| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library |
| Petras Cvirka Kasdienes Istorijos IntraText - Concordances (Hapax - words occurring once) |
Story
501 12| Greitai jį sutiko atiduoti auginti, o vėliau ir įsūnyti. Su 502 1 | kampininkavo pas našlę Žilienę. Augus ūkyje, pramani darbuos, 503 10| greičiausia rasės įstatymų aukai arba žmogui be dokumentų, 504 5 | savimi pasitikinčia tėvo ir auklėtojo jėga, kol neatbėga iš kambario 505 3 | landumas ir veikla, kurios aukomis jau ne vienas mokytojas 506 3 | plėšrų žvėrį nuo nekaltos aukos?.. Argi negalima…"~ Pakilo 507 3 | pasiryžęs sėsti į kalėjimą, aukotis didžiausiam idealui…~ 508 12| tikrasis veidas?~ Sakoma, auksą pažįsti iš jo žėrėjimo, 509 14| nepamyluos… Tegul bus ir auksinis, o tos meilės jie neturės.~ 510 6 | išlaikė žmoną ir uošvę "aukso karštligėje", su pasigardžiavimu 511 13| Toli pragysta gaidys, lyg aukštai, ore, ir kažkur dar toliau 512 12| savo galybe ežerų, salų, su aukštais, pušynais apžėlusiais, kalnais 513 12| provincijos užkampiuose, kur aukšti cemento šaligatviai, kiemai, 514 6 | Pirmiausia užtempė ant aukšto radijo aparatą, naują dulkių 515 1 | atviras duris pamatė ji aukštoje kiemo žolėje atsisėdusį 516 3 | viengungis Jonas Kleiva, aukštųjų mokyklų inspektorius, užsikvempęs 517 13| Simanas pa siekia kelio aukštumą, ją ūmai užlieja skaisti, 518 14| buvo gandrų lizdas. Tos aukštumos buvo visų mėgiama pasivaikščiojimo 519 8 | gulintieji nusirito nuo aukštutinių suolų. Jų vietas užėmė stiprųjį 520 7 | dar mane seną marini. Imk auseklį ir atnešk vandens: duoninės 521 7 | vandens, atsiklaupė prie auseklio ir atsigėrė keletą drungnų 522 1 | lėtai atsigręžė sveikąja ausim, bet visai į priešingą pusę. 523 13| zuikinę kepurę, kurios viena ausis su ilgu kaspinu kresnoja 524 1 | darbuos, ji griebėsi verpti, austi, ravėti daržų ir dažnam 525 14| nepajusdavome, kai mūsų ausys sutraškėdavo jos rankų žnyplėse.~ - 526 11| bažnyčią.~ Ūmai elgetos ausyse suskambo švelnūs garsai. 527 3 | gnybdama vyrui į kulšį.~ Autobusas atėjo. Inspektorius įsispraudė 528 3 | pasakiau? Žinoma, kad visos tos autoritarinės valdžios - žmonijos rykštė…~ - 529 3 | ir rėkt duoda, o prie tų autoritarinių režimų..~ - Zigma! - 530 3 | Rytuos jau pleikės neryškus aušros pazaras. ~*** ~ Nuleidęs 531 10| drabužiai buvo kiaurai permirkę, avalynė apskretusi dumblu. Žmogus 532 12| greičiausiai šunų atvilktas, avies kojas. Mano krūtinę suspaudė 533 2 | Sak, vo ar neturi, čėsas, avinių kailinių?~ Aš kė kvaila, 534 2 | būt reikalingi šio svietu avinkailiai?"~ Tada Ona Strakalieni 535 5 | ir sūnus žaidžia greitai, azartiškai. Tik pradėję partiją, jie 536 5 | aprimsta. Pirštą padažęs ašaroje jis pradeda piešti sienų 537 9 | Kastantas, atgręžęs dalgio ašmenis į save, vaipulingai primerkęs 538 11| nesiryžo.~ Šaltis didėjo ir aštriai smelkėsi į jo kaulus. Pradėjęs 539 9 | tėvo palikimą, broliai vis aštriau šnairavosi.~ Nebuvimas 540 1 | gyvastis su krūpsinčiomis aštriomis mentėmis, paskum švystelėjo 541 9 | BROLIAI ~ Aštuntame kilometre nuo Snūdų, plyname 542 8 | atsimintumėm".~ Po septinto ir aštunto dar vis buvo smarkuolių, 543 12| įėjo kokių keturiasdešimt aštuonerių metų, raudona, pilna moteriškė 544 6 | šilkinis, nors namuose - ašutinis.~ Bet po gaisro buhalterio 545 14| seną perkūnų nuskaldytą ąžuolą, kuriame buvo gandrų lizdas. 546 8 | pritaisyta? Gal jau po katilu ir ąžuolinių prikrauta?~ - Naje, - 547 10| šimto metrų rioksojo didelis ąžuolo kelmas. Žingsniuodamas iki 548 12| tarpininkaująs jiems kažkoks B. išsikelia pavasarį i naują 549 2 | motinėli praši dviejų pagalvių, ba tenais, skaistyklėj, didelei 550 5 | surinka ji ir trypteli minkštu bačiuku į grindis. Gėlės vazonuose 551 1 | kad Prancūzijoj siaučia badas ir gyventojai, susėdę aplink 552 14| Motiejumi, visi tie daiktai: baidokai, ruduo - turėjo ryšį su 553 14| miestelėnams vandenį, skalbt arba į baidokus kraut malkas. Nekartą iš 554 14| į artėjančią, grasančią baidyklę.~ Ilgai po to aš neišdrįsau 555 9 | vežimą. Nesumesdamas, kaip baigd reikalą, Jurgis smarkiai 556 8 | iš turčių.~ Išmislas baigdavosi tuo, jog po kelių valandų 557 4 | kosi panašios mintys.~ Baigęs kraiguoti paskutinę kupetą, 558 2 | skaistykloj, sak, jau visai baigia šalt, dantelis an dantelio 559 3 | užmauta sudžiūvusi, jau baigiama skruzdėlių naikinti žuvelė.~ 560 14| Pradedant vyresniuoju ir baigiant manimi, visi broliai buvo 561 9 | ar gražiuoju.~ Vasarai baigiantis, kaime vėl sušneko apie 562 1 | piktoje širdyje nusprendė: baigiasi.