Story

  1 1 |        užkalbino:~    - Tetulyt, ar iš miesto taip vėlai?~    Senutė
  2 1 |            kai tik balsas užkalbino iš oro, viską užmiršo, kojos
  3 1 |            dar suspės, Uogele išėjo iš miesto žemių. Kaip juslus,
  4 1 |         karo, kuriame jis dalyvavo. Iš viso žygio kaimietis teatsiminė
  5 1 |           Įsidrąsinusi marti išlupo iš senutės visą namų valdžią
  6 1 |        nenoromis atsakė sūnus vienu iš daugybės šio krašto tarmės
  7 1 |          šventos Kotrynos paveikslu iš vienos ir švento Antano
  8 1 |             vienos ir švento Antano iš kitos pusės.~    - Musėt,
  9 1 |            altorėlių įtaisymą išėjo iš paties klebono.~    Grįžtant
 10 1 |            įsvyravo sūnaus vežimas, iš kurio išvirto sunkus, su
 11 1 |            Dievas nedovanos. Išmesk iš širdies gyvatę, gyvatę tu
 12 1 |    burbtelėjo Japonas ir, ištraukęs iš kišenės plokščią butelį,
 13 1 |        nieko negalima buvo suprasti iš jos pasakojimo.~    Išvežė
 14 1 |         lopas, mazgelis.~    Ligonė iš lėto atsigavo. Jos skruostai
 15 1 |       įtūžusi marti.~    Pirmiausia iš Uogelės pašonės dingo patalinė,
 16 1 |         pykčiui - senutė vėl kėlėsi iš numirusių, pukšėdama lyg
 17 1 |          prieš Kalėdas, namai diena iš dienos laukė atsivedant
 18 1 |       rasdavo progos sau ir kitiems iš Uogelės pasidaryti juokų.
 19 1 |           ką ten kunigs sakė? Atėjo iš Rymo nuo popiežiaus raštas.
 20 1 |    perskaitydavo eilutę, bet ir tai iš kito galo. Jei laikrašty
 21 1 |             sargyba", jam išeidavo: iš bado apstato Prancūzija
 22 1 |        svarstymus. Jam neiškrisdavo iš galvos nei grybai, nei šienas
 23 1 |            žvilgsnis: įsigaunančios iš smilkstančios ugnies, katės
 24 1 |             Uogelė ir pakilo atimti iš Nikodimo žąsies.~    Išlipo
 25 1 |         Nikodimo žąsies.~    Išlipo iš lovos - viena oda, apsikarsčiusi
 26 1 |        žandikauliai:~    - Sulauksi iš Matūzelio veislės! Datrauks
 27 1 |             lyg po žeme.~    Grįžęs iš kiemo su lentgaliu sūnus,
 28 1 |      raukšlėta apatinė lūpa išslydo iš po viršutinės, akys sužvilgo.~    -
 29 1 |           Senutė nutilo. Nesulaukęs iš motinos priekaištų, Japonas
 30 2 |        apgaule ir suktumu išviliojo iš Mikasės Treigytės, Bekampių
 31 2 |  nuožulniais pečiais, su išlindusia iš po skarutės standria, geltona
 32 2 |            visos tretinykės, katros iš toliau, tenais užeinam.
 33 2 |        smalstis, aš i klausiu: ,,Vo iš kur, Onele, anoji atsiradu,
 34 2 |     bepiaudami šieną pamati tiesiai iš dangaus kažiką bekrentant.
 35 2 |       kryžmai rankeles sudėjusi. Nė iš kur, nė kaip atsiradusi
 36 2 |         širdį suėmi…~    Kaltintoja iš rankovės išsitraukia nosinę,
 37 2 |          toji man apsakinėja, lygum iš knygų. Vienąsyk toji moterėli
 38 2 |          čėsas mano motinėlę vaduot iš skaistyklės. Tegul, sak,
 39 2 |             pereit didelę girią, vo iš tos girios juos užpuls velniniai
 40 2 |        pagrob tuos lašinius, i bėg. Iš sudėjimu visai ne mana mamut.
