| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library |
| Petras Cvirka Kasdienes Istorijos IntraText - Concordances (Hapax - words occurring once) |
Story
1002 7 | senę. - Kodėl karas?~ - Dievulėliau tu mano, kur tu trankaisi? 1003 2 | atsiųsta, sak, nuo paties Dievulėliu. Ka ant vandens aną paleistum, 1004 1 | atidaviau... Sakau, jau duos Dievulis man paskutinę valandą sūnelį 1005 8 | tvarkos, tikras pirties diktatorius, palypėjęs aukščiau visų, 1006 7 | šypsodamasis, išsitiesęs dilgelėse, su mažute, nematoma skylute 1007 2 | motinėlei.~ Ma užėju toks dimnastis, ka da tei nebuvau girdėjusi, 1008 14| prasidėjus, motina vėl kasryt dingdavo iš namų. Grįždavo vėlai. 1009 12| lyg kerštui savo paties dingusiai jaunystei. Jeigu tokios 1010 12| ruošiausi jau grįžti, kai galvon dinktelėjo mintis aplankyti išgarbintuosius 1011 2 | kė jonvabolė ėmi šviest. Dinktelėju many, kad nuo Dievu anoji, 1012 14| užsižiūrėjęs į žaismingai dirbančius kastuvus, kurie vis pylė 1013 4 | pusryčiukais susivežti. Dirbantis vienu tarpu sustojo ir įsiklausė: 1014 6 | baugi žinia: įstaigoje, kur dirbo Tijūnėlis, kilo gaisras. 1015 3 | naują sritį, galvoti, ką jis dirbs rytoj, grįžęs iš mokyklos, 1016 9 | įtaisys prie miestelio dirbtuvę. Neišgalėdami vienas kitam 1017 13| Prie popiermalkių dabartis dirbu. Trys lytai per dieną. Tik 1018 3 | galvą delnu, pasibels į direktoriaus kabineto duris. Direktorius, 1019 10| Biografija, ponul? Kokio orkestro dirigentas? Muzikalinis išsilavinimas?~ 1020 1 | tarnams apdalino po gorčių dirsėtų rugių, prašydamas pasimelsti 1021 2 | išgirdau: šliup, šliup. Nagi, dirstelėsiu pro krūmelį, vogi pasilenkus, 1022 9 | sklypas likdavo neužsėtas, dirvonuojąs. Kastantas, už grašius pirkęs 1023 9 | nusmaukė nuo pakaruoklio kaklo diržą, susukęs jį kamuoliu įsigrūdo 1024 8 | vis tiek tarp jūsų koks dokuments...~ Pirty nusikvatojo 1025 8 | keliaująs, pavirsdamas čia doleriu, ten rubliu, litu. Kam tas 1026 10| Vargas žmogui. Vargas doram ir teisingam! - pridūrė 1027 10| vieną ir tą patį:~ - Aš doras žmogus... niekam neatimsiu 1028 12| nuraminti ją, bet ji, griežta dorovės klausimuose, darosi nesukalbama 1029 8 | kaimietyje išstumdavo retas dosnumas. Jei jis būdavo gerai pardavęs 1030 11| aiškino, kad Gricius ne iš dosnumo tai darąs, bet iš puikybės. 1031 12| siunčia telegramas, veža dovanas, gėles. Erdvus butas greitai 1032 3 | įeinantį į kavinę.~ - Dovanokite... A, gal skubate? Ot, ta 1033 6 | krimtosi ir negalėjo sau dovanoti.~ Žmona pašaukė valgyt, 1034 1 | dingo patalinė, o greitai ir dovanotieji drabužiai. Motina vėl gulėjo 1035 10| belaisvio ryšuly atrastą guminį drambliuką. Paskum, spustelėjęs jį 1036 12| verksmo, aš susilaukiau dramos atomazgos: jie buvo bevaikiai. 1037 2 | plačias rankas, retkarčiais drąsiai alkūnėmis pakeldama smunkantį 1038 12| profesionališkas, visuomet gerai, drąsinančiai nuteikia pacijentus.~ 1039 9 | apnuoginimą. Jis nesigynė, leido draskyti drabužius, kol tesėjo paikojo 1040 12| esu šios kuklios šeimos draugas. Sūnus auga ir tuo tarpu, 1041 8 | tėvuku palubės suole laikytis draugystės, tačiau jam nulipus paduoti " 1042 1 | apsikarsčiusi škaplieriais, pasirėmė drebančiomis rankomis, lyg šakaliais. 