~ Pusryčius valgant, 563 9 | sužinoti, kokiu pagrindu baigsis derybos. Jis patepė ratus, 564 9 | kabojo prikaltas prie lotos baigtuvių vainikas. Lūšnos stogas 565 8 | linksmai atsikirto:~ - Baikis, vyručiai! Kad šiais laikais 566 3 | užsikirto. Gimnazijos raštvedys bailiai apsidairė ir smuko prie 567 3 | pagalvio. "Iš tikrųjų aš bailys. Miegoti! Laikas miegoti!"~ 568 6 | dūsavo Dūsavo ilgai, vis baisesnių daiktų prisigalvodamos. 569 7 | kalvių amatais. Įsisiautusi baisi liga, nuo kurios tino kūnai 570 4 | pakuždėjo, atsakydamas į baisias, jo galvoje užvirusias mintis...~ 571 5 | Pralaimėti didžiajam dar baisiau: prasideda, niekinimas, 572 12| paslaptys ne tokios jau baisios. Žinoma, esama dalykų pikantiškai 573 12| svetimų kraujo! Tai, kokių baisių žmonių atsiranda! Ištrūkęs 574 12| susipiršo su ta rauplėta bajore. Septynis tūkstančius grynais 575 12| antram. Kalba pasiekė tos bajorės ir tos rauplėtosios gimines. 576 14| praeidavo lazda į sieną baksnodamas aklas elgeta. Jis visuomet 577 14| elgeta. Jis visuomet lazda baksnodavo ir mosuodavo ja prieš save, 578 10| kartkartėmis plunksnakočiu baksnojo į belaisvio ryšuly atrastą 579 4 | šeimininkas šakės kotu piktai bakstelėjo Rudžiui į nugarą ir negarsiai 580 13| tą beržiuką ir kirvį, - bala jį! Ir paleidau. Ne su vienu 581 7 | krūtinės prispaudęs jis laikė balandį. Persliuogęs per tvorą, 582 7 | išsigalvojo atskridusius jo balandžius palesinti spirite mirkytais 583 14| matydavau pasilenkusią prie balanos: lopančią arba plaunančią 584 4 | Parrepėčkos ir tėvelytis, balas džiovindamas".~ Tėvelyčiu 585 12| šeimininke visų tų mažų niekų ir baldų, lyg kūdikis, pirmąkart 586 6 | peržvelgė naujus Tijūnėlių buto baldus. Apsistojusi ties modernia 587 12| žmonos pažįstamus, visus balius, kada ir su kuo ji šoko, 588 12| nykesnė. Vietomis jau telkšojo balos, kuriose pliurzė antys, 589 14| motinos krūties ir klikiais balsais reikalaudami savo teisių. 590 1 | žąsį, bet žąsis, dar gyva balsiai gageno...~ - Šetone, 591 7 | išblaškyti karveliai išvydo baltąjį ženklą. Jų sparnų ramus 592 4 | kas liepė čia lįsti? Per baltakę jau ir tako nerandi? Tfu, 593 10| viršininkas laikė kasdienišką baltakės stiklinę. Nežinia, svaigalai 594 1 | nusprendė atsigulti kojomis į baltinių pusę, galva - į krosnį. 595 9 | stovėjo nedidelė kalkėmis baltinta lūšna ir kūtė, prie kurios 596 7 | į laukus nukrisdavo tik baltos, krauju suteptos plunksnos. 597 5 | surankioja iš po sūnaus pašonės baltus rutuliukus ir triukšmingai 598 14| kojų, tarp dviejų kaimynių, baltutė, gražiai susišukavusi ir 599 12| vakar pašarvotos: sveikos, baltutės. Po abiejų kairiosiomis 600 3 | debesys nugulė Šiaurės kraštu. Balzgani jų masyvai, lyg povandeninės 601 2 | aš tuo datirsiu, a ji su bamba, a be bambos ta tavu šventoji, 602 2 | Ugi, ana visai be bambelės.~ Tė kė mes pagrįžom 603 2 | datirsiu, a ji su bamba, a be bambos ta tavu šventoji, i nudūmė 604 12| Moteriškė ūmai pradėjo pasakoti banalią savo gyvenimo odisėją. Jie 605 12| devynių mažybinių, apipintas banaliais, aistringais palyginimais. 606 3 | savu žmogumi, paraudo ir, bandęs prieštarauti, užsikirto. 607 5 | šaipytis. Bet kol nevėlu, jis bando iš užstalės pasprukti.~ - 608 14| savo delne sušildytą smėlio bandutę.~ Kapinės greit ištuštėjo. 609 6 | kad skęstąs Klupšas gali bandyti ir jį purvu aptaškyti…~ 610 4 | rytoj susivešime...~ Bandžiusiai uždegti lempą mergšei dusliai 611 12| kaži ar ne dusyk tiek gavo. Bankierium pasidarė. Tuojau dvejus 612 8 | pranešė:~ - Na, vyručiai, baravykai ir kelmučiai! Nuo ramatizmo, 613 9 | Rimkų kieme nuolatinius barnius, kurią dieną aprimus, sakydavo:~ - 614 4 | kumelį atiduot, o pardavei. Baronką pirkai? Tfu! Pasoga, kaip 615 10| išsikišusios iš po susivėlusios barzdos lūpos kažką mėmliojo. Drabužiai 616 14| kalbėjosi tyliai, paslaptingai. Barzdotasis račius, kuris, būdamas girtas, 617 11| kuri sklido iš jį vedusio barzdotojo kaktos, veido ir delnų. 618 6 | mažas vaikas aš su tokia barškyne važinėt? Žioplės!~ - 619 2 | šilta, tė iki Šimšynės einam basos, vo čeverykus nešamės, vo 620 4 | Tamsoje sušiuseno basų kojų padai, ir greitai ant 621 7 | upę ir kalvose įtvirtinę bateriją.