Story

 1 1 |              klausa budėjo: rasi dar ką nors išgirs apie senutės
 2 1 |           kiekvieną sykį ant ligonės ką nors numesdavo. Kartą ant
 3 1 |            pukšėdama lyg ežys. Mažai ką Uogelė valgė ir vis dažniau
 4 1 |        pradėdavo:~    - Ar girdėjai, ką ten kunigs sakė? Atėjo iš
 5 1 |             Juk gal rytoj atvažiuot! Ką tu su tom kamisijom!~   
 6 1 |              gageno...~    - Šetone, ką tu darai! - suriko Uogelė
 7 1 |           karvės baubimas virtuvėje, ką tik užėmusios su veršiu
 8 2 |             balta, lygum paplotėlis. Ka lūpos nejudėtų, sakytum
 9 2 |               nuo paties Dievulėliu. Ka ant vandens aną paleistum,
10 2 |              sak, lygum asla nuaitų, ka ant vabalėliu pasodintum,
11 2 |             vūpele nuo kaktos bėg, i ka anai tąsyk peiliu ranką
12 2 |              Vai, kokia šventa, sak, ką tu žinotum: kė jinai dabar
13 2 |              per poterius jaučianti, ka galinti vienu pirštu girnų
14 2 |          girnų akmenį pakelt.~    Tė ka ma užėju da didesnis smalstis,
15 2 |            Ona ma i sak: ,,Tfu, tfu, ka aš sudžiūčiau, tau pačiu
16 2 |           marškinius, tė i pamačiau, ka ana nekaltu prasidėjimu..."~    -
17 2 |             lygum pati sau: ,,Ai, ai ka tei žmogus žinotum pro giminę
18 2 |         kumšt ma: ,,A nesakiau, sak, ka ana viską kiaurai permatu,
19 2 |            tau dar gyvulys neišstip, ka tu taip motinėlę šaldai..?! "
20 2 |          graudžiau ana pradė, pradė, ką po to ma širdį suėmi…~   
21 2 |         neišgalėjau. Pamislinau sau, ka tik šita šventa moterėli
22 2 |       rokuojas, tė i klausiu anos: ,,Ka žinoč, kai motinėlei padėt,
23 2 |          padėt, nieko nepagailėč. Vo ka mišeles uzpirkt, čėsas padėtų?~   
24 2 |        lūpomis, i sak:~    - Dėmėkis ką čia pasakysiu, bo per dangaus
25 2 |             Ma užėju toks dimnastis, ka da tei nebuvau girdėjusi,
26 2 |           klausiu:~    ,,Kai tas yr, ka dūšelei būt reikalingi šio
27 2 |          jeredku šmoc! A tu nežinai, ka skaistyklėn visi atein kai
28 2 |            šitoji, prisaigdinu mane, ka niekam nepasakoč, bo sak
29 2 |         Pamislinau širdy: tuščia jų, ka tik motinėlei būt šilčiau!
30 2 |        Mariją i jau atgal sprūdinau, ka užeis kūnu silpnumas… Matyk,
31 2 |      Strakalieni. Kė ji pro mane, aš ka suriksiu:~    - Ona, Ona,
32 2 |         lašinius!! Vo ji da smarkiau ka užkūri. Aš pasku. Jinai
33 2 |        perbrido, pakalnėn, pakalnėn, ka nori - papūsk anai. Matau
34 2 |            nori - papūsk anai. Matau ka nieks nėr, i nebėgau Po
35 2 |               ma nė į galvą neatėju, ka ta moteriškėli buvu Rozali,
36 2 |             moteriškėli buvu Rozali, ką kitusyk gritelnykų vožkeles
37 3 |              šviesos, neturėdamas už ką nusipirkti žibalo, jau gimnazijoj
38 3 |              mokytojas išlėkė.~    - Ką! - sumykė Škėma, visai nežiūrėdamas
39 3 |         visai nežiūrėdamas į žmoną - Ką aš čia blogo pasakiau? Žinoma,
40 3 |           mokytojas, - ar aš girtas? Ką aš čia blogo padariau?!...
41 3 |              į naują sritį, galvoti, ką jis dirbs rytoj, grįžęs
42 3 |               aš ir negirdėjau, apie ką jūs ten ginčijotės…~    -
43 3 |             Ji ten mažas vardines ar ką… Būtinai užeikite... šeštą
44 4 |             ot ir paminkyk. Matysim, ką rytoj giedosi!~    Tėvelytis
45 4 |            Vekselį sakei pakasavosi, ką dvigubą išdaviau... nepakasavojai.
