi į lovos briauną, pro aitrius
 17 1 |                    Kad ne ta, galėtum į vidų padėt. Užtūpė kampą,
 18 1 |              buvo nuspręsta atgabenti į virtuvę, tačiau reikalą
 19 1 |            žmogui, sūnus mirktelėdavo į senutės pusę ir garsiai,
 20 1 |              dūšią švents Agrikolijus į bezdžionką pavers...~    -
 21 1 |             noras leistis su žmonėmis į šiurpius svarstymus. Jam
 22 1 |             kepasi grybus.~    Grįžus į namus Uogelei ir laukiant
 23 1 |             neperskaitęs, kreipdavosi į pačią:~    - Oho-ho! Ar
 24 1 |            atvažiuoja kamisija, įkiša į maišą - ir po ledu…~   
 25 1 |                Viena akimi žiūrėdamas į Uogelę, apsimesdamas išsigandęs,
 26 1 |           nusprendė atsigulti kojomis į baltinių pusę, galva - į
 27 1 |              į baltinių pusę, galva - į krosnį. Po trijų mėnesių
 28 1 |         vikrios rankos jai pakeistais į gelžgalius, ir, viską sutvarkiusi,
 29 1 |            kąsniu, Japonas kryptelėjo į motinos pusę, sustojo kramtęs,
 30 1 |              kiaurą kišenių įstrigusį į vatinio padalkas, atsitempė
 31 1 |         pirštas stypso, lyg rodydamas į dangų. Vaškiniai akių vokai
 32 1 |              žvilgteli arčiau, paskum į pačią. Krusteli senę už
 33 1 |   persižegnoja.~    Paskum išsiruošia į kaimą. Jo pypkės dūmas apskritais
 34 1 |           apskritais kūliais verčiasi į orą, ir įšalus žemė skamba
 35 1 |          mintis buvo tiesi, paprasta: į grabo dugną įdės sutriušusią
 36 1 |        aplinkiniai rado Uogelę įneštą į šaltąjį trobos galą. Vėjo
 37 2 |              mažumą kuprota, pasvirus į šoną, tartum stovėtų viena
 38 2 |             siauras lūpas, nusigręžus į šalį, abejinga ir gal pasitikinti,
 39 2 |            pukši nosimi, žvilgčiodama į teisėją, kuris tęsia klausimus:~    -
 40 2 |              ir mirksėdama atsigręžia į kaltinamąsias:~    - Va,
 41 2 |          dukart pieštuku trinktelėjęs į stalą, rūsčiu balsu:~    -
 42 2 |               gul, ma užėjo smalsatis i klausiu Cuk… Oną. Vo jinai
 43 2 |          jinai mane pavadinu už durų, i sak: ,,Agi tu nežinai? Kaigis
 44 2 |            ana, sak, persimainu veidu i paveikslu i, sak, šaltas
 45 2 |          persimainu veidu i paveikslu i, sak, šaltas prakaitas vūpele
 46 2 |      prakaitas vūpele nuo kaktos bėg, i ka anai tąsyk peiliu ranką
 47 2 |              nejustų, tei dūšelė anos į dangų pakyl... Vai, kokia
 48 2 |               dešimta diena yr, nieku į burną neėmi, vo tokią stiprybę
 49 2 |              da didesnis smalstis, aš i klausiu: ,,Vo iš kur, Onele,
 50 2 |          jinai per viena?"~    Ona ma i sak: ,,Tfu, tfu, ka aš sudžiūčiau,
 51 2 |             kažiką bekrentant. Nubėgu į tą vietą, žiūri - moteriškėli
 52 2 |          Parsivedžiau, sušildžiau, vo į trečia. dieną ana prakutu,
 53 2 |            trečia. dieną ana prakutu, i kakta kė jonvabolė ėmi šviest.
