Story

  1 1 |         dalykai: neregimi šaukiasi, o regimi - išnyksta. Greičiausia
  2 1 |           prisirovusi ne rūkštynių, o trūkžolių, slegiama neramių
  3 1 |          matęs žvairą vyrą su kasa, o Peterburge, pro kurį grįžo,
  4 1 |           ne nuo jos išvirtų grybų, o nuo pirmo vaisiaus, kurį
  5 1 |         pasigailės savo gimdytojos, o jei nepasigailės, - žmonės
  6 1 |              Nuo to litas, nuo ano, o per tiek metų ir sudėjo, -
  7 1 |           būk. Tu man motina ar ne? O kad tu motina, tai kaip
  8 1 |          Boba ne tą šaukštą padavė, o jai užėjo, kad mes visi
  9 1 |           darbai: ratelis, skietai, o ji pati, lyg voras, krebždėdama
 10 1 |      slaugiusi ligonę - Ji dovanos, o Dievas nedovanos. Išmesk
 11 1 |             pašonės dingo patalinė, o greitai ir dovanotieji drabužiai.
 12 1 |          rėčkas, geldas su grūdais, o dažnai, visai nepaisydami
 13 1 |            buvo rasti vietos.~    - O tu varge mano... Kodėl mane,
 14 3 |             jo nugara palietė žemę, o akys įsirėmė į didelį, žydrą
 15 3 |            Argi nėra visa kam galo? O jeigu yra, tai kas už to
 16 3 |           Šiandien jis direktorius, o rytoj... Laikinos vertybės!"~   
 17 3 |   apsidairęs sugrūsdavo po skvernu, o vyriausybės nuomonės reiškėją,
 18 3 |             Ponios būry užniūniavo, o vyrai, jų tarpe ir Škėma,
 19 3 |             seimais geriau...~    - O! - nedavė jam baigti įsiaudrinęs
 20 3 |            muša, bet ir rėkt duoda, o prie tų autoritarinių režimų..~    -
 21 3 | Inspektorius įsispraudė tarp ponių, o raštvedys, bijodamas tolimesnio
 22 3 |          pikta.~    - Išmes!? Ojai! O aš neveidmainiausiu... Man
 23 3 |             gal pusantros valandos, o paskendęs tamsiose mintyse
 24 4 |        pasijuto tikroji šeimininkė, o ji, teisėta žmona - vyro
 25 4 |           kuris gyveno jau ne savo, o bobų protu. Morta tėvui
 26 4 |             ramybės žmogui neduoda! O kas liepė čia lįsti? Per
 27 4 |             Ištrauk, galgone!~    - O kad šitaip, tėveli, - ir
 28 4 |            Kilpoj ir vilkas meilus, o duok jam valią… Netikiu,
 29 4 |      Žadėjai treigį kumelį atiduot, o pardavei. Baronką pirkai?
 30 5 |            mūsų ponas nepasiekia... O gal šitą?~    Didysis Antanas
 31 5 |             į kitą.~    - Šiugavai? O jeigu šišia atšištošime,
 32 5 |          malonėjote... gerbiamasis? O kad mes šišia, ponas?..
 33 5 |            nuo kėdės didžiojo pati, o mažojo motina ir dar šuo
 34 5 |         dėžutės, ima krutinti ūsus, o greitai ir šuo Kvintetas...~   
 35 5 |           užstalės pasprukti.~    - O kur ponas? Prie futbolų...