1043 3 | jis kartojo: "Ir dar tu drebi?! Stengies dėl rytojaus, 1044 11| atsiradęs Matijošius pranešė Drebulienės vyrą mirusį, o ją į kompaniją 1045 11| diedas ir jo boba, vadinami Drebuliniais, ir daug kitų klajojaničų 1046 1 | Įėjusiems kampas padvelkė drėgme ir kačių šlapumu. Aplik 1047 4 | tarpu sustojo ir įsiklausė: drėgmės persunktoje tyloje, namų 1048 14| debesį, iš kurio kyšojo tik drėgni ir žvilgą nuo ryto rasos 1049 10| parblokštas nuovargio, atsisėdo drėgnoje, patižusioje žemėje. Iš 1050 8 | dantis.~ - Enci, cvenci, drenci! - suriko tasai pirmasis, 1051 4 | nerašo. Atėjo miegas, ir drėptis! Galite ir tamsoj prisiryti. 1052 12| raudonavo lyg žaizda, nuo kurios driekėsi atplėšto švarko lopinys. 1053 2 | arkliaširde, šėtonu sėkla, kai tu drįsai šitei tikra motiną užmiršt. 1054 3 | atviras, nesudrumstas! Drįso rėžti visiems tiesą į akis 1055 9 | nepaisydamas jo įsikibusios į drobiną rankos, užplakė arklius.~ 1056 14| galvos iki kelių uždengę drobule. Naujai atėjusios moterys 1057 14| prie gulinčio, kilstelėdavo drobulės kraštą, pasižiūrėdavo ir 1058 9 | laisvai siuobtelėjo per drobyną į vežimą, bet dar nespėjo 1059 12| žvilgsny pajutau kažkokį drovumą, baimę, o kartu piktą grasymą 1060 12| tiek bendros nelaimės, kiek drovumo, - žiūrėjo į pačią, smarkiai 1061 12| visiems ligoniams įprastu drovumu, taip gerai pažįstamu gydytojams, 1062 10| svetimą pusę.~ - Tegul drožia, iš kur atėjęs, - nusprendė 1063 13| darai?~ - Ugi į Šventgirį drožiu. Prie popiermalkių dabartis 1064 3 | apskrita moteriškė ir toks pat dručkis, akiniuotas ponas.~ . .- 1065 8 | Asloje srovėmis tekšleno drumzlinas vanduo ir kažkur, radęs 1066 9 | judančią arklio nugaros dryžę. Greičiau negu žaibai gyvojo 1067 9 | kas šaukštą, kirvį, kas dubenį, ir urgzdami, kovai paruošę 1068 8 | atgauti liepinėles arba dubenius su šaltu, gaivinančiu vandeniu.~ - 1069 4 | ant stalo kampo atsirado dubuo, pasiskleidė šiltas bulbienės 1070 5 | šaškių lentos, murpso Antanas Dūda, muzikos mokytojas, pilkai 1071 1 | tiesi, paprasta: į grabo dugną įdės sutriušusią alksninę 1072 4 | vandens, jį išsikasė slėnio dugne. Jo sutręšusių sienojų rentinys 1073 1 | pačiai: - Duok, teguk iki dugno...~ Marti, padedama vyro, 1074 12| jaunutė, paprasto siuvėjo dukra, žalsvai vandeningomis akimis, 1075 6 | viena į kitą. Motina ir duktė labiausiai už viską bijojo 1076 4 | kitame kaime. Vesdamas jo dukterį, rauplėtąją Mortą, Kriauza, 1077 4 | jaunikius jau sudavatkėjusiai dukteriai tik nuolatiniu savo krankšėjimu 1078 11| palaikyti lazdą ir dviejų dukterų skėčius. Išeidamas ponas 1079 10| Kuo Izraeilio sūnūs ir dukterys ne žmonės? Kas juos padarė 1080 13| pušaičių gojus sušlama, šakos, dulkėdamos sniegu, prasiskleidžia, 1081 9 | virtine ant kaklo, raitas dulkėdavo gatve, šaukdamas:~ - 1082 2 | vabalėliu pasodintum, kė dulkelę pakeltų. Matai, sak, kė 1083 3 | nė viso pasaulio smėlio dulkelių skaičiumi, bet kas už tos 1084 13| liepsna namų languose, sidabro dulkėmis pažyra sniego plotuos.~ 1085 1 | aitrius žabų dūmus ir aslos dulkes godžiai lekuodama orą. Ant 1086 7 | pavirto gyvais žmonėmis, ir dūmai, garsai, ginklų švitėjimas 1087 4 | viršuje. Pakeltas šulinio dumblas stipriu tvaiku mušė į pasilenkusio 1088 10| permirkę, avalynė apskretusi dumblu. Žmogus buvo senas ir drebėjo.~ 1089 10| leisgyvėmis kojomis, jis brido lyg dumblyne, nematąs galo šitai komedijai.