Story

 1 1 |                už motinos sveikatą. Kas jam rūpėjo sužinoti, jis ir
 2 1 |             Teiravausi klebonėlio… duok jam amžiną sveikatą, kiek žvakės…
 3 1 |             Prancūzijos sieną sargyba", jam išeidavo: iš bado apstato
 4 1 |         žmonėmis į šiurpius svarstymus. Jam neiškrisdavo iš galvos nei
 5 2 |             moteriškėle, kas tau yr? Aš jam viską ir apsakiau, tė jis
 6 3 |                 buvo, kuo dabar gyveno, jam pradėjo atrodyti netikra,
 7 3 |               įsiliejo mokytojo sielon. Jam atrodė, kad jis surado kažką
 8 3 |    pasiramsčiuojantį storą poną, tartum jam linktelėjusį, bet Škėma
 9 3 |              Jis tuojau išlenkė pakištą jam gimnazijos raštvedžio alvutę,
10 3 |             geriau...~    - O! - nedavė jam baigti įsiaudrinęs mokytojas, -
11 3 |                    Aliut, ar miegi?~    Jam buvo sunku. Pastovėjęs valandėlę
12 3 |             užklupti, sakytum, netyčia. Jam ilgai teko vaikščioti, nes
13 3 |              susirūpinusį Škėmą. Kažkas jam kilstelėjo skrybėlę. Jis
14 3 |             jautė, kad su inspektoriumi jam bus sunkiau išsiaiškinti.
15 4 |                  Kriauza nerado vietos. Jam atrodė, kad rauplėtoji Morta,
16 4 |                ir vilkas meilus, o duok jam valią… Netikiu, tėvelyti:
17 4 |             pakinkiai sudrebėjo. Kažkas jam artimas be garso, tik vienu
18 4 |       valdydamasis, ne savo balsu, kaip jam atrodė, pasakė:~    - Šiaip
19 5 |            praėjo pradžios mokykloje ir jam net drovu į tokius niekus
20 5 |             atsakyti, lygiai kaip drovu jam dabar būtų gatvėj jodinėti
21 5 |                  Dama! - surinka kažkas jam į ausį. Antanėlis krūpteli,
22 6 |            duonos kraitele. Vienu tarpu jam kniūstelėjo, kad apačioje
23 6 |             nuščiuvo Šis naujas kazusas jam neišėjo iš galvos, o greitai
24 7 |            žymiausias apylinkės elgeta, jam atrodė įdomiau, negu ganyti.~   
25 7 |           būdavo paslaugus, jei tik kas jam gražiuoju įsakydavo. "Dabar
26 7 |              karvelis!~    Stepų mamytė jam kumštelėjo kieta, tartum
27 7 |                mauriojimas, bliūvavimas jam ir patiko.~    Vienas nepajėgęs
28 7 |           susiraukšlėjo. Negirdimi, tik jam vienam suprantami žodžiai
29 8 |             laikytis draugystės, tačiau jam nulipus paduoti "už dūšias",
30 8 |               tuščiom, - dūšelę, musėt, jam užrašei. Yra vis tiek tarp
31 8 |       pasinėrusį berną, mieguistu balsu jam tarė:~    - Na, mesk terliojęsis
32 8 |               kanapių skudurą, švelniai jam perbraukė nugarą, lyg drungnu
33 8 |                 per Budziko nugarą, kad jam net į pakaušį akys iššoko
34 9 |               Lėk greičiau! - riktelėjo jam kažkas, prabėgdamas, spiegiančiu,
35 10|            svaigalai ar nutukimas atėmė jam balsą: jis kalbėjo tik pakuždomis.
36 10|                  šnypščiąs garsas teikė jam tą būdingą smulkmeną, kuri
37 10|             nuginėm per sieną. Šį kartą jam parinkom miškais apžėlusį
38 10|                viršininkas davė įsakymą jam eiti. Mieguistas, neišgalįs,
39 11|             ragaišiumi. Tik retkarčiais jam įbrukdavo varioką ar lašinių
40 11|                  Jeigu koks lengvabūdis jam vietoje pinigo įbrukdavo
41 11|           įeidamas į bažnyčią, įduodavo jam palaikyti lazdą ir dviejų
42 11|                 būtų geriau, jei daugis jam duotų pasergėt lazdas ar
43 11|               Grįžti tuščiomis ten, kur jam davė guolį, nesiryžo.~   
44 12|                 norėjo kūdikio, svajojo jam atiduoti meilę ir turtą…
45 12|               kilnią, bet ir visa siela jam atsidavusią. Net jos ydos
46 12|              namus nesant vyrui, tačiau jam nebuvo mažiausio pagrindo
47 12|                grįžus nieks nepakišdavo jam sušildytų šlepečių. Pietauti
48 12|           šeimynišką, bet ir visa siela jam atsidavusią. Dorybes vėl
49 12| svetimoteriavimo scenos nepradėtų plūst jam į smegenis. Ir nelaimingajai
50 12|           vaizduotės gamintas melas ėmė jam atrodyti gryniausia tiesa.~   
51 12|                dingo.~    - Nebėr dabar jam gyvenimėlio! - tarė grįžęs
52 12|              trečią nukėglinęs, tik kad jam pamaišė.~    - Kaip tai
53 12|               griebtis. Tokia fantazija jam atėjo į galvą... pasipelnyti.
54 12|              manufaktūrą. Tik kažin kas jam nesisekė, ir gana. Tada,
55 12|              paikų minčių pilnas, Kostė jam ir paaiškino... Atradai
56 12|           mylėjęs...~    - Įdomu, kodėl jam prireikė ylos? - pasiteiravau,
57 13|              greta, padėdamas už virvės jam tempti važtą. Jis gyvom,
58 13|           duodamas suprasti, kad ne tai jam rūpi ir ne tuo jo mintys
59 13|          beržiuką. Strykt, kai griebsiu jam už apykaklės, taip ir pasiliko
60 13|                 už kitą ir daugiau negu jam priguli, tai iš ko jis turi?
61 13|               ore, ir kažkur dar toliau jam atkartoja kitas.~    - Musėt,
62 13|           pasidalint su Simanu, parodyt jam... ir negali.~    - Tai
63 14|           vainiką, varguolis, ir lengva jam, - atsiduso moteriškė, -
64 14|            dėdės žodingumas, o ypač kai jam reikėdavo ką nors svarbų
65 14|                bus kartūs.~    - O taip jam viskas būt gerai? - pasiteirauja