~ Vasaros dienos karštis 622 12| greta savęs ir ėmė narplioti batų raiščius. - Pasitaiko, - 623 5 | apautų rausvais naktiniais batukais, guli didelis, taškuota 624 6 | porą valandų juos pasiekė baugi žinia: įstaigoje, kur dirbo 625 12| kliedėjimams, taip pat gyveno tas baugias valandas. Jis mane pasitiko 626 6 | Kiek skolingas Apelbaumas… Baumas… Apelis Baumelis…~ Galų 627 6 | Apelbaumas… Baumas… Apelis Baumelis…~ Galų gale jis taip 628 2 | turės datirt paskutinę Dievu bausmę... i pereit didelę girią, 629 12| Kartą apgautas, apgavystės bausmės išvengus, jis už kažin ką 630 14| galėjai matyti penkių parapijų bažnyčias.~ Kelionė baigėsi pačiu 631 12| atvyksta jaunas muzikas sukurti bažnytinio choro. Susipažinęs su valdininku 632 10| pamainos, jį nusivariau į bažnytkaimį, pas rajono viršininką. 633 11| tarė:~ - Dėku tau. Kuo beatsilyginsiu, kad nieko neturiu?~ 634 13| Savo įstatymą, girdi, man bėda užrašė. Šiaudus nuo stogo 635 14| ramindavo dėdė.~ - Turtingi bėdavoja, kad jų miršta, neišgyvena, 636 13| pasiliko saujoj pusė… Ir bėga. O senesnis už mane! Pasivijau, 637 7 | nieko daugiau nematė, tik begaline gelme tyvuliuojantį dangų. 638 14| silpnėjo, prasmegdamas begalinėj laukų platybėje. Saulė kilo 639 3 | erdvės? Kas už begalybės? Vėl begalybė? Argi nėra visa kam galo? 640 3 | kas už tos erdvės? Kas už begalybės? Vėl begalybė? Argi nėra 641 14| Nekartą iš tolo ją mačiau bėgančią į laivą aukšta, siaura lenta, 642 7 | prailgstantis žviegimas danguje bėgantį sustabdydavo, jis pritūpdavo, 643 3 | senojo miesto į naująjį ir bėgdamas šiltais inspektoriaus pėdsakais, 644 12| negaliu… Koks jis nedoras!.. Begėdis!~ Kai vyras nustebęs 645 12| būtų atimta ta galia… - vis begėdiškiau įsimelavau, nors tai ir 646 9 | ir pavėluotų užuojautų: "Begėdžiai... Tai žmones!.." lyg pamišęs 647 3 | jis matė save studentą, bėgiojantį iš bibliotekos į paskaitas 648 10| kad į mūsų rankas pakliūtų bėglys ar kontrabandininkas. Apylinkė 649 12| apgultos, visos šalymės. Bėgo žiūrėt iš kaimų. Tik į vidų 650 10| daiktų, nei paso. Pabandęs bėgt antrąkart. Jis perėjęs kalnus 651 11| elgeta ir kitų rūpesčių bei vilčių, kurios su kaupu 652 4 | vakarų šaly gulintį debesį: "Beje, pagalvojo sau žmogus, juk 653 12| į vagono lubas, - žmonės bejėgiai valdyt šitokias savo aistras. 654 2 | išviliojo iš Mikasės Treigytės, Bekampių kaimo gyventojos, dvejetą 655 13| tėvą tavo užtikau rungui bekertant, taipos paleidau. Juk galėjau 656 2 | tiesiai iš dangaus kažiką bekrentant. Nubėgu į tą vietą, žiūri - 657 10| Nepaleisdamas ginklo, stebėjau belaisvį pro atviras budelės duris. 658 10| plunksnakočiu baksnojo į belaisvio ryšuly atrastą guminį drambliuką. 659 10| ir šį kartą, suteikdamas belaisviui kažkodėl kupletisto vardą.~ - 660 13| Juk galėjau raštavot, į belangę padėt, tik kokia man iš 661 6 | ūmai kažkur įstrigo.~ Belūkuriuodamos moterys seniai užmiršo vakarienę 662 6 | paaukojusios visoms moterims bendrą smalsumą, jos dargi nepasiteiravo 663 12| atomazgos: jie buvo bevaikiai. Bendrai praleistų trejetą metų buvę 664 10| pamatęs vargingą mano bendrakeleivį gomuriu atsiliepė viršininkas, 665 12| Pasakotojas baigė, ir traukinio bendrakeleiviai valandėlę tylėjo. Daktaras, 666 13| Ne.Tuos kraštuos vargiai bepasirodysiu, - pažvelgęs į tolį sako 667 2 | Tursiškių pievoj vyrai bepiaudami šieną pamati tiesiai iš 668 12| ėmė skųstis savo gyvenimo beprasmiškumu. Čia ji sakėsi niekas pasauly 669 10| Pakankamai turime ir savų bepročių. Jeigu mūs kaimynams jis 670 10| mus, bet mes nenusileidom. Bepročiui, greičiausia rasės įstatymų 671 10| susiraukdamas. - Apsimetėlis arba beprotis! - tarė viršininkas ir, 672 11| važiuotu. Nuostabiausia, kad berankis pats vienas pasikinkąs arklį, 673 11| kompaniją susidėjusią su berankiu, tačiau važiuotu. Nuostabiausia, 674 2 | veiziu Strakalieni darže beravinti. Kė tik jinai mane pamati, 675 7 | kerte ėmė kabintis stogan. Beregint viršum jo šviesiaplaukės 676 3 | Pastabusis mokytojas, bėręs smailybes lyg iš rago, atrado, 677 12| ištikimybe.~ Užuot metęsis į bergždžius apgailestavimus arba užmarščiai 678 8 | vienose putose pasinėrusį berną, mieguistu balsu jam tarė:~ - 679 13| išlenda kokių dvidešimt metų berniokas. Jo apskritas, raudonas 680 7 | mamytei trejus metus iš eilės berniuką vesti prie pirmos komunijos, 681 7 | pakuždėjęs kraigą apžergusiam berniukui: - Tafiliuk, parodyk, kaip 682 14| atkrypavo įšilęs, raudonas, berniškai, ant pakaušio, užsivertęs 683 4 | Kriauza, dar neseniai iš bernų prasimušęs į savarankišką 684 12| jokio efekto. Ji pradėjo berti pagyrus mano asmeniui ir 685 3 | inspektorius, lyg sugautas berūkant gimnazistas, kaltai cyptelėjo. 686 8 | palypėjęs aukščiau visų, daužėsi beržine ir, lyg tyčiodamasis, skardėjo:~ - 687 8 | paraugas. Kvepėjo sugruzdusiais beržo lapais ir žaliuoju muilu.