~ 1090 7 | senei gaudydavo iš kaimo dumburių Vartiklis. Bet kai uriadnikas 1091 6 | akį primerkęs nuo tabako dūmų, jis dalijo kortas. Ant 1092 1 | briauną, pro aitrius žabų dūmus ir aslos dulkes godžiai 1093 12| jo atsigręžiau.~ Būrys dundėdamas perėjo medinį tiltą, pasisuko 1094 11| sūnait! Tegu Dievs duod tau dungs karalyst…~ Besišaipančių 1095 11| Dėk, sūnait! Tegu Dievs duod tau dungs karalyst…~ 1096 13| valandėlės, atsidusdamas, lyg duodamas suprasti, kad ne tai jam 1097 10| pažįstamas! Patiko mūsų duonelė? Ką dabar su tavim darysim? 1098 7 | auseklį ir atnešk vandens: duoninės padarysiu, - atsiliepė Stepų 1099 2 | tenais, į skaistyklę, i duosiu žinot motinėlei.~ Ma 1100 14| dorybių glėbiu, nes ji būdavo duosnesnė tiems, kurie neišdykavo, 1101 12| meilės talentui, sutinka duoti jo poniai keletą solfedžio 1102 11| būtų geriau, jei daugis jam duotų pasergėt lazdas ar skėčius.~ 1103 6 | ką mane suims? Kas suims? Durnaropių apsirijote?~ Šaukdamas 1104 1 | sakė, nuo durno girdėjai, durnium pats pasilikai. Rokuokis 1105 1 | ne tu. Durnas sakė, nuo durno girdėjai, durnium pats pasilikai. 1106 4 | Norėjai per teismą mane durnu apšaukti, nepykstu aš... 1107 6 | bestumiančios ir fotelį, kai duryse pasirodė buhalterio stuomuo. 1108 5 | nieko neatsako į žmonos dūsavimus ir, surinkęs išsimėčiusias 1109 14| kabojo tarp kelių. Pagaliau, dusliu balsu, neatgręždamas žvilgsnio 1110 3 | orkestras: buvo girdėti tik duslus būbno dundėjimas. Už ilgų 1111 4 | tarpu tėvelytis, į kurio dusulį ir kranksėjimą Kriauza dėjo 1112 12| žeme. Iš antros kaži ar ne dusyk tiek gavo. Bankierium pasidarė. 1113 2 | klausiu:~ ,,Kai tas yr, ka dūšelei būt reikalingi šio svietu 1114 2 | gerai, sak. Ana apturės dūšios ramybę dėl visų metų, bet 1115 8 | Kad šiais laikais ir iš tų dūšių menka nauda. Visi siūlo, 1116 11| išminties. Iš kelių varpo dūžių jis išpranašaudavo oro permainas. 1117 6 | tartum, sumainė su kuo nors dvasiomis: jis nuščiuvo ir ne tiktai 1118 7 | nepataikydavo žegnotis. "Ir Šventos Dvasios amen..." sakydavo dėdamas 1119 2 | Bekampių kaimo gyventojos, dvejetą pagalvių, naujus kailinius 1120 14| giedojo. Tvankiame kambaryje dvelkė vašku. Motina daugiau nevaitojo. 1121 11| suskambo švelnūs garsai. Šiltas dvelkimas perėmė jo visą kūną: bažnyčia 1122 12| pilna moteriškė ir kokių dvidešimties metų, liesas, augalotas 1123 8 | pečiais išlindo šlunkas. Su dvidešimtuoju jis apmirė. Susyk jo viduriuos 1124 3 | miesto sodo, einantį su dviem nepažįstamais ponais. Mokytojas 1125 10| kaip šiandien: stovėjom dviese. Iki ežero kranto buvo kelios 1126 8 | žvilgtelėjęs šonan, pamatė kojas su dvigubomis karvės kanopomis, tankiai 1127 12| Katrie iš jo skolino, vis dvigubus vekselius su juo pasidarė. 1128 6 | prieškambary jis paspyrė koja dviratį ir suriko:~ - Čia dabar?! 1129 1 | cikorijos nupirkom… gyvensim, džiaugsimės, piktų liežuvių nesiklausysim...~ - 1130 11| paprastoje sieloje kėlė didelį džiaugsmą. Jau kuris laikas iš žvirblių 1131 3 | žmogaus vertės pajutimas nauju džiaugsmu įsiliejo mokytojo sielon. 1132 4 | Parrepėčkos ir tėvelytis, balas džiovindamas".~ Tėvelyčiu Kriauza 1133 12| Kokia gali būti veneriko, džiovininko paslaptis?~ Užsidėjęs 1134 1 | anyta.