Story

  1 1 |       Balsas kalbino ne geruoju ir, kaip senutei atrodė, buvo panašus
  2 1 |       Uogele išėjo iš miesto žemių. Kaip juslus, gerai žinąs kelią
  3 1 |             jos sūnaus Vinco, arba, kaip žmonės jį vadino - Japono
  4 1 |            vedybų praslinkus, anytą kaip įmanydama ėmė ūdyti: tingine
  5 1 |            ne? O kad tu motina, tai kaip aš prieš tave? Boba ne tą
  6 1 |         sužėlusį smakrą. Jos kojos, kaip nuo medžio kamieno atkirstos
  7 1 |        Keletą dienų senutę leliojo, kaip tikrą motiną, nuo kojų iki
  8 1 |      susitvarkyti senuoju būdu. Bet kaip jau ne kartą atsitiko, pasivaidino
  9 1 |            sunkiomis klumpėmis.~    Kaip takas, kuriuo jis ėjo, kaimiečio
 10 2 |              Papasakokite smulkiau, kaip ten buvo...~    Kaltintoja
 11 2 |             sudėjusi. Nė iš kur, nė kaip atsiradusi ana neapreiški.
 12 2 |           tau dar sauli švieč, sak, kaip tau dar gyvulys neišstip,
 13 3 |        drąsa, širdimi, gelbėjimais. Kaip šiandien jis matė save studentą,
 14 3 |          šokėja i samanas, vikriai, kaip sviedinys, vėl pašoko, ištiesė
 15 3 |             Jis net ėmė vaizduotis, kaip inspektorius ateis į ministeriją,
 16 3 |           išsprūdo... pats nežinau, kaip… Negaliu gert. Tik porą
 17 4 |             Bus girtų pilni laukai, kaip vyturiukų, Parrepėčkos ir
 18 4 |             Su ja jis veik negyveno kaip vyras su žmona: nevaisingas
 19 4 |       Mortos širdį.~    - Iš tavęs, kaip iš ožio - nei vilnos, nei
 20 4 |        Baronką pirkai? Tfu! Pasoga, kaip sloga: iščiaudėjau ir nepajutau…~    -
 21 4 |            atsiliepė balsas, ramus, kaip dangiškojo teisėjo, kuriam
 22 4 |        valdydamasis, ne savo balsu, kaip jam atrodė, pasakė:~    -
 23 4 |           gali...~    Moterys matė, kaip su lentgaliais ir kirviu
 24 5 |          kuris taip pat kilsteli. - Kaip tau nesarmata? Nerandi sau
 25 5 |            Jau maldauju, ponas, tik kaip nors malonėkit šiugaut...~   
 26 5 |            skaityk. O aš jau žinau, kaip reik su tokiu. Na penkiskart
 27 5 |             niekus atsakyti, lygiai kaip drovu jam dabar būtų gatvėj
 28 6 |             akyse įsižiebė nerimas. Kaip sėdėjusios jos ir pasiliko
 29 6 |             to nedarė... Oi, Dieve, kaip baisu!" jos buvo bestumiančios
 30 6 |     buhalterio stuomuo. Jis įėjo ne kaip paprastai, lyg pasiklydęs,
 31 6 |      visuomet kiūtino į savo kampą, kaip niekuo dėtas įnamis.~    -
 32 6 |             tyla. Tik buvo girdėti, kaip, aprimus lietui, nuo stogų
 33 6 |            kartą šiandien atsiminė, kaip lengvai, net gerai nepatikrinęs,
 34 6 |              Tik po kiek laiko abi, kaip žvakės, sustojo ant slenksčio,
 35 6 |      kiekviena proga kišti Vaciuką, kaip išauklėto vyro pavyzdį,
 36 6 |          krimtosi, krimtosi. Kad ir kaip save tramdė, bet dėl rytojaus
 37 7 |        krepšiu ir pakaustyta lazda, kaip didysis Mykolas, žymiausias
 38 7 |             kuris buvo ne kas kita, kaip Šventoji Dvasia.~    O karveliai
 39 7 |                  Parodyk, Tafiliuk, kaip tavo kertikliai iš vanago
 40 7 |     berniukui: - Tafiliuk, parodyk, kaip tavo karveliai vartosi!.. -
 41 8 |             gerai.. Kad tave šimts, kaip gerai! Nugarą, nugarą daugiau!~    -
 42 8 |          prie menkos šviesos.~    - Kaip nors susitarpuosim! - atsakydavo.~   
 43 8 |               Aciū Dievui, silumėlė kaip per sventą Miką: griebia
 44 8 |            siūlo, visi kiša, atpigo kaip lepsės, kad ir velniam nėr
 45 8 |            jų galėjo būti ne mažiau kaip šimtas. Netilpdamos ankštoje
 46 8 |            nusitvėrė tėvuko kūną ir kaip skarmalą pasispraudė po
 47 8 |                Žlegtelėjo Budzikas, kaip pupų maišas, ir praplėšė
 48 9 |           tokiu pat skylėtu švarku, kaip ir namo stogas, jautė kažkokią
 49 9 |      reikšmingas perspėjimas, savo, kaip vyresnio, vertės pajutimas,
 50 9 |           žemė pirmos rūšies!..~    Kaip sutartis vyko, broliui Kastantui
 51 9 |     knaibėsi į senį Kuncą, ir iš to kaip jie sustoję, trapčiodami
 52 9 |             į vežimą. Nesumesdamas, kaip baigd reikalą, Jurgis smarkiai
 53 9 |          kikenimų, paliko žentą ir, kaip Jurgiui kinktelėjo, paliko
 54 9 |        policijos. Tokiu pat lėtumu, kaip atėjęs, nusmaukė nuo pakaruoklio
 55 10|         tautas. Ir tada gyvens visi kaip lygūs su lygiais...~   
 56 10|         sutaisė, jog iš jo vidurių, kaip nereikalingą, išėmė net
 57 10|          tartum nieko kito neveikė, kaip tik gaudė ir vėl atgal varė
 58 10|      gargiančiu juoku.~    Atsimenu kaip šiandien: stovėjom dviese.
