Story

 1 1 |         atlyžo:~    - Kaimyne, juk aš ir boba sakėm: tik tu gyvenk,
 2 1 |            kad tu motina, tai kaip aš prieš tave? Boba ne tą šaukštą
 3 1 |         pasilikai. Rokuokis su ja! Aš jos brudo nevalysiu! - atsakė
 4 1 |          padejavo anyta.~    - Kur aš juos džiovinsiu? Savo užanty?
 5 2 |       kilstelėdama sijoną. - Kokia aš jai Cukierka!~    Teisėjas,
 6 2 |           veidą ir tęsia:~    - Kė aš užėjau tądien apsiaut čeverykų,
 7 2 |        užėju da didesnis smalstis, aš i klausiu: ,,Vo iš kur,
 8 2 |           ma i sak: ,,Tfu, tfu, ka aš sudžiūčiau, tau pačiu sakramentu
 9 2 |          nenorėju jos prisiimt, tė aš varguolėlės pasigailėjau.
10 2 |          anoji, vo teip i buvu. Kė aš daviau, sak, persivilkt
11 2 |         lygum šventoje knygoje. Vo aš sau padūksėjau, padejavau,
12 2 |    pravardė? Gal i mačiau".~    Kė aš jai pravardę pasakiau, jinai
13 2 |        čėsas, avinių kailinių?~    Aš kė kvaila, pons teisėjau,
14 2 |   nesidairydama, sprūdink namo. Vo aš, sak, tuomsyk nulėksiu tenais,
15 2 |       didelę blėdį padaryt.~    Tė aš, kai anos rodijo, nuvėjau
16 2 |      kalbėj, kalbėj, i įkalbėj, vo aš i nunešiau tas pagalves,
17 2 |     draugės, i kur buvus nebuvus - aš vis tenais... Būdavu užnešu
18 2 |            didelei skaudės.~    Tė aš i klausiu:~    - A yr koks
19 2 |         smaili ant tų lašinių.~    Aš i paklausiau jos i nunešiau
20 2 |            didelei mylėjau. Kė tik aš nunešiau, sukalbėjau Sveiką
21 2 |       Strakalieni. Kė ji pro mane, aš ka suriksiu:~    - Ona,
22 2 |          ji da smarkiau ka užkūri. Aš pasku. Jinai per laukus,
23 2 |           moteriškėle, kas tau yr? Aš jam viską ir apsakiau, tė
24 2 |          paliciją. Palicijanc sak: aš tuo datirsiu, a ji su bamba,
25 2 |             Te, pabučiuok! ~    Vo aš jai i pasakiau:~    - Matysim,
26 3 |          nežiūrėdamas į žmoną - Ką aš čia blogo pasakiau? Žinoma,
27 3 |      paleido ranką mokytojas, - ar aš girtas? Ką aš čia blogo
28 3 |      mokytojas, - ar aš girtas? Ką aš čia blogo padariau?!...
29 3 |               Kas tau ir pasidarė, aš nežinau! - truktelėjo ji
30 3 |       pikta.~    - Išmes!? Ojai! O aš neveidmainiausiu... Man
31 3 |           už pagalvio. "Iš tikrųjų aš bailys. Miegoti! Laikas
32 3 |         ranka:~    - Tiesą sakant, aš ir negirdėjau, apie ką jūs
33 3 |         jierunda! Išsprūdo girtam… aš visai kitaip galvoju...
34 3 |    suprasdamas.~    - Tiesa, vakar aš nusišnekėjau... Nekreipkite,
35 4 |          Jūs man kelio nerodykite, aš pats žinau! Girdite? Gyventi
36 4 |       paklausė Kriauza.~    - Moo! Aš Mo-ockus, iš Paparty-y-ū-y!.. ~   
37 4 |             po Kriauzos kojomis. - Aš tave... už tą šulinį… pa-so-dinsiu!
38 4 |    nepakasavojai. Dar keiki... gal aš tave čia įgrūdau? Dievas
39 4 |           durnu apšaukti, nepykstu aš... Durnas buvau…~    - Išgirdo... -
40 5 |          pasakyt? Pamokyt nevalia? Aš jo be reikalo nebaru, būk
41 5 |            po nosim, ir skaityk. O aš jau žinau, kaip reik su
42 6 |          turi teisę kratyti? Vagis aš, ar ką, po velnių?! Valdykite
43 6 |          Tijūnėlis, panašu, kad ir aš galėjau... Pasėdėjai porą
44 6 |                   Už poną Tijūnėlį aš būčiau galėjęs galvą dėti!~   
45 6 |        tvarka! Ką, ar mažas vaikas aš su tokia barškyne važinėt?