 54 2 |              nuo Dievu anoji, vo teip i buvu. Kė aš daviau, sak,
 55 2 |               jai savo marškinius, tė i pamačiau, ka ana nekaltu
 56 2 |                 klausiu Oną. ~    Ona i sak:~    - Ugi, ana visai
 57 2 |                    Tė kė mes pagrįžom į vidų, moteriškėli sukrutėju
 58 2 |           vidų, moteriškėli sukrutėju i ėmi pasakoti danguje buvojusi,
 59 2 |            pasakoti danguje buvojusi, i kai, su kuo tę matėsi, su
 60 2 |        amžinatilsį motulę atsiminusi, i sakau, lygum pati sau: ,,
 61 2 |             žmogus žinotum pro giminę i artimą, kas su anuo... Rasi
 62 2 |          kryžių ant manęs, ant savęs, i klausia:~    ,,Vo kai tavu
 63 2 |               motinėles pravardė? Gal i mačiau".~    Kė aš jai pravardę
 64 2 |              suriks, lygum anai žaltį į antį būt įkrėtę, kė ims,
 65 2 |            taip motinėlę šaldai..?! " I da graudžiau ana pradė,
 66 2 |           pačiu Dievuliu rokuojas, tė i klausiu anos: ,,Ka žinoč,
 67 2 |        uzpirkt, čėsas padėtų?~    Ona i sak: ,,Tas yr' gerai"...~   
 68 2 |            pašvebelzo kažiką lūpomis, i sak:~    - Dėmėkis ką čia
 69 2 |            kailinius ant motinos kapu i, sukalbėjus Sveika Marija,
 70 2 |          Marija, greitai, neatsisukus i nesidairydama, sprūdink
 71 2 |              tuomsyk nulėksiu tenais, į skaistyklę, i duosiu žinot
 72 2 |        nulėksiu tenais, į skaistyklę, i duosiu žinot motinėlei.~   
 73 2 |             da tei nebuvau girdėjusi, i klausiu:~    ,,Kai tas yr,
 74 2 |             visi atein kai yr, vo tik į dangų priimti nusimet mėsą
 75 2 |            dangų priimti nusimet mėsą i kaulus i palieka už durų,
 76 2 |         priimti nusimet mėsą i kaulus i palieka už durų, lygum purvinas
 77 2 |         tikėjimu neprasimokei, sak?!… I pasku, pons teisėjau, Ona
 78 2 |             pasku, pons teisėjau, Ona i šitoji, prisaigdinu mane,
 79 2 |               sak to numirėliai nemėk i gali didelę blėdį padaryt.~   
 80 2 |          nuvėjau tenais, ant kapelių, i padėjau tuos kailinius.
 81 2 |       Pagrįždama užsukau pas Cukierką i viską apsakiau, vo toji
 82 2 |           moteriškėli palingavu galvą i sak:~    ,,Jau apturėju
 83 2 |               dabar sykį pradėjai, tė i pabaik. Sak, šiuosyk tave
 84 2 |            skaistyklėj, didelei šalta i tamsu i kieta yr gulėt ant
 85 2 |    skaistyklėj, didelei šalta i tamsu i kieta yr gulėt ant akmenų.
 86 2 |          pragul, kits galvą atsidauž. I dėl to kenč, kolekos su
 87 2 |           kūnu, pakol dangų pasiek... I da i ma kalbėj, kalbėj,
 88 2 |            pakol dangų pasiek... I da i ma kalbėj, kalbėj, i įkalbėj,
 89 2 |               da i ma kalbėj, kalbėj, i įkalbėj, vo aš i nunešiau
 90 2 |              kalbėj, i įkalbėj, vo aš i nunešiau tas pagalves, i
 91 2 |              i nunešiau tas pagalves, i kitądien anksti nubėgus
 92 2 |            pasidarėm didelės draugės, i kur buvus nebuvus - aš vis
 93 2 |                Vienąsyk toji moterėli i užved, kad čėsas mano motinėlę
 94 2 |         skaistyklės. Tegul, sak, anai i nešalta i nekieta dabarties,
 95 2 |            Tegul, sak, anai i nešalta i nekieta dabarties, betgis
 96 2 |            nėr anai ramybės tamsybėj, i gana. Kitąsyk jinai sak
 97 2 |            taviški, sak, bus paskirta į dangų Bet tie, sak, katrie
 98 2 |              sak, katrie bus nuskirti į dangų, turės datirt paskutinę
 99 2 |             paskutinę Dievu bausmę... i pereit didelę girią, vo
100 2 |              tė plėšys gyvus užpuolę, i aniem didelei skaudės.~   
101 2 |            didelei skaudės.~    Tė aš i klausiu:~    - A yr koks
102 2 |         smaili ant tų lašinių.~    Aš i paklausiau jos i nunešiau
103 2 |                   Aš i paklausiau jos i nunešiau ant kapelių, kai
104 2 |              sukalbėjau Sveiką Mariją i jau atgal sprūdinau, ka
105 2 |      apsidairi, pagrob tuos lašinius, i bėg. Iš sudėjimu visai ne
106 2 |             anai. Matau ka nieks nėr, i nebėgau Po to širdį ma tei
107 2 |        mislinu, tik nedovanosiu. Ainu i verkiu, ainu i verkiu. Vo
108 2 |      nedovanosiu. Ainu i verkiu, ainu i verkiu. Vo priešais mane
109 2 |               mane apraminu ir nuvedi į paliciją. Palicijanc sak:
110 2 |              bambos ta tavu šventoji, i nudūmė pas Oną. Suradu tuos
111 2 |              lašinius Mauruku rugiuos i da vieną pagalvį Vo kailiniu
112 2 |             vieną pagalvį Vo kailiniu i kitu pagalviu tei i neatgavau.
