Story

 1 3 |      Purkštauji, pati nežinodama ko!..~    - Apsimeta nežinąs!
 2 4 |        negarsiai prašvokštė, lyg ko privengdamas:~    - Kvaily
 3 5 |   Antanėli, eikš pas mane…~    - Ko čia toniuojies? - pusiau
 4 6 |        feljetonas! Tos pliurpos, ko gero, dar išpranašaus: šauks
 5 6 |         Nieko nepadariau, ir nėr ko jaudintis. Nejaugi, - staiga
 6 6 |         viską grąžino. Štai, dėl ko jis krimtosi ir negalėjo
 7 6 |              Nežinau, kas tau... ko tu toks nervuotas? Visa
 8 7 |   vabalėlio Vartiklis galvodavo, ko jis ieško žolėje. Galvodavo
 9 7 |     sakydavo:~    - Eitum miego. Ko ten žiuri į tamsą? Akis
10 8 |             Tavo kviestas!~    - Ko tau reik iš manęs? - graudžiai
11 9 |          Kastantas pajuto nerimą ko greičiausiai matyti ir sužinoti,
12 10|   apžėlusį plotą, kad jis galėtų ko giliausiai ir toliausiai
13 11| Žilabarzdis jo paklausė:~    - O ko, tėvai, dar iš manęs norėtum?~   
14 12|           Pagaliau, šimtas žino, ko ji jį atsivedė!? Kaip ir
15 12|       manęs. Gal būt, jis norėjo ko paklausti ar jautėsi nepakankamai
16 12|   paguodžiau, patariau, dėl visa ko, kaip laikytis, įtikinau,
17 12|    išdėsčiau reikalą ir patariau ko greičiausiai veikti. Atrodė,
18 12|     Bankierius ir suriko ant jo: ko čia zyzi, girdi, lyg uodas?
19 12| nusispiovė kraujais ir suriko: - Ko jūs norite iš manęs? Dabar
20 12|          suspaudė ilgesys, noras ko greičiausiai bėgti, pasprukti
21 13|         pinigo prasimanyt nėr iš ko. Taip ir verkia jis man.
22 13|         negu jam priguli, tai iš ko jis turi? Kitąsyk, dar jaunystėj,
23 14|         arba įkyriau pareikalaut ko nors skanesnio, motina užsidegdavo,
24 14|         peržengus, štai, motina, ko anksčiau nebūdavo, tuojau