~ 688 14| bruoždamasis į nusvirusių beržų šakas, buvo numestas kažkieno 689 1 | Palypėjęs vieškeliu, už beržyno, galėjai matyti kyšančius 690 9 | priešingai kaimynų lūkesčiams, besiartinant šventėms, dar labiau sušniuro.~ 691 9 | aplink vežimaitį, pamatė besigrūdančius žmones ties tuo pačia užvažiuojamų 692 3 | Mokytojas Zigmas Škėma, palikęs besilinksminančią kompaniją, žingsniavo basas 693 14| Miltais apdulkęs trobesys su besisukančiu milžinišku rekėžiumi šį 694 8 | muiluojančių, šluotomis besivanojančių nuogalių. Asloje srovėmis 695 7 | įsižiūrėjęs į padangėj kūlvertomis besivartančius karvelius, pats savęs nejausdamas, 696 11| tau dungs karalyst…~ Besišaipančių ir mėgstančių pajuokti, 697 12| liūdesį ir skurdą.~ Man besižvalgant, kitame gatvės gale pasirodė 698 10| nereikalingą žmogų.~ - Bestijos, mes parodysim stumdyti 699 6 | Dieve, kaip baisu!" jos buvo bestumiančios ir fotelį, kai duryse pasirodė 700 11| pabažnytin, jis nuogąstaudavo, ar besuspės saulė pašildyti akmenį, 701 2 | Nežinau kiek tesėdėjau, betgi jau temu, kė išgirdau: šliup, 702 2 | nešalta i nekieta dabarties, betgis nėr anai ramybės tamsybėj, 703 5 | Antano žiaunos krusteli: betrūksta menkos priežasties, ir jis, 704 2 | čeverykų, veiziu Onos lovelėj betysanti kaži kokia moteriškėli. 705 8 | ilgi ir žemi, kudloti ir beuodegiai susikibę šoko ratu aplink 706 12| skverno, įsiveržiantį tą patį bevaikį. Jis buvo išgąsdintas ir 707 12| dramos atomazgos: jie buvo bevaikiai. Bendrai praleistų trejetą 708 12| amato žmonės, ir po trejų bevaisių metų aš negalėjau pranašingai 709 1 | dūšią švents Agrikolijus į bezdžionką pavers...~ - Gelbėk mus 710 3 | studentą, bėgiojantį iš bibliotekos į paskaitas ir vėlai grįžtantį 711 12| dėmesį. Vienas kitas naujųjų bičiulių užsukdavo į namus nesant 712 13| Bloga mano širdis… Prieš biedną negaliu, prieš turtingą 713 3 | viešai. Su šia negudria ir bieveik juokinga atsargumo priemone 714 3 | opozicijos laikraštį... Bijaisi vieno viršininko žvilgsnio, 715 14| ir šiaip ir taip. Girdi, bijau... kad nors du ar trys būtų, 716 14| biaurybė! - atsako dėdė. - Bijo tų tavo pipirų. Sako, dabar 717 3 | tarp ponių, o raštvedys, bijodamas tolimesnio slidaus ir rizikingo 718 14| nepažįstama, ir tada jos bijodavau.~ Šalčiams prasidėjus, 719 6 | prisipažino:~ - Žinote, bijojau. Visą kasą perėmiau netikrinęs.. 720 6 | duktė labiausiai už viską bijojo gaisrų ir pamišėlių, nespėjusios 721 13| apkals, destis, ir kitas bijos. O kokie čia vagys, jeigu 722 6 | Tijūnėliui atsakė:~ - Bijoti nevertėjo. Jeigu jis taip 723 8 | su milžtuve ir šluotomis bildėdamas žemyn.~ Į jo žodžius 724 6 | klausėsi, bene išgirs pažįstamą bildesį laiptuose, ir dūsavo Dūsavo 725 8 | šluotų čaižėjimas, indų bildesys ir saldaus pasitenkinimo 726 5 | A, a, a! Jau, jau birbia lūpa! Pradėsi, pradėsi! 727 5 | A, gavai? Tik nepradėk birbinti, vis dek muzikantas nebūsi!~ 728 10| riestybės, nešvankūs posakiai biro iš jo su dusliai gargiančiu 729 10| jau vokiškai paklausė: - Bite pasport!~ Sulaikytasis 730 14| veidas blizgėjo saulėje, blauzdos švytravo greit, kaip ratų 731 14| šeštarnės ir visą pusvalandį blaškė, kol sulaužė rankų ir krūtinės 732 12| išrašė kančia, ji pradėjo blaškytis, laužytis. Ji šaukė taip, 733 2 | numirėliai nemėk i gali didelę blėdį padaryt.~ Tė aš, kai 734 14| susiraukt, paragavęs miltais blėstos pliurzės, - ja viena beveik 735 4 | kelmu, laužė ratus, savo bliovimu gąsdino naktigonius ir ne 736 7 | girią gyvulių mauriojimas, bliūvavimas jam ir patiko.~ Vienas 737 9 | persivėręs per petį, gražiai blizgančias chromo pušnis ir juodą eilutę. 738 13| pilnas klėtis, stainines, į blizgančius palocius ir ką tu paimsi - 739 12| sužavėta valdininko namų blizgesiu, apsvaigo pasijutusi šeimininke 740 10| pridūriau:~ - Esti ir blogiau...~ Viršininkui šis pasakymas, 741 3 | sunkiau išsiaiškinti. Tačiau blogiausiu atveju buvo paruošęs mažą 742 8 | blusų naikinimu" arba blusmyriu, trečiasis - "nuo spaugų 743 8 | prūsokų šaldymu", antrasis - "blusų naikinimu" arba blusmyriu, 744 9 | riedančius lašus. Jo piktai blyksinčios akys stebėjo vos įregimą, 745 11| lyg du saulės spinduliai, blykstelėjo auksiniai ožkos rageliai.~ 746 12| nepatogiai jautėsi, rausdamas ir blykšdamas... Juo ji ilgiau kalbėjo, 747 1 | bet ir adatą.