 36 5 |          Turi po nosim, ir skaityk. O aš jau žinau, kaip reik
 37 5 |         kilnojasi aukštyn ir žemyn, o akys svaido žiežirbas.~    -
 38 6 |            susikrimtimas.~    - Na, o čia dabar?! - negarsiai,
 39 6 |              sekmadienį pas mane... O pas Vaciuką grybeliai - „
 40 6 |         nervingai žingsniuoti.~    "O jeigu jis neprisipažins,
 41 6 |             Vaciuko kasos reikalus, o paskum vėl be atskaitomybės
 42 6 |      elgesiu, gražiomis manieromis, o ypač dideliu brangiu žiedu
 43 6 |           abiejų moteriškių širdis. O kai išeidamas svečias priglaudė
 44 6 |            jei vėl kas kreipdavosi, o darbo užverstas buhalteris
 45 6 |            lyg jį būtų ne žodžiais, o varžytynių plaktuku užgavę
 46 6 |      kazusas jam neišėjo iš galvos, o greitai ir visai tvirtai
 47 7 |             buvo įsikasę vokiečiai, o dešiniajame - rusai, tik
 48 7 |          godžios, nustebusios akys, o iš atviros burnos, per smakrą,
 49 7 |           jis, kodėl varlė šokuoja, o nebėga tekina ir kodėl įsibridus
 50 7 |            burnos tenkinosi mažuma, o kol senutė pajėgė, mynė
 51 7 |   uriadnikas persikėlė į kitą šalį, o vieną nuolatinę dielių pirkėją "
 52 7 |           kaip Šventoji Dvasia.~    O karveliai buvo vienintelė
 53 7 |      paspruko!~    - Ne kertikliai, o vartikliai! - pataisydavo
 54 7 |          galva ir pirmutinės kojos, o už kelių žingsnių - išrausta
 55 8 |                  A, ta-ta-ta!~    - O tiu-tiu-tiu!~    - O, vo-vo!
 56 8 |                O tiu-tiu-tiu!~    - O, vo-vo! Gerai, ai gerai..
 57 8 |        visokių vočių ir reumatizmo, o kuomet tėvukas paskelbė
 58 8 |          kol susivaikščios kraujas, o kartais valandėlę ir pasnausti.~   
 59 8 |           nugarkauliu trūko jo oda, o po penkiolikto - ties pečiais
 60 9 |         senio kapas nespėjo įdubti, o pamokantis ir patariantis
 61 9 |    trobesius pats vienas valdysiąs, o jaunesniajam, Jurgiui, pamažu
 62 9 |       sumanymą: ūkį pasilaikys sau, o broliui, linkusiam į kalvystę,
 63 9 |            nė dėl supuvusio pančio, o dažnai prievarta vienas
 64 9 |       atsirado! Kelnių savo neturi, o į žentus! Nusimauk batus! -
 65 10|         atvira, be medžių ir krūmų, o tikroji siena ėjo plataus
 66 10|          galėjo tilpti pora žmonių, o kaimynystė su įtartinu man
 67 10|           būdavo "dielę apmarinęs", o "dielės marinimu" viršininkas
 68 10|            nešvari, kieta apykaklė, o vietoj marškinių kūną dengė
 69 10|           Tegu iki vakaro paalksta, o tada pasiklausysim tolimesnio
 70 10|       pasveikino viršininkas:~    - O, senas pažįstamas! Patiko
 71 10|        šiurpus pamišėlio žvilgsnis, o skruostus ir lūpas, iki
 72 10|         buvo kelios dešimtys metrų, o toliau, stačiai iki pat
 73 11|         akmenį, ant kurio jis sėdi, o atsisėdęs nuolatinėje vietoje,
 74 11|     klibiklibi! Dar šieną perkandu, o šiaudelius - sunkiau. Kitąmet
 75 11|            Drebulienės vyrą mirusį, o ją į kompaniją susidėjusią
 76 11|            vienas pasikinkąs arklį, o važiuojąs įsikandęs vadžias.~   
 77 11|         žingsniuoja nebe grindimis, o angelų sparnais, švelniais
 78 11|           ir galva darosi iš gipso, o vyžų apivaros - varinės.
 79 11|      Žilabarzdis jo paklausė:~    - O ko, tėvai, dar iš manęs
 80 11|              Izidorius su jaučiais, o Rokas su šunimi, laižančiu
 81 12|    raukšlėdavosi, tik ne džiaugsmo, o ryškiomis nevilties raukšlėmis,
 82 12|           reikalą nebuvo nė kalbos, o noras baigti tą vodevilį.