113 2 |          kailiniu i kitu pagalviu tei i neatgavau. Mislyk, ma nė
114 2 |              neatgavau. Mislyk, ma nė į galvą neatėju, ka ta moteriškėli
115 2 |                perprašau… nuogalainę, i rėk:~    - Te, pabučiuok
116 2 |             pabučiuok! ~    Vo aš jai i pasakiau:~    - Matysim,
117 2 |          susivaldęs, rūstus kreipiasi i kaltinamąsias, kurios stovi
118 2 |            Rozalija žema, nusigręžusi į šoną, abejinga, tartum pasitikinti,
119 3 |              jis pakilo stačiu krantu į parugę.~    Dar neseniai
120 3 |          palietė žemę, o akys įsirėmė į didelį, žydrą dangų, pasąmonėj
121 3 |              atostogų, mėgdavo nueiti į aukštą kalnelį, prie senos
122 3 |   apsivyniojęs basas kojas, įsistojęs į skylėtus batus, kasdien
123 3 |               pusnis šešetą kilometrų į mokyklą Prie mėnulio ir
124 3 |             bėgiojantį iš bibliotekos į paskaitas ir vėlai grįžtantį
125 3 |          paskaitas ir vėlai grįžtantį į savo drėgną, nešvarų kampą,
126 3 |             Drįso rėžti visiems tiesą į akis ir nieko nebijojo prarasti.~   
127 3 |         šiandien būtų pasiryžęs sėsti į kalėjimą, aukotis didžiausiam
128 3 |              skaitydamas jį, patraukė į paliktos kompanijos pusę.
129 3 |         moterų balsai ir vyrų juokas. Į orą švystelėjo popierių
130 3 |      prisigrūdusia sūrio, savo šokėja i samanas, vikriai, kaip sviedinys,
131 3 |           naikinti žuvelė.~    Grįžęs į saviškių būrį, Škėma atrodė
132 3 |               aparatą pradėjo taikyti į visaip susivarčiusią grupę,
133 3 |            reikšmės, ir tuojau nurodė į vieną pranašingą smulkmeną:
134 3 |             Škėma, visai nežiūrėdamas į žmoną - Ką aš čia blogo
135 3 |             pakartojo, gnybdama vyrui į kulšį.~    Autobusas atėjo.
136 3 |         laikytis karingai, žvilgčiojo į inspektorių, bet šis visai
137 3 |            bet šis visai ir nežiūrėjo į liberalo pusę. Net žmona,
138 3 |              mintyse, lyg atsakydamas į sunkiai suvokiamus, bet
139 3 |               kaip inspektorius ateis į ministeriją, šveicoriui
140 3 |           pliką galvą delnu, pasibels į direktoriaus kabineto duris.
141 3 |            visą savo dėmesį nukreipti į naują sritį, galvoti, ką
142 3 |              progos įlįsti gimnazijon į jo vietą...~    "Na, kvaila!"
143 3 |         pamatė save be darbo, nešantį į lombardą žmonos kailinius...~   
144 3 |           Škėma atsikėlė, pasižiūrėjo į laikrodį ir, įsistojęs į
145 3 |              į laikrodį ir, įsistojęs į šlepetes, tyliai pravėrė
146 3 |        nesulaukęs atsakymo, jis grįžo į lovą. Paskum vėl atsistojo
147 3 |       žingsniavo, ten ir atgal. Skubą į įstaigas pirmieji valdininkai,
148 3 |           raštvedžiu, Škėma pasileido į kalną. Jis jautė, kad su
149 3 |             autobusu iš senojo miesto į naująjį ir bėgdamas šiltais
150 3 |        Mokytojas jį sugriebė įeinantį į kavinę.~    - Dovanokite...
151 3 |           ponas inspektoriau, dėmesio į tuos mano plepalus!.. Kažkaip...
