Story

 1 3 |           atgal ir prikando lūpą: "Mūsų departamento direktorius!..
 2 3 |         Taigi, pone Vytautai, tarp mūsų?.. Gut?~    Atsisveikinęs
 3 5 |      nepasieki, ponas? Nepasiekia… mūsų ponas nepasiekia... O gal
 4 10|           retai atsitikdavo, kad į mūsų rankas pakliūtų bėglys ar
 5 10|             pas rajono viršininką. Mūsų viršininkas, storas, nedidelis
 6 10|         tardymas. Tokiais atvejais mūsų viršininkas negrūmojo nei
 7 10|         patį vakarą sužinojau, kad mūsų kalinys be ypatingų įrankių
 8 10|          kitą dieną jį vėl sulaikė mūsų pusėje, tik jau kiti pasieniečiai.
 9 10|           senas pažįstamas! Patiko mūsų duonelė? Ką dabar su tavim
10 10|          tavim darysim? Kalėjiman? Mūsų kalėjimuos ir taip pilna
11 10|           naktį jį sugavo policija mūsų žemėje.~    Prasidėjo keistai
12 10|    išsikrapštyti.~    Visą savaitę mūsų vyrai keliolikos kilometrų
13 10|           mes parodysim stumdyti į mūsų žemę visokius valkatas.
14 10|     sugavome. Tuo tikslu vienas iš mūsų turėjo jį perplukdyti laiveliu,
15 12|          tarė:~    -- Taip taip,.. Mūsų profesijos paslaptys ne
16 12|           galėčiau padėti?~    Šis mūsų, gydytojų, kasdieniškas
17 12|    vadinamųjų širdies audrų, veda. Mūsų laikais vyrauja įsitikinimas,
18 12|          laikytumėm šventųjų, o ne mūsų ištižusio gyvenimo paveikslu.~   
19 12|       delčią pakeičia pilnatis. Ir mūsų valdininkas, mažumą užsimiršęs,
20 12|          aistras. Mes kenčiame dėl mūsų pačių ydų daugiau, negu
21 12|          aistros, kurias puoselėja mūsų gyvenimas, savo išspaudomis
22 12|        farsai! Tik pasižiūrėkime į mūsų gadynės šeimas, į vadinamuosius
23 12|            ties kuriuo sėdėjau, ir mūsų akys susitiko. Suimtojo
24 14|           kelti balsą, ir net dėdė mūsų nekilnojo už ausų. Kurį
25 14|     darydavosi pikta, ir nė vienas mūsų neišvengdavo jos rūstybės.
26 14| užsidegdavo, ir nepajusdavome, kai mūsų ausys sutraškėdavo jos rankų
27 14|           lopančią arba plaunančią mūsų skarmalus.~    Jei tik motina