Story

  1 1 |  suvalgysianti pagriovyje. Bet kai tik balsas užkalbino iš oro,
  2 1 |     valdžią ir užrakinusi laikė ne tik mėsą, pieną, bet ir adatą.~   
  3 1 |          Uogelę su sūnumi, ir buvo tik proga ja atsikratyti.~   
  4 1 |           rodos, visai ją užmiršo. Tik gal žmonių sugėdinti retkarčiais
  5 1 |     Kaimyne, juk aš ir boba sakėm: tik tu gyvenk, būk. Tu man motina
  6 1 |       neįžiūrėjo naujai atvykusių, tik negarsiai vaitojo, krutindama
  7 1 |            kančios išraižytą veidą Tik dabar, atrodo, jos akys,
  8 1 |           klebono balsą. - Ištekau tik ant varpų... dviejų giedotinių...
  9 1 |         laikraščio skutą, Japonas, tik dideliu vargu įstengęs sulipdyti
 10 1 |         kita sulenkta prie galvos, tik vienišas pirštas stypso,
 11 1 |            karvės apsiteliavimo ir tik išeidamas, lyg tarp kitko:~    -
 12 1 |      karvės baubimas virtuvėje, ką tik užėmusios su veršiu senutės
 13 2 |      trūkiu per Sekmines pasimiri, tik vienoms mišelėms kunigui
 14 2 |    neišgalėjau. Pamislinau sau, ka tik šita šventa moterėli teisybę
 15 2 |  skaistyklėn visi atein kai yr, vo tik į dangų priimti nusimet
 16 2 |    Pamislinau širdy: tuščia jų, ka tik motinėlei būt šilčiau! Pagrįždama
 17 2 |       motinėlę didelei mylėjau. Kė tik aš nunešiau, sukalbėjau
 18 2 |          tei suami... Na, mislinu, tik nedovanosiu. Ainu i verkiu,
 19 2 |    Strakalieni darže beravinti. Kė tik jinai mane pamati, skėst
 20 3 |                                    TIK PORA KLEBONIŠKŲ ~    Mokytojas
 21 3 |            orkestras: buvo girdėti tik duslus būbno dundėjimas.
 22 3 |        raudamas kiauldobilius. Kai tik jo nugara palietė žemę,
 23 3 |           nešvarų kampą, kur laukė tik sacharinu užsaldytas vanduo
 24 3 |        buvo taip užsisvajojęs, jog tik ponui praėjus dirstelėjo
 25 3 |          jau iš tolo suriko:~    - Tik tik voverės nepagavom! ~   
 26 3 |          iš tolo suriko:~    - Tik tik voverės nepagavom! ~   
 27 3 |          pridėčko "ponas".~    Kai tik juokai kiek nurimo ir inspektorius
 28 3 |          atsisėdusi prie vyro, kai tik atsirado prie draugių vieta, -
 29 3 |      skaityti knygos, bet tai buvo tik pastangos atsikratyti įkyrios,
 30 3 |            ir jau, gal būt, laukia tik progos įlįsti gimnazijon
 31 3 |       nežinau, kaip… Negaliu gert. Tik porą kleboniškų, ir kvailas...~   
 32 3 |         Nerado jo ir ministerijoj. Tik apie pietus, trankydamasis
 33 3 |           Kažkaip... pats nežinau. Tik porą kleboniškų, ir durnas
 34 4 |          sudavatkėjusiai dukteriai tik nuolatiniu savo krankšėjimu
 35 4 |          būsiąs uošvynės ponas, ne tik perleido savo grabą kitam,
 36 4 |           skundai greitu galu buvo tik paprasta gudrybė atsikratyti
 37 4 |           atgal, spėliodamas, bene tik piemuo nebus palikęs lauke
 38 4 |           spėjo įsmukti į žemę, ir tik žinantys atskyrė jį iš tolo.
 39 4 |           Sakau viską užrašysiu... tik priimsite mane ant kampo
 40 4 |       Kažkas jam artimas be garso, tik vienu alsavimu pakuždėjo,
 41 5 |       žaidžia greitai, azartiškai. Tik pradėję partiją, jie stengiasi
 42 5 |          jo laukia dvi akių poros, tik, rusindamas pečius, lyg
 43 5 |         ėmusį mikčioti sūnų.~    - Tik nepasižiūrėk, - tuoj nusuks.