46 5 |            Man čia nemurmėk, atsakyk ką klausiu...~    - Tuoni,
47 5 |           pralošė, tai pyksta…~    - Ką? - atsistoja didysis Antanas
48 6 |              ir jos motina nesumetė, ką atsakyti. Baigusi pasakoti
49 6 |            suriko:~    - Žioplės! Už ką mane suims? Kas suims? Durnaropių
50 6 |             žmona ir pravirko.~    - Ką kratys? Kas turi teisę kratyti?
51 6 |          teisę kratyti? Vagis aš, ar ką, po velnių?! Valdykite nervus,
52 6 |            šuo dabar nelotų...~    - Ką jūs?! - įsižeidė Tijūnėlis
53 6 |          galvą?! Vis su savo tvarka! Ką, ar mažas vaikas aš su tokia
54 6 |                paklausė žmona.~    - Ką čia dar klaust? Nevalgęs
55 7 |             ranka", mokydavo senutė "Ką ten laikai saujoje? Išmesk!
56 7 |         smuikavimas.~    - Neklausi, ką galvoju... Kodėl neklausi? -
57 8 |            pajutęs skausmą, - Žiūrėk ką darąs!~    Ir nespėjo jis
58 8 |              visas tirtėdamas.~    - Ką juokais pažadėjai! - atsakė,
59 9 |             malkas, žvyrą ir prekes. Ką uždirbęs - pragerdavo. Įkaušių
60 9 |            Ar tik neišsipiovė?~    - Ką manai.. - paabejodavo baugiai
61 10|       gomuriu atsiliepė viršininkas, ką tik atsikėlęs iš lovos,
62 10|         įsižiūrėjęs į mane. - Žinote ką? Gera mintis: turiu seną,
63 10|     pažįstamas! Patiko mūsų duonelė? Ką dabar su tavim darysim?
64 11|              nei gėręs nuo pat ryto. Ką per vasarą uždirbsiu - žiemą
65 12|             vis stovėjo, nesiryždami ką nors pradėti. Pagaliau jiems
66 12|          daktare, ar tiesa?.. Dieve, ką aš girdžiu!~    Jos akyse
67 12|         jautėsi nepakankamai tikras, ką žmonai sakiau...~    - Ponas,
68 12|     nusikamavusias rankas. Supratom, ką ji norėjo priglausti prie
69 12|         staigiam, netikėtam grobiui, ką tik praturtėjusį daktaro
70 12|       bausmės išvengus, jis už kažin ką pasauly nenorėjo būti auka
71 12|          buvau vietoje, pakely mažai ką matęs iš tų žadėtųjų stebuklų.
72 12|            nė vieno kąsnio.~    - Už ką jį suėmė? Kas jis toks? -
73 12|              dvejus namus pasistatė, ką dabar vienam paštas, o antram -
74 12|           Bet jūs man nepasakėte, už ką jį suėmė? - nekantriai pertraukiau
75 12|            aš ilgai dar neužmigau Iš ką tik girdėto stengiausi savaip
76 13|      nubraukdamas įšilusią kaktą - O ką čia darai?~    - Ugi į Šventgirį
77 13|        Pasivijau, atėmiau kirvį. Tai ką tu, sakau, įstatymą žinai,
78 13|              blizgančius palocius ir ką tu paimsi - iš vagies paimsi.
79 14|      priglaudė ūksmingi medžiai. Ant ką tik supilto geltono smėlio
80 14|           dabar, juk, ana, va, ot ir ką tu žmogus .. reik ramintis,
81 14|             o ypač kai jam reikėdavo ką nors svarbų pareikšti, tais
82 14|     negalėjome skųstis. Atsikėlę vis ką nors rasdavome po pagalviu
83 14|           pravalgiau savo arklį... O ką daryt? Jei taip toliau eis,
84 14|              kalbėdavo motina.~    - Ką jau, šitai, ana, va, kaip
85 14|             kur vyresnį nusamdys, ar ką, - ramindavo dėdė.~    -
86 14| išsičiaudėjęs, senis visuomet mokėjo ką nors tokio papasakoti, kuo
87 14|              sunku buvo įspėti, apie ką jie kuždasi. Dėdei slenkstį
88 14|          Viskas būt gerai.~    - Tai ką daugiau sakė? - vis klausinėja
89 14|             klausinėja motina.~    - Ką jis daugiau sakys! Šią nedėlią