Story

 1 1 |           užkalbino:~    - Tetulyt, ar iš miesto taip vėlai?~   
 2 1 |       neįdomiam pokalbiui. Ir vargu ar Japonas būtų daugiau tuo
 3 1 |          gyvenk, būk. Tu man motina ar ne? O kad tu motina, tai
 4 1 |           Baisiai unarava… baisiai! Ar gerai, kaimyne, mums prieš
 5 1 |          įsibrėžę jų kaktose.~    - Ar tu gerai peržiurėjai? Gal
 6 1 |           girdėtų, pradėdavo:~    - Ar girdėjai, ką ten kunigs
 7 1 |  kreipdavosi į pačią:~    - Oho-ho! Ar girdi, kad dabar išėjo įstatymas:
 8 1 |             pakasynoms skerst kuilį ar ne? Gera mėsa tavo giminės
 9 2 |         kentus kė kentus... Sak, vo ar neturi, čėsas, avinių kailinių?~   
10 3 |             riestu kalambūru:~    - Ar ne per ilgai gaudėte? Nusišėrusi,
11 3 |         kiekvienas neiškentė šiokia ar tokia prasme paminėti žvėrelį,
12 3 |          paleido ranką mokytojas, - ar aš girtas? Ką aš čia blogo
13 3 |     nedrąsiai jis pašaukė. - Aliut, ar miegi?~    Jam buvo sunku.
14 3 |               Ji ten mažas vardines ar ką… Būtinai užeikite...
15 4 |      rentinio.~    Gerai neišgirdęs ar apsidžiaugęs greita pagalba,
16 4 |             Mataušiuk, iškelk mane… ar tu nebijai pragaro! Sakau
17 5 |             sau geresnio užsiėmimo? Ar tu nepaleisi to kūdikio?~   
18 5 |            kol neatbėga iš kambario ar nepakyla nuo kėdės didžiojo
19 5 |             klausiu...~    - Tuoni, ar nesiliausi! - sako motina,
20 6 |            teisę kratyti? Vagis aš, ar ką, po velnių?! Valdykite
21 6 |             Vis su savo tvarka! Ką, ar mažas vaikas aš su tokia
22 6 |             nukreipė į sieną.~    - Ar dabar valgysi? - paklausė
23 7 |             senų spyruoklių, vielos ar sagų.~    Buvo apylinkėj
24 7 |       palikęs paršingą kiaulę, seną ar luošą kuiną, prašė Vartiklio
25 8 |      įsmukdavo naujai atėjęs.~    - Ar bus dar vietos? - paklausdavo,
26 8 |     Liucipierių. Juk tau vieta kaži ar tik nė iš anksto tenais
27 8 |          pardaviau, tik šimts žino, ar per menka, ar neriebi, neateina
28 8 |           šimts žino, ar per menka, ar neriebi, neateina atsiimt,
29 8 |    kreipdavosi į pačią:~    - Onut, ar nepaskolintum savo judosiukų?
30 8 |           bernas tartum patyrinėjo, ar viskas gerai, ir rumštelėjo
31 8 |     pasispraudė po pažastimi.~    - Ar šitą imt? - paklausė jis?~    -
32 8 | Užsimiegojai ir nukritai... Dėdele, ar smarkiai susitrenkei?~   
33 9 |            aprimus, sakydavo:~    - Ar tik neišsipiovė?~    - Ką
34 9 |         pačios į bendrus namus jėga ar gražiuoju.~    Vasarai baigiantis,
35 9 |             rims ir iš ten išeinant ar grįžtant mergšei su silke,
36 10|         mūsų rankas pakliūtų bėglys ar kontrabandininkas. Apylinkė
37 10|             jo nebandyta priešintis ar bėgti. Žmogus, kurio ūgis
38 10|        stiklinę. Nežinia, svaigalai ar nutukimas atėmė jam balsą:
39 11|      gaurais apaugęs elgeta. Vasarą ar žiemą jis buvo apsirengęs
40 11|   retkarčiais jam įbrukdavo varioką ar lašinių spirgą. Dėkodamas,
41 11|       vietoje pinigo įbrukdavo sagą ar vietoje duonos pintį, jis
42 11|         laikė reikalinga paklausti, ar nešalta.~    Elgeta čia
43 11|      pabažnytin, jis nuogąstaudavo, ar besuspės saulė pašildyti
44 11|          galėdavo pasakyti - kūdikį ar seną lydi, į rojų ar į skaistyklą
45 11|         kūdikį ar seną lydi, į rojų ar į skaistyklą nueis. Apie
46 11|           jam duotų pasergėt lazdas ar skėčius.~    Vieną šaltą
47 12|                 Pasirodė, patarimas ar pagalba buvo reikalinga
48 12|       neieškojo mano akyse atsakymo ar pritarimo, tik kiek nepatogiai
49 12|       paklausė:~    - Pone daktare, ar aš galiu turėti kūdikį?~   
50 12|     pasakyti...~    - Bet, daktare, ar tiesa?.. Dieve, ką aš girdžiu!~   
51 12|             jis norėjo ko paklausti ar jautėsi nepakankamai tikras,
52 12|     neramiai krebždėjo.~    - Kaip? Ar jau galima šiąnakt laukti?~    -
53 12|   sriuobdavo ataušusį viralą. Dantį ar galvą sugėlus, nebuvo rankos,
54 12|            kuriuo įprato svarstyti, ar verta pirkti tą ir tą, ar
55 12|           ar verta pirkti tą ir tą, ar gerai jis pasielgs, neatsakęs
56 12|    krautuvėn. Ir nežinia, dėkingumą ar pagarbą vyrui ji palaikė
57 12|        Apsimesk, kad suskaudo dantį ar kitaip ir kad tau reikia
58 12|        Išsiruošus žmonai į krautuvę ar pas drauges, jis valandėlės
59 12|            Ta lėles vis rėdė. Sako, ar dvi dėžes su kraičiu tų
60 12|        valakus žeme. Iš antros kaži ar ne dusyk tiek gavo. Bankierium
61 13|             džiaugiasi: dėde Simanu ar greitu pavasariu.~    -
62 13|             greitu pavasariu.~    - Ar ne Zanukas? - atsiliepia
63 13|                O kur dėdė dabartis? Ar ne pas mus?~    - Ne, -
64 13|           dun, - kerta. Manau kerta ar ne, reik pa žiūrėt. Tokia
65 13|          vagys, jeigu anys iš lauko ar girios paėmė dėl gyvasties
66 13|          jei viskas lengvai, lėtai, ar pakelt, ar pavežt, - tai
67 13|          lengvai, lėtai, ar pakelt, ar pavežt, - tai galiu. Širdis
68 13|      nesuprasi, - pirmyn jie slenka ar atgal? .. Kai Simanas pa
69 14|       krutėjo. O kad būt padejavęs, ar aiktelėjęs - nė sykio...~    -
70 14|      piemeniu kur vyresnį nusamdys, ar ką, - ramindavo dėdė.~    -
71 14|            duoda išgramdyt pusryčių ar vakarienės likučius ir,
72 14|         Girdi, bijau... kad nors du ar trys būtų, o čia - penki.
73 14|                Na, na, na, pradėsi! Ar žalias rūtas atsiminei?
74 14|               Eikš, mano žvirbli... Ar susapnavai? Ji tuojau, lyg