Story

  1 1 |              knaisiojęsis savo darže, prie kelio, ją užkalbino:~    -
  2 1 |        pasirūkštyniauti ir atsisėdusi prie kupsto, keli žingsniai nuo
  3 1 |         vieškelį, tačiau, pastovėjusi prie stulpo su kaimo pavadinimu,
  4 1 |              žmogus, atnešęs naujienų prie Japono vežimo, saujoje žarstydamas
  5 1 |               Japonas sustabdė vežimą prie špitolės ir bažnyčios tarnams
  6 1 |      giedotinių... tris dešimtis litų prie kūno turėjau, visus atidaviau...
  7 1 |            kovodami dėl pirmos vietos prie ugnelės. Uogelė kranksėjo,
  8 1 |            sveikąją ausį prispausdama prie pagalvio.~    Radęs laikraščio
  9 1 |            sulaukė šešiasdešimt metų, prie to atvažiuoja kamisija,
 10 1 |           kasdieniško aslos gyvenimo, prie kurio priprato jos žvilgsnis:
 11 1 |            vis artyn ir artyn svyrant prie krūtinės.~    Užkimšęs bumą
 12 1 |               lentgaliu sūnus, priėjo prie giedančios ir pradėjo ją
 13 1 |           vatinio padalkas, atsitempė prie motinos galvos kėdutę ir
 14 1 |               krūtinės, kita sulenkta prie galvos, tik vienišas pirštas
 15 1 |                Giedotojams užtraukus, prie jų prisidėjo ir karvės baubimas
 16 2 |          pardavinėdama šventadieniais prie bažnyčios rožančius, maldaknyges,
 17 2 |             Mikasė Treigytė, stovinti prie kaltintojų suolo, raudonskruostė,
 18 2 |                kiuost, kiuost. rišoku prie mamutės kapu, apsidairi,
 19 3 |              nueiti į aukštą kalnelį, prie senos varpinės, atsigulti
 20 3 |            šešetą kilometrų į mokyklą Prie mėnulio ir gatvės šviesos,
 21 3 |        pasikeitimą, Škėma, jau atėjus prie autobusų sustojimo vietos,
 22 3 |            bailiai apsidairė ir smuko prie ponių.~    - Na, ne visai
 23 3 |         garbintojas, bet viena aišku: prie demokratijos tave muša,
 24 3 |            muša, bet ir rėkt duoda, o prie tų autoritarinių režimų..~    -
 25 3 |          žmona, iš pradžių atsisėdusi prie vyro, kai tik atsirado prie
 26 3 |           prie vyro, kai tik atsirado prie draugių vieta, - pabėgo.
 27 3 |              pėdsakais, jis sutiko jį prie miesto sodo, einantį su
 28 4 |                  pasakė kartą priėjęs prie pačios Kriauza, su kuria
 29 4 |           šimtą žingsnių prisiartinęs prie lauke grėbiančios dukters,
 30 4 |       paskutinę kupetą, Kriauza grįžo prie darbo pradžios, pasiėmė
 31 4 |          žemai. Šuo grįžo ir ėmė loti prie šeimininko kojų. Šį kartą
 32 4 |               jį kur! - priėjo žentas prie rentinio.~    Gerai neišgirdęs
 33 5 |              ponią.~    Užgulę stalą, prie šaškių lentos, murpso Antanas
 34 5 |      išsimėčiusias šaškes, vėl grįžta prie stalo:~    - Gana, gana!
 35 5 |            vieną šaškę, antrą, grįžta prie pirmosios ir galų gale stumteli
 36 5 |          Didysis dar arčiau palinksta prie lentos ir ilgai rymo, krutindamas
 37 5 |         pasprukti.~    - O kur ponas? Prie futbolų... Drabužį plėšt?