~ Paskum bobšė prasimanė, kad Uogelė norėjo 748 4 | nuobaigas pasaldyti viena tų bobšių, kurioms taip patiko jo 749 12| jame pakeitė nykus ilgesys, bodėjimasis. Šaltai ėmęs svarstyti, 750 11| gyvuliui nugaišus, elgeta ilgai bodėjo. Ypač jį slėgė mintis, kad 751 12| nugriautų ir kitą, su dešimčia bokštų pastatytų. Pasisodino ir 752 7 | Vartikliu padarė sutartį ir bonkutes su spiritu sudaužė.~ 753 7 | nežinojo. Daugiausia jis brangino vartiklius, mokančius kūlvertomis 754 12| laikysiu Tave savo glėby. Brangioji, nekankink manęs, atvažiuok 755 12| ryžtumą viską nugalėti vardan brangiojo vaisiaus.~ - Man gal 756 3 | mokytojo krūtinę nusmelkė, lyg brangios rankos glostymas. Jis išsitiesė 757 6 | manieromis, o ypač dideliu brangiu žiedu jis per vieną vakarą 758 14| palydinčių ėjo vienplaukiai, braukdami rasojančias kaktas.~ 759 6 | laiku įgytus daiktus.~ Braukdamos ašaras ir kartodamos: "Ne, 760 13| su dideliu, beveik žemę braukiančiu, pilvu karvę. Gyvulys juda 761 10| jis išsitraukė iš makšties brauningą, jį užtaisė, tačiau mane 762 8 | smarkuolių, kurie, nors ir braškėdami, stengėsi su tėvuku palubės 763 12| norėdama išblaškyti many bręstantį kokį nors blogą, jai nepageidaujamą, 764 1 | kranksėjo, įsikibusi į lovos briauną, pro aitrius žabų dūmus 765 10| leisgyvėmis kojomis, jis brido lyg dumblyne, nematąs galo 766 3 | sutviska skruoste taurumo brilijantu, neslepiant juoko ten, kur 767 9 | žmones!.." lyg pamišęs ėmė bristi per aikštę, svirdinėdamas, 768 4 | ant kampo amžių baigti... Brrr Šalta, Mataušiuk..~ - 769 1 | Rokuokis su ja! Aš jos brudo nevalysiu! - atsakė įtūžusi 770 6 | Valdykite nervus, sakau jums! - brukdamas nuolat rankas į kelnių kišenes 771 12| Ji turi retą moterims bruožą: nesidomi tais, kuriais 772 14| prie kurio artėjo grabas, bruoždamasis į nusvirusių beržų šakas, 773 12| ji turi visus reikalingus bruožus, kad ją pavadintume miesčioniška, - 774 12| pacijentą, išgirdau už durų bruzdesį, piktus žodžius ir pamačiau, 775 8 | vienas kitą užgulusių, brūžinančių, muiluojančių, šluotomis 776 2 | aidama per tą girią vis po bryzelį mes tiem šunim, vo tei ana 777 3 | buvo girdėti tik duslus būbno dundėjimas. Už ilgų sielių, 778 12| valdininko juokas, o paskui ir bučiniai užbaigia sceną, kurią greičiau 779 12| nežinomasis rašė: "Šimtus kartų bučiuoju guolį, kurį lietė Tavo kūnas 780 2 | nebuvus - aš vis tenais... Būdavu užnešu tė skerstuvių, tė 781 12| ryškių permainų jo elgesy ir būde. Ji pastebėjo, bet nesugadinta 782 1 | visas jo dėmesys ir klausa budėjo: rasi dar ką nors išgirs 783 12| nepasmaugė prie gimdančios budėjusio daktaro. Jo reikalavimu 784 10| antrojo kilometro užeidavau į būdelę, išrūkydavau papirosą ir 785 10| šnypščiąs garsas teikė jam tą būdingą smulkmeną, kuri gąsdino 786 6 | teirautis. Iš šių Tijūnėlio būdo pareikštų buvo nesunku suvokti, 787 8 | ir garsiai užknarkė.~ Budziką trindavo visuomet jo bernas, 788 8 | Pratinkis, pratinkis, Budzikai, - atsiliepė senio balsas 789 6 | aišku", ir atsisveikino.~ Buhalterienės ir jos motinos akyse įsižiebė 790 6 | spėjusi sunaikinti dalį buhalterijos knygų ir dokumentų. Mačiusiųjų 791 14| sunki, pati apie tokią savo būklę sakydavo: "Vienas po kaklu, 792 1 | Gyvuliai drebėjo. Japonas, būkštaudamas dėl vaisingos karvės, pasakė 793 3 | vieno viršininko žvilgsnio, būkštauji ne taip žodį pasakęs?! Ir 794 6 | dienos buvo neramus. Jis būkštavo, kad skęstąs Klupšas gali 795 9 | aplink kurią buvo primėtyta bulbių lupenų ir silkės žvynų, 796 9 | grįžtant mergšei su silke, bulka, buvo girdėt kniaukus zakristijono 797 14| iš rankų nebaigtą lupti bulvę. Valandėlę ji taip stovėjo 798 14| švintant, pašildė vakarykščią bulvienę, vyriausiam broliui nurodė, 799 6 | ant stalo. - Sakei!..~ Burbėdamas jis nusiavė batus ir dar 800 1 | valandėlę senutės lūpose pūpsėjo burbulas. Ligonei atsirūgus, jis 801 3 | nuotaiką atvėsus.~ Greitai būrelis ėmė retėti. Vienas išlipo 802 11| bažnyčios atbrailų, paskum visu būriu nusileisdavo į aikštę ir 803 13| kažką saujoje ir, sugrudęs burnon, priduria:~ - Je, je. 804 14| Negana buvo tų. keturių burnų!~ Kartais tokiomis atlydžio 805 3 | ekskursantų nuotaika. Ponios būry užniūniavo, o vyrai, jų 806 13| naudą gindamas, tada ir būsi geras, dar paaukštytas. 807 4 | tikėdamas greitu laiku būsiąs uošvynės ponas, ne tik perleido 808 9 | jie išėjo. Jurgis ėjo su būsimąja, zakristijonas pasaga iškleiptomis 809 9 | abiejomis rankomis išrovė būsimąjį žentą iš vežimo. Vežime 810 12| veža dovanas, gėles. Erdvus butas greitai virsta tikru stalų, 811 3 | pasirito nuo kalniuko tuščias butelis. Iš klegenančio eglaičių 812 14| pakelt. Ant galo išgėrėm dar buteliuką, girdi: ė, kaip bus taip, - 813 12| pasprukti iš šios pamišimo būties. Miegodamas jis taip pat 814 12| terrae.