Story

  1 1 |            jį sugraudins.~    Štai, jau penkti metai Uogelė kampininkavo
  2 1 |           visus atidaviau... Sakau, jau duos Dievulis man paskutinę
  3 1 |          smulkiais pinigais, seniai jau vikrios rankos jai pakeistais
  4 1 | susitvarkyti senuoju būdu. Bet kaip jau ne kartą atsitiko, pasivaidino
  5 1 |      Krusteli senę už peties.~    - Jau pastyrusi, - atsiliepia
  6 1 |               Gal ateisit pagiedot? Jau mūs senosios nebėr…~   
  7 2 |        anoji tirt skaistykloj, sak, jau visai baigia šalt, dantelis
  8 2 |    Strakalieni kė šoks šoks! Girdi, Jau vėliakos tave velnias kusin,
  9 2 |            da pro gaidystę nubėgau, jau anų nebuvu. Pamislinau širdy:
 10 2 |        palingavu galvą i sak:~    ,,Jau apturėju tavu dovaną modnėli.
 11 2 |       apturėju tavu dovaną modnėli. Jau aną nestirt, bet, sak, dabar
 12 2 |          sukalbėjau Sveiką Mariją i jau atgal sprūdinau, ka užeis
 13 2 |       Nežinau kiek tesėdėjau, betgi jau temu, kė išgirdau: šliup,
 14 2 |        Kaltintoja nutyla. Publikoje jau kuris laikas kikenus, pakyla
 15 3 |            už ką nusipirkti žibalo, jau gimnazijoj būdamas, jis
 16 3 |           priemone mokytojas seniai jau buvo susigyvenęs.~    Pušyno
 17 3 |        kabliuko užmauta sudžiūvusi, jau baigiama skruzdėlių naikinti
 18 3 |         kuri, taukštelėjus delnais, jau iš tolo suriko:~    - Tik
 19 3 |            kaltai cyptelėjo. Vaišės jau tęsėsi po nelemtos voverės
 20 3 |      ministerių pasikeitimą, Škėma, jau atėjus prie autobusų sustojimo
 21 3 |          nepalyginsi! Tegul ir nesu jau toks didelis jos garbintojas,
 22 3 |           ir veikla, kurios aukomis jau ne vienas mokytojas išlėkė.~    -
 23 3 |             sunkiai suvokiamus, bet jau pradėjusius jo viduje kilti
 24 3 |          sakau?… - Tačiau jo balsas jau visai kita gaida skambėjo.~   
 25 3 |      pastangos atsikratyti įkyrios, jau visai jį užvaldžiusios minties:
 26 3 |           tas pats klausimas: jeigu jau šią savaitę ji pasišauks
 27 3 |           baigė istorijos skyrių ir jau, gal būt, laukia tik progos
 28 3 |       vaikščioti po kambarį. Rytuos jau pleikės neryškus aušros
 29 4 |            ir pasiviliojo jaunikius jau sudavatkėjusiai dukteriai
 30 4 |            pačios Kriauza, su kuria jau seniai užmiršo svarstyti
 31 4 |         suerzino senį, kuris gyveno jau ne savo, o bobų protu. Morta
 32 4 |      sušvilpė. Šuo neklausė. Norėjo jau numoti ranka, bet pasuko
 33 4 |        liepė čia lįsti? Per baltakę jau ir tako nerandi? Tfu, kad
 34 4 |          kelių rujas? A? Per siauri jau keliai vieškeliai!~    -
 35 4 |       Paskutinių žodžių atsitolinęs jau negirdėjo. Mosuodamas šake,
 36 5 |            nedidelė nosis krusteli, jau pradėjusios ryškėti veido
 37 5 |             ilgo ir dažno vartojimo jau nusitrynusi. Keliuose jos
 38 5 |         Tuoni! - suskamba moteriškė jau garsiau ir pikčiau. Ji net
 39 5 |          palaukęs, keliasi, daugiau jau nieko neatsako į žmonos
 40 5 |       šiugauk, ponas, tik šiugauk...Jau maldauju, ponas, tik kaip
 41 5 |          taikosi lįst čia, ten, bet jau noroms nenoroms tenka kirsti
 42 5 |       nenusileidžia:~    - A, a, a! Jau, jau birbia lūpa! Pradėsi,
 43 5 |  nenusileidžia:~    - A, a, a! Jau, jau birbia lūpa! Pradėsi, pradėsi!
 44 5 |             nosim, ir skaityk. O aš jau žinau, kaip reik su tokiu.