~ - Kur aš juos džiovinsiu? Savo užanty? Neprižiūrėčiau - 1135 5 | į sūnų, piktai palydi jo džiūgaujantį judesį ir, susivaldęs, atsikerta:~ - 1136 11| negalinčius šokinėti ir džiūgauti rojaus pievose.~ Jo amatas 1137 8 | griebia kur tik plika... E-te-te!~ - Pratinkis, pratinkis, 1138 11| už jį samprotauti: "Nei ėdęs, nei gėręs nuo pat ryto. 1139 12| nesuteikė pacijentei jokio efekto. Ji pradėjo berti pagyrus 1140 3 | butelis. Iš klegenančio eglaičių gojaus išsisuko susikibę 1141 3 | pranašingą smulkmeną: ant eglaitės, glaudžioje kaimynystėje, 1142 13| darbas visur pastebimas: nuo eglės šakos atkaitusi nučiuožia 1143 12| godumas ir pavydas, baimė ir egoizmas - Štai aistros, kurias puoselėja 1144 6 | nuostabiais sumanymais. Tik eidamas miego jis prisipažino nespėjęs 1145 5 | rodo mažasis žygio eigą, bet nukirstųjų akių nepaleidžia.~ - 1146 13| juda tolyn.~ Pasivijęs eigulį, Zanas eina greta, padėdamas 1147 8 | laikąs tėvuką, atskaites eilėje ir parodė pirštu į stambų 1148 12| valdininko žmonai. Kiekvienoje eilutėje jos vardas buvo linksniuojamas 1149 2 | Kė šilta, tė iki Šimšynės einam basos, vo čeverykus nešamės, 1150 3 | sutiko jį prie miesto sodo, einantį su dviem nepažįstamais ponais. 1151 13| kas vaitotų.~ - Ū, kur eini, dėde? - staiga nuskamba 1152 14| ką daryt? Jei taip toliau eis, susilauksim bado.. ~ - 1153 10| šniokštelėjus naktyje, mačiau, kaip ėjęs stačiu krantu Dortmundo 1154 6 | Mėmė! Jau kartą su uodega eketėj žvejoji - mokėtum ir ištraukti: 1155 3 | Mokytojas neužmigo. Galvoje, lyg ekrane, plaukė vaizdai: vos pradėjęs 1156 3 | leidžiantis, neatslūgo puiki ekskursantų nuotaika. Ponios būry užniūniavo, 1157 10| Feršteje nicht!~ Pašvietęs elektros lempute, išvydau pailgą, 1158 6 | namus reikalų vedėją. Savo elgesiu, gražiomis manieromis, o 1159 12| staigių ir ryškių permainų jo elgesy ir būde. Ji pastebėjo, bet 1160 12| tuo labiau buvo keistas jų elgesys. Po to klausimo man nieko 1161 11| tikėjo.~ Nemažas malonumas elgetai būdavo laukti Antano atlaidų, 1162 7 | sūnaitį prie savęs ir ruošė jį elgetauti, mokydama poterių. Berniukas 1163 11| pat senio kojų. Paukščių elgetavimas iš elgetos senio paprastoje 1164 12| glazumentais nupirko, visiems elgetoms po litą davė. Čia nieks 1165 11| kitų klajojaničų pasauly elgetų. Matijošius, turėdamas sveikas 1166 12| žmona jį tikrai mylėtų, bet elgtųsi kaip pirmoji. Pirmosios 1167 11| nebpajėgiu...~ Tetulė Elžbieta aiškino, kad Gricius ne 1168 12| ilgesys, bodėjimasis. Šaltai ėmęs svarstyti, našlys suprato 1169 5 | galvą, ryja pro akinių viršų ėmusį mikčioti sūnų.~ - Tik 1170 13| aplinkui, apsidairo prisimerkęs ėmusiame giedrėti, vietomis suplaišėjusiame, 1171 8 | kreivus, retus dantis.~ - Enci, cvenci, drenci! - suriko 1172 2 | pažeidžia! - pertraukia energingai Strakalienė, alkūnėmis kilstelėdama 1173 10| vyras, turėjo linksmo ir energingo žmogaus vardą. Ypač jis 1174 3 | klasės kukulis, ir galvoja: erdvė! Gerai, tegul ji tęsiasi 1175 3 | skaičiumi, bet kas už tos erdvės? Kas už begalybės? Vėl begalybė? 1176 12| telegramas, veža dovanas, gėles. Erdvus butas greitai virsta tikru 1177 12| tokios jau baisios. Žinoma, esama dalykų pikantiškai lengvų, 1178 12| vargšas, visą laiką man esant su ligone, neramiai krebždėjo.~ - 1179 10| smarkiau ėmė mosikuoti. Esąs iš Dortmundo, laikrodininkas. 