~ Tamstos! Jeigu būtumėt matę viso šito uždaro spektaklio 815 10| Iš už kelmo išaugo stambi būtybė. Laimei, jo nebandyta priešintis 816 12| naktis. Romantiškoms miesto būtybėms parūpo iš žmogaus nulipdyti 817 14| dažnai pasirodydavo šiurpios būtybės, imdavome laukti. Visai 818 8 | visą miškė tokių plaukuotų būtybių, Per tamsą buvo sunku įžiūrėti, 819 12| Bendrai praleistų trejetą metų buvę tikra lūkesio, nusivylimo 820 2 | sukrutėju i ėmi pasakoti danguje buvojusi, i kai, su kuo tę matėsi, 821 2 | pasidarėm didelės draugės, i kur buvus nebuvus - aš vis tenais... 822 4 | kai vienais sausros metais buvusis šio ūkio savininkas, ieškodamas 823 12| teko susidurti su tokia byla, kur liguistas įsivaizdavimas 824 1 | karšinimo teisę, nebandė bylinėtis, amžių be bylų išgyvenusi. 825 6 | kai paskubintos Vaciuko bylos kaltinamasis aktas buvo 826 1 | nebandė bylinėtis, amžių be bylų išgyvenusi. Ji vylėsi, kad 827 8 | dūsavimas, stenėjimas, šluotų čaižėjimas, indų bildesys ir saldaus 828 12| užkampiuose, kur aukšti cemento šaligatviai, kiemai, juose 829 12| gimnazistų pensioną. Krovusi centą prie cento, ilgai gavėjusi 830 12| pensioną. Krovusi centą prie cento, ilgai gavėjusi ir savo 831 8 | būdavo palydima keistomis ceremonijomis: išklojęs pinigą šviesoje, 832 12| durimis pabudo ir be jokių ceremonijų paleido kakarinę. Moteris, 833 2 | Šimšynės einam basos, vo čeverykus nešamės, vo kė pasiekiam 834 14| pasiramsčiuodami lazdomis, čežėjo žvyro takais, kažko ieškodami 835 1 | žygio kaimietis teatsiminė Chartine matęs žvairą vyrą su kasa, 836 12| muzikas sukurti bažnytinio choro. Susipažinęs su valdininku 837 9 | petį, gražiai blizgančias chromo pušnis ir juodą eilutę. 838 6 | Buhalteris pasipurtė, lyg čiaudulio apimtas, atsistojo ir vėl 839 6 | lūpų kampučiu suspaudęs cigaretę, vieną akį primerkęs nuo 840 10| rankas.~ - A, muzikantas! Čigoniški romansai! - pamatęs vargingą 841 1 | šiltą mūriuką pastatėm, cikorijos nupirkom… gyvensim, džiaugsimės, 842 11| žinoma žvirbliams, kurie čirškėdami sulėkdavo ant bažnyčios 843 12| vesk. Apsivedei - tu su ja čiūčia liūlia, gražiuoju, kad žmonės 844 5 | vėl mosteli ore ranka, lyg čiupdamas musę, paskum ima vieną šaškę, 845 6 | ramios.. Kas padegė, tą jau čiupo.~ Tačiau ir šiuos žodžius 846 2 | užėjo smalsatis i klausiu Cuk… Oną. Vo jinai mane pavadinu 847 2 | sijoną. Apylinkėj ji žinoma Cukierkos vardu ir verčiasi, pardavinėdama 848 8 | retus dantis.~ - Enci, cvenci, drenci! - suriko tasai 849 8 | daugelis balsų, ir pakilo toks cypimas, kikenimas, dundėjimas, 850 3 | berūkant gimnazistas, kaltai cyptelėjo. Vaišės jau tęsėsi po nelemtos 851 10| Kai grįžau su raktais, daboklėj uždaręs suimtąjį, viršininkas 852 1 | tabaką, grąžtus. Prireikus daikto, sūnus pasistiebdavo, užgoždamas 853 7 | karta iš kartos vertėsi dailidžių, kubilių ir kalvių amatais. 854 3 | laukų aksome, ir vieversio daina mokytojo krūtinę nusmelkė, 855 12| atsisakyti nuo iš lėto pamėgto dainavimo ir tų dažnų kelionių, kurias 856 5 | ginti ir savo favoritę, dainuodamas: ~Turi katins sau kačiukę,~ 857 14| supdamos imdavo dainuoti. Dainuodavo ji su ypatingu liūdesiu 858 9 | Paliegęs jos tėvas seniai dairęsis darbštaus, gyvulį ir lauką 859 12| darbą, jis bėgdavo namo, dairydavosi paloviais, kur pradėjęs 860 12| pasiprašiau arbatos ir ėmiau dairytis pro langą į patižusią liūdną 861 9 | negyvėlį, reikia pakviest daktarą, palaukt policijos. Tokiu 862 12| mirusią apžiūrėjo sostinės daktarai ir, pasitenkinę trumpu konsilijumu, 863 12| atkast. Iš trijų garsiausių daktarų komisija atvažiavo. O, kiek 864 9 | trečią valandą žvangindamas dalgį, vartydamas vinis ir vis 865 1 | tokiame amžiuje tremtinės dalia: sūnus, kuriam tėvas mirdamas 866 9 | kitam iš karto sumokėti dalies ir teismuos plėšydami pusiau 867 6 | primerkęs nuo tabako dūmų, jis dalijo kortas. Ant dešinės Vaciuko 868 12| santūriai, visiems lygiai dalindama savo dėmesį. Vienas kitas 869 14| Gatvės draugai, iš pradžių dalinęsi savo žaislais, greitai ėmė 870 9 | Gubernator for, šapki daloj!.~ Jurgis uždarbiavo 871 11| vienas luošas, kurį trupinių dalybose visuomet apėjo stipresni. 872 1 | keisti, verčią susirūpinti dalykai: neregimi šaukiasi, o regimi - 873 5 | Pedagogu! Tavo kykas - tavo ir dalykas. Turi po nosim, ir skaityk. 874 12| jau baisios. Žinoma, esama dalykų pikantiškai lengvų, juokingų, 875 12| atrado pašaukimą šeimos dalykuose...