Story

 1 1 |         šaukti, pakraipė galvą ir vėl sujudėjo.~    Antrąkart
 2 1 |      luobą, ranką ir nevikriai ją vėl paleido. Atsitraukęs žingsnį,
 3 1 |     geriau, važiuosim… - ir marti vėl išliejo.~    - A-a-a, -
 4 1 |              Pa - pa... - tęsė ji vėl atkritusi į pagalvį, smaugiama
 5 1 |         pamuštiny užsiuvo!~    Ir vėl tarp godžių marčios pirštų
 6 1 |     dovanotieji drabužiai. Motina vėl gulėjo savo atsivežtiniuose
 7 1 |       karšintojų pykčiui - senutė vėl kėlėsi iš numirusių, pukšėdama
 8 1 |         Pasikamavus dieną, Uogelė vėl užsigeidė susitvarkyti senuoju
 9 1 |          čia, rodos, baigėsi, čia vėl krutėjo ant jos smakro tamsus
10 1 |      sustojo kramtęs, bet greitai vėl sutraškėjo jo žandikauliai:~    -
11 2 |   įsitaisiau...~    Tė gulinčioji vėl persižegnoju, pašvebelzo,
12 3 |         erdvės? Kas už begalybės? Vėl begalybė? Argi nėra visa
13 3 |          vikriai, kaip sviedinys, vėl pašoko, ištiesė ranką ir
14 3 |          jis grįžo į lovą. Paskum vėl atsistojo ir ėmė vaikščioti
15 4 |      dėmesio ir, paspaudęs delną, vėl nusitvėrė šakės, žvilgčiodamas
16 4 |     pabėgo į kitą šulinio pusę ir vėl įniko kiauksėti. Šulinys
17 4 |     nusitvėrė šakę gintis.~    Ir vėl antrąkart, toks pat prislėgtas,
18 4 |           žalsvo dangaus skliaute vėl pasirodė žmogaus galva:~    -
19 4 |                pakilo baubimas ir vėl nuslydo atgal į tamsią kiaurymę. -
20 4 |       Gelbėkite!~    - Meluoji! - vėl atsiliepė balsas, ramus,
21 5 |         Nepasižiūrėk, ir pasideda vėl… Duok šen!~    Mažasis Antanas
22 5 |    surinkęs išsimėčiusias šaškes, vėl grįžta prie stalo:~    -
23 5 | nešlecheckai…~    Didysis Antanas vėl mosteli ore ranka, lyg čiupdamas
24 5 |        sako:~    - Vuo!~    Tėvas vėl žvilgteli pro akinių viršų
25 5 |       tėvas, pro nosį šnypšdamas, vėl sudėlioja šaškes, ir prasideda
26 5 |        išeina pasivaikščioti.~    Vėl subraška pinta kėdė ir minkštais,
27 6 |        rankas į kelnių kišenes ir vėl jas ištraukdamas, su nusmukusiu
28 6 |         save kambary, bet greitai vėl pasirodė, norėjo kažką sakyti
29 6 |   čiaudulio apimtas, atsistojo ir vėl pradėjo nervingai žingsniuoti.~    "
30 6 |          kasos reikalus, o paskum vėl be atskaitomybės viską grąžino.
31 6 |      burnoje laukė. Po valandėlės vėl pradėjo iš lėto kramtyti.
