Story

  1 1 |           Jos apavas ir lazdos galas buvo nubaltinti voratinklių.~   
  2 1 |             ir, kaip senutei atrodė, buvo panašus į jos brolio Motiejaus
  3 1 |         gerai žinąs kelią arklys, ji buvo pasukus į kalnan vedantį
  4 1 |         supykdė Uogelę su sūnumi, ir buvo tik proga ja atsikratyti.~   
  5 1 |            Blogo reikšmė šiuo atveju buvo senutės liga.~    - Ims
  6 1 |          šlapumu. Aplik ligonės lovą buvo matyt jos darbai: ratelis,
  7 1 |               Daugiau nieko negalima buvo suprasti iš jos pasakojimo.~   
  8 1 |           Kur ji galėjo juos dėti? - buvo įsibrėžę jų kaktose.~    -
  9 1 |             brangu!" - Uogelės balse buvo pastangos perduoti storą
 10 1 |           neiškepė, supliko, iširo - buvo kalta Uogelė.~    Smilko
 11 1 |              atsivedant karvę. Kūtės buvo nesandarios, jų lubos menkai
 12 1 |         kampą, ir kas jai!~    Karvę buvo nuspręsta atgabenti į virtuvę,
 13 1 |             ten, bet niekur negalima buvo rasti vietos.~    - O tu
 14 1 |      pasivaidino jos akyse... Rodos, buvo vasara, ir pro atviras duris
 15 1 |            jis ėjo, kaimiečio mintis buvo tiesi, paprasta: į grabo
 16 2 |     Strakalienė ir Rozalija Vyturytė buvo kaltinamos, kad, sutartinai
 17 2 |      Papasakokite smulkiau, kaip ten buvo...~    Kaltintoja visa sujuda,
 18 3 |    paviršiuje. Toli grojo orkestras: buvo girdėti tik duslus būbno
 19 3 |           duona. Bet koks jis tuomet buvo pasiryžęs, status, atviras,
 20 3 |           brangu, verta jo gyvenime, buvo įsikūniję aname jo jaunystės
 21 3 |        paveiksle. Ir visa, kas dabar buvo, kuo dabar gyveno, jam pradėjo
 22 3 |       pamestą, brangų ir kilnų... Ir buvo toks jausmas, jog šiandien
 23 3 |              linktelėjusį, bet Škėma buvo taip užsisvajojęs, jog tik
 24 3 |        priemone mokytojas seniai jau buvo susigyvenęs.~    Pušyno
 25 3 |     susigyvenęs.~    Pušyno pakrašty buvo girdėt patefonas, linksmi
 26 3 |              žmona, ir tame jos žody buvo įspėjimas, pyktis, maldavimas.
 27 3 |          pyktis, maldavimas. Visiems buvo žinomas inspektoriaus landumas
 28 3 |             draugių vieta, - pabėgo. Buvo galima jausti kompanijos
 29 3 |           Nors inspektoriui su Škėma buvo pakeliui, bet jis iššoko
 30 3 |             skaityti knygos, bet tai buvo tik pastangos atsikratyti
 31 3 |             Aliut, ar miegi?~    Jam buvo sunku. Pastovėjęs valandėlę
 32 3 |           praeivis ir užkalbino. Tai buvo raštvedys.~    - A, labas! -
 33 3 |             Tačiau blogiausiu atveju buvo paruošęs mažą siurprizą...~   
 34 4 |   prisijungti uošvio žemę. Tėvelytis buvo našlys, gerokai perkaršęs
 35 4 |          rauplėtąją Mortą. Moteriškė buvo vekselis, kurį ilgainiui
 36 4 |          retinti giraitę. Suprantama buvo žento baimė, kai apylinkėj
 37 4 |       kosulys ir skundai greitu galu buvo tik paprasta gudrybė atsikratyti
 38 4 |             įniko kiauksėti. Šulinys buvo pasilikęs iš senų laikų,
 39 4 |            skandindavo kačiukus. Tuo buvo gera, kad gyvulėliams nereikdavo
 40 4 |              kartą Rudžio karingumas buvo reikalingas: nors ir ne
