Story

 1 1|                                   UOGELĖ ~    Žema, linktelėjusi,
 2 1| užsimetusi kutosinę skarą, senutė Uogelė vos slinko, kilnodama suklypusias,
 3 1|  voratinklių.~    Tuose kraštuose Uogelė retai pasirodydavo, dėl
 4 1|            įkritusiais šonais, ir Uogelė nespėjo gyvulio pasišaukti,
 5 1|     geriau, nieko į burną neėmus, Uogelė išsiruošė išpažinties Dabar
 6 1|        mirties, jeigu dar suspės, Uogele išėjo iš miesto žemių. Kaip
 7 1|           skruostų kažkas praminė Uogele. Kito jos vardo apylinkėj
 8 1|       Paskum bobšė prasimanė, kad Uogelė norėjo ją musmirėmis nunuodyti.
 9 1|    pradėtas blogu tikslu, supykdė Uogelę su sūnumi, ir buvo tik proga
10 1|         proga ja atsikratyti.~    Uogelė, turėdama neginčijamą globos
11 1|            Štai, jau penkti metai Uogelė kampininkavo pas našlę Žilienę.
12 1|     verpalų ir nuogos sienos.~    Uogelė neįžiūrėjo naujai atvykusių,
13 1|           padedama vyro, stengėsi Uogelę pagirdyti atsivežtinėmis
14 1|                A-a-a, - atsiliepė Uogelė, pakeldama kančios išraižytą
15 1|        jos pasakojimo.~    Išvežė Uogelę saviškiai be žado, su mirties
16 1|       pirmos vietos prie ugnelės. Uogelė kranksėjo, įsikibusi į lovos
17 1|         net sūnaus plaktukas.~    Uogelė, nors ir su guzu pakaušy,
18 1|       supliko, iširo - buvo kalta Uogelė.~    Smilko ji lėtai ir
19 1|      pukšėdama lyg ežys. Mažai ką Uogelė valgė ir vis dažniau pati
20 1|          Viena akimi žiūrėdamas į Uogelę, apsimesdamas išsigandęs,
21 1|          tu su tom kamisijom!~    Uogelė, gerai suprasdama sūnaus
22 1|   užgraužtų! - apibarė marti.~    Uogelė ilgai kniūstė, puksėjo po
23 1|                Pasikamavus dieną, Uogelė vėl užsigeidė susitvarkyti
24 1|     Šetone, ką tu darai! - suriko Uogelė ir pakilo atimti iš Nikodimo
25 1|  bulbienės lėkštę ir ėmė giedoti. Uogelė giedojo plonu, vos girdimu
26 1|        vartydamas ilgą peilį.~    Uogelė ir nekrustėli. Viena ranka
27 1|        susirinkę aplinkiniai rado Uogelę įneštą į šaltąjį trobos