152 4 |       užtralialiavo, bet ūmai nurimo. Į šią smulkmeną Kriauza mažai
153 4 |        nusitvėrė šakės, žvilgčiodamas į tamsia siena vakarų šaly
154 4 |          neseniai iš bernų prasimušęs į savarankišką ūkininką, tikėjosi
155 4 | nusiskundimais greita mirtimi. Tačiau į namus žentų jis neįsileido
156 4 |           guolis sunkiu akmeniu krito į Mortos širdį.~    - Iš tavęs,
157 4 |            savo pagalviu persikraustė į svirną, greta samdinės mergos.~   
158 4 |                  Tuo tarpu tėvelytis, į kurio dusulį ir kranksėjimą
159 4 |             išgelbėsiąs sau palikimą, į kurį kėsinosi bent keletas
160 4 |           slinkdamas atatupsčia, lojo į tamsą. Apsidairęs žemėje
161 4 |             piktai bakstelėjo Rudžiui į nugarą ir negarsiai prašvokštė,
162 4 |       atsikrenkšėjo, urgzdamas pabėgo į kitą šulinio pusę ir vėl
163 4 |        sienojų rentinys spėjo įsmukti į žemę, ir tik žinantys atskyrė
164 4 |             suriko jis, išplėtęs akis į tamsą, ir nusitvėrė šakę
165 4 |           dumblas stipriu tvaiku mušė į pasilenkusio uoslę. - Dievs
166 4 |          užlipino nelaimingajam akis. Į pakartotinus šauksmus niekas
167 4 |         suspiegė, nagais kabindamasis į slidžias, mauruotas sienas:~    -
168 4 |         baubimas ir vėl nuslydo atgal į tamsią kiaurymę. - Ū-ū-ū!
169 4 |               Na, - pasilenkė Kriauza į šulinį, - palauk!~    Ir
170 4 |       alsavimu pakuždėjo, atsakydamas į baisias, jo galvoje užvirusias
171 4 |            tirštą pievos žolę, įbrido į vidų, numetė skrybėlę ir
172 4 |            valandą žiūrėjęs pro langą į tamsą, pakilo, lyg iš miego
173 4 |       lentgaliais ir kirviu jis nuėjo į daubos pusę, daržinėj uždaręs
174 5 |          vytinėje kėdėje, įsisiautusi į gėlėtą šilko "šlafroką",
175 5 |                pilkai gelsvu, panašiu į Kvintetą, taškuotu pakaušiu
176 5 |              Mažasis Antanas kilsteli į didįjį užsiverkusias akis
177 5 |            triukšmingai juos sukrečia į medinę dėžutę. Ant dėžutės
178 5 |               įsikandęs pirštą, žiūri į lentą, paskum ryžtingai
179 5 |              dvi trr-rys…~    Padėjęs į vietą savo šaškę, grįždamas
180 5 |        Kvintetas taip pat ilgai žiūri į šeimininką. Bet didysis
181 5 |          Antanas ir nemano atsigręžti į tą pusę, kur jo laukia dvi
182 5 |      toniuojies? - pusiau grįžtelėjęs į žmonos pusę atsiliepia didysis
183 5 |            daugiau jau nieko neatsako į žmonos dūsavimus ir, surinkęs
184 5 |   nepaleisdamas nosinės, nežiūrėdamas į tėvą, paeina. Tėvas, norėdamas
185 5 |        smarkiai žygiuoja tiesiu kampu į damas. Didysis tokiu pat
186 5 |             ir, triukšmingai mesdamas į dėžutę rutuliuką, sako:~    -
187 5 |            žvilgteli pro akinių viršų į sūnų, piktai palydi jo džiūgaujantį
188 5 |            Antanas prasmunka su viena į damas ir, patrynęs rankas,
189 5 |        vedžioja iš vieno lentos galo, į kitą.~    - Šiugavai? O
190 5 |               pakilti, bėgti kur nors į sodą, kiemą, bet tėvas,
191 5 |            mokykloje ir jam net drovu į tokius niekus atsakyti,
192 5 |                  Šitaip jau su tėvu?! Į akis, į akis jau kimba?
