Story

 1 1 |          takučiu, tarp aukštų smilgų. Jos apavas ir lazdos galas buvo
 2 1 |        senutei atrodė, buvo panašus į jos brolio Motiejaus balsą,
 3 1 |             kyšančius trobų stogus, - jos sūnaus Vinco, arba, kaip
 4 1 |           kažkas praminė Uogele. Kito jos vardo apylinkėj niekas ir
 5 1 |         senutė ir spyrėsi, kad ne nuo jos išvirtų grybų, o nuo pirmo
 6 1 |               ligonės lovą buvo matyt jos darbai: ratelis, skietai,
 7 1 |               plauku sužėlusį smakrą. Jos kojos, kaip nuo medžio kamieno
 8 1 |              veidą Tik dabar, atrodo, jos akys, pažinusios saviškius,
 9 1 |          trioba... myliotos pilas man jos balsas…~    Senutės vokai
10 1 |             negalima buvo suprasti iš jos pasakojimo.~    Išvežė Uogelę
11 1 |           akyse, apkloję kaldra, tarp jos menkų palaikų. Namuose jai
12 1 |              Ligonė iš lėto atsigavo. Jos skruostai suliepsnojo, liežuvis
13 1 |         pasilikai. Rokuokis su ja! Aš jos brudo nevalysiu! - atsakė
14 1 |      smilkstančios gyvybės, krovė ant jos pakulas, verpalus.~    Viršum
15 1 |             nors numesdavo. Kartą ant jos galvos nukrito net sūnaus
16 1 |         gyvenimo, prie kurio priprato jos žvilgsnis: įsigaunančios
17 1 |           kartą atsitiko, pasivaidino jos akyse... Rodos, buvo vasara,
18 1 |          baigėsi, čia vėl krutėjo ant jos smakro tamsus apgamas su
19 1 |               nekrustėli. Viena ranka jos padėta ant krūtinės, kita
20 1 |              nuo liepto. Juk vis tiek jos niekas nematys.~    Kaimynuose
21 2 |              smūgis nebus skaudus per jos kūną dengiančių skarų ir
22 2 |            didžiai įbaugints nenorėju jos prisiimt, tė aš varguolėlės
23 2 |          lašinių.~    Aš i paklausiau jos i nunešiau ant kapelių,
24 2 |              smūgis nebus skaudus per jos kūną dengiančių skarų ir
25 3 |               milijardus mylių, tegul jos tolį ir plotį neišreikši
26 3 |              ir nesu jau toks didelis jos garbintojas, bet viena aišku:
27 3 |              prišokusi žmona, ir tame jos žody buvo įspėjimas, pyktis,
28 5 |            skaito romaną. Retkarčiais jos nedidelė nosis krusteli,
29 5 |               nusivalo ašaras. Netoli jos kojų, apautų rausvais naktiniais
30 5 |             jau nusitrynusi. Keliuose jos kvadratuose kekso pora misinginių
31 6 |         Pasilikusios namuose žmona ir jos motina nesumetė, ką atsakyti.
32 6 |    atsisveikino.~    Buhalterienės ir jos motinos akyse įsižiebė nerimas.
33 6 |              nerimas. Kaip sėdėjusios jos ir pasiliko sėdėti, sužiurusios
34 6 |             visi tie daiktai, kuriuos jos liečia rankomis, įgyti už
35 6 |               Oi, Dieve, kaip baisu!" jos buvo bestumiančios ir fotelį,
36 6 |         priėjo prie spintos, paėmė iš jos porą lėkščių ir išėjo į
37 6 |             kramtė dešrą, nejausdamas jos skonio, apstulbusiu žvilgsniu
38 6 |             moterims bendrą smalsumą, jos dargi nepasiteiravo padegusiojo
39 7 |              matyt, visai negili, nes jos viduryje, lyg mažos salelės,
40 7 |              iš pirties. Ties viduriu jos stogas buvo lūžęs ir atsitūpęs
41 7 |        atitekęs senajai moteriškei ir jos sūnaičiui, išliko nuo ankstyvesnių
42 7 |              Liko tik Stepų mamytė ir jos sūnaitis, silpnas iš gymio,
43 7 |               bonką dielių. Dieles iš jos pirkdavo "kraujui nuleisti"
44 7 | pasikliausianti Apveizda. Neišgąsdino jos nė kalbos apie artėjančius
45 7 |           ilgą šatrą su pririštu prie jos galo skarmalu ir kerte ėmė
46 9 |               dargi gražiai. Paliegęs jos tėvas seniai dairęsis darbštaus,
47 9 |       jauniklio suvedimas su Adele ir jos tėvais nutartas per Žolines,
48 11|            kišenės didelę skarą ir, į jos kampą nušnypštęs nosį, porąkart
49 12|         moteriškei. Jaunuolis buvo ne jos sūnus, kaip kiekvienam protingam
50 12|           abejotinos vertės patarimų. Jos vyras, matyt, stipriai veikiamas, -
51 12|         lūpomis, be balso, kartodamas jos žodžius. Moteriškė vis energingiau
52 12|            kad aš neatimčiau tų kelių jos vilties grūdelių. Buvo aišku,
53 12|               pas kitą, tikėdama, kad jos negalavimas - gydytojų nepajėgumas.