 41 2 |     teisėjau!~    Ant rytojaus ainu iš bažnyčios, veiziu Strakalieni
 42 3 |           save studentą, bėgiojantį iš bibliotekos į paskaitas
 43 3 |           kalniuko tuščias butelis. Iš klegenančio eglaičių gojaus
 44 3 |           taukštelėjus delnais, jau iš tolo suriko:~    - Tik tik
 45 3 | susivarčiusią grupę, ponia Škėmienė iš savo krepšio išvyniojo saldainius
 46 3 |      mokytojas, bėręs smailybes lyg iš rago, atrado, jog voverė
 47 3 |           liberalo pusę. Net žmona, iš pradžių atsisėdusi prie
 48 3 |           iššoko daug anksčiau, ir, iš tolo linktelėjęs galvą,
 49 3 |          užvaldžiusios minties: jei iš tikrųjų inspektorius tars
 50 3 |             jis dirbs rytoj, grįžęs iš mokyklos, bet jį kamavo
 51 3 |          stverdamasis už pagalvio. "Iš tikrųjų aš bailys. Miegoti!
 52 3 |         prislėgtas, mokytojas Škėma iš pat ryto vaikštinėjo gatvėje,
 53 3 |          ilgai teko vaikščioti, nes iš namų jis išėjo dar nesukilus
 54 3 |            greta raštvedžio.~    Ne iš karto ryžosi Škėma atverti
 55 3 |             neprasitarkite… Žinote, iš tuščio žodžio kartais...
 56 3 |              trankydamasis autobusu iš senojo miesto į naująjį
 57 4 |        Mortą, Kriauza, dar neseniai iš bernų prasimušęs į savarankišką
 58 4 |         krito į Mortos širdį.~    - Iš tavęs, kaip iš ožio - nei
 59 4 |         širdį.~    - Iš tavęs, kaip iš ožio - nei vilnos, nei pieno! -
 60 4 |        nemokanti skųstis, ištrūkusi iš tėvo vergijos, Morta pasidarė
 61 4 |              Šulinys buvo pasilikęs iš senų laikų, kai vienais
 62 4 |             tik žinantys atskyrė jį iš tolo. Takų arti nebuvo,
 63 4 |             keistą, silpną, tartum, iš oro atklydusį riksmą. Visu
 64 4 |            toks pat prislėgtas, lyg iš tuščios statinės išėjęs
 65 4 |       pasiekė ausį šauksmas, išėjęs iš šulinio.~    - Kas ten-n-n?! -
 66 4 |                   Moo! Aš Mo-ockus, iš Paparty-y-ū-y!.. ~    Dabar
 67 4 |         namams nesakęs, norėjo eiti iš priesvirnio pasiimti kopėčias,
 68 4 |              muilo, žibalo - muilo! Iš kur tuos pinigus peši?!~   
 69 4 |          langą į tamsą, pakilo, lyg iš miego pažadintas, ir nematomiems
 70 5 |       paakiais, ir tuomet, išsiėmus iš "šlafroko" rankovės atlapo
 71 5 |         misinginių sagų, su Vytimi, iš seno Siemaškos švarko, kada
 72 5 |           nervinga ranka surankioja iš po sūnaus pašonės baltus
 73 5 |    rusindamas pečius, lyg norėdamas iš jų išsilaisvinti giliai
 74 5 |         atrodo, kad puls vyrą ūmai, iš pasalų, bet neatsiliks ir
 75 5 |            galų gale stumteli visai iš kito šono. Mažasis Antanas,
 76 5 |            neapsistodamas, vedžioja iš vieno lentos galo, į kitą.~    -
 77 5 |      Muzikos mokytojas, neišeidamas iš didžiosios linijos, didvyriškai
 78 5 |          jei laimi jis keletą kartų iš eilės. Pralaimėti didžiajam
 79 5 |        auklėtojo jėga, kol neatbėga iš kambario ar nepakyla nuo
 80 5 |                 Prasideda revanšas. Iš lėto, vengdami staigmenų,
 81 5 |          spirtis, bet neįstengia nė iš vietos pajudėti. Didysis
 82 5 |         ranką, tėvas, lyg išnirusiu iš plaštakos smiliumi, pagrūmoja