1180 14| Turit po nosimi ir ėskite! Išgrusiu ubagais, tai žinosite! - 1181 12| pasakojo, kad su savo galybe ežerų, salų, su aukštais, pušynais 1182 12| atsiskleidusias panoramas į ežerus. Nutariau laukti, kol prasiblaivys.~ 1183 4 | nuo namų, laukuose.~ "Ežį rado", dingtelėjo žmogui, 1184 4 | nugarkauliu perėjo šaltis, ir ežiu atsistoję plaukai pakėlė 1185 1 | numirusių, pukšėdama lyg ežys. Mažai ką Uogelė valgė ir 1186 12| keletą mano darbui naudingų faktų, ruošiausi jau grįžti, kai 1187 12| valandėlės nepasėdėdavo, kad fantastiškiausi vaizdai ir svetimoteriavimo 1188 12| skyrius... Ir tie vedybų farsai! Tik pasižiūrėkime į mūsų 1189 12| pradėjo įgristi šis pigus farsas. Norėjau riktelti: - "Kam 1190 5 | greičiu ima ginti ir savo favoritę, dainuodamas: ~Turi katins 1191 12| vienam paštas, o antram - felčeris. Katrie iš jo skolino, vis 1192 6 | galvoja namiškiai... Puikus feljetonas! Tos pliurpos, ko gero, 1193 10| nepažįstamasis prabilo:~ - Feršteje nicht!~ Pašvietęs elektros 1194 10| mes gyvename?~ - Ha, filosofas! - nutraukdamas suimtojo 1195 9 | šaukdamas:~ - Gubernator for, šapki daloj!.~ Jurgis 1196 10| Paprastai greta kaukolės formos peleninės, ant jo stalo 1197 6 | Tijūnėlis šuoliavo aplink fotely susigūžusią žmoną, sakytum 1198 12| stovėję, visus jos daiktus, ir fotografui užsakė padidinti vieną jos 1199 7 | žalsvi, duona kvepią debesys. Fronto vidury atsidūrusių gyvenamų 1200 6 | ir burbtelėjo: - Tuščias fruchtas!~ Šiandien jo žodžiai 1201 5 | padėdama ant kelių romaną - Fui, dar vadiniesi pedagogu!~ - 1202 5 | O kur ponas? Prie futbolų... Drabužį plėšt? Pamokas 1203 12| man:~ - A, va, Kostę gabena!~ Tuo pačiu laiku suimtasis 1204 12| Tik pasižiūrėkime į mūsų gadynės šeimas, į vadinamuosius 1205 1 | žąsis, dar gyva balsiai gageno...~ - Šetone, ką tu darai! - 1206 3 | jo balsas jau visai kita gaida skambėjo.~ Tuo pokalbis 1207 12| namų, jei neskaityti kelių gaidų lapų su romansais, jo padovanotų 1208 13| melsvame rūke. Toli pragysta gaidys, lyg aukštai, ore, ir kažkur 1209 2 | kailinius. Kitądien, da pro gaidystę nubėgau, jau anų nebuvu. 1210 14| pasakė:~ - Tik man jų gaila... Kai pagalvoju, svetimas 1211 1 | kuriai sūnus ir vardo gailėjosi, vis dar rusinti lyg nuodegulis, 1212 11| jo dorybės, pavergiančios gailestinguosius, kurie jį maitino duona, 1213 8 | ir suspaudė saujoje. Vėlė gailiai aiktelėjo.~ - Jau turim, 1214 5 | glosto. Čia pat ir Kvintetas gainioja nuo savęs muses, garsiai 1215 6 | kur dirbo Tijūnėlis, kilo gaisras. Ugniagesiams atvykus, liepsna 1216 6 | labiausiai už viską bijojo gaisrų ir pamišėlių, nespėjusios 1217 3 | Taip, ačiū. Nuo svetimų gaivalų mes turime atsikratyti"…~ 1218 8 | arba dubenius su šaltu, gaivinančiu vandeniu.~ - Po velnių. 1219 3 | pasakęs?! Ir kam, kuriems galams? Argi negalima žmogui amžių 1220 13| pajuodęs, sužliugęs ir, galbūt, paskutinis. Telkšą grioviuose 1221 12| švelniai paklausiau:~ - Kuo galėčiau padėti?~ Šis mūsų, gydytojų, 1222 14| kvietėsi pas save, - kuo galėdami vaišino. Gatvės draugai, 1223 11| numirėlį, iš jų gaudesio elgeta galėdavo pasakyti - kūdikį ar seną 1224 6 | poną Tijūnėlį aš būčiau galėjęs galvą dėti!~ Laimingai 1225 11| ir laukdavo vakaro, kada galės jai nunešti, ranka pašienavęs 1226 1 | žmonai:~ - Kad ne ta, galėtum į vidų padėt. Užtūpė kampą, 1227 12| viena diena.