Story

 1 1 |      veidą Tik dabar, atrodo, jos akys, pažinusios saviškius, kartu
 2 1 |         išslydo iš po viršutinės, akys sužvilgo.~    - Giedok,
 3 2 |         Gul sau, lygum pašarvota, akys užvertos, rankos ant krūtinės,
 4 3 |         jo nugara palietė žemę, o akys įsirėmė į didelį, žydrą
 5 5 |     kilnojasi aukštyn ir žemyn, o akys svaido žiežirbas.~    -
 6 7 |  pasižiūrėjo godžios, nustebusios akys, o iš atviros burnos, per
 7 8 |     nugarą, kad jam net į pakaušį akys iššoko ir iš skausmo viduriai
 8 9 |      lašus. Jo piktai blyksinčios akys stebėjo vos įregimą, vienodai,
 9 9 |       žaibai sušvito, pakaruoklio akys jau buvo atsimerkusios ir
10 10|   skruostu šyptelėjo.~    Žmogaus akys staiga sužvilgo. Jis papliupo
11 10| Laikrodininkas nieko neatsakė. Jo akys žiūrėjo, tartum nieko aplink
12 11|         ir dulkių išėstos elgetos akys abejingai žiūrėjo į slėnį,
13 12|           kuriuo sėdėjau, ir mūsų akys susitiko. Suimtojo žvilgsny
14 14|   krosnies. Nepažįstamojo ir mano akys susitiko. Jis buvo rauplėtas,