Story

  1 1 |            vėlai?~    Senutė paėjo dar keletą žingsnių ir, išgirdusi
  2 1 |        padaryti iki mirties, jeigu dar suspės, Uogele išėjo iš
  3 1 |       reikalu kvaršinęs galvą, jei dar svarbesnė žinia nebūtų pakeitusi
  4 1 |          patį Japonas pakartojo ir dar kitiems pažįstamiems, bet
  5 1 |     dėmesys ir klausa budėjo: rasi dar ką nors išgirs apie senutės
  6 1 |    svetimieji. Jeigu senoji pinigų dar neįdavė kunigui, gal nesunku
  7 1 |    arkliams, susitvarkę drabužius, dar žvilgtelėję pro tvartuko
  8 1 |       nusidriekė per smakrą.~    - Dar gurkšnelį, mamyt... bus
  9 1 |          nesiskundė. Senosios tyla dar greičiau įsiūbavo Japono
 10 1 |            ir vardo gailėjosi, vis dar rusinti lyg nuodegulis,
 11 1 | juokdamasis, pešė žąsį, bet žąsis, dar gyva balsiai gageno...~    -
 12 2 |           vis ant manęs: ,,Kai tau dar sauli švieč, sak, kaip tau
 13 2 |         sauli švieč, sak, kaip tau dar gyvulys neišstip, ka tu
 14 3 |        stačiu krantu į parugę.~    Dar neseniai grūmojusios perkūnijos
 15 3 |              Seniai, atsiminė jis, dar būdamas gimnazistas, vasarą
 16 3 |           Mintyse jis kartojo: "Ir dar tu drebi?! Stengies dėl
 17 3 |            Nepasisveikinau... gali dar…" - pagalvojo, bet naujo
 18 3 |           ir Škėma, aplenkę naują, dar nebaigtą statyti papušyny
 19 3 |     aikštelėje parūkyti. Škėma vis dar stengėsi laikytis karingai,
 20 3 |  vaikščioti, nes iš namų jis išėjo dar nesukilus kiemsargiams.
 21 4 |         rauplėtąją Mortą, Kriauza, dar neseniai iš bernų prasimušęs
 22 4 |      nemokykite!~    Kunigo pamoka dar labiau suerzino senį, kuris
 23 4 |      pajutęs netoliese šeimininką, dar labiau užkimdamas puolė.~    "
 24 4 |             kiek atsigavęs, tačiau dar ne visai atsikratęs baimės,
 25 4 |       rytoj giedosi!~    Tėvelytis dar smarkiau nusikeikė, pagriebęs
 26 4 |         išdaviau... nepakasavojai. Dar keiki... gal aš tave čia
 27 4 |          ginė namo šunį, kuris vis dar bandė pasilikęs loti. Netoli
 28 5 |         Siemaškos švarko, kada jis dar buvo nuovados viršininkas.
 29 5 |      užmiršt. Važiuok!~    Praeina dar valandėlė. Didžiajam vis
 30 5 |        eilės. Pralaimėti didžiajam dar baisiau: prasideda, niekinimas,
 31 5 |           pati, o mažojo motina ir dar šuo Kvintetas. Tuomet Antanėlis
 32 5 |           vietos pajudėti. Didysis dar arčiau palinksta prie lentos
 33 5 |            ant kelių romaną - Fui, dar vadiniesi pedagogu!~    -
 34 6 |       pamišėlių, nespėjusios gerai dar pagalvoti apie kitas šios
 35 6 |           pradėjo gelbėti tai, kas dar buvo galima išgelbėti. Pirmiausia
 36 6 |             Tos pliurpos, ko gero, dar išpranašaus: šauks tardyti...
 37 6 |          knygutes, apipylė žibalu, dar vatos iš pamušalo, še, dek!
 38 6 |          davė suprasti, jog pyktis dar neatsileido, tarė:~    -
 39 6 |          žvilgsniu. Tokiu būdu jis dar kartą pasirodė teisus, nes
 40 6 |            dieną buhalteris parėjo dar daugiau apsiniaukęs ir susikrimtęs,
 41 6 |    Burbėdamas jis nusiavė batus ir dar nespėjo apsidairyti, kai
 42 6 |       paklausė žmona.~    - Ką čia dar klaust? Nevalgęs nebūsiu!~   
 43 6 |         Tijūnėlis buvo prasižiojęs dar kažką sakyti, bet mostelėjo
 44 7 |        užversdavo aukštyn galvą ir dar labiau prispausdavo prie
 45 7 |       kūnai ir mėlynavo liežuviai, dar negirdėta tame krašte, paguldė
 46 7 |        Agafija, uriadniko pati, ir dar dvi ponios. Dieles su dideliu
 47 7 |            ten žiuri į tamsą? Akis dar pakerės kas…~    - Galvoju
 48 7 |           anūko, užbaigdavo senutė dar vieną maldą, atsiminusi
 49 7 |      pasirūpinti, žadėdami atvežti dar nematytų, skiauterėtų karvelių. ~*** ~   
 50 7 |          išrausta duobė. Berniukas dar sparčiau pasileido namo.