~ Rodos, galėtumėm statyti po šitos pasakos 1228 12| kad iš jūsų būtų atimta ta galia… - vis begėdiškiau įsimelavau, 1229 10| galą. Laikrodis ėjo ir, galimas daiktas, dar ir šiandien 1230 12| ryt, poryt...~ Visomis galimomis priemonėmis ją paguodžiau, 1231 12| prisiplaka prie tos "išlaikymo" galimybės, jis griebia jauną ir gražią. 1232 12| vyras, petingas, aukštas. Jo galingas, palenktas sprandas raudonavo 1233 2 | per poterius jaučianti, ka galinti vienu pirštu girnų akmenį 1234 8 | piaustėsi nagus, kiti trinkosi galvas, tepėsi mostimis votis, 1235 4 | maitinkis varliokais!~ - Galvažudy!.. - tuojau sukriokė giliai, 1236 12| dvejus namus išsimūrijo. Ve, galvočius, sako, žalvočius, o ant 1237 7 | raguotus, su keturkampėmis galvomis.~ Anūkas taip pat nenorėjo 1238 12| ruošiausi jau grįžti, kai galvon dinktelėjo mintis aplankyti 1239 13| dar jaunystėj, man toks galvotas elgeta mislį pasakė... Įsilaužk, 1240 12| jo liguistos vaizduotės gamintas melas ėmė jam atrodyti gryniausia 1241 14| nuskaldytą ąžuolą, kuriame buvo gandrų lizdas. Tos aukštumos buvo 1242 2 | kitusyk gritelnykų vožkeles gani...~ Pala, da ne viskas, 1243 7 | Vartiklis pridurdavo namams. Ganymu vaikas ne visiems įtiko. 1244 7 | jam atrodė įdomiau, negu ganyti.~ Vartiklis viską gera 1245 3 | nesu jau toks didelis jos garbintojas, bet viena aišku: prie demokratijos 1246 8 | skanus atkakliųjų karščio garbintojų juokas.~ Laiks nuo laiko 1247 10| posakiai biro iš jo su dusliai gargiančiu juoku.~ Atsimenu kaip 1248 10| kalbėjo tik pakuždomis. Gargiantis, šnypščiąs garsas teikė 1249 8 | pamatęs išgiedriejusios nuo garo pirties kampe vienose putose 1250 10| pakuždomis. Gargiantis, šnypščiąs garsas teikė jam tą būdingą smulkmeną, 1251 5 | suskamba moteriškė jau garsiau ir pikčiau. Ji net pakelia 1252 12| pareikalavo jas atkast. Iš trijų garsiausių daktarų komisija atvažiavo. 1253 2 | kuris laikas kikenus, pakyla garsus, skanus juokas. Teisėjas 1254 8 | Pirtis ūžė. Garui apsilpus, vyrai laisvai 1255 8 | laiku nušoko nuo suolų.~ Garus padavinėjo tėvukas Budzikas, 1256 10| apgailestavimo judesį.~ - Gastrolės? Ha, nežinomas kupletistas?! - 1257 6 | langą įlėkusios, į lempos gaubtuvą daužėsi peteliškės. Nuraudusi, 1258 11| pasitinkant numirėlį, iš jų gaudesio elgeta galėdavo pasakyti - 1259 4 | grįžtantį pasitiko varpų gaudesys. Kriauza, savo papratimu, 1260 3 | kalambūru:~ - Ar ne per ilgai gaudėte? Nusišėrusi, tur būt, dabar?..~ 1261 7 | su dideliu pamėgimu senei gaudydavo iš kaimo dumburių Vartiklis. 1262 5 | į kambarį.~ Antanėlis gauna šokolado. Jo galva priglausta 1263 13| katrie iš aplinkui, tiek gaunam, o katrie iš miesto, rakordiniai, 1264 8 | juos, kad ne iš nelabojo gauni? Bene tuščiom, - dūšelę, 1265 11| senų laikų sėdėjo žilais gaurais apaugęs elgeta. Vasarą ar 1266 11| papasakodavo, kokioje parapijoje gausiausiai apdalina, kur pikčiausi 1267 7 | atkalbėdavo poterius už visą gausingą šių namų giminę, sausai 1268 12| gal dainavimą. Atvežta iš gausios, neturtingos šeimos, kur 1269 13| dabarties naują tarnystą gausit? - sako vyrukas.~ - Kokią 1270 14| reik ramintis, ir gana…~ Gausus ir nieko nepasakąs dėdės 1271 12| kokiu nors būdu reikia jai gauti svetimą kūdikį.