Story

 1 1 |            ar ne? O kad tu motina, tai kaip aš prieš tave? Boba
 2 1 |           pasišaukė zakrastijoną: "Tai kiek išeina per metus, jei
 3 1 |            dabar nenusikvėpeliuos, tai to dūšią švents Agrikolijus
 4 1 |       perskaitydavo eilutę, bet ir tai iš kito galo. Jei laikrašty
 5 1 |            piaustyti tabako.~    - Tai kaži, rytoj pakasynoms skerst
 6 2 |          kairę, greta viena kitos. Tai pagyvenusios moterėlės.
 7 3 |        visa kam galo? O jeigu yra, tai kas už to galo, už įsivaizduojamos
 8 3 |            Išmes už tokias kalbas, tai pamatysi... Kas tau ir pasidarė,
 9 3 |     nebaigtos skaityti knygos, bet tai buvo tik pastangos atsikratyti
10 3 |  stabtelėjo praeivis ir užkalbino. Tai buvo raštvedys.~    - A,
11 5 | užprotestuoja:~    - Tėtė pralošė, tai pyksta…~    - Ką? - atsistoja
12 5 |          akis jau kimba? Kad taip, tai - marš!~    Didysis Antanas,
13 6 |            įvykus, pradėjo gelbėti tai, kas dar buvo galima išgelbėti.
14 7 |         per smakrą, tekėjo seilės. Tai buvo kokių devynerių metų
15 8 |       neataušusių krosnies akmenų, tai buvo, "kad dūšias kentančias
16 8 |      parodysiu juokus per marmūzę, tai žinosi... Šimts tave velnių!~   
17 8 |            pusėn. Jis suprato, kad tai vėlė. Ir tikrai, lyg kartus
18 9 | Kamaš-čiabat! Jei jis gražiuoju, - tai ir aš. Atiduosiu kas priguli
19 9 |          dar visai ir nesuveržtas, tai užmegztas. Tuo tarpu, kai
20 9 |        kinktelėjo, paliko amžinai. Tai jis suprato, kai senis Kunka,
21 9 |           užuojautų: "Begėdžiai... Tai žmones!.." lyg pamišęs ėmė
22 10|            šonan, pakėliau daiktą. Tai buvo nedidelis ryšulys.
23 10|           paklausė:~    - Kam jums tai reikalinga?~    Žydas droviai
24 10|            ranką ir paaiškino, kad tai vienintelis atminimas iš
25 11|           į skaistyklą nueis. Apie tai elgeta pasakodavo tetulei
26 11|          kad Gricius ne iš dosnumo tai darąs, bet iš puikybės.
27 11|     prisistūmė lazda ir jį pakėlė. Tai buvo geros, gurgždančios
28 12|      literatūriškas. Supratau, kad tai gydytojas.~    - Vieną dieną, -
29 12|          įėjusios moters sūnų, nes tai buvo panašu. Sūnus man ir
30 12|       begėdiškiau įsimelavau, nors tai ir nebuvo reikalinga. -
31 12|           Po savaitės, nežiūrint į tai, kad aš buvau įsileidęs
32 12|            vaizduotės padaras. Bet tai buvo pavojingiau, negu tikras
33 12|          ir gimdytojos biografiją. Tai buvo pasiturinti senmergė,
34 12|        Įstaigos vedėja tikino, kad tai pats sveikiausias ir gražiausias
35 12|         Suprantama, moteriškė apie tai nieko nežinojo, ir jos vyras,
36 12|           palengvėjusia širdimi, - tai retas mano praktikoje atsitikimas."~   
37 12|           Ir iki šiol ji tiki, kad tai jos kūdikis?~    - Šventai,
38 12|           vedybos turi pasisekimą, tai tik todėl, kad abi pusės
39 12|        Prabilo nelaukta paslaptis. Tai buvo du meilės laiškai,
40 12|   kvėpavimą, jis pasiklausė. Taip, tai nebuvo jokios abejonės.
41 12|     ligoninėn ji dar kalbėjo. Visa tai buvo vyro vaizduotės padaras, -
42 12|             Iš pradžių maniau, kad tai lydi numirėlį, bet greitai
43 12|          lobio ant svetimų kraujo! Tai, kokių baisių žmonių atsiranda!
44 12|            jam pamaišė.~    - Kaip tai nukėglino? - vėl paklausiau,
45 12|            pirmąją laidojo, žiemą, tai gyvus vainikus iŠ Kauno
46 13|          duodamas suprasti, kad ne tai jam rūpi ir ne tuo jo mintys
47 13|          sau, kalbėtų senis.~    - Tai čia nepasiliksi, dėde?~    -
48 13|          Pasivijau, atėmiau kirvį. Tai ką tu, sakau, įstatymą žinai,
49 13|          daugiau negu jam priguli, tai iš ko jis turi? Kitąsyk,
50 13|            ar pakelt, ar pavežt, - tai galiu. Širdis ne vietoj.
51 13|            jam... ir negali.~    - Tai aš jau čia, - sako Zanas,
52 14|             TĖVAS ~    Šiandien aš tai atsiminiau, sėdėdamas prie
53 14|          ir motina pasižadėjo, kad tai jos paskutinis, nors panašiai
54 14|         kilnoti vaikus, vadindamas tai "zuikio gira".~    Vakare
55 14|         tais pipirais dabar be jo, tai motinai?~    Mes, vaikai,
56 14|     aprodymų, pasuko malūno pusėn. Tai buvo artimiausias kelias
57 14|    pasijutome, jei ne laimingesni, tai nors pranašesni už kitus.
58 14|          ėskite! Išgrusiu ubagais, tai žinosite! - grąsindavo.~   
59 14|         motinos, nusprendusios kad tai turį palikti vienam iš sūnų.
60 14|     klausia:~    - Na, kaip?~    - Tai, šitai, va, vis spiriasi
61 14|         taip, ana, jis nieko. Taip tai visomis keturiomis... Viskas
62 14|            Viskas būt gerai.~    - Tai ką daugiau sakė? - vis klausinėja
63 14|             Vyrs turi galvą!~    - Tai nei šiaip nei taip nepasakė?~    -
64 14|        butelį, ir ant tikrųjų: ne, tai - ne, o je, tai - je...~   
65 14|       tikrųjų: ne, tai - ne, o je, tai - je...~    Išeinant dėdei,
66 14|           užsivertęs kepurę.~    - Tai, va, - gali kept pyragą! -
67 14|          atsiminei? Verčiau man už tai krapštyk merikonišką…~    "
68 14|            Ir kažkodėl šiandien aš tai atsiminiau, sėdėdamas prie