Story

 1 1 |            padavė, o jai užėjo, kad mes visi prieš ją… Užėjo, užvirė,
 2 2 |       Strakalienę apsiaut čeverykų. Mes visos tretinykės, katros
 3 2 |        visai be bambelės.~    Tė kė mes pagrįžom į vidų, moteriškėli
 4 2 |           jų neradau.~    Nuo tosyk mes pasidarėm didelės draugės,
 5 2 |             tą girią vis po bryzelį mes tiem šunim, vo tei ana sveika
 6 3 |             ministeriją, šveicoriui mes skrybėlę, apsiaustą ir,
 7 3 |           ačiū. Nuo svetimų gaivalų mes turime atsikratyti"…~   
 8 5 |    malonėjote... gerbiamasis? O kad mes šišia, ponas?.. Ahm… Tamstos
 9 10|          nuo to laiko, kai po saulė mes gyvename?~    - Ha, filosofas! -
10 10|        nereikalingas, tuo labiau ir mes apsieisime be svetimų laikrodininkų.
11 10|       susitarusios, erzino mus, bet mes nenusileidom. Bepročiui,
12 10| nereikalingą žmogų.~    - Bestijos, mes parodysim stumdyti į mūsų
13 12|            prie ligonės slaugytoją, mes leidomės ieškoti atliekamo
14 12|       vėliau ir įsūnyti. Su kūdikiu mes skubėjome namo. Suprantama,
15 12|       valdyt šitokias savo aistras. Mes kenčiame dėl mūsų pačių
16 13|           Trys lytai per dieną. Tik mes, katrie iš aplinkui, tiek
17 14|             be jo, tai motinai?~    Mes, vaikai, apsėdom grabą iš
18 14|           buvo nusivedusios į šalį, mes radome už vartų, įsikniaubusią
19 14|           vėl pradėjo balsu šaukti. Mes visi sužiurom į baltą, putojantį
20 14|       nekilnojo už ausų. Kurį laiką mes pasijutome, jei ne laimingesni,
21 14|           ir buvo graži.~    Vasarą mes niekuo negalėjome skųstis.
22 14|           vėlai. Saulei nusileidus, mes užsisklęsdavome duris ir,