~ Iki 1272 12| mane: žiūrėkite, kokį jauną gavau, kaip mano pilnai laimei 1273 12| centą prie cento, ilgai gavėjusi ir savo gyvenime glamonėjusi 1274 7 | Vartiklis nelikdavo skolingas: gavės spirito, tokiu pat būdu 1275 12| antros kaži ar ne dusyk tiek gavo. Bankierium pasidarė. Tuojau 1276 4 | nudvėsusio arklio koją.~ - Ge-el-bė-ki-te!.. - pasiekė ausį šauksmas, 1277 4 | užkimusiu balsu subaubė:~ - Ge-elbėkit! Grimstu!~ - Grimstu, 1278 12| kodėl taip ilgai nešiojo gedulą?~ Nedelsė vyras įvesdint 1279 12| užsimiršęs, apsiraminęs numetė gedulo raištį, pasirodė visuomenėj. 1280 3 | žmogaus drąsa, širdimi, gelbėjimais. Kaip šiandien jis matė 1281 1 | bezdžionką pavers...~ - Gelbėk mus nuo pikto... Tebūnie 1282 4 | kiaurymę. - Ū-ū-ū! Žmonės!! Gelbėkite!~ - Meluoji! - vėl atsiliepė 1283 6 | spėdamos bloga įvykus, pradėjo gelbėti tai, kas dar buvo galima 1284 1 | ligonės guolio dėjo rėčkas, geldas su grūdais, o dažnai, visai 1285 5 | vytinėje kėdėje, įsisiautusi į gėlėtą šilko "šlafroką", sėdi vidutiniško 1286 13| rogutes, pakrautas aukšta, geležimi kaustyta, dėže. Už dar ilgesnės 1287 1 | grįžo, piestu atsistojusį geležinį arklį. Jo motiną dėl skaisčiai 1288 9 | apkabino brolio kaklą, ir geležiniai pirštai giliai įsisiurbė 1289 3 | Pamatęs kaimo namus ir geležinkelio pylimu ropojančias karves, 1290 7 | daugiau nematė, tik begaline gelme tyvuliuojantį dangų. Karo 1291 5 | muzikos mokytojas, pilkai gelsvu, panašiu į Kvintetą, taškuotu 1292 2 | iš po skarutės standria, geltona kasa, laiko ties juosmeniu 1293 14| medžiai. Ant ką tik supilto geltono smėlio kupsto, prie kurio 1294 14| vienam iš sūnų. Pauostęs iš geltonos dėžutės tabako ir išsičiaudėjęs, 1295 1 | rankos jai pakeistais į gelžgalius, ir, viską sutvarkiusi, 1296 5 | pavirsta šaškėmis, jis nukerta geografijos mokytoją ir numeta į didelę 1297 12| tuojau pritaria muzikui, o geradaris, iš meilės talentui, sutinka 1298 12| pažinti, - visai susmuko. Gerbdamas mirusios atminimą, kambariuose 1299 5 | Tamsta čia, malonėjote... gerbiamasis? O kad mes šišia, ponas?.. 1300 11| samprotauti: "Nei ėdęs, nei gėręs nuo pat ryto. Ką per vasarą 1301 5 | tau nesarmata? Nerandi sau geresnio užsiėmimo? Ar tu nepaleisi 1302 9 | išsiveržė sunkus, slopus gergesys ir ūmai nuščiuvo.~ Kai 1303 9 | žinoma, kad atskirame karbary geria Rimkiukas, zakristijonas 1304 11| užkandžiaudavo. Ta valanda buvo geriausiai žinoma žvirbliams, kurie 1305 6 | pridūrė:~ - Ot, ir jūsų geriausias, meiliausias!..~ - Vaciukas? - 1306 6 | net kojos nutirpo.~ "Geriausiu ir meiliausiu" Tijūnėlienė 1307 12| sekti. Ir greitai jos visi gerieji privalumai nelaimingojo 1308 6 | feljetonas! Tos pliurpos, ko gero, dar išpranašaus: šauks 1309 10| atėjo jo palydėti. Jis buvo geroje nuotaikoje, matyt, po įprasto " 1310 3 | pats nežinau, kaip… Negaliu gert. Tik porą kleboniškų, ir 1311 1 | tarpraukšliais. Balsas kalbino ne geruoju ir, kaip senutei atrodė, 1312 12| trumpai laimingi, - bet vėl ji gesdavusi.~ Pilnos, krūtiningos 1313 12| nuodėmingas žmogus jo bažnyčioje gieda Šventas melodijas.~ Laimingas 1314 1 | lentgaliu sūnus, priėjo prie giedančios ir pradėjo ją matuoti. Uogelės 1315 4 | paminkyk. Matysim, ką rytoj giedosi!~ Tėvelytis dar smarkiau 1316 1 | bulbienės lėkštę ir ėmė giedoti. Uogelė giedojo plonu, vos 1317 1 | tik ant varpų... dviejų giedotinių... tris dešimtis litų prie 1318 1 | glemžiama svilo grabnyčia.