Story

 1 1 |        pasišaukti, kai jis dingo, lyg kvapas. Šis akivaizdus nelaimės,
 2 1 |      ratelis, skietai, o ji pati, lyg voras, krebždėdama tysojo
 3 1 |      atsirišo, ir po ilgos tylos, lyg pati sau, vieną rytą atsisėdusi
 4 1 |           iš numirusių, pukšėdama lyg ežys. Mažai ką Uogelė valgė
 5 1 |        gailėjosi, vis dar rusinti lyg nuodegulis, užklotas daugybės
 6 1 |   pasirėmė drebančiomis rankomis, lyg šakaliais. Sučiupo ją sausas
 7 1 |        apgamas su keliais ilgais, lyg peteliškės ūsais, plaukais.~    -
 8 1 |         plonu, vos girdimu balsu, lyg po žeme.~    Grįžęs iš kiemo
 9 1 |          vienišas pirštas stypso, lyg rodydamas į dangų. Vaškiniai
10 1 |   apsiteliavimo ir tik išeidamas, lyg tarp kitko:~    - Gal ateisit
11 3 |      kraštu. Balzgani jų masyvai, lyg povandeninės uolos, atsispindėjo
12 3 |       dundėjimas. Už ilgų sielių, lyg pavargę dideli paukščiai,
13 3 |        mokytojo krūtinę nusmelkė, lyg brangios rankos glostymas.
14 3 |     protesto tada, kai protestas, lyg šūvis, pabaidys plėšrų žvėrį
15 3 |           raukytis, inspektorius, lyg sugautas berūkant gimnazistas,
16 3 |        mokytojas, bėręs smailybes lyg iš rago, atrado, jog voverė
17 3 |        kartojo Škėma sau mintyse, lyg atsakydamas į sunkiai suvokiamus,
18 3 |      Mokytojas neužmigo. Galvoje, lyg ekrane, plaukė vaizdai:
19 3 |    gudriai, kiaurai jį peržvelgė, lyg viską suprasdamas.~    -
20 4 |         niaukstytis. Oras nurimo, lyg prieš didelę permainą. Kraštai
21 4 |          ir negarsiai prašvokštė, lyg ko privengdamas:~    - Kvaily
22 4 |   antrąkart, toks pat prislėgtas, lyg iš tuščios statinės išėjęs
23 4 |           save tėvelytis tysantį, lyg žiemai užmigusią varlę,
24 4 |           pats savęs nejausdamas, lyg per tirštą pievos žolę,
25 4 |        pro langą į tamsą, pakilo, lyg iš miego pažadintas, ir
26 5 |           tik, rusindamas pečius, lyg norėdamas iš jų išsilaisvinti
27 5 |        užsidengia veidą rankomis, lyg gindamasis nuo smūgio, ir
28 5 |    Antanas vėl mosteli ore ranka, lyg čiupdamas musę, paskum ima
29 5 |        kartu didysis nuščiūva ir, lyg pelė katės užpulta, taikosi
30 5 |       Ūmai, pakėlęs ranką, tėvas, lyg išnirusiu iš plaštakos smiliumi,
31 5 |        marš!~    Didysis Antanas, lyg kietomis replėmis, nusitveria
32 6 |        kaimynė, ponia Sugintienė. Lyg tyčia, paties buhalterio
33 6 |           įėjo ne kaip paprastai, lyg pasiklydęs, ir stabtelėjo,
34 6 |             Buhalteris pasipurtė, lyg čiaudulio apimtas, atsistojo
35 6 |     įsižeidė Tijūnėlis ir pajuto, lyg jį būtų ne žodžiais, o varžytynių
36 7 |         negili, nes jos viduryje, lyg mažos salelės, kyšojo nukautų
37 7 |           atsiliepdavo Vartiklis, lyg iš gilaus miego pabudęs -
38 7 |         švilpesys artėjo iš tolo, lyg artimo žmogaus dūsavimas.
