Story

 1 4|            ilgam lietui.~    Matas Kriauza iki sutemų krovė atolą,
 2 4|            nurimo. Į šią smulkmeną Kriauza mažai kreipė dėmesio ir,
 3 4|       džiovindamas".~    Tėvelyčiu Kriauza vadino uošvį, beveik vienmetį
 4 4|         dukterį, rauplėtąją Mortą, Kriauza, dar neseniai iš bernų prasimušęs
 5 4| nenusinešiu. Ten ir žinokitės!~    Kriauza apsisvarstė ir paėmė rauplėtąją
 6 4|        kurio dusulį ir kranksėjimą Kriauza dėjo visas viltis ir net
 7 4|            tėvelytį užmiršome!~    Kriauza nerado vietos. Jam atrodė,
 8 4|          kartą priėjęs prie pačios Kriauza, su kuria jau seniai užmiršo
 9 4|        Sudaręs teismo keliu globą, Kriauza tikėjosi išgelbėsiąs sau
10 4|        kraiguoti paskutinę kupetą, Kriauza grįžo prie darbo pradžios,
11 4|           ten jį!" balsu nusikeikė Kriauza ir sušvilpė. Šuo neklausė.
12 4|            priėjęs arčiau šulinio, Kriauza išgirdo keistą, silpną,
13 4|        atsikratęs baimės, paklausė Kriauza.~    - Moo! Aš Mo-ockus,
14 4|            Suuodė! Na, - pasilenkė Kriauza į šulinį, - palauk!~   
15 4|           pasitiko varpų gaudesys. Kriauza, savo papratimu, nusiėmė
16 4|           užvirusias mintis...~    Kriauza, pats savęs nejausdamas,