 41 5 |       Siemaškos švarko, kada jis dar buvo nuovados viršininkas. Tėvas
 42 6 |    Ugniagesiams atvykus, liepsna jau buvo spėjusi sunaikinti dalį
 43 6 |         pradėjo gelbėti tai, kas dar buvo galima išgelbėti. Pirmiausia
 44 6 |              Dieve, kaip baisu!" jos buvo bestumiančios ir fotelį,
 45 6 | išblyškusiame ir pailgėjusiame veide buvo matyt didelis nuovargis
 46 6 |         įsiviešpatavo nyki tyla. Tik buvo girdėti, kaip, aprimus lietui,
 47 6 |    meiliausiu" Tijūnėlienė su motina buvo apšaukusios Klupšą, draugų
 48 6 |       Vaciuku. Porą kartų buhalteris buvo atsivedęs i namus reikalų
 49 6 |              bet dėl rytojaus dienos buvo neramus. Jis būkštavo, kad
 50 6 |             kai kurių įpročių, kurie buvo nepamainoma įstaigos garsų
 51 6 |             Tijūnėlio būdo pareikštų buvo nesunku suvokti, kad įstaigoje
 52 6 |         baigė smilkti. Porą kartų jį buvo iškvietę tardyti. Daugelis
 53 6 |             bylos kaltinamasis aktas buvo surašytas, Tijūnėlis, su
 54 6 |            kurio nuoširdumu negalima buvo abejoti, Tijūnėliui atsakė:~    -
 55 6 |        nesukalbama... ~    Tijūnėlis buvo prasižiojęs dar kažką sakyti,
 56 7 |        dantys.~    Kairiajame krante buvo įsikasę vokiečiai, o dešiniajame -
 57 7 |             tvartų ir daržinių durys buvo atviros, ir sodybų kiemuose
 58 7 |           smakrą, tekėjo seilės. Tai buvo kokių devynerių metų berniukas,
 59 7 |     Vartikliu, nors jo tikras vardas buvo Tafilius. Berniukas gyveno
 60 7 |           ant pačio slankiaus. Lūšna buvo sena, iš lauko aprūkusi,
 61 7 |              Ties viduriu jos stogas buvo lūžęs ir atsitūpęs ant žemės.
 62 7 |          Šeimoje, dabar sunykusioje, buvo eilė Stepų, kurie, neturėdami
 63 7 |                    Berniuko smegenys buvo užimtos kuo kitu. Poterį
 64 7 |              rodyti į paukštį, kuris buvo ne kas kita, kaip Šventoji
 65 7 |              Dvasia.~    O karveliai buvo vienintelė mažojo aistra.
 66 7 |      spyruoklių, vielos ar sagų.~    Buvo apylinkėj ir tokių, kurie,
 67 7 |            nepaprastai nustebo. Šuns buvo tik pusė: galva ir pirmutinės
 68 7 |               Skudurui įsilėkus, jis buvo panašus į ratu skriejantį
 69 8 |             debesiu stovėjo pirtyje. Buvo girdėti dūsavimas, stenėjimas,
 70 8 |     neataušusių krosnies akmenų, tai buvo, "kad dūšias kentančias
 71 8 |          septinto ir aštunto dar vis buvo smarkuolių, kurie, nors
 72 8 |           vienas savo lentynoje. Jis buvo pratęs po devintojo prakaito
 73 8 |         plaukuotų būtybių, Per tamsą buvo sunku įžiūrėti, tačiau jų
 74 9 |           lūšna ir kūtė, prie kurios buvo naujai pridurtas daržinaitės
 75 9 |              vainikas. Lūšnos stogas buvo dengtas skiedromis, skarda,
 76 9 |           spalvingai sulopytas namas buvo panašus į susikūprinusį,
 77 9 |     pravertusią kapotę, aplink kurią buvo primėtyta bulbių lupenų
 78 9 |     santaikoje gyventi žodis greitai buvo užmirštas. Vyresnysis brolis,
 79 9 |               Pasitarimai daug kartų buvo atnaujinti, tik jie nedavė