 59 10|      šniokštelėjus naktyje, mačiau, kaip ėjęs stačiu krantu Dortmundo
 60 11|        atsisėsdavo laibas, aukštas, kaip šienkartė, vienaakis, vadinamas
 61 11|         vyžuotas kojas, senis juto, kaip svaigus miegas jį šliejo
 62 11|           ir Povilo. Pajuto elgeta, kaip jo kojos, rankos ir galva
 63 12|        Jaunuolis buvo ne jos sūnus, kaip kiekvienam protingam galėjo
 64 12|        klausimo man nieko nebeliko, kaip pakartoti tą pačią procedūrą.
 65 12|        žiūrėkite, kokį jauną gavau, kaip mano pilnai laimei dabar
 66 12|           žino, ko ji jį atsivedė!? Kaip ir toliau pamatysit, vyras
 67 12|              patariau, dėl visa ko, kaip laikytis, įtikinau, kad
 68 12|           neramiai krebždėjo.~    - Kaip? Ar jau galima šiąnakt laukti?~    -
 69 12|            tokia lepšė buvau... Bet kaip sunkiai, daktare... Tiek
 70 12| įsivaizdavimas baigėsi ne komedija, kaip su tąja moterimi, bet tragedija.
 71 12|             kambariuose jis paliko, kaip stovėję, visus jos daiktus,
 72 12|             Tik dabar jis pasijuto, kaip stipriai spėjo įaugti į
 73 12|           dabar negalįs atsipeikėti kaip, pirmąkart ją pamatęs, krūptelėjo,
 74 12|       laimingų metų praslinko jiems kaip viena diena.~    Rodos,
 75 12|            nebūt nė istorijos arba, kaip sakoma: be kiaušinio nebūtų
 76 12|          Jei tas apkerpėjęs rąstas, kaip tu vadini senį, užsigeistų
 77 12|             pas dantistę... Žodžiu, kaip visuomet, toje pačioje vietoje".
 78 12|       Meilužis reiškė susirūpinimą, kaip ateity bus galima perduot
 79 12|           jo naštos, o moters - nėr kaip pažinti.~    Tokiu būdu
 80 12|          tikrai mylėtų, bet elgtųsi kaip pirmoji. Pirmosios kuklumas,
 81 12|         jokios abejonės. Jo klausa, kaip ir regėjimas, paskutiniu
 82 12|         atsisėdo ir paklausė:~    - Kaip? Iš tikrųjų ji neturėjo
 83 12|            viskas, tik ne meilė! Ir kaip tie židiniai sulipdyti,
 84 12|         gatvę. Buvo tuščia ir nyku, kaip esti nyku tuose provincijos
 85 12|       bankierius. Kostė Bankierius, kaip jį čia vadino. Pons, tur
 86 12|          tik kad jam pamaišė.~    - Kaip tai nukėglino? - vėl paklausiau,
 87 12|            nukėglino, vis su yla. O kaip jis abi mylėjo, kad būt
 88 13|         danguje, ir sako:~    - Jau kaip ir pavasaris. . . Tik kad
 89 13|             šypsodamasis, raudonas, kaip putinas. - O kur dėdė dabartis?
 90 14|             atsiduso moteriškė, - o kaip su tais pipirais dabar be
 91 14|     Motiejus privedė mus ir pamokė, kaip reikia atsisveikinti su
 92 14|            niekad daugiau nesugrįš. Kaip ir broliai, aš paėmiau smėlio
 93 14|           dėdė Motiejus tarė:~    - Kaip nors jau šitai, kągi dabar,
 94 14|     pasivaikščiojimo vieta. Iš čia, kaip dėdė tikino, galėjai matyti
 95 14|   vyriausiam broliui nurodė, kuo ir kaip mus pavalgydinti, ir išėjo.
 96 14|            blauzdos švytravo greit, kaip ratų stipinai. Tokia ji
 97 14|             Ką jau, šitai, ana, va, kaip nors, gal pavasarį piemeniu
 98 14|     valandomis ji sodindavosi mane, kaip jauniausią, ant kelių, apgniauždavo
 99 14|         Motiejų, klausia:~    - Na, kaip?~    - Tai, šitai, va, vis
100 14|             tau kažiką, Motiejau... Kaip nors, jau kaip nors prikalbėk...
101 14|          Motiejau... Kaip nors, jau kaip nors prikalbėk... Juk ne
102 14|            dar buteliuką, girdi: ė, kaip bus taip, - einu!~    Bet
103 14|         palengvėle atsisėdo, galva, kaip pakirsta, nusviro ant kelių
104 14|    Susitvarkysime, susidurstysim ir kaip nors gyvensime...~    Motina