 83 5 |           Bet kol nevėlu, jis bando iš užstalės pasprukti.~    -
 84 6 |            vidury didžiosios salės, iš laužan suverstų popierių
 85 6 |             reikalų vedėją, perėmęs iš jo ir kasos reikalus. Bet
 86 6 |     Tijūnėlis, neištraukdamas rankų iš sulyto apsiausto kišenių.~   
 87 6 | susiraukšlėjo. Ištraukęs abi rankas iš apsiausto kišenių, jis sumosavo
 88 6 |          prasta moteriškė, gyvenusi iš žento malonės, neturėjo
 89 6 |         žmoną, sakytum tyrinėdamas, iš kur ją būtų geriau pulti. -
 90 6 |          priėjo prie spintos, paėmė iš jos porą lėkščių ir išėjo
 91 6 |           apipylė žibalu, dar vatos iš pamušalo, še, dek! Pasėdėk
 92 6 |        kalbėjo jis savo svečiams ir iš eilės visiems leido žiūrėti.~   
 93 6 |          gerai nepatikrinęs, priėmė iš Vaciuko kasos reikalus,
 94 6 |           Po valandėlės vėl pradėjo iš lėto kramtyti. Guosdamasis,
 95 6 |           tekdavo vėl jų teirautis. Iš šių Tijūnėlio būdo pareikštų
 96 6 |            pasvirusiai reputacijai, iš lėto Tijūnėlis vėl atsigavo.
 97 6 |          Juk sakote, kad netikrinęs iš jūsų kasą perėmė?~    -
 98 6 |          naujas kazusas jam neišėjo iš galvos, o greitai ir visai
 99 6 |            tvirtai įsisėdo galvoje "Iš tikrųjų, - mąstė buhalteris, -
100 7 |             žydinčius rugių plotus, iš kurių dulko žalsvi, duona
101 7 |        pilkas ir dunkstelėjo žemėn, Iš po užvirtusių ant galvos
102 7 |        godžios, nustebusios akys, o iš atviros burnos, per smakrą,
103 7 |         slankiaus. Lūšna buvo sena, iš lauko aprūkusi, kažkada
104 7 |        aprūkusi, kažkada perstatyta iš pirties. Ties viduriu jos
105 7 |             neturėdami žemės, karta iš kartos vertėsi dailidžių,
106 7 |            ir jos sūnaitis, silpnas iš gymio, bet anksti pradėjęs
107 7 |           arba bonką dielių. Dieles iš jos pirkdavo "kraujui nuleisti"
108 7 |            pamėgimu senei gaudydavo iš kaimo dumburių Vartiklis.
109 7 |              greitai jį iškratydavo iš galvos. Teko Stepų mamytei
110 7 |          Stepų mamytei trejus metus iš eilės berniuką vesti prie
111 7 |            panašus!"~    Ilgiausiai iš komunijos dienų berniuko
112 7 |             visuomet pasprunkančius iš vanago. Pirkdavosi juos
113 7 |            juos arba išmeilikaudavo iš kito kaimo piemenų, kur
114 7 |      Tafiliuk, kaip tavo kertikliai iš vanago paspruko!~    - Ne
115 7 |         atsiliepdavo Vartiklis, lyg iš gilaus miego pabudęs - Jau
116 7 |           Vartiklis tekinas skriejo iš kaimo. Šokdamas per griovį,
117 7 |         pamirkčiojęs, nepaleisdamas iš užančio karvelio, pasiėmė
118 7 |        pasauly užmiršęs, išsitraukė iš pašiūrės ilgą šatrą su pririštu
119 7 |       sparnų ramus švilpesys artėjo iš tolo, lyg artimo žmogaus
120 7 |       rankomis, nusirito nuo stogo. Iš jo ančio išsprūdo karvelis,
121 7 |             žydinčių rugių plotuos, iš kurių dulko žalsvi, duona
122 8 |           Vėl iššovė garas, sakytum iš parako statinės, plikinančiais
123 8 |       suvertė du kibirus vandens ne iš šono, bet ant visų likusių,
124 8 |              atsiliepė senio balsas iš apačios, - ne taip baisu
125 8 |            tau vieta kaži ar tik nė iš anksto tenais pritaisyta?
