Story

 1 1 |            Ir vargu ar Japonas būtų daugiau tuo reikalu kvaršinęs galvą,
 2 1 |        atsargus, jis nė puse žodžio daugiau nepasiteiravo apie senutės
 3 1 |             jis ir sužinojo, bet ne daugiau: kalba apie altorėlių įtaisymą
 4 1 |             tempęs atgal j krūtinę. Daugiau nieko negalima buvo suprasti
 5 2 |       mišelėms kunigui nunešiau, vo daugiau neišgalėjau. Pamislinau
 6 3 |            ir bėgdavo, stengdamasis daugiau savęs nevarginti tokiais,
 7 5 |             kiek palaukęs, keliasi, daugiau jau nieko neatsako į žmonos
 8 6 |         dieną buhalteris parėjo dar daugiau apsiniaukęs ir susikrimtęs,
 9 7 |       sudrėko nuo seilių. Jis nieko daugiau nematė, tik begaline gelme
10 8 |          kaip gerai! Nugarą, nugarą daugiau!~    - Va, šitaip, Šitaip!
11 10|          popiergalių kišenėse nieko daugiau nebuvo. Sargybos pastogėj
12 11|       ragelius jai paauksuotum, agi daugiau niek ir nenorėč!..~    Nusišypsojo
13 12|         kartą savo ašarų, pinigų ir daugiau nepasirodys. Tamstos! Po
14 12|            ji, puldama jo glėbin, - daugiau negaliu… Koks jis nedoras!..
15 12|         kenčiame dėl mūsų pačių ydų daugiau, negu nuo visų kitų nelaimių...~   
16 13|          Kad ponas turi šimteriopai daugiau už kitą ir daugiau negu
17 13|      šimteriopai daugiau už kitą ir daugiau negu jam priguli, tai iš
18 14|      kambaryje dvelkė vašku. Motina daugiau nevaitojo. Ji tupėjo asloje,
19 14| atsisveikinti su tėvu, kuris niekad daugiau nesugrįš. Kaip ir broliai,
20 14|             būt gerai.~    - Tai ką daugiau sakė? - vis klausinėja motina.~    -
21 14|     klausinėja motina.~    - Ką jis daugiau sakys! Šią nedėlią jo nebus.