193 5 |          Šitaip jau su tėvu?! Į akis, į akis jau kimba? Kad taip,
194 5 |              trypteli minkštu bačiuku į grindis. Gėlės vazonuose
195 5 |         didysis, nekreipdamas dėmesio į moters perspėjimą. Antanėliui
196 5 |               jį ir nusiveda pas save į kambarį.~    Antanėlis gauna
197 5 |        geografijos mokytoją ir numeta į didelę dėžę.~    - Dama! -
198 5 |            Dama! - surinka kažkas jam į ausį. Antanėlis krūpteli,
199 6 |             sėdėti, sužiurusios viena į kitą. Motina ir duktė labiausiai
200 6 |           sumišusios dirstelėjo viena į kitą.~    - Manėm, tave
201 6 |               žmona, be jėgų krisdama į fotelį.~    Buhalterio skruostai
202 6 |              Šaukdamas Tijūnėlis įėjo į kambarį ir apsidairė.~    -
203 6 |               Uošvė atbula atsitraukė į gretimą kambarį. Ši prasta
204 6 |         neturėjo nė mažiausių tų, jau į patarlę įėjusių, uošvės
205 6 |              metu ji visuomet kiūtino į savo kampą, kaip niekuo
206 6 |               brukdamas nuolat rankas į kelnių kišenes ir vėl jas
207 6 |               atvirą langą įlėkusios, į lempos gaubtuvą daužėsi
208 6 |             jos porą lėkščių ir išėjo į virtuvę. Paskum ją nusekė
209 6 |          mokėtum ir ištraukti: sudėjo į krūvą knygutes, apipylė
210 6 |             buhalteris buvo atsivedęs i namus reikalų vedėją. Savo
211 6 |        kaimietei ištryško ašaros.~    Į šį klausimą buhalteris atsakė
212 6 |          lempos, viena koja įsispyręs į grindis, Tijūnėlis užmigo. ~*** ~   
213 6 |               sąžinę ir, žvilgčiodami į jį, kuždėjosi:~    - Nežinau…
214 6 |            varžytynių plaktuku užgavę į širdį.~    - Kodėl ne! -
215 6 |               Tijūnėlis akis, įžengęs į kambarį. - Kas jums atėjo
216 6 |             kambarį. - Kas jums atėjo į galvą?! Vis su savo tvarka!
217 6 |           piktą žvilgsnį jis nukreipė į sieną.~    - Ar dabar valgysi? -
218 7 |       išbrinkę ir žvilgą saulėje.~    Į sunkių patrankų ratų provėžomis
219 7 |             tekina ir kodėl įsibridus į vandenį, kojos atrodo tartum
220 7 |           vasaros laiku, ji nunešdavo į miestą prirankiojusi kašę
221 7 |              kai uriadnikas persikėlė į kitą šalį, o vieną nuolatinę
222 7 |           Dabar klaupkis, pakelk akis į dangų... Nuleisk galvą.
223 7 |                 Nuleisk galvą. Muškis į krūtinę... Muškis! Ne ta
224 7 |       paerzinti: "Vaike, tavo kryžius į šulinio svirtį panašus!"~   
225 7 |             ir uždraudė pirštu rodyti į paukštį, kuris buvo ne kas
226 7 |      spindinčiomis akimis įsižiūrėjęs į padangėj kūlvertomis besivartančius
227 7 |             po ilgos, atkaklios kovos į laukus nukrisdavo tik baltos,
228 7 |              gražiausių įsidėdavo sau į kišenę. Tokiomis nelaimingomis
229 7 |             Stepų mamytė, susirietusi į kamuolį, atkalbėdavo poterius
230 7 |             Eitum miego. Ko ten žiuri į tamsą? Akis dar pakerės
231 7 |              daiktų krovimas, kasimas į žemę drabužių, varomų į
232 7 |               į žemę drabužių, varomų į girią gyvulių mauriojimas,
233 7 |        prašneko vaikas, išplėtęs akis į senę. - Kodėl karas?~    -
234 7 |            įsilėkus, jis buvo panašus į ratu skriejantį paukštį.~   
235 7 |              pamatęs priešas ėmė sėti į jų eiles ugnį. Stūksą kupstai,
236 7 |           ginklų švitėjimas susiliejo į rausvai pilką debesį, atsistojusį
237 7 |           vartosi!.. - jis pasišokėjo į orą, išmetęs šatrą, ir,
238 7 |            lyg sniego gniūžtė, pakilo į dangų. Savo atviromis akimis
239 7 |               Galvoju ir galvoju…~    Į vakarą dienos karštis sumažėjo,
240 8 |       šluotomis bildėdamas žemyn.~    Į jo žodžius atsakė skanus
241 8 |      keikdamies ir prunkšdami rangėsi į prieangį. Net seniai ir
242 8 |               pirkliui skylėtą kailį, į pačios delną įsprausdavo
243 8 |           valandų tėvukas kreipdavosi į pačią:~    - Onut, ar nepaskolintum
244 8 |            Budzikas kryptelėjo akimis į kitą šoną ir pamatė visą
245 8 |               eilėje ir parodė pirštu į stambų kreivalūpį, su vienu