126 8 |        šiūpėle žarstai, visi žinom. Iš kur tu juos, kad ne iš nelabojo
127 8 |              Iš kur tu juos, kad ne iš nelabojo gauni? Bene tuščiom, -
128 8 |      vyručiai! Kad šiais laikais ir iš tų dūšių menka nauda. Visi
129 8 |       šelmystes, kuriomis jis metai iš metų papildydavo savo dėžę
130 8 |           kraujo. Pasak jo, viename iš trisdešimties grašių išliko
131 8 |           pakliūva, virsta turčiumi iš turčių.~    Išmislas baigdavosi
132 8 |             drungnu vėju pūstelėjo. Iš pradžių bernas tartum patyrinėjo,
133 8 |          Greit bus šii-i-mtas! ~    Iš kalbančio burnos išėjo aitrus,
134 8 |         kviestas!~    - Ko tau reik iš manęs? - graudžiai paklausė,
135 8 |            į pakaušį akys iššoko ir iš skausmo viduriai apsivertė.
136 8 |         vėlę, bent kartą kiekvienas iš eilės grybštelėdamas ją
137 9 |      Mažajame ūkyje, susidedančiame iš šių dviejų trobesių ir penketo
138 9 |           Neišgalėdami vienas kitam iš karto sumokėti dalies ir
139 9 |         prievarta vienas kitam lupo iš burnos kąsnį.~    Broliai
140 9 |             kąsnį.~    Broliai mito iš savęs, skyrium, Urzgaujant,
141 9 |     paabejodavo baugiai kitas - Vis iš godumo, iš svieto tamsybės
142 9 |      baugiai kitas - Vis iš godumo, iš svieto tamsybės tie vaidai...~   
143 9 |               Po mišparų, išeidamas iš bažnyčios, Kastantas susidūrė
144 9 |              bet jis greit išsprūdo iš akių, ir jau po poros va
145 9 |    Atsivėrus retkarčiais du rims ir iš ten išeinant ar grįžtant
146 9 |           knaibėsi į senį Kuncą, ir iš to kaip jie sustoję, trapčiodami
147 9 |     reikšmingai laikė Adelės ranką, iš užvažiuojamų namų kiemo
148 9 |       pakugždėjo keletą žodžių.~    Iš visko buvo galima matyti,
149 9 |            suniuoksėti, pamėlynavęs iš pykčio Amerikoniukas pakilo
150 9 |      rankomis išrovė būsimąjį žentą iš vežimo. Vežime suskambo
151 9 |           nuplėšė Jurgio atlapą, ir iš švarko krutinės, lyg lašiniai,
152 9 |       primerkęs akį, vis nesijudino iš savo stebėjimo vietos.~    "
153 9 |        negyvėlį, kurio kojos kyšojo iš vežimo su nusidriekusiais
154 9 |              ginė arklį. Išvažiavus iš miestelio ir pasukus per
155 9 |         prie brolio veido ir pajuto iš jo burnos ir šnervių išeinančio
156 9 |      įsisiurbė į atgyjančio gerklę. Iš pakaruoklio burnos išsiveržė
157 10|           Šis pasakojimas, girdėtas iš pasienio sargybinio lūpų,
158 10|         mane paguldyti vietoje.~    Iš už kelmo išaugo stambi būtybė.