 38 5 |         šokolado. Jo galva priglausta prie motinos, kuri švelniai jį
 39 6 |         reikalų vedėjas Klupšas grįžo prie savo stalo.~    Buhalteris
 40 6 |              moteris atsikėlė, priėjo prie spintos, paėmė iš jos porą
 41 6 |                  Pasėdėjai porą dienų prie kasos - vagis. Graži visuomenės
 42 6 |              pašaukė valgyt, bet pati prie stalo nepasirodė.~    Ilgai
 43 6 |         paklausė žmona, prisišliedama prie motinos. Jai net kojos nutirpo.~    "
 44 6 |           išeidamas svečias priglaudė prie uošvės rankos savo švelnių
 45 6 |                Na, taip...~    Grįžęs prie stalo, Tijūnėlis vėl nuščiuvo
 46 6 |              nespėjo apsidairyti, kai prie jo kojų uošvė padėjo šlepetes.
 47 7 |           lieso ir išblyškusio veido. Prie krūtinės prispaudęs jis
 48 7 |               dar labiau prispausdavo prie savęs paukštį. Vaiko žvilgsny
 49 7 |              senutė paskutiniame name prie upės, ant pačio slankiaus.
 50 7 |          Užmiršęs gyvulius, atsitūpęs prie mažo vabalėlio Vartiklis
 51 7 |          vaikštinėti, pasiėmė sūnaitį prie savęs ir ruošė jį elgetauti,
 52 7 |               iš eilės berniuką vesti prie pirmos komunijos, ir jis
 53 7 |         sakydavo dėdamas ranką kažkur prie juosmens. Kunigas, nepiktas
 54 7 |       karvelio, pasiėmė indą ir išėjo prie kūdros, kamuojamas sunkių
 55 7 |           Pasėmęs vandens, atsiklaupė prie auseklio ir atsigėrė keletą
 56 7 |       pašiūrės ilgą šatrą su pririštu prie jos galo skarmalu ir kerte
 57 8 |              ir, pribėgęs su milžtuve prie akmenų krūvos šiūstelėjo.~   
 58 8 |              pasieniais, neapsipratęs prie menkos šviesos.~    - Kaip
 59 8 |           kulnies perrėžė kojos padą. Prie nualpusio ir kruvino berno
 60 8 |         Budziko kaklą, ir prisilenkęs prie jo ausies, storu, visai
 61 8 |        tinteliavo nagais pasikorusios prie langų, kitos šušėjo sugulusios
 62 8 |            govėda strimgalviais puolė prie sienos atkvapų, ties kuriais
 63 8 |             maišas, ir praplėšė akis. Prie jo atsiklaupęs, muiluota
 64 9 |               baltinta lūšna ir kūtė, prie kurios buvo naujai pridurtas
 65 9 |               kraigo kabojo prikaltas prie lotos baigtuvių vainikas.
 66 9 |         linkusiam į kalvystę, įtaisys prie miestelio dirbtuvę. Neišgalėdami
 67 9 |         lūkuriavo gretimoj krautuvėj, prie arbatinės, trečią valandą
 68 9 |                 Amerikoniukas sustojo prie Jurgio ir, mažai sulaikydamas
 69 9 |            iii... - ir jis prisikišęs prie Jurgio ausies pakugždėjo
 70 9 |       prasigrūmė pro žmonių tirštymę, prie nuimto nuo vartų skersinio
 71 9 |             plaukus. Brolis pasilenkė prie brolio veido ir pajuto iš
 72 10|              labai retai pasirodydavo prie linijos. Veikti nebuvo kas,
 73 10|              žygį ir tik prisiartinau prie kelmo, kai jis kilstelėjo.~    -
 74 10|             ir drebėjo.~    Atsivedęs prie būdelės, jį iškračiau, Be
 75 10|        peršokdamas nuo vienos minties prie kitos, griaudamas savo ankstyvesnius
 76 10|           pasižiurėjo, staiga pridėjo prie krūtinės išdžiūvusią, plaukuotą
 77 11|                        ŠVENTASIS ~    Prie švento Antano bažnyčios
 78 11|          pakaušį, veidą priglausdamas prie krūtinės ir aukštu, vaikiškai
 79 11|           nešalta.~    Elgeta čia pat prie bažnyčios ir užkandžiaudavo.