246 8 |           Budziko nugarą, kad jam net į pakaušį akys iššoko ir iš
247 8 |         nedidesnis už kepurę, panašus į pūslę.~    Vienas raguotasis
248 8 |      valandėlės, įspėti berno, subėgo į pirtį žmonės. Žado tėvukas
249 9 |          sulopytas namas buvo panašus į susikūprinusį, keliomis
250 9 |       apsikarsčiusį elgetą. Pažvelgus į kiemą, pamestą jame žolėmis
251 9 |          akmenį, sutrupėjusią, įbestą į žemę ratų stebulę, pravertusią
252 9 |           silkės žvynų, dar akį metus į kanapių lysvėje styrančią
253 9 |             sau, o broliui, linkusiam į kalvystę, įtaisys prie miestelio
254 9 |              jokiu būdu neįves pačios į bendrus namus jėga ar gražiuoju.~   
255 9 |               dėdė, smarkiai šarpavęs į jaunojo pusę.~    Šiai naujienai
256 9 |        gimtojo lizdo nepaliks. Išėjęs į žentus, naujų giminių padedamas,
257 9 |       piršlybas pasitvirtino: nubėgęs į kaimą jis parsinešė, persivėręs
258 9 |         iškleiptomis kojomis knaibėsi į senį Kuncą, ir iš to kaip
259 9 |              odinę kepurę, pasinešino į Kastanto stebimos kompanijos
260 9 |         Jurgio ir, mažai sulaikydamas į abu šonus makaluojančią
261 9 |    maldaujančiu žvilgsniu pasižiūrėjo į Amerikoniuką, kuris tarpais
262 9 |               stengdamasis pasišokėti į vežimą. Nesumesdamas, kaip
263 9 |               siuobtelėjo per drobyną į vežimą, bet dar nespėjo
264 9 |       atsirado! Kelnių savo neturi, o į žentus! Nusimauk batus! -
265 9 |           sumišusiomis akimis žiūrėjo į priešą ir savo apnuoginimą.
266 9 |           nepaisydamas jo įsikibusios į drobiną rankos, užplakė
267 9 |               atgręžęs dalgio ašmenis į save, vaipulingai primerkęs
268 9 |   svirdinėdamas, aptemusiomis akimis, į galvą tvinstančio kraujo
269 9 |      suplėšytais drabužiais, išversta į lauką krakmolyta krūtine.~   
270 9 |               paėmęs glėbin, įsivertė į vežimą.~    - Dar gyvas…
271 9 |          vadžias.~    Neatsigręždamas į negyvėlį, kurio kojos kyšojo
272 9 |           pasruvo upe. Žmogus įsigūžo į apykaklę ir dar energingiau
273 9 |             tviskėjo mintys apie ūkį, į kurį jis dabar grįžo vienintelis,
274 9 |             švokštimas, nepanašus nei į rimstančios liūties ūžesį,
275 9 |        rimstančios liūties ūžesį, nei į medžių šnarėjimą. Jis pakreipė
276 9 |             Paskum gyvasis persisvėrė į pakaruoklio pusę ir išgirdo
277 9 |              pirštai giliai įsisiurbė į atgyjančio gerklę. Iš pakaruoklio
278 9 |    atsimerkusios ir be jausmo žiūrėjo į vienintelę debesų properšoje
279 10|        vietose retai atsitikdavo, kad į mūsų rankas pakliūtų bėglys
280 10|           antrojo kilometro užeidavau į būdelę, išrūkydavau papirosą
281 10|               pamainos, jį nusivariau į bažnytkaimį, pas rajono
282 10|          gąsdino kiekvieną pakliuvusį į jo rankas.~    - A, muzikantas!
283 10|             nur doič!~    - Doič, kol į kailį negavai! - viršininkas
284 10|              Sulaikytasis žvilgtelėjo į mane, atsiduso ir rankomis
285 10|           pereis nuo vieno žemės galo į kitą ir išvaduos iš baltųjų
286 10|   kartkartėmis plunksnakočiu baksnojo į belaisvio ryšuly atrastą
287 10|               viršininkas ir kreipėsi į mane: - Vesk jį ir uždaryk.
288 10|               stabtelėjo, įsižiūrėjęs į mane. - Žinote ką? Gera
289 10|          nakties metu perleidom atgal į svetimą pusę.~    - Tegul
290 10|            kiti pasieniečiai. Atvestą į miestelį jį pasveikino viršininkas:~    -
291 10|                mes parodysim stumdyti į mūsų žemę visokius valkatas.
292 10|       Dortmundo laikrodininkas pašoko į viršų, išskėtė rankas ir
293 11|        elgetos akys abejingai žiūrėjo į slėnį, kur gulėjo parapijos
294 11|               visu būriu nusileisdavo į aikštę ir įsidrąsinę, skersiodami
295 11|             poteriauti, jis žiūrėdavo į slėnį ir galvodavo, krutindamas
296 11|             nejučiomis prasiskverdavo į gyvulio minčių pasaulį ir
297 11|               sielos ir negali nueiti į dangų. Senis atsiminė keletą
298 11|       pasakyti - kūdikį ar seną lydi, į rojų ar į skaistyklą nueis.