159 10|       drėgnoje, patižusioje žemėje. Iš jo lupų prasiveržė keli
160 10|       viršininkas, ką tik atsikėlęs iš lovos, dar su rausva pagalvio
161 10|        Laiks nuo laiko atsigerdamas iš stiklinės vieno tų skysčių,
162 10|              Jis papliupo žodžiais. Iš pradžių santūriai, paskum
163 10|        smarkiau ėmė mosikuoti. Esąs iš Dortmundo, laikrodininkas.
164 10|       persekioti žydus, mėtyti juos iš darbo, vedžioti po miestą
165 10|             galo į kitą ir išvaduos iš baltųjų žmogėdrų tautas.
166 10|           tai vienintelis atminimas iš jo anūkės, pasilikusios
167 10|        tegul pataiso! Matysim, koks iš jo laikrodininkas!~    Tą
168 10|       laikrodį ir taip sutaisė, jog iš jo vidurių, kaip nereikalingą,
169 10|           pusę.~    - Tegul drožia, iš kur atėjęs, - nusprendė
170 10|     abejingos. Storos, išsikišusios iš po susivėlusios barzdos
171 10|             kažkoks užburtas ratas, iš kurio jis jokiu būdu neįstengė
172 10|         sugavome. Tuo tikslu vienas iš mūsų turėjo jį perplukdyti
173 10|             nešvankūs posakiai biro iš jo su dusliai gargiančiu
174 10|    viršininku lėtai judėjom paskum. Iš jo kalbos taip išėjo, jog
175 10|          Pasakodamas jis išsitraukė iš makšties brauningą, jį užtaisė,
176 11|           vyžomis. Vos išlindusiais iš ilgų rankovių pirštais jis
177 11|           svarus metalinis kryželis iš lėto kilo aukštyn ir, pralindęs
178 11|         nežinojo elgetos vardo, nei iš kur jis, pagaliau, kokia
179 11|          kojų. Paukščių elgetavimas iš elgetos senio paprastoje
180 11|         džiaugsmą. Jau kuris laikas iš žvirblių išsiskyrė vienas
181 11|            išmokęs retos išminties. Iš kelių varpo dūžių jis išpranašaudavo
182 11|       Varpams pasitinkant numirėlį, iš jų gaudesio elgeta galėdavo
183 11|            turėdamas sveikas kojas, iš visos pasvietės atnešdavo
184 11|             aiškino, kad Gricius ne iš dosnumo tai darąs, bet iš
185 11|           iš dosnumo tai darąs, bet iš puikybės. Ir dar taip, kad
186 11|       žmogutis stabtelėjo, ištraukė iš apsiausto kišenės didelę
187 11|          gurgždančios odos kapšius, iš kurio į nosį mušė skanaus
188 11|            kai tik žmogus vėl išėjo iš bažnyčios, jis sumostagavo
189 11|     prisipildė šviesos, kuri sklido iš jį vedusio barzdotojo kaktos,
190 11|             daiktą: visi apaštalai, iš medžio, akmens, gipso, stovėję
191 11|              rankos ir galva darosi iš gipso, o vyžų apivaros -
192 11|                    O ko, tėvai, dar iš manęs norėtum?~    Elgeta
193 12|     nutylint dalyvių vardus. Manau, iš šimto - šimto galima pasakoti,
194 12|        reikalingas pagalbos. Tačiau iš pirmųjų žodžių suvokiau,
195 12|       Apvaizda juos palikusi. Diena iš dienos augo jų nerimas:
196 12|             kūdikį?~    Šį klausimą iš jos, be abejojimo, ne vienąkart
197 12|             Aiškių ženklų nėra, kad iš jūsų būtų atimta ta galia… -
198 12|         išėjo. Bet vyras, sužinojęs iš jos naujieną, grįžo ir netvirtais
199 12|     ligoniška kambario nuotaika. Ir iš viso nebuvo galima abejoti:
200 12|             tiek daug šypsenų, bet, iš tikrųjų neperdėsim, jei
201 12|              Grįždamas jaučiau, kad iš šios istorijos lengvai neišsipainiosiu.
