Story

 1 3| KLEBONIŠKŲ ~    Mokytojas Zigmas Škėma, palikęs besilinksminančią
 2 3|         klausimais.~    Atsiminė Škėma save jauną, tuos vargo metus,
 3 3|       Argi negalima…"~    Pakilo Škėma kažkaip išgiedrėjęs ir,
 4 3|     tartum jam linktelėjusį, bet Škėma buvo taip užsisvajojęs,
 5 3|          Grįžęs į saviškių būrį, Škėma atrodė linksmas ir meilus.
 6 3|   susigaut voverikę, - pastebėjo Škėma, apsieidamas visai be įprasto
 7 3| užniūniavo, o vyrai, jų tarpe ir Škėma, aplenkę naują, dar nebaigtą
 8 3|          ministerių pasikeitimą, Škėma, jau atėjus prie autobusų
 9 3|       išlėkė.~    - Ką! - sumykė Škėma, visai nežiūrėdamas į žmoną -
10 3|    atviroje aikštelėje parūkyti. Škėma vis dar stengėsi laikytis
11 3|        ten. Nors inspektoriui su Škėma buvo pakeliui, bet jis iššoko
12 3|      Taip ir reikia!..." kartojo Škėma sau mintyse, lyg atsakydamas
13 3|         turime atsikratyti"…~    Škėma apsivertė kitu šonu, stipriai
14 3|           kvaila!" pats sau tarė Škėma stverdamasis už pagalvio. "
15 3|          žmonos kailinius...~    Škėma atsikėlė, pasižiūrėjo į
16 3|   nelaimės prislėgtas, mokytojas Škėma iš pat ryto vaikštinėjo
17 3|     portfeliais pro susirūpinusį Škėmą. Kažkas jam kilstelėjo skrybėlę.
18 3|               Ne iš karto ryžosi Škėma atverti atgailaujančią sielą.
19 3|     Atsisveikinęs su raštvedžiu, Škėma pasileido į kalną. Jis jautė,