~ Taigi pasikvietęs 876 1 | rusų-japonų karo, kuriame jis dalyvavo. Iš viso žygio kaimietis 877 3 | užkandžiais, likusieji kompanijos dalyviai: trys moterys ir vienas 878 12| būti pasakojami, nutylint dalyvių vardus. Manau, iš šimto - 879 12| vandeningomis akimis, ir miestelio damos iš karto ją rado nepaprastai 880 5 | Sūnus, pakišęs kirsti netoli damų linijos, nuima paskutinę 881 4 | atsiliepė balsas, ramus, kaip dangiškojo teisėjo, kuriam šią valandą 882 7 | šitiems namams dovaną mylestos dangiškos"...~ Berniuko smegenys 883 10| laiko kalendamas dantimis ir dangstydamas savo permirkusio švarko 884 2 | baigia šalt, dantelis an dantelio nesuein"…~ . Vo Strakalienė 885 2 | jau visai baigia šalt, dantelis an dantelio nesuein"…~ . 886 12| kitaip ir kad tau reikia pas dantistę... Žodžiu, kaip visuomet, 887 7 | atmerktomis akimis, su kraujo puta dantyse, šunį. Arčiau prislinkęs, 888 3 | porą kleboniškų, ir durnas darausi...~ 889 1 | ligonės lovą buvo matyt jos darbai: ratelis, skietai, o ji 890 14| dieną mano tėvą, malūno darbininką, du miltuoti vyrai parnešė 891 12| Nuplėšdami senuosius apmušalus, darbininkai atrado už jų užkištus du 892 13| turėtum, matai...~ Jaunas darbininko veidas apsiniaukia, jis 893 14| susimetę į būrį. Vienas malūno darbininkų, vakar atnešusių tėvą, mosuodamas 894 9 | uždarbiavo atsitiktiniu darbu: griovių kasimu, žvejyba. 895 1 | Žilienę. Augus ūkyje, pramani darbuos, ji griebėsi verpti, austi, 896 9 | jos tėvas seniai dairęsis darbštaus, gyvulį ir lauką mylinčio 897 9 | tarpais šypsojosi, tarpais darėsi rūstus ir vis žagsėjo. - 898 10| duonelė? Ką dabar su tavim darysim? Kalėjiman? Mūsų kalėjimuos 899 14| pravalgiau savo arklį... O ką daryt? Jei taip toliau eis, susilauksim 900 4 | jis nuėjo į daubos pusę, daržinėj uždaręs šunį.~ 901 7 | gyvenamų namų, tvartų ir daržinių durys buvo atviros, ir sodybų 902 12| vokiečių kalboje - der die das, išmestas iš septintos klasės, 903 12| aplink, sako, norėdamas dasikast iki kalvio, katras jį įdavė. 904 2 | Palicijanc sak: aš tuo datirsiu, a ji su bamba, a be bambos 905 2 | nuskirti į dangų, turės datirt paskutinę Dievu bausmę... 906 1 | Sulauksi iš Matūzelio veislės! Datrauks iki šimto…~ Priešini 907 1 | vėlės. Užvakar nuėjusi į daubą pasirūkštyniauti ir atsisėdusi 908 4 | lentgaliais ir kirviu jis nuėjo į daubos pusę, daržinėj uždaręs šunį.~ 909 5 | pasipurto ir pirmąkart garsiai, dauge su verksmu užprotestuoja:~ - 910 12| šeimos, kur adata ir žirklės daugeliui jos narių buvo vienintelė 911 5 | neatsako. Neatsako todėl, kad dauginimo lentelę jis jau praėjo pradžios 912 11| galvojo, kad būtų geriau, jei daugis jam duotų pasergėt lazdas 913 11| antkapių saulė pažerdavo daugybę raibuliuojančių šviesos 914 7 | Vienu sykiu, lyg ženklą davus, sugriaudė ir sudrebėjo 915 9 | susidūrė su broliu, šiam dažantis švęstu vandeniu, bet jis 916 12| dievobaimingumu, karšta malda ir dažna išpažintimi. Dorybes seka 917 1 | austi, ravėti daržų ir dažnam įtiko. Sūnus ir marti, rodos, 918 14| dėdės išvedžiojimai vis dažnėjo. Po kelių dienų jis vėl 919 4 | markyti linus ir karnas, bet dažniausiai ten skandindavo kačiukus. 920 5 | šaškių lenta nuo ilgo ir dažno vartojimo jau nusitrynusi. 921 12| pamėgto dainavimo ir tų dažnų kelionių, kurias ji paskutiniu 922 7 | greitai didėjantį ir vėl debesyse išnykstantį mirties šešėlį. 923 7 | Dvasios amen..." sakydavo dėdamas ranką kažkur prie juosmens. 924 14| naktį buvo pilna svečių, degė žvakės, giedojo. Tvankiame 925 9 | vietoje, lyg molį minkydami, degėsi papirosus, galima buvo spėti, 926 6 | Įstaiga, apsivaliusi nuo degėsių, vėl pradėjo darbą. Buhalteris 927 9 | piršlybų išvakarėse, Kastantą degino įkyri, sunki mintis: Jurgis 928 1 | metus, jei po tris ilgąsias degint?" "Keturios dešimtys penki 929 13| kylantį, švelnų, malonų, dėkingą, kuriuo norėtų pasidalint 930 12| žaislų krautuvėn. Ir nežinia, dėkingumą ar pagarbą vyrui ji palaikė 931 11| varioką ar lašinių spirgą. Dėkodamas, jis styptelėdavo visu kūnu, 932 11| duonos pintį, jis vienodai dėkojo ir, pajutęs apgaulę, nerodė 933 8 | šeimininkas, riktelėjo:~ - Dėkok Dievui, kad dar basas... 934 11| maloniu balsu tarė:~ - Dėku tau. Kuo beatsilyginsiu, 935 12| šaka užsitraukia žieve, delčią pakeičia pilnatis. Ir mūsų 936 14| prie to kauburio ir savo delne sušildytą smėlio bandutę.~ 937 4 | pasisveikinimais ir atsisveikinimais delnus šildyti kaimo našlėms. Retą 938 1 | šaukėsi mirties, bet mirtis delsė.