202 12|               der die das, išmestas iš septintos klasės, jaunuolis
203 12|         tėvas kaisdamas ginasi, kad iš nosies - gryna motina.~   
204 12|          pastebėta, laiku išgelbėta iš mokyklos suolo, kurio ji
205 12|      pritaria muzikui, o geradaris, iš meilės talentui, sutinka
206 12|             ir jo pėdsakas išnyksta iš šių namų, jei neskaityti
207 12|        laikinai turi atsisakyti nuo iš lėto pamėgto dainavimo ir
208 12|               Našlys tartum pamišo. Iš grasymų daktarui jis puolė
209 12| Romantiškoms miesto būtybėms parūpo iš žmogaus nulipdyti kažkokį
210 12|          Rytą kėlęs jis neberasdavo iš vakaro padėtų kojinių arba
211 12|      kojinių arba rankogalių sagos, iš įstaigos grįžus nieks nepakišdavo
212 12|           našliavimo vasarą, grįžęs iš pajūrio, valdininkas parsiveža
213 12|          akimis, ir miestelio damos iš karto ją rado nepaprastai
214 12|            ir naujoji būtų išstūmus iš valdininko atminties senosios
215 12|     išskyrus gal dainavimą. Atvežta iš gausios, neturtingos šeimos,
216 12|        laikė angelu, kuri piktinosi iš pažiūros tokiomis kasdieniškomis
217 12|               Sakoma, auksą pažįsti iš jo žėrėjimo, sąžiningumą
218 12|            jo žėrėjimo, sąžiningumą iš paskolos, gyvulio jėgą iš
219 12|           iš paskolos, gyvulio jėgą iš jo naštos, o moters - nėr
220 12|     apsimestinis, tuo tarpu antrąją iš tikrųjų puošė minėtosios
221 12|            nors akimirkai pasprukti iš šios pamišimo būties. Miegodamas
222 12|      atsitiko, manydama vyrą išėjus iš proto. Tuo metu, kai virtuvės
223 12|            ir paklausė:~    - Kaip? Iš tikrųjų ji neturėjo jokio
224 12|      vietoje, pakely mažai ką matęs iš tų žadėtųjų stebuklų. Tiesa,
225 12|         gale pasirodė žmonių būrys. Iš pradžių maniau, kad tai
226 12|          čia vadino. Pons, tur būt, iš toliau, kad nežinote. Oje,
227 12|            koks jis buvo didžiūnas! Iš procentų dvejus namus pasistatė,
228 12|           antram - felčeris. Katrie iš jo skolino, vis dvigubus
229 12|        atsiranda! Ištrūkęs jis buvo iš kalinio. Visą mėnesį slapstėsi
230 12|             Tą, kur pirmą apsivedė, iš užužėrių, rauplėta buvo
231 12|          kraičiu tų lėlių atsivežė. Iš didelio dvaro ją paėmė.
232 12|           žiemą, tai gyvus vainikus iŠ Kauno vežė, o antrąją ir
233 12|            pasipelnyti. Kai jis čia iš kitų kraštų atsikėlė, gal
234 12|              dar tris valakus žeme. Iš antros kaži ar ne dusyk
235 12|            ir bus pinigų!. . Kalvis iš pradžių nesuprato, o tada,
236 12|            į Kostę, nusijuokiau sau iš jo meliodijų, o jis susyk
237 12|          kalviui neišėjo ir neišėjo iš galvos tas pasakymas apie
238 12|             pareikalavo jas atkast. Iš trijų garsiausių daktarų
239 12|          visos šalymės. Bėgo žiūrėt iš kaimų. Tik į vidų nieko
240 12|      skylutes. Kostė Bankierius dar iš pradžių gynėsi, bet neilgai.