39 7 |           suko savo ilgąjį šatrą, lyg žaisdamas prieš visą įnirtusią,
40 7 |       grasančią.~    Vienu sykiu, lyg ženklą davus, sugriaudė
41 7 |            atsistojusį kalnu.~    Lyg kas būtų pakuždėjęs kraigą
42 7 |     išsprūdo karvelis, ir baltas, lyg sniego gniūžtė, pakilo į
43 8 |        Tas pats liesas, susisukęs lyg šaknis, senis vėl prabėgo
44 8 |        tie išgulė ties slenksčiu, lyg marui pasiautus, laukdami,
45 8 |         visų, daužėsi beržine ir, lyg tyčiodamasis, skardėjo:~    -
46 8 |  nusikvatojo daug balsų, dusliai, lyg statinėj.~    Tėvukas Budzikas,
47 8 |     Švelniai ir smagiai trindavo, lyg glostyte glostydavo, ir
48 8 |    švelniai jam perbraukė nugarą, lyg drungnu vėju pūstelėjo.
49 8 |          kai bernas dar smarkiau, lyg tarka, pervarė visą kūną
50 8 |          kad tai vėlė. Ir tikrai, lyg kartus riaugulys pro burną
51 8 |           nušutintą senio nugarą, lyg ją būtų kas lupte lupęs.~
52 9 |       savęs, skyrium, Urzgaujant, lyg Šunims, sklypas likdavo
53 9 |     sustoję, trapčiodami vietoje, lyg molį minkydami, degėsi papirosus,
54 9 |            ir iš švarko krutinės, lyg lašiniai, išlindo vata.~    -
55 9 |        Amerikoniukas.~    Jurgis, lyg priglušintas, stovėjo be
56 9 |       Begėdžiai... Tai žmones!.." lyg pamišęs ėmė bristi per aikštę,
57 10|     nesuprantamos kalbos žodžiai, lyg atsiprašymas. Taip jis išsėdėjo
58 10|       tarpais jis kuistėsi juose, lyg užpultas niežų.~    Žmogų
59 10|    leisgyvėmis kojomis, jis brido lyg dumblyne, nematąs galo šitai
60 11|           į apaštalus, kankinius, lyg ieškodamas jų akyse atsakymo.
61 11|   kuždesys bažnyčią, ir bematant, lyg du saulės spinduliai, blykstelėjo
62 12|        juo karščiau teisino save, lyg bijodama, perspėdama, kad
63 12|       apie mano "laimingą ranką", lyg aš būčiau buvęs tikrai reikalingas
64 12|        glamonėjusi tik kates, ji, lyg pernokusi slyva, vieną dieną
65 12|         renkasi jaunystę ir grožį lyg kerštui savo paties dingusiai
66 12|           įaugti į šeimą. Ir buvo lyg be savęs.~    Viskam ateina
67 12|           tų mažų niekų ir baldų, lyg kūdikis, pirmąkart patekęs
68 12|      palenktas sprandas raudonavo lyg žaizda, nuo kurios driekėsi
69 12|           jo: ko čia zyzi, girdi, lyg uodas? Vesk seną karvę,
70 12|          Atkasė jas ir sako taip, lyg vakar pašarvotos: sveikos,
71 13|         vietomis suplaišėjusiame, lyg ižas, danguje, ir sako:~    -
72 13|         valandėlės, atsidusdamas, lyg duodamas suprasti, kad ne
73 13|       rūke. Toli pragysta gaidys, lyg aukštai, ore, ir kažkur
74 14|         manimi, visi broliai buvo lyg vienos ankšties žirniai,
75 14|           kastuvą. Iš visų pusių, lyg kokią retą naujieną, žmonės
76 14|          nesuprantamais žodžiais, lyg sau, po nosimi, iš knygos
77 14| artimiausias kelias namo. Motina, lyg kas būtų jai į širdį smeigęs,
78 14|   mekaniku jis.~    - Mekaniku? - lyg nustemba motina.~    - Na,
79 14|       užsidengė priejuoste burną, lyg slėpdama juoką.~    - Dabar,
80 14|         Ar susapnavai? Ji tuojau, lyg nesusitupėjusį viščiuką,