 44 5 |            kūnu, - šiugauk, ponas, tik šiugauk...Jau maldauju,
 45 5 |     šiugauk...Jau maldauju, ponas, tik kaip nors malonėkit šiugaut...~   
 46 5 |      linijos, didvyriškai laikosi. Tik vienu kartu didysis nuščiūva
 47 5 |            rudą šešką?.. A, gavai? Tik nepradėk birbinti, vis dek
 48 6 |            nuostabiais sumanymais. Tik eidamas miego jis prisipažino
 49 6 |           įsiviešpatavo nyki tyla. Tik buvo girdėti, kaip, aprimus
 50 6 |   nepasiteiravo padegusiojo vardo. Tik po kiek laiko abi, kaip
 51 6 |            jį purvu aptaškyti…~    Tik švintant, neužgesinęs lempos,
 52 6 |           bet galvos nedėčiau…~    Tik kai reikalų vedėjas prisipažino
 53 6 |         užsidengė ranka veidą.~    Tik vakarieniaudamas buhalteris
 54 7 |             o dešiniajame - rusai, tik vakar paskubomis atsitraukę
 55 7 |          judesiuose nebuvo baimės, tik nusistebėjimas ir mįslingas
 56 7 | stipriausius šeimos ramsčius. Liko tik Stepų mamytė ir jos sūnaitis,
 57 7 |           siūlyti puse kainos.~    Tik antri metai Stepų mamytė,
 58 7 |           ir būdavo paslaugus, jei tik kas jam gražiuoju įsakydavo. "
 59 7 |          berniuko atminty pasiliko tik bažnyčios palubėj kabąs
 60 7 |          kovos į laukus nukrisdavo tik baltos, krauju suteptos
 61 7 |     nepaprastai nustebo. Šuns buvo tik pusė: galva ir pirmutinės
 62 7 |          susiraukšlėjo. Negirdimi, tik jam vienam suprantami žodžiai
 63 7 |          Jis nieko daugiau nematė, tik begaline gelme tyvuliuojantį
 64 8 |                  Po velnių. Čia ne tik šunvotes, ir žarnas gali
 65 8 |        praeis pragariškas tvaikas. Tik vienas Budzikas, atkaklus
 66 8 |           sventą Miką: griebia kur tik plika... E-te-te!~    -
 67 8 | Liucipierių. Juk tau vieta kaži ar tik nė iš anksto tenais pritaisyta?
 68 8 |           kadai aš savo pardaviau, tik šimts žino, ar per menka,
 69 8 |             Tėvuko pasaulis sukosi tik apie suktus uždarbius ir
 70 8 |        slėgė, jog nebuvo galima ne tik rankos, bet ir piršto pajudinti.
 71 9 |    numirėlis, tų namų šeimininkas. Tik šermenų metu esti tokie
 72 9 |        daug kartų buvo atnaujinti, tik jie nedavė vaisių. Jurgis
 73 9 |        aprimus, sakydavo:~    - Ar tik neišsipiovė?~    - Ką manai.. -
 74 9 |        kryptimi, saugodamasis, kad tik nepavytų brolio ir tokiu
 75 9 |           keli lašai, vėl liovėsi, tik netoliese skardėsi perkūnija.
 76 9 |            bet jis nejautė šalčio, tik atkišęs lūpą gaudė ir rijo
 77 10|        buvau pradėjęs savo žygį ir tik prisiartinau prie kelmo,
 78 10|       atėmė jam balsą: jis kalbėjo tik pakuždomis. Gargiantis,
 79 10|          atsiliepė viršininkas, ką tik atsikėlęs iš lovos, dar
 80 10|           vėl sulaikė mūsų pusėje, tik jau kiti pasieniečiai. Atvestą
 81 10|           nieko kito neveikė, kaip tik gaudė ir vėl atgal varė
 82 11|          nenusisekusiu ragaišiumi. Tik retkarčiais jam įbrukdavo
 83 11|         pradžiugo radiniu, ir, kai tik žmogus vėl išėjo iš bažnyčios,
 84 11|          bus?~    Žmogutis, tartum tik dabar pastebėjęs elgetą,
 85 12|           suvokiau, kad jie prašys tik patarimo. Kelis kartus pakviečiau
 86 12|            temdavo, raukšlėdavosi, tik ne džiaugsmo, o ryškiomis
 87 12|       akyse atsakymo ar pritarimo, tik kiek nepatogiai jautėsi,
 88 12|        vyras šioje istorijoje buvo tik inutile pondus terrae.~   
 89 12|          sodas. .. prašytumėm kiek tik norite, - sumikčiojo jis.~   
 90 12|      sakant, aš buvau sujaudintas, tik ne to jaunuolio vaišingumu,
 91 12|        panašūs į gimdančios namus. Tik įėjus, krito i akį ta ligoniška
 92 12|        kūdikio verksmo aidą. Ji ne tik kalbėjo, bet stačiai kentėjo,
 93 12|      prasme. Žinoma, gimdymas buvo tik grynas jos vaizduotės padaras.