 83 12|            sutiko atiduoti auginti, o vėliau ir įsūnyti. Su kūdikiu
 84 12|     berniukas visai panašus į tėvą, o tėvas kaisdamas ginasi,
 85 12|            tuojau pritaria muzikui, o geradaris, iš meilės talentui,
 86 12|        Laimingas valdininko juokas, o paskui ir bučiniai užbaigia
 87 12|       greičiau laikytumėm šventųjų, o ne mūsų ištižusio gyvenimo
 88 12|         Niekas jo nematė viešumoje, o jei kas matė - nelengva
 89 12|          mirusią tebelaiko namuose, o jos vietoje į grabą įdėjęs
 90 12|          gyvulio jėgą iš jo naštos, o moters - nėr kaip pažinti.~   
 91 12|             kažkokį drovumą, baimę, o kartu piktą grasymą ir nenoromis
 92 12|             ką dabar vienam paštas, o antram - felčeris. Katrie
 93 12|        šneka, kad jo gyvo nepaleis, o namus valdžia perims. Neduok,
 94 12|       šitąją nukėglino, vis su yla. O kaip jis abi mylėjo, kad
 95 12|             vainikus iŠ Kauno vežė, o antrąją ir dar puikiau:
 96 12|         galvočius, sako, žalvočius, o ant galo ir kvailas… Nieks
 97 12|        Kalvis iš pradžių nesuprato, o tada, paikų minčių pilnas,
 98 12|    nusijuokiau sau iš jo meliodijų, o jis susyk kad duos man į
 99 12|         daktarų komisija atvažiavo. O, kiek čia buvo svieto! Visos
100 12|      greitai įtars... po krūtimi... O kas ten susigalvos ieškot?
101 12|              kuriose pliurzė antys, o ant šaligatvio pamačiau
102 13|       nubraukdamas įšilusią kaktą - O ką čia darai?~    - Ugi
103 13|           iš aplinkui, tiek gaunam, o katrie iš miesto, rakordiniai,
104 13|           raudonas, kaip putinas. - O kur dėdė dabartis? Ar ne
105 13|          atstatė... Girioj gyvenau, o iš vilko nepasimokiau. Šią
106 13|             geras, dar paaukštytas. O aš ne tokis. Bloga mano
107 13|      pasiliko saujoj pusė… Ir bėga. O senesnis už mane! Pasivijau,
108 13|            viena už kitą mažesnė... o pinigo prasimanyt nėr iš
109 13|             destis, ir kitas bijos. O kokie čia vagys, jeigu anys
110 13|       valdžiai iš manęs naudos nėr. O prie sunkesnio darbo jau
111 14|             buvo sakiusi po trečio, o paskum ir po ketvirto.~   
112 14|            namas prigūžėjo kaimynų, o tarp jų atsirado ir dėdė
113 14|            ištraukėm - dar krutėjo. O kad būt padejavęs, ar aiktelėjęs -
114 14|               atsiduso moteriškė, - o kaip su tais pipirais dabar
115 14|        išlindo įraudusi vyro galva, o netrukus ir visas jis išsikabino,
116 14|         nepasakąs dėdės žodingumas, o ypač kai jam reikėdavo ką
117 14|            pravalgiau savo arklį... O ką daryt? Jei taip toliau
118 14|            tau ne taip... tu vienas O kur man dėtis su tais?!
119 14|          kad jų miršta, neišgyvena, o kad mano nors vieną žemė
120 14|          pipirų. Sako, dabar nieko, o po kiek laiko jie man bus
121 14|           jie man bus kartūs.~    - O taip jam viskas būt gerai? -
122 14|          ant tikrųjų: ne, tai - ne, o je, tai - je...~    Išeinant
123 14|           kad nors du ar trys būtų, o čia - penki. Girdi, sunku
124 14|              Tegul bus ir auksinis, o tos meilės jie neturės.~