299 11|               ar seną lydi, į rojų ar į skaistyklą nueis. Apie tai
300 11|         Drebulienės vyrą mirusį, o ją į kompaniją susidėjusią su
301 11|      turtingas žmogus, prieš įeidamas į bažnyčią, įduodavo jam palaikyti
302 11|                    Na, eitum pas mane į dvarą skerdžium, ir būtų
303 11|           toki ponai su lazdomis einą į bažnyčią! Bet senasis elgeta
304 11|            didėjo ir aštriai smelkėsi į jo kaulus. Pradėjęs kristi
305 11|              kišenės didelę skarą ir, į jos kampą nušnypštęs nosį,
306 11|   gurgždančios odos kapšius, iš kurio į nosį mušė skanaus uostomojo
307 11|            elgetą, kurį laiką žiūrėjo į jį ir, atsiėmęs daiktą,
308 11|          pakėlė ir nejučiomis įsivedė į bažnyčią.~    Ūmai elgetos
309 11|          įdubėse, sujudėjo, atsigręžė į spinduliuojančio ateivio
310 11|           elgetą prie tuščios įdubės, į kurią klebonas norėjo pastatyti
311 11|          norėtum?~    Elgeta pažvelgė į apaštalus, kankinius, lyg
312 12|           VEDYBŲ ISTORIJOS ~    Įėjęs į miegamąjį vagoną, ten radau
313 12|                  pradėjo gydytojas, - į mano kabinetą įėjo kokių
314 12|               kiek drovumo, - žiūrėjo į pačią, smarkiai mirkčiodamas,
315 12|            jos kalba, staiga, įbedusi į mane žvilgsnį, kuriame matei
316 12|      procedūrą. Paprašiau vyrą išeiti į laukiamąjį. Ji atsivedė
317 12|                Po savaitės, nežiūrint į tai, kad aš buvau įsileidęs
318 12|               Didysis Liapsus. Namai, į kuriuos mane įvedė būsimasis
319 12|              tėvas, irgi buvo panašūs į gimdančios namus. Tik įėjus,
320 12|               namus. Tik įėjus, krito i akį ta ligoniška kambario
321 12|             tikru pamišimu. Atėjo man į galvą prašmatni mintis:
322 12|               berniukas visai panašus į tėvą, o tėvas kaisdamas
323 12|         įdomūs, suranda atviras duris į jaukią šeimą. Žmona, bijodama
324 12|            naujųjų bičiulių užsukdavo į namus nesant vyrui, tačiau
325 12|              Tą pačią vestuvių vasarą į šį užkampį atvyksta jaunas
326 12|            grasymų daktarui jis puolė į visišką neviltį, ramią ir
327 12|      tebelaiko namuose, o jos vietoje į grabą įdėjęs drobės rutulį.~   
328 12|               jis pasielgs, neatsakęs į šį laišką.. Tik dabar jis
329 12|            kaip stipriai spėjo įaugti į šeimą. Ir buvo lyg be savęs.~   
330 12|              rado nepaprastai panašią į mirusią.~    Spinduliuojąs
331 12|              smulkmenų naujoji panaši į pirmąją. Jis net ir dabar
332 12|             žodžio, nepasijuto išėjęs į sodą ir dar nepasiekęs suolelio,
333 12|         nepasiekęs suolelio, atsirėmė į didelės liepos kamieną:
334 12|         kažkoks B. išsikelia pavasarį i naują vietą. Meilužis reiškė
335 12|         ištikimybe.~    Užuot metęsis į bergždžius apgailestavimus
336 12|            kerštą, šis žmogus pasviro į kankinančias abejones ir
337 12|             ir vidurnaktį įsiverždavo į miegamąjį su paruoštu kišenėj
338 12|             ginklu. Išsiruošus žmonai į krautuvę ar pas drauges,
339 12|            scenos nepradėtų plūst jam į smegenis. Ir nelaimingajai
340 12|          kietais nagais įsikabino jai į gerklę. Ji ištrūko, nesuprasdama,
341 12|                valdininkas trenkė jai į galvą svariomis krosnies
342 12|           rankas po galva, žiūrėdamas į vagono lubas, - žmonės bejėgiai
343 12|             farsai! Tik pasižiūrėkime į mūsų gadynės šeimas, į vadinamuosius
344 12|  pasižiūrėkime į mūsų gadynės šeimas, į vadinamuosius šventus židinius,
345 12|             su reikalais nusibloškiau į krašto gilumą. Vienos bažnyčios
346 12|             atsiskleidusias panoramas į ežerus. Nutariau laukti,
