Story

 1 4 |             ant savo sprando, tegul jie bus auksiniai. Numirsiu -
 2 4 |           raišioti po kaklų akmenų: jie nepajėgdavo išsikapstyti
 3 5 |    azartiškai. Tik pradėję partiją, jie stengiasi išsikapoti, kad
 4 7 |        Nusigėrusius ir apsvaigusius jie uždarydavo savo lizduose
 5 8 |            ir juo tolyn, juo smagyn jie senį šveitė.~    Po dešimto
 6 8 |        sienos atkvapų, ties kuriais jie tirpo, liesėjo ir, virtę
 7 9 |          kartų buvo atnaujinti, tik jie nedavė vaisių. Jurgis turėjo
 8 9 |  Antraisiais po tėvo mirties metais jie pradėjo gyvent kiekvienas
 9 9 | užsispyrimas, bet kartu ir nerimas. Jie leido spėti, kad brolis
10 9 |         išsiris šeimynėlė. Pagaliau jie išėjo. Jurgis ėjo su būsimąja,
11 9 |           senį Kuncą, ir iš to kaip jie sustoję, trapčiodami vietoje,
12 12|         keleivius. Man pasirodžius, jie aptilo, nors iki šiol gyvai
13 12|            augalotas jaunuolis. Kol jie artinosi su visiems ligoniams
14 12|        pirmųjų žodžių suvokiau, kad jie prašys tik patarimo. Kelis
15 12|       kartus pakviečiau sėstis, bet jie vis stovėjo, nesiryždami
16 12|      banalią savo gyvenimo odisėją. Jie treji metai, kai susituokę.
17 12|       susilaukiau dramos atomazgos: jie buvo bevaikiai. Bendrai
18 12|     nusivylimo ir abejonių golgota. Jie norėjo kūdikio, svajojo
19 12|   įsižiebdavo vilties kibirkštėlė - jie buvo trumpai laimingi, -
20 12|         laimė ir viena, rodos, gali jie viens kitam prikaišioti:
21 13|             Tik nesuprasi, - pirmyn jie slenka ar atgal? .. Kai
22 14|       zuikio gira".~    Vakare tėvą jie paguldė vidury aslos, ant
23 14|             kitoki, negu paprastai: jie nerėkavo, tarp savęs kalbėjosi
24 14|        Brolių veidai ištyso, tartum jie pirmąkart būtų kažką baisų
25 14|          sunku buvo įspėti, apie ką jie kuždasi. Dėdei slenkstį
26 14|        dabar nieko, o po kiek laiko jie man bus kartūs.~    - O
27 14|           ir auksinis, o tos meilės jie neturės.~    Išeidamas dėdė