Story

 1 7 |     Mykolas, žymiausias apylinkės elgeta, jam atrodė įdomiau, negu
 2 9 |   keliomis lazdomis apsikarsčiusį elgetą. Pažvelgus į kiemą, pamestą
 3 11|     sėdėjo žilais gaurais apaugęs elgeta. Vasarą ar žiemą jis buvo
 4 11|        šviesos lopinėlių, kuriuos elgeta laikė kūdikių sielomis.~   
 5 11|         kelyje sutinka kiekvienas elgeta, Šis beveik neturėjo. Jeigu
 6 11|        paklausti, ar nešalta.~    Elgeta čia pat prie bažnyčios ir
 7 11|           jo rūpestis.~    Turėjo elgeta ir kitų rūpesčių bei vilčių,
 8 11| Šventoriaus kas pririšdavo arklį, elgeta nejučiomis prasiskverdavo
 9 11|          už sergančiųjų sveikatą, elgeta galvodavo apie ožkelę ir
10 11|     priežasčių gyvuliui nugaišus, elgeta ilgai bodėjo. Ypač jį slėgė
11 11|          numirėlį, iš jų gaudesio elgeta galėdavo pasakyti - kūdikį
12 11|        skaistyklą nueis. Apie tai elgeta pasakodavo tetulei Elžbietai,
13 11|     naujienų šv. Antano bažnyčios elgeta laukdavo atlaidų: ponas
14 11|    skerdžium, ir būtų geriau!~    Elgeta, žemai nusilenkęs, su priglausta
15 11|           į bažnyčią! Bet senasis elgeta Elžbietos gudrumų neklausė
16 11|   sekmadienį šv. Antano bažnyčios elgeta, nesulaukęs savo šelpėjų,
17 11|       tartum tik dabar pastebėjęs elgetą, kurį laiką žiūrėjo į jį
18 11|            kad nieko neturiu?~    Elgeta gūžtelėjo pečiais:~    -
19 11|         veido ir delnų. Ir pamatė elgeta nuostabų daiktą: visi apaštalai,
20 11|      Izidoriaus jaučiai. Pažvelgė elgeta sau po kojomis ir pamatė,
21 11|          Spinduliuojantis privedė elgetą prie tuščios įdubės, į kurią
22 11|    kilstelėjo jį oran. Ir pastatė elgetą nišoje, tarp šventųjų, Petro
23 11|           Petro ir Povilo. Pajuto elgeta, kaip jo kojos, rankos ir
24 11|         dar iš manęs norėtum?~    Elgeta pažvelgė į apaštalus, kankinius,
25 11|          jo kojos kelią. Atsiminė elgeta tetulės Elžbietos ožką,
26 13|      jaunystėj, man toks galvotas elgeta mislį pasakė... Įsilaužk,
27 14|           sieną baksnodamas aklas elgeta. Jis visuomet lazda baksnodavo