 94 12|          savo gyvenime glamonėjusi tik kates, ji, lyg pernokusi
 95 12|          ir tuo tarpu, kai tėvukas tik pradeda skusti pirmuosius
 96 12|         Šventai, tamsta. Visi, kam tik pasakojau šį atsitikimą,
 97 12|    staigiam, netikėtam grobiui, ką tik praturtėjusį daktaro istorija,
 98 12|           mada, kad vesti protinga tik tuomet, kai gali išlaikyti
 99 12|       vedybos turi pasisekimą, tai tik todėl, kad abi pusės žino
100 12|            po vedybų atranda ją ne tik protingą, sumanią, kilnią,
101 12|      smulkmenų ir valdininkas gali tik žaisti aklu pasitikėjimu.
102 12|    atsikračius, pasijunta laiminga tik su juo vienu.~    Ji turi
103 12|    mezzosopranu. Vyras, susilaukęs tik savo ankstyvesnių spėliojimų
104 12|          našlys suprato netekęs ne tik žmonos, bet ir tų mažų,
105 12|            neatsakęs į šį laišką.. Tik dabar jis pasijuto, kaip
106 12|        valdininkas tikrino, kad ne tik veidu, šypsena, bet ir būdu
107 12|         kai po vedybų atrado ją ne tik sumanią, šeimynišką, bet
108 12|         pilnėjo jaunavedžių laimė. Tik viena valdininkas ir galėjo
109 12|           juokas, pasiilgimas buvo tik priedanga, apsimetimas,
110 12|           juodu debesiu aptemdė ne tik velionės atmintį, bet sunaikino
111 12|         kvailiausiu būdu išsigando tik savo šešėlio.~    Negalima
112 12|            meilužio žodžius. Žmona tik neseniai buvo išėjusi kieman
113 12|       sėdėjęs aptatiniame guolyje, tik dabar palindo po antklode,
114 12|              Ir tie vedybų farsai! Tik pasižiūrėkime į mūsų gadynės
115 12|            kuriuose rusena viskas, tik ne meilė! Ir kaip tie židiniai
116 12|      sudėliotos prekės atrodo turį tik vieną paskirtį: didinti
117 12|         būtų ir trečią nukėglinęs, tik kad jam pamaišė.~    - Kaip
118 12|      arbatinę… Paskum manufaktūrą. Tik kažin kas jam nesisekė,
119 12|       stalo ir kažikaip ten išėjo, tik kalvis vis tos šimtinės
120 12|          nieko blogo nepagalvojau. Tik pasižiūrėjau į Kostę, nusijuokiau
121 12|     šalymės. Bėgo žiūrėt iš kaimų. Tik į vidų nieko neįsileido.
122 12|          ilgai dar neužmigau Iš ką tik girdėto stengiausi savaip
123 13|          užverstas kirvis. Nežinia tik kuo jis džiaugiasi: dėde
124 13|       dirbu. Trys lytai per dieną. Tik mes, katrie iš aplinkui,
125 13|         Jau kaip ir pavasaris. . . Tik kad dieniukę kitą lytaus
126 13|         raštavot, į belangę padėt, tik kokia man iš to nauda? Naudos
127 13|      išsiskiria, kiekvienas sau... Tik nesuprasi, - pirmyn jie
128 14|           vienos ankšties žirniai, tik nežymiai vienas kitą prašokę
129 14|            debesį, iš kurio kyšojo tik drėgni ir žvilgą nuo ryto
130 14|           ūksmingi medžiai. Ant ką tik supilto geltono smėlio kupsto,
131 14|            išbėgiojo paskutinieji, tik du senukai, susikabinę rankomis,
132 14|          vėtydamas širmus karčius, tik jau su lengvesne važta.~   
133 14|       tikra jo gudrybė, suprantama tik dideliems.~    Nepasiekęs
134 14|   pavalgydinti, ir išėjo. Grįžo ji tik vėlai naktį, šlapia nuo
135 14|         sielvartaudavo motina. Kai tik ilgiau ji neišeidavo skalbti,
136 14|        vienas į kitą, užmigdavome. Tik kai išgąsdintas sapnų vidurnakčiais
137 14|            mūsų skarmalus.~    Jei tik motina kokią dieną pasilikdavo
138 14|            motina stebėdavosi.~    Tik nuo kurio laiko dėdė su
139 14|               ne griekas man rūpi, tik tos penkios burnos...~   
140 14|          valdydamos, pasakė:~    - Tik man jų gaila... Kai pagalvoju,
141 14|          Dieve duok, Motiejau, kad tik tavo ranka laiminga būtų,
142 14|           tau bus… mylės..~    Kai tik aš išgirdau šiuos žodžius,