 80 9 |                   Tuose jo žodžiuose buvo reikšmingas perspėjimas,
 81 9 |          pasisekimui tvirtas kozyris buvo Snūdų zakristijonas, Adelės
 82 9 |             poros va landų arbatinėj buvo žinoma, kad atskirame karbary
 83 9 |             mergšei su silke, bulka, buvo girdėt kniaukus zakristijono
 84 9 |             degėsi papirosus, galima buvo spėti, kad derybų mazgas,
 85 9 |          keletą žodžių.~    Iš visko buvo galima matyti, kad šis susidūrimas
 86 9 |        sušvito, pakaruoklio akys jau buvo atsimerkusios ir be jausmo
 87 10|          kontrabandininkas. Apylinkė buvo atvira, be medžių ir krūmų,
 88 10|          šonan, pakėliau daiktą. Tai buvo nedidelis ryšulys. Pamaniau
 89 10|          lengvi, vasariški drabužiai buvo kiaurai permirkę, avalynė
 90 10|            apskretusi dumblu. Žmogus buvo senas ir drebėjo.~    Atsivedęs
 91 10|           Papasakojau, Belaisvis jau buvo pradžiūvęs trumpoj kelionėj,
 92 10|              mėmliojo. Drabužiai vėl buvo permirkę nuo lietaus ir
 93 10|          pats atėjo jo palydėti. Jis buvo geroje nuotaikoje, matyt,
 94 10|             dviese. Iki ežero kranto buvo kelios dešimtys metrų, o
 95 11|          elgeta. Vasarą ar žiemą jis buvo apsirengęs ta pačia sunkia
 96 11|          žaizdų. Pakantrumas ir tyla buvo didžiausios jo dorybės,
 97 11|           užkandžiaudavo. Ta valanda buvo geriausiai žinoma žvirbliams,
 98 11|              likimą, nes jį papenėti buvo kasdieniškas jo rūpestis.~   
 99 11|             porą metų elgetos mintys buvo užimtos kuo kitu: dalį išmalda
100 11|        rojaus pievose.~    Jo amatas buvo jį išmokęs retos išminties.
101 11|          bažnyčios neuždarė, vis dar buvo galima tikėtis praeivio
102 11|              lazda ir jį pakėlė. Tai buvo geros, gurgždančios odos
103 12|        įėjusios moters sūnų, nes tai buvo panašu. Sūnus man ir atrodė
104 12|       Pasirodė, patarimas ar pagalba buvo reikalinga moteriškei. Jaunuolis
105 12|     reikalinga moteriškei. Jaunuolis buvo ne jos sūnus, kaip kiekvienam
106 12|              nuobodžią būtį, čia vėl buvo kaltinami gydytojai. Po
107 12|    susilaukiau dramos atomazgos: jie buvo bevaikiai. Bendrai praleistų
108 12|            vilties kibirkštėlė - jie buvo trumpai laimingi, - bet
109 12|          kelių jos vilties grūdelių. Buvo aišku, kad jai daugelis
110 12|         aiškaus atsakymo, tuo labiau buvo keistas jų elgesys. Po to
111 12|               vyras šioje istorijoje buvo tik inutile pondus terrae.~   
112 12|    įsiveržiantį tą patį bevaikį. Jis buvo išgąsdintas ir kažką neaiškiai
113 12|          įvedė būsimasis tėvas, irgi buvo panašūs į gimdančios namus.
114 12|        šiurpūs šauksmai. Kartoju: ji buvo ligonė visa to žodžio prasme.
115 12|             prasme. Žinoma, gimdymas buvo tik grynas jos vaizduotės
116 12|          vaizduotės padaras. Bet tai buvo pavojingiau, negu tikras
117 12|           tikras gimdymas. Dabar jau buvo vėlu sakyti tiesą, ir aš
118 12|           gimdytojos biografiją. Tai buvo pasiturinti senmergė, laikiusi
119 12|      atsagstydamas liemenę. Jo balse buvo kažkas rimta, kleboniška.