241 12|             suriko: - Ko jūs norite iš manęs? Dabar būčiau vedęs
242 12|       greičiausiai bėgti, pasprukti iš to užkampio, panašaus į
243 12|              aš ilgai dar neužmigau Iš ką tik girdėto stengiausi
244 13|             nučiuožia sniego pluta, iš sunkių lijundros šarvų išsivadavęs
245 13|          sniegu, prasiskleidžia, ir iš jų išlenda kokių dvidešimt
246 13|          per dieną. Tik mes, katrie iš aplinkui, tiek gaunam, o
247 13|     aplinkui, tiek gaunam, o katrie iš miesto, rakordiniai, tie
248 13|        atstatė... Girioj gyvenau, o iš vilko nepasimokiau. Šią
249 13|       nepasimokiau. Šią gadynę reik iš vilkų mokytis, kad duoną
250 13|             o pinigo prasimanyt nėr iš ko. Taip ir verkia jis man.
251 13|        belangę padėt, tik kokia man iš to nauda? Naudos jokios.
252 13|         nauda? Naudos jokios. Ponui iš to, žinok parokavimas yra:
253 13|         kokie čia vagys, jeigu anys iš lauko ar girios paėmė dėl
254 13|       daugiau negu jam priguli, tai iš ko jis turi? Kitąsyk, dar
255 13|          palocius ir ką tu paimsi - iš vagies paimsi. Dėl to išeina,
256 13|             Netoliese matyt sodyba, iš kurios padvelkia svilinamos
257 13|            prie valdiškų vandenų... Iš visur atleido, kad ne piktas.
258 13|             piktas. Dėl to valdžiai iš manęs naudos nėr. O prie
259 13|         vietoj. Daktaras rokuo, kad iš dešimt tūkstančių jeigu
260 13|            ją ūmai užlieja skaisti, iš debesų prasiveržusi saulė.
261 14|        kasmet, vienas kitą stumdami iš lopšio, varžydamiesi dėl
262 14|         sąmonę, anksti ją pažadinęs iš kūdikystės sapnų. Atsimenu,
263 14|     alpulingas raudojimas atsiliepė iš lauko. Greitai namas prigūžėjo
264 14|          Mes, vaikai, apsėdom grabą iš šonų, pora vėliauninkų su
265 14|         vieną didelį, baltą debesį, iš kurio kyšojo tik drėgni
266 14|         ryto rasos namų stogai.~    Iš bažnyčios visi patraukė
267 14|          numestas kažkieno švarkas. Iš žemės išlindo įraudusi vyro
268 14|        išsikabino, sviedęs kastuvą. Iš visų pusių, lyg kokią retą
269 14|       žodžiais, lyg sau, po nosimi, iš knygos atskaitė maldą, pašlakstė
270 14|             pasivaikščiojimo vieta. Iš čia, kaip dėdė tikino, galėjai
271 14|            vaišino. Gatvės draugai, iš pradžių dalinęsi savo žaislais,
272 14|      baidokus kraut malkas. Nekartą iš tolo ją mačiau bėgančią
273 14|            vis dažniau ėmė neišeiti iš namų. Bet dėl to nebuvo
274 14|            net pienas. Jeigu spręst iš motinos karštų pokalbių
275 14|          motina vėl kasryt dingdavo iš namų. Grįždavo vėlai. Saulei
276 14|            dėdei nepavyko išvilioti iš motinos, nusprendusios kad
277 14|             tai turį palikti vienam iš sūnų. Pauostęs iš geltonos
278 14|            vienam iš sūnų. Pauostęs iš geltonos dėžutės tabako
279 14|            pašoko motina, paleidusi iš rankų nebaigtą lupti bulvę.
280 14|       skustuvą, paveldėtą kažkuomet iš brolio, gyvenusio Amerikoje.
281 14|            gyvenusio Amerikoje. Šis iš pažiūros menkas daiktas
282 14|            nežinau, kodėl išsiveržė iš mano gerklės, ir ilgesys,
283 14|          žodžius, greit išsivadavau iš motinos rankų ir pasileidau