~ Atrodė, jog naujos 939 10| dar su rausva pagalvio dėme minkštame skruoste. - Duok 940 2 | kažiką lūpomis, i sak:~ - Dėmėkis ką čia pasakysiu, bo per 941 1 | pažįstamiems, bet visas jo dėmesys ir klausa budėjo: rasi dar 942 3 | inspektorius. - Gal manote, kad demokratija su seimais geriau...~ - 943 3 | garbintojas, bet viena aišku: prie demokratijos tave muša, bet ir rėkt duoda, 944 12| priedanga, apsimetimas, demoniškos šelmystės kaukė, po kuria 945 10| o vietoj marškinių kūną dengė kažkokios žalios medžiagos 946 13| kovo pabaigos diena. Laukus dengiąs sniegas pajuodęs, sužliugęs 947 9 | vainikas. Lūšnos stogas buvo dengtas skiedromis, skarda, šiaudais 948 3 | ir prikando lūpą: "Mūsų departamento direktorius!.. Kur mano 949 12| kosinusų, vokiečių kalboje - der die das, išmestas iš septintos 950 12| galima nuolaidžiau su ja derėjausi:~ - Reikia, ponia, laukti... 951 12| praleidžia valdininko namuose, derindamas šeimininkės balso stygas, 952 7 | retkarčiais išsiruošdavo deryboms, mainams, prisikimšęs kišenes 953 9 | kokiu pagrindu baigsis derybos. Jis patepė ratus, užsklendė 954 9 | galima buvo spėti, kad derybų mazgas, jei dar visai ir 955 6 | negarsiai, tačiau kietu šeimos despoto balsu paklausė Tijūnėlis, 956 13| yra: sugaus vagį, apkals, destis, ir kitas bijos. O kokie 957 8 | kad ir velniam nėr kur dėt. Jau kadai aš savo pardaviau, 958 6 | savo kampą, kaip niekuo dėtas įnamis.~ - Sakėm, jeigu… 959 14| taip... tu vienas O kur man dėtis su tais?! Neišmaitinsiu... 960 8 | kuomet tėvukas paskelbė devintą, patį stipriausią prakaitą, 961 8 | DEVINTAS PRAKAITAS ~ Karštas, 962 8 | lentynoje. Jis buvo pratęs po devintojo prakaito kiek ilgiau pailsėti, 963 7 | tekėjo seilės. Tai buvo kokių devynerių metų berniukas, šviesių, 964 13| tvoras, styrame visa šeima, devyneta galvų, viena už kitą mažesnė... 965 13| namų už sargą stovėjau ir dešimtininku ir prie valdiškų vandenų... 966 1 | dviejų giedotinių... tris dešimtis litų prie kūno turėjau, 967 8 | jie senį šveitė.~ Po dešimto ypo tėvukas pajuto, kad 968 12| krūtimi, ir priimk, Dieve po dešinei.. Tu jau turi šitos pasogą... 969 6 | jis dalijo kortas. Ant dešinės Vaciuko rankos piršto tviskėjo 970 7 | buvo įsikasę vokiečiai, o dešiniajame - rusai, tik vakar paskubomis 971 8 | virtę ilgomis, laibomis dešromis, šovė laukan.~ Vienas 972 12| laukan, nebaigęs piaustyti dešros, šūktelėjęs man:~ - A, 973 12| lėles vis rėdė. Sako, ar dvi dėžes su kraičiu tų lėlių atsivežė. 974 7 | jis sekė padangėje greitai didėjantį ir vėl debesyse išnykstantį 975 11| guolį, nesiryžo.~ Šaltis didėjo ir aštriai smelkėsi į jo 976 14| gudrybė, suprantama tik dideliems.~ Nepasiekęs didžiosios 977 12| kraičiu tų lėlių atsivežė. Iš didelio dvaro ją paėmė. Ir šitąją 978 12| vis po ranka... Rodos, didesnės meilės nė tijatruos neparodys. 979 2 | pakelt.~ Tė ka ma užėju da didesnis smalstis, aš i klausiu: ,, 980 5 | Mažasis Antanas kilsteli į didįjį užsiverkusias akis ir nori 981 12| turį tik vieną paskirtį: didinti liūdesį ir skurdą.~ Man 982 5 | neišeidamas iš didžiosios linijos, didvyriškai laikosi. Tik vienu kartu 983 2 | atsiradusi ana neapreiški. Sviets didžiai įbaugints nenorėju jos prisiimt, 984 11| stovėjo su knyga, antras su didžiausia lazda, trečias su svarstyklėmis, 985 14| nesuprantamus pokalbius. Nepaisant didžiausio mano smalsumo, sunku buvo 986 11| Pakantrumas ir tyla buvo didžiausios jo dorybės, pavergiančios 987 14| vakare motiną sutikti su kuo didžiausiu dorybių glėbiu, nes ji būdavo 988 10| ėjo plataus ežero viduriu. Didžiulį plotą galėjai stebėti vienu 989 4 | šiose vietose, pasivertęs didžiuliu kelmu, laužė ratus, savo 990 12| nežinote. Oje, koks jis buvo didžiūnas! Iš procentų dvejus namus 991 12| vokiečių kalboje - der die das, išmestas iš septintos 992 11| rauplėtų giesmininkų pora, diedas ir jo boba, vadinami Drebuliniais, 993 13| ir pavasaris. . . Tik kad dieniukę kitą lytaus ir nueis viskas!~ - 994 12| gimdymą" nutęsti kelioms dienoms. Supratau, kad moters liguistas 995 3 | Paprastai jis pirkdavosi porą dienraščių: liberališką, artimesnį 996 3 | šeštadienio laidos opozicinį dienraštį, užsimokėjo ir, skaitydamas 997 4 | prieš tave melavau, prieš Dievą nemeluosiu: neilgai man 998 7 | mamytė atsisakė trankytis dievai žino po kokias šalis, svetimuose 999 12| pagalvį, kur ilsėjosi Tavo dieviška galva... Svaigdamas laukiu, 1000 12| nepripažindama sau be virtuvės jokios Dievo dovanos. Ir nugalėta, įkalbėta 1001 12| netikintis, jis žavisi jos dievobaimingumu, karšta malda ir dažna išpažintimi.