120 12|              žino naudos kainą. Taip buvo ir su mūs valdininku. Tokia
121 12|             su mūs valdininku. Tokia buvo ir jo žmona, laiku pastebėta,
122 12|        pasirodė tokia didelė, jog ji buvo pasiryžusi mesti dainavimą
123 12|        sveiką, tvirtą kūdiki. Smūgis buvo toks netikėtas, šiurpus,
124 12|              jei kas matė - nelengva buvo pažinti, - visai susmuko.
125 12|              romanų sujauktos galvos buvo linkusios tikėti ir šia
126 12|             spėjo įaugti į šeimą. Ir buvo lyg be savęs.~    Viskam
127 12|           daugelį nustebina. Moteris buvo visai jaunutė, paprasto
128 12|          žirklės daugeliui jos narių buvo vienintelė priemonė išeiti
129 12|              nelaukta paslaptis. Tai buvo du meilės laiškai, rašyti
130 12|      Kiekvienoje eilutėje jos vardas buvo linksniuojamas iki devynių
131 12|       pačioje vietoje". Kitam laiške buvo minima, jog tarpininkaująs
132 12|          ašaros, juokas, pasiilgimas buvo tik priedanga, apsimetimas,
133 12| šeimyniškumas, angeliškas nekaltumas buvo apsimestinis, tuo tarpu
134 12|              sekdavo ją.~    Moteris buvo tokia kūdikiškai nekalta,
135 12|          žodžius. Žmona tik neseniai buvo išėjusi kieman ir įtartinai
136 12|             ji dar kalbėjo. Visa tai buvo vyro vaizduotės padaras, -
137 12|    išgarbintuosius Lizdeikius, kurie buvo nepertoliausia nuo šios
138 12|     patižusią liūdną miestuko gatvę. Buvo tuščia ir nyku, kaip esti
139 12|               tiek palydovų veiduose buvo kažkas rimta, sustingę ir
140 12|              nežinote. Oje, koks jis buvo didžiūnas! Iš procentų dvejus
141 12|              atsiranda! Ištrūkęs jis buvo iš kalinio. Visą mėnesį
142 12|      apsivedė, iš užužėrių, rauplėta buvo ir kurtinė. Per triūbelę
143 12|              ir neatsimena, kad kada buvo. Ir vis dėl žmonių akių,
144 12|            darė. Apsimetimas toks jo buvo...~    - Kodėl gi jas žudė?~    -
145 12|      komisija atvažiavo. O, kiek čia buvo svieto! Visos kapinės apgultos,
146 12|           stiklinės. Gatvė dabar vėl buvo tuščia ir dar nykesnė. Vietomis
147 14|         paskutinis, nors panašiai ji buvo sakiusi po trečio, o paskum
148 14|        baigiant manimi, visi broliai buvo lyg vienos ankšties žirniai,
149 14|          vieną nepasibaigiantį i-i-i buvo girdėt kitame gatvės gale.
150 14|        rankos...~    Tą kartą žmonės buvo visai kitoki, negu paprastai:
151 14|         maigė kepurę.~    Visą naktį buvo pilna svečių, degė žvakės,
152 14|     vežimaitis pasijudino.~    Diena buvo skaisti, šviesi. Tirštai
153 14|              nusvirusių beržų šakas, buvo numestas kažkieno švarkas.
154 14|           pasidarė bloga ir kaimynės buvo nusivedusios į šalį, mes
155 14|           nuskaldytą ąžuolą, kuriame buvo gandrų lizdas. Tos aukštumos
156 14|         gandrų lizdas. Tos aukštumos buvo visų mėgiama pasivaikščiojimo
157 14|             pasuko malūno pusėn. Tai buvo artimiausias kelias namo.
158 14|            rekėžiumi šį kartą tikrai buvo panašus į artėjančią, grasančią
159 14|            man nepaprastai patiko ir buvo graži.~    Vasarą mes niekuo
160 14|        Reikėjo tau atsirasti. Negana buvo tų. keturių burnų!~    Kartais
161 14|      didžiausio mano smalsumo, sunku buvo įspėti, apie ką jie kuždasi.
162 14|           jos vėl išplaukdavo. Vyras buvo pailgaveidis, skustas, su
163 14|              mano akys susitiko. Jis buvo rauplėtas, negražus.~    -