347 12|              ėmiau dairytis pro langą į patižusią liūdną miestuko
348 12|         kilstelėjo galvą, pasižiūrėjo į langą, ties kuriuo sėdėjau,
349 12|                     Na, taip ponas... į kapus nuvarė. Tą, kur pirmą
350 12|             Tokia fantazija jam atėjo į galvą... pasipelnyti. Kai
351 12|        nepagalvojau. Tik pasižiūrėjau į Kostę, nusijuokiau sau iš
352 12|              o jis susyk kad duos man į kaktą delnu, kad suriks: -
353 12|             Bėgo žiūrėt iš kaimų. Tik į vidų nieko neįsileido. Atkasė
354 12|      tardytojai su kalviu suvedė akis į akį, žmogžudys perkando
355 12|              iš to užkampio, panašaus į kapines.~    Nelaukęs, kol
356 12|           užgesinti šviesą, atsigręžė į sieną.~    Stebėdamas vagono
357 13|              su ilgu kaspinu kresnoja į žingsnius, pamiškės keliu
358 13|               ką čia darai?~    - Ugi į Šventgirį drožiu. Prie popiermalkių
359 13|           apsiniaukia, jis atsigręžia į roges, vėl į Simaną, kurio
360 13|               atsigręžia į roges, vėl į Simaną, kurio ūsai kruta,
361 13|            bepasirodysiu, - pažvelgęs į tolį sako eigulis. - Kad
362 13|     nereikalingas, kad nekanda. Kąsk, į gerklę įsikabink artimui,
363 13|              eigulis, perėmęs vadales į kitą ranką. Matyt, kad sielvartas
364 13|       paleidau. Juk galėjau raštavot, į belangę padėt, tik kokia
365 13|            pasakė... Įsilaužk, girdi, į magazinus, į pilnas klėtis,
366 13|         Įsilaužk, girdi, į magazinus, į pilnas klėtis, stainines,
367 13|             pilnas klėtis, stainines, į blizgančius palocius ir
368 13|           rogės ir jis pats susilieja į vieną tamsų daiktą, valandėlę
369 13|             kad dėdė Simanas keliauja į šviesią, nepiktų žmonių
370 14|            Tas įvykis giliai įsibrėžė į mano sąmonę, anksti ją pažadinęs
371 14|              ir jos verksmas, panašus į vieną nepasibaigiantį i-i-i
372 14|                  Kitą rytą tėvą įdėjo į grabą, ir keli vyrai, jį
373 14|              vyrai, jį pakėlę, išnešė į dėdės Motiejaus vežimą.
374 14|            lūkuriavo žmonės, susimetę į būrį. Vienas malūno darbininkų,
375 14|         sakytum taip pat įsivilkusios į baltas kamžas, tęsėsi visa
376 14|               kelio gale susiliedamos į vieną didelį, baltą debesį,
377 14|             Greitai procesija išklydo į atviras kalvas. Varpo balsas
378 14|           artėjo grabas, bruoždamasis į nusvirusių beržų šakas,
379 14|           paėmiau smėlio užsižiūrėjęs į žaismingai dirbančius kastuvus,
380 14|                kurie vis pylė ir pylė į duobę. Kai ji prisipildė,
381 14|            kaimynės buvo nusivedusios į šalį, mes radome už vartų,
382 14|               už vartų, įsikniaubusią į račiuvienės petį. Truputį
383 14|              nusivalė veidą, atsisėdo į vežimą ir pasiėmė mane ant
384 14|              Motina, lyg kas būtų jai į širdį smeigęs, išvydus malūną,
385 14|             šaukti. Mes visi sužiurom į baltą, putojantį ir ūžiantį
386 14|             kartą tikrai buvo panašus į artėjančią, grasančią baidyklę.~   
387 14|     miestelėnams vandenį, skalbt arba į baidokus kraut malkas. Nekartą
388 14|               tolo ją mačiau bėgančią į laivą aukšta, siaura lenta,
389 14|               stengdamiesi nesidairyt į tamsą, kur dažnai pasirodydavo
390 14|              sutemus, praeidavo lazda į sieną baksnodamas aklas
391 14|              sušniurę, įsikibę vienas į kitą, užmigdavome. Tik kai
392 14|       pritūpusi greta, visa sužiurusi į Motiejų, klausia:~    -
393 14|           beveik prisišlieję, sužiurę į ugnį, kurios rausvi atspindžiai
394 14|             galvos tartum susiliedavo į vieną, bet po kiek laiko,