 51 7 |            trankaisi? Pats neėdęs, dar mane seną marini. Imk auseklį
 52 7 |       Stepų mamytė.~    Vartiklis, dar valandėlę pamirkčiojęs,
 53 8 |    Stovintieji atsitūpė tupintieji dar labiau pasilenkė, gulintieji
 54 8 |        naujai atėjęs.~    - Ar bus dar vietos? - paklausdavo, grabinėdamasis
 55 8 |        šono, bet ant visų likusių, dar neataušusių krosnies akmenų,
 56 8 |             Po septinto ir aštunto dar vis buvo smarkuolių, kurie,
 57 8 |                  Dėkok Dievui, kad dar basas... Kitaip, vaikine,
 58 8 |         kelnių, suminėjo jo vardą, dar kitas klausinėjosi lazdos.
 59 8 |          taip pasakyti, kai bernas dar smarkiau, lyg tarka, pervarė
 60 8 |           kvapas. Tėvukas, norėjęs dar paleist eilę keiksmų, nuščiuvo
 61 9 |            lupenų ir silkės žvynų, dar akį metus į kanapių lysvėje
 62 9 |            atidavė abiems vaikams. Dar senio kapas nespėjo įdubti,
 63 9 |       moteriškos rankos, darė juos dar nykesnius, dar labiau apleistus.
 64 9 |           darė juos dar nykesnius, dar labiau apleistus. Pro namų
 65 9 |             besiartinant šventėms, dar labiau sušniuro.~    Žolinių
 66 9 |             kad derybų mazgas, jei dar visai ir nesuveržtas, tai
 67 9 |          per drobyną į vežimą, bet dar nespėjo uošvis arklių suniuoksėti,
 68 9 |           įsivertė į vežimą.~    - Dar gyvas… Matote raudonas! -
 69 9 |       Žmogus įsigūžo į apykaklę ir dar energingiau ėmė raginti
 70 10|             Žmogus, kurio ūgis vis dar man atrodė nuostabiai aukštas,
 71 10|      atviras budelės duris. Lietus dar smarkiau įniko, ir sulaikytasis,
 72 10|            tik atsikėlęs iš lovos, dar su rausva pagalvio dėme
 73 10|               tarė viršininkas ir, dar kiek pavaikščiojęs, stabtelėjo,
 74 10|           ėjo ir, galimas daiktas, dar ir šiandien tebeeina. Kalinį
 75 10|       krito. Pribėgus mums, žmogus dar ritosi žemyn slankiumi,
 76 11|           Dantys jau - klibiklibi! Dar šieną perkandu, o šiaudelius -
 77 11|         darąs, bet iš puikybės. Ir dar taip, kad visi žmonės girdėtų
 78 11|            bažnyčios neuždarė, vis dar buvo galima tikėtis praeivio
 79 11|       paklausė:~    - O ko, tėvai, dar iš manęs norėtum?~    Elgeta
 80 12|    nevilties raukšlėmis, kurios ją dar labiau sendino.~    Vyras
 81 12|            tiesėsi.~    - Gimdo? - dar kartą paklausiau, tikėdamasis,
 82 12|       šiąnakt laukti?~    - Praeis dar kelios dienos... - atsakiau
 83 12|           raiščius. - Pasitaiko, - dar kartą jis pakartojo. - Neseniai
 84 12|          kurių moters dorybių, jis dar labiau apsidžiaugia, kai
 85 12|          savo mokinei.~    Praeina dar metai. Valdininko žmona,
 86 12|          kurių moters dorybių, jis dar labiau apsidžiaugė, kai
 87 12|        nepasijuto išėjęs į sodą ir dar nepasiekęs suolelio, atsirėmė
 88 12|      pastebėjo, bet nesugadinta ir dar kartą naivi, ji tikėjo jo
 89 12|        įrodymų. Toks nepasisekimas dar labiau užkūrė pragariško
 90 12|    Vidurnaktį atvežta ligoninėn ji dar kalbėjo. Visa tai buvo vyro
 91 12|    pagrindu susiriša poros!? Štai, dar vienas tokių mezalijansų
 92 12|           Kauno vežė, o antrąją ir dar puikiau: grabą su glazumentais
 93 12|          kokį pustūkstantį turėjo. Dar pasiskolino kiek, matociklą
 94 12|         tūkstančius grynais paėmė, dar tris valakus žeme. Iš antros
 95 12|         skylutes. Kostė Bankierius dar iš pradžių gynėsi, bet neilgai.
 96 12|           dabar vėl buvo tuščia ir dar nykesnė. Vietomis jau telkšojo
 97 12|        stotelių žiburius, aš ilgai dar neužmigau Iš ką tik girdėto
 98 13|        geležimi kaustyta, dėže. Už dar ilgesnės virvės dėdė vedasi
 99 13|      gindamas, tada ir būsi geras, dar paaukštytas. O aš ne tokis.
100 13|           iš ko jis turi? Kitąsyk, dar jaunystėj, man toks galvotas
101 13|            aukštai, ore, ir kažkur dar toliau jam atkartoja kitas.~    -
102 13|     sunkesnio darbo jau per senas. Dar jei viskas lengvai, lėtai,
103 14|      sustabdėm girnas, ištraukėm - dar krutėjo. O kad būt padejavęs,
104 14|          ir ilgai mano sapnuos jis dar vaidenosi. ~    *** ~   
105 14|          susilauksim bado.. ~    - Dar tau ne taip... tu vienas
106 14|               pasiteirauja motina, dar arčiau prisislinkdama prie
107 14|           pakelt. Ant galo išgėrėm dar buteliuką, girdi: ė, kaip
108 14|          menkas daiktas seniui vis dar nedavė ramybės.~    Susarmatyta,
109 14|     giliomis akių įdubėmis, niekad dar man nematytas. Jo stambios,
110 14|            gyvensime...~    Motina dar arčiau glustelėjo prie vyro,