54 12|              many susilpnėjusį dėmesį jos kalba, staiga, įbedusi į
55 12|            kūdikį?~    Šį klausimą iš jos, be abejojimo, ne vienąkart
56 12|             Dieve, ką aš girdžiu!~    Jos akyse sublizgėjo ašaros,
57 12|         piktai, bet tučtuojau man vėl jos pagailo. Mano žodžiai nesuteikė
58 12|               Bet vyras, sužinojęs iš jos naujieną, grįžo ir netvirtais
59 12|           moterį ir kantriai vaidinti jos komedijoje?~    Praėjo savaitė.
60 12|           laimės šypsena ir, tarytum, jos žvilgsnis sakė: pasižiūrėkite!~   
61 12|          Moteris kalbėjo, kalbėjo, ir jos balse galėjai girdėti kūdikio
62 12|              gimdymas buvo tik grynas jos vaizduotės padaras. Bet
63 12|           apie tai nieko nežinojo, ir jos vyras, aklai klausydamas
64 12|        verksmas per anksti nepasiektų jos ausies.~    Atėjo vakaras.
65 12|             ji staiga pajuto skausmą, jos veidą išrašė kančia, ji
66 12|             gražiausia muzika pavergė jos širdį. Paskum ji su laimingos
67 12|             iki šiol ji tiki, kad tai jos kūdikis?~    - Šventai,
68 12|                Dviguba tragedija, nes jos auka savo gyvybe užmokėjo
69 12|            siela jam atsidavusią. Net jos ydos vyrui ima atrodyti
70 12|        būdamas netikintis, jis žavisi jos dievobaimingumu, karšta
71 12|           paliko, kaip stovėję, visus jos daiktus, ir fotografui užsakė
72 12|     fotografui užsakė padidinti vieną jos paveikslų. Kalbėjo, kad
73 12|          mirusią tebelaiko namuose, o jos vietoje į grabą įdėjęs drobės
74 12|            adata ir žirklės daugeliui jos narių buvo vienintelė priemonė
75 12|          žmonai. Kiekvienoje eilutėje jos vardas buvo linksniuojamas
76 12|               galėjo spėti, kad visos jos ašaros, juokas, pasiilgimas
77 12|           akylai ją sekti. Ir greitai jos visi gerieji privalumai
78 12|              meną tramdyti vyrus kita jos vietoje gal būtų mokėjusi
79 12|            patamsy užgriuvo ant vyro. Jos paprasčiausias ir natūraliausias
80 12|            virtuvės šviesoje pasirodė jos išblyškęs, siaubo iškraipytas
81 12|         pamišimas atėmė jėgas. Niekas jos negalėjo išgelbėti, nei
82 12|            melui, gal būt, dėlto, kad jos prašoko bet kokį rašytojo
83 13|               plaišūs debesys, tačiau jos darbas visur pastebimas:
84 13|          kiaulės ir šiaudų kvapas. Už jos vėl namai, paskendę melsvame
85 14|            motina pasižadėjo, kad tai jos paskutinis, nors panašiai
86 14|          motina laike savo glėbyje ir jos verksmas, panašus į vieną
87 14|             vėl atsitraukdavo. Paskum jos tarp savęs kalbėjosi, kad
88 14|           prisipildė, ir dargi viršum jos išaugo pailgas kauburys,
89 14|              su prikrautu malkų karu. Jos tamsiai įdegęs veidas blizgėjo
90 14|              vienas mūsų neišvengdavo jos rūstybės. Jei išdrįsdavo
91 14|               mūsų ausys sutraškėdavo jos rankų žnyplėse.~    - Turit
92 14|              plačiai atidariusi akis. Jos veidas pasikeisdavo, darydavosi
93 14|         kažkokia nepažįstama, ir tada jos bijodavau.~    Šalčiams
94 14|           kiek laiko, suūžus malkoms, jos vėl išplaukdavo. Vyras buvo