32 6 |          apsivaliusi nuo degėsių, vėl pradėjo darbą. Buhalteris
33 6 |             Ir po kiek laiko, jei vėl kas kreipdavosi, o darbo
34 6 |   sumaišydavo vardus, jog tekdavo vėl jų teirautis. Iš šių Tijūnėlio
35 6 |    reputacijai, iš lėto Tijūnėlis vėl atsigavo. Gal savaitei praėjus
36 6 |          širdį.~    - Kodėl ne! - vėl atsiliepė valdininkas įtikinančiai
37 6 |      Grįžęs prie stalo, Tijūnėlis vėl nuščiuvo Šis naujas kazusas
38 7 |    padangėje greitai didėjantį ir vėl debesyse išnykstantį mirties
39 8 |       susisukęs lyg šaknis, senis vėl prabėgo pro lempą su sklidinu
40 8 |       sestojo prakaito - opa!~    Vėl iššovė garas, sakytum iš
41 8 |    neateina atsiimt, ir gana.~    Vėl visi nusikvatojo.~    Tėvukas
42 8 |       sakyti paskutiniojo žodžio, vėl skaniai ir garsiai užknarkė.~   
43 8 |   glostyte glostydavo, ir tėvukas vėl be jausmų nuleipdavo, sakytum
44 9 |         Vasarai baigiantis, kaime vėl sušneko apie Jurgio vestuves,
45 9 |       lietui. Nukrito keli lašai, vėl liovėsi, tik netoliese skardėsi
46 9 |         ir ūmai nuščiuvo.~    Kai vėl tolstančios audros žaibai
47 10|        ankstyvesnius pasisakymus, vėl grūmodamas armija.~    Dortmundo
48 10|      nustebome, kai kitą dieną jį vėl sulaikė mūsų pusėje, tik
49 10|         kažką mėmliojo. Drabužiai vėl buvo permirkę nuo lietaus
50 10|     nusivarę septynetą kilometrų, vėl nuginėm per sieną. Šį kartą
51 10|        neveikė, kaip tik gaudė ir vėl atgal varė niekam nereikalingą
52 11|      pralindęs pro rankos gerklę, vėl leidosi žemyn. Raudonos,
53 11|       radiniu, ir, kai tik žmogus vėl išėjo iš bažnyčios, jis
54 12|  perteklingą, nuobodžią būtį, čia vėl buvo kaltinami gydytojai.
55 12|           trumpai laimingi, - bet vėl ji gesdavusi.~    Pilnos,
56 12|           neryškiai nušvisdavo ir vėl temdavo, raukšlėdavosi,
57 12|      teisybę, kokia ji nebūtų. Ir vėl, gal būt, norėdama išblaškyti
58 12|         piktai, bet tučtuojau man vėl jos pagailo. Mano žodžiai
59 12|      Tėvukas nerimavo, kūprinosi, vėl tiesėsi.~    - Gimdo? -
60 12|           Tamstos! Po poros dienų vėl mane kviečia, vėl turiu
61 12|           dienų vėl mane kviečia, vėl turiu eiti ir vėl "gimdymą"
62 12|        kviečia, vėl turiu eiti ir vėl "gimdymą" nutęsti kelioms
63 12|     gyvenime tokių keistenybių, - vėl atsiliepė tas pats storas,
64 12|          jam atsidavusią. Dorybes vėl sekė talentai: mezgime,
65 12|       pavydą. Keli seni pažįstami vėl atrado neseniai prarastą
66 12|           Svaigdamas laukiu, kada vėl laikysiu Tave savo glėby.
67 12|          po antklode, bet greitai vėl atsisėdo ir paklausė:~    -
68 12|         tarė grįžęs smuklininkas, vėl ramiausiai nusitverdamas
69 12|             Kaip tai nukėglino? - vėl paklausiau, nesupratęs to
70 12|     naujos stiklinės. Gatvė dabar vėl buvo tuščia ir dar nykesnė.
71 13|       apsidairydamas, be noro, ir vėl greitai panarindamas galvą. -
72 13|          plačia vaga upokšnis, ir vėl pakyla kalnan. Miško ošimo
73 13|           jis atsigręžia į roges, vėl į Simaną, kurio ūsai kruta,
74 13|          ir šiaudų kvapas. Už jos vėl namai, paskendę melsvame
75 13|         tartum stovi vietoje, bet vėl išsiskiria, kiekvienas sau...
76 14|          kraštą, pasižiūrėdavo ir vėl atsitraukdavo. Paskum jos
77 14|          smeigęs, išvydus malūną, vėl pradėjo balsu šaukti. Mes
78 14|        ašaras, nuvaliusi nosis, - vėl būdavo gera. Glostydama
79 14|       Šalčiams prasidėjus, motina vėl kasryt dingdavo iš namų.
80 14|       dažnėjo. Po kelių dienų jis vėl atkrypavo įšilęs, raudonas,
81 14|        laiko, suūžus malkoms, jos vėl išplaukdavo. Vyras buvo