Story

 1 1 |              durno girdėjai, durnium pats pasilikai. Rokuokis su ja!
 2 3 |            Šita drąsa jis daugiausia pats stebėjosi ir tyrė tą naująjį
 3 3 |          mokyklos, bet jį kamavo tas pats klausimas: jeigu jau šią
 4 3 |           vietą...~    "Na, kvaila!" pats sau tarė Škėma stverdamasis
 5 3 |       kartais... Man ten išsprūdo... pats nežinau, kaip… Negaliu gert.
 6 3 |          mano plepalus!.. Kažkaip... pats nežinau. Tik porą kleboniškų,
 7 4 |             man kelio nerodykite, aš pats žinau! Girdite? Gyventi
 8 4 |    užvirusias mintis...~    Kriauza, pats savęs nejausdamas, lyg per
 9 4 |            Nueisiu tą šulinį užkalt. Pats vos neirioglinau... ir gyvulys
10 6 |             apyskaitos knygelę, - ir pats nejusdavo, kai pradėdavo
11 6 |              ir dėl šimto dvidešimt. Pats neskaitė, kiek išgriebė...
12 7 |            besivartančius karvelius, pats savęs nejausdamas, suplasnojo
13 7 |              mano, kur tu trankaisi? Pats neėdęs, dar mane seną marini.
14 8 | susitarpuosim! - atsakydavo.~    Tas pats liesas, susisukęs lyg šaknis,
15 9 |             tarėsi žemę ir trobesius pats vienas valdysiąs, o jaunesniajam,
16 10|              Stok! Rankas aukštyn! - pats nepajutau surikęs ir atgręžiau
17 10|           posto, žemėje. Viršininkas pats atėjo jo palydėti. Jis buvo
18 11|          Nuostabiausia, kad berankis pats vienas pasikinkąs arklį,
19 11|            prikelsi mane. Nebpajėgiu pats, prišalau. Laiks namuč!~   
20 12|      Įstaigos vedėja tikino, kad tai pats sveikiausias ir gražiausias
21 12|     keistenybių, - vėl atsiliepė tas pats storas, raudonas vyras,
22 12|      ypatybių nepasibaigiančia tąsa. Pats būdamas netikintis, jis
23 12|             žmogui, likusį atsikando pats ir ėmė pasakoti:~    - Šią
24 13|           sakytum, po jais be garso, pats sau, kalbėtų senis.~    -
25 13|               Jo karvė, rogės ir jis pats susilieja į vieną tamsų