 45 5 |           kad dauginimo lentelę jis jau praėjo pradžios mokykloje
 46 5 |            visu savo ūgiu. - Šitaip jau su tėvu?! Į akis, į akis
 47 5 |            su tėvu?! Į akis, į akis jau kimba? Kad taip, tai - marš!~   
 48 6 |       Ugniagesiams atvykus, liepsna jau buvo spėjusi sunaikinti
 49 6 |           neturėjo nė mažiausių tų, jau į patarlę įėjusių, uošvės
 50 6 |     artistei šinšilą nupirko. Mėmė! Jau kartą su uodega eketėj žvejoji -
 51 6 |             vaizdu. Jis atsiminė ir jau šimtąjį kartą šiandien atsiminė,
 52 6 |             ramios.. Kas padegė, tą jau čiupo.~    Tačiau ir šiuos
 53 6 |      tūkstančių, pakūręs įstaigą ir jau nebuvo abejonės, kad Tijūnėlio
 54 6 |    susikrimtęs, negu gaisro vakarą. Jau prieškambary jis paspyrė
 55 7 |           iš gilaus miego pabudęs - Jau daug sugalvojau... Prieš
 56 7 |               Karas ir karas... šuo jau negyvas... - prašneko vaikas,
 57 8 |        atkaklus ir kauluotas senis, jau daug metų laikąsis šių devynių
 58 8 |       anksto tenais pritaisyta? Gal jau po katilu ir ąžuolinių prikrauta?~    -
 59 8 |             ir velniam nėr kur dėt. Jau kadai aš savo pardaviau,
 60 8 |    persižegnoti, tačiau karviakojis jau sėdėjo raitas ant jo ir
 61 8 |            gailiai aiktelėjo.~    - Jau turim, jau turim! - suriko
 62 8 |         aiktelėjo.~    - Jau turim, jau turim! - suriko daugelis
 63 9 |             prisiklausė, kad Jurgis jau kuris laikas klausinėjasi
 64 9 |          greit išsprūdo iš akių, ir jau po poros va landų arbatinėj
 65 9 |        galvą, suriko:~    - Atrodai jau... jau... tu ka-rrališkai.
 66 9 |        suriko:~    - Atrodai jau... jau... tu ka-rrališkai. Geros
 67 9 |           sušvito, pakaruoklio akys jau buvo atsimerkusios ir be
 68 10|      įprastoje vietoje, ant kalvos. Jau antra diena smulkiai, nuobodžiai
 69 10|        nepaisant įkyraus lašnojimo, jau buvau pradėjęs savo žygį
 70 10|              Papasakojau, Belaisvis jau buvo pradžiūvęs trumpoj
 71 10|       peržiūrėjo visus popierius ir jau vokiškai paklausė: - Bite
 72 10|            sulaikė mūsų pusėje, tik jau kiti pasieniečiai. Atvestą
 73 10|           ir toliausiai nukeliauti. Jau kitą naktį jį sugavo policija
 74 10|            tremiant, laikrodininkas jau negalėjo paeiti. Jo kojos
 75 10|          Laukėm, kol sutems. Žmogus jau antrą valandą miegojo netoli
 76 11|      sieloje kėlė didelį džiaugsmą. Jau kuris laikas iš žvirblių
 77 11|          šiaudais atsiimsiu. Dantys jau - klibiklibi! Dar šieną
 78 11|     krūtinės, atsakydavo:~    - Kad jau niek nebpajėgiu...~    Tetulė
 79 12|         miegamąjį vagoną, ten radau jau tris, anksčiau įsėdusius,
 80 12|      profesijos paslaptys ne tokios jau baisios. Žinoma, esama dalykų
 81 12|            pažįstamu gydytojams, aš jau stebėjau vyriškį, geriau
 82 12|            na, ir kartais mano, kad jau...~    - Atrodo, - ilgai
 83 12|          vertėtų amžinai palaidoti, jau gimdo!~    Tėvukas nerimavo,
 84 12|         negu tikras gimdymas. Dabar jau buvo vėlu sakyti tiesą,
 85 12|           krebždėjo.~    - Kaip? Ar jau galima šiąnakt laukti?~    -
 86 12|           jai pranešiau, kad laikas jau atėjo ir reikia tikėtis
 87 12|       pasiskubino su kūdikiu, kuris jau ties durimis pabudo ir be
 88 12|             jį pasivydamas, giriasi jau keliais naujais dantimis.
 89 12|    pragariško pavydo ugnį, ir dabar jau kiekvienas jo liguistos
 90 12|           naudingų faktų, ruošiausi jau grįžti, kai galvon dinktelėjo
 91 12|       anksti rytą kėlęs, pusryčiams jau buvau vietoje, pakely mažai
 92 12|      atsikratė, žiūrėkite, jis gali jau už kitos griebtis. Tokia
 93 12|       priimk, Dieve po dešinei.. Tu jau turi šitos pasogą... Paskum
 94 12|             delnu, kad suriks: - A, jau tu velnią manai?!~    Po
 95 12|          kas ten susigalvos ieškot? Jau jis tokią fantazija turėjo
 96 12|            ir dar nykesnė. Vietomis jau telkšojo balos, kuriose
 97 13|             danguje, ir sako:~    - Jau kaip ir pavasaris. . . Tik
 98 13|            pereina tiltą, po kuriuo jau skardena plačia vaga upokšnis,
 99 13|              O prie sunkesnio darbo jau per senas. Dar jei viskas
100 13|             ir negali.~    - Tai aš jau čia, - sako Zanas, mostelėdamas
101 13|           Zanas atsigręžia. Eigulis jau toli. Jo karvė, rogės ir
102 14|            Motiejaus vežimą. Gatvėj jau lūkuriavo žmonės, susimetę
103 14|       vėtydamas širmus karčius, tik jau su lengvesne važta.~   
104 14|      Motiejus tarė:~    - Kaip nors jau šitai, kągi dabar, juk,
105 14|           galvą, sakydavo:~    - Aš jau seniai pravalgiau savo arklį...
106 14|             tais?! Neišmaitinsiu... jau matau, kad neišmaitinsiu..
107 14|          kalbėdavo motina.~    - Ką jau, šitai, ana, va, kaip nors,
108 14|              Motiejau... Kaip nors, jau kaip nors prikalbėk... Juk
109 14|       išskleidė jo ūsus.~    - Eik, jau eik, meluoji! - pašoko motina,
110 14|                einu!~    Bet motina jau neklausė dėdės. Ji palengvėle
111 14|      išsinešė ir skustuvą, šį kartą jau negrąžinamai, nes motina,