46 6 |          savaitę nesukalbamas… Kuo aš čia kalta?.. - ir ji užsidengė
47 8 |     velniam nėr kur dėt. Jau kadai aš savo pardaviau, tik šimts
48 8 |             riktelėjo senis.~    - Aš čia! - atsakė.~    - Neišeik,
49 8 |                Galgone prakeiktas! Aš tau kai parodysiu juokus
50 9 |            jis gražiuoju, - tai ir aš. Atiduosiu kas priguli iki
51 9 |        Papažindyk su ja... Pavydi? Aš ją... iii... - ir jis prisikišęs
52 10|            vieną ir tą patį:~    - Aš doras žmogus... niekam neatimsiu
53 10|          jo kalbos taip išėjo, jog aš pridūriau:~    - Esti ir
54 10|    auksinių dantų eilę, - anekdoto aš nebaigiau…~
55 12|          vyras, kiek palaukęs, kol aš susitvarkysiu, matyt, tęsdamas
56 12|        gerai pažįstamu gydytojams, aš jau stebėjau vyriškį, geriau
57 12|            Pagaliau jiems susėdus, aš prislinkau kiek galima arčiau
58 12|      vaitojimo, isteriško verksmo, aš susilaukiau dramos atomazgos:
59 12|          bijodama, perspėdama, kad aš neatimčiau tų kelių jos
60 12|                   Pone daktare, ar aš galiu turėti kūdikį?~   
61 12|          ir po trejų bevaisių metų aš negalėjau pranašingai nusiteikti.
62 12|     daktare, ar tiesa?.. Dieve, ką aš girdžiu!~    Jos akyse sublizgėjo
63 12|         mano "laimingą ranką", lyg aš būčiau buvęs tikrai reikalingas
64 12|         jis.~    Mandagiai sakant, aš buvau sujaudintas, tik ne
65 12|    komedijoje?~    Praėjo savaitė. Aš kažkodėl tvirtai tikėjau,
66 12|     savaitės, nežiūrint į tai, kad aš buvau įsileidęs vieną pacijentą,
67 12|                Man gal ne dabar... aš, tur būt, per anksti, daktare...~   
68 12|         buvo vėlu sakyti tiesą, ir aš kiek galima nuolaidžiau
69 12|           ant naujo tėvo rankų, ir aš įėjau pas ligonę. Po trumpo
70 12|      turėjo sustoti praeiviai. Kai aš tuo tarpu idijotiškai tęsiau
71 12|           paaiškėjo apgaulė.~    - Aš tuomet tokia lepšė buvau...
72 12|          su yla.~    Kalvis, sako, aš ir tuokart nieko blogo nepagalvojau.
73 12|         atnešt arbatos.~    Tačiau aš atsisakiau nuo naujos stiklinės.
74 12|            mažų stotelių žiburius, aš ilgai dar neužmigau Iš ką
75 13|          geras, dar paaukštytas. O aš ne tokis. Bloga mano širdis…
76 13|               ir negali.~    - Tai aš jau čia, - sako Zanas, mostelėdamas
77 14|                TĖVAS ~    Šiandien aš tai atsiminiau, sėdėdamas
78 14|        penktas vaikas šeimoje. Kai aš atsiradau, menkutis ir silpnas,
79 14|        geriau, jei jis neišgyvens. Aš išgyvenau ir motina pasižadėjo,
80 14|         nesugrįš. Kaip ir broliai, aš paėmiau smėlio užsižiūrėjęs
81 14|          baidyklę.~    Ilgai po to aš neišdrįsau prisiartinti
82 14| linguodamas galvą, sakydavo:~    - Aš jau seniai pravalgiau savo
83 14|        ranką ir maldaudavo:~    -- Aš tau kažiką, Motiejau...
84 14|      prikalbėk... Juk ne dėl savęs aš... ne griekas man rūpi,
85 14|            naktį, kažkaip pabudęs, aš nepaprastai nustebau, pamatęs
86 14|           bus… mylės..~    Kai tik aš išgirdau šiuos žodžius,
87 14|               Ir kažkodėl šiandien aš tai atsiminiau, sėdėdamas