 80 11|               skersiodami atšokuodavo prie pat senio kojų. Paukščių
 81 11|                krutindamas lūpas. Jei prie Šventoriaus kas pririšdavo
 82 11|           laukti Antano atlaidų, kada prie jo atsisėsdavo laibas, aukštas,
 83 11|       nusilenkęs, su priglausta galva prie krūtinės, atsakydavo:~    -
 84 11|              svaigus miegas jį šliejo prie mūro sienos. Tuo metu kai
 85 11|       Spinduliuojantis privedė elgetą prie tuščios įdubės, į kurią
 86 11|           Nespėjo žodžio ištarti, kai prie jo šalies atsirado ožka.
 87 12|     netvirtais žingsniais prisiartino prie manęs. Gal būt, jis norėjo
 88 12|               tikrųjų neperdėsim, jei prie bendros sumos prijungsime
 89 12|               pensioną. Krovusi centą prie cento, ilgai gavėjusi ir
 90 12|                Tą pačią dieną, palikę prie ligonės slaugytoją, mes
 91 12|               ką ji norėjo priglausti prie širdies.~    Ir štai, antri
 92 12|       nustojęs jaunystėje, prisiplaka prie tos "išlaikymo" galimybės,
 93 12|            prislėgtas, vos nepasmaugė prie gimdančios budėjusio daktaro.
 94 12|               ir klaidžiojo nuo veido prie veido, nuo šypsenos prie
 95 12|              prie veido, nuo šypsenos prie šypsenos. Jo įsivaizdavimas
 96 13|               Ugi į Šventgirį drožiu. Prie popiermalkių dabartis dirbu.
 97 13|              jų turėjau ir nepabuvau. Prie arešto namų už sargą stovėjau
 98 13|           stovėjau ir dešimtininku ir prie valdiškų vandenų... Iš visur
 99 13|       valdžiai iš manęs naudos nėr. O prie sunkesnio darbo jau per
100 14|             tai atsiminiau, sėdėdamas prie židinio ugnies...~    Buvau
101 14|            retkarčiais prisiartindavo prie gulinčio, kilstelėdavo drobulės
102 14|         šaukdavo "kakariekū", stovėjo prie durų ir, baugiai mirkčiodamas,
103 14|          nevaitojo. Ji tupėjo asloje, prie pašarvotojo kojų, tarp dviejų
104 14|        supilto geltono smėlio kupsto, prie kurio artėjo grabas, bruoždamasis
105 14|           dėdės žodžius, prispaudžiau prie to kauburio ir savo delne
106 14|               neišdrįsau prisiartinti prie malūno, ir ilgai mano sapnuos
107 14|          pagalviu arba padėta tiesiog prie burnos. Krosnies žarijose
108 14|          duris ir, prisišlieję vienas prie kito, stengdamiesi nesidairyt
109 14|             ją matydavau pasilenkusią prie balanos: lopančią arba plaunančią
110 14|             dar arčiau prisislinkdama prie dėdės.~    - Na, taip, ana,
111 14|            Šią nedėlią jo nebus. Mat, prie to matoro, kur kulia, -
112 14|         nepaprastai nustebau, pamatęs prie liepsnojančios krosnies,
113 14|          Motina dar arčiau glustelėjo prie vyro, paglostė jo rankas,
114 14|              motina ir su glėbiu šoko prie manęs. - Eikš, mano žvirbli...
115 14| nesusitupėjusį viščiuką, mane pastatė prie krosnies. Nepažįstamojo
116 14|             tai atsiminiau, sėdėdamas prie židinio ugnies...~ ~