~ Giedotojams užtraukus, prie jų prisidėjo 1319 13| apsidairo prisimerkęs ėmusiame giedrėti, vietomis suplaišėjusiame, 1320 3 | tais pasikeitimais. Ta pati giesmė…~ Inspektorius, nesitikėjęs 1321 11| Matijošiumi, paskum rauplėtų giesmininkų pora, diedas ir jo boba, 1322 4 | įstūmei! Svietkus pastatysiu! Gii-irdyt norėjai! . . . kau-u ištrauk!~ 1323 7 | atsiliepdavo Vartiklis, lyg iš gilaus miego pabudęs - Jau daug 1324 10| plotą, kad jis galėtų ko giliausiai ir toliausiai nukeliauti. 1325 14| pailgaveidis, skustas, su giliomis akių įdubėmis, niekad dar 1326 1 | varge mano... Kodėl mane, giltinėle, užmiršai? - silpnai padejavo 1327 9 | pakaruoklio pusę ir išgirdo gilų, sakytum kietai įmigusio 1328 12| reikalais nusibloškiau į krašto gilumą. Vienos bažnyčios archyvuose 1329 12| prijungsime ir daktaro šypseną... Gimdančioji šypsojosi ta šypsena, kuri 1330 12| pasiklausyti koncertų.~ Žiemą gimdydama ji mirė, palikusi sveiką, 1331 12| vėl turiu eiti ir vėl "gimdymą" nutęsti kelioms dienoms. 1332 12| valandėlę.. Tamstos! Tų visų gimdymo simptomų nereikėjo laukti 1333 3 | žydrą dangų, pasąmonėj gimė neryškūs, vienas nuo kito 1334 9 | Išėjęs į žentus, naujų giminių padedamas, jis greitai pasistengs 1335 3 | ką nusipirkti žibalo, jau gimnazijoj būdamas, jis sprendė savo 1336 3 | laukia tik progos įlįsti gimnazijon į jo vietą...~ "Na, kvaila!" 1337 12| pasiturinti senmergė, laikiusi gimnazistų pensioną. Krovusi centą 1338 9 | lengvu sparnų mostelėjimu gimtojo lizdo nepaliks. Išėjęs į 1339 12| tėvą, o tėvas kaisdamas ginasi, kad iš nosies - gryna motina.~ 1340 3 | negirdėjau, apie ką jūs ten ginčijotės…~ - A, jierunda! Išsprūdo 1341 13| įsikabink artimui, pono naudą gindamas, tada ir būsi geras, dar 1342 5 | užsidengia veidą rankomis, lyg gindamasis nuo smūgio, ir pradeda kukčioti.~ - 1343 10| nepajutau surikęs ir atgręžiau ginklą.~ Tokiais atvejais netenka 1344 10| stovėti lauke. Nepaleisdamas ginklo, stebėjau belaisvį pro atviras 1345 10| žemę visokius valkatas. Gint jį atgal! - niršo viršininkas, 1346 5 | Didysis tokiu pat greičiu ima ginti ir savo favoritę, dainuodamas: ~ 1347 4 | tamsą, ir nusitvėrė šakę gintis.~ Ir vėl antrąkart, toks 1348 14| vadindamas tai "zuikio gira".~ Vakare tėvą jie paguldė 1349 6 | kelių trisdešimt tūkstančių, girdamasis laimėjęs loterijoje. Visą 1350 1 | Nematė pro langą dabar ji girdant gyvulių, nueinant ir ateinant 1351 1 | atžvilgiu jo jausmų. Žmogus girdėjęs špitolėj šnekučiuojant, 1352 2 | dimnastis, ka da tei nebuvau girdėjusi, i klausiu:~ ,,Kai tas 1353 6 | Tačiau ir šiuos žodžius girdėjusios nepasirodė atlyžusios: paaukojusios 1354 10| SIENA ~ Šis pasakojimas, girdėtas iš pasienio sargybinio lūpų, 1355 12| dar neužmigau Iš ką tik girdėto stengiausi savaip nubrėžti 1356 3 | rykštė…~ - Nutilk... - vos girdimai, beveik su ašaromis, ji 1357 1 | Uogelė giedojo plonu, vos girdimu balsu, lyg po žeme.~ 1358 4 | nerodykite, aš pats žinau! Girdite? Gyventi manęs nemokykite!~ 1359 12| ar tiesa?.. Dieve, ką aš girdžiu!~ Jos akyse sublizgėjo 1360 8 | juokas.~ Laiks nuo laiko girgždėdamos atsiverdavo pirties durys, 1361 8 | balsai aptilo, durys liovėsi girgždėjusios, ir čia pat, sienos plyšy, 1362 13| Išsikraustau. Ponas atstatė... Girioj gyvenau, o iš vilko nepasimokiau. 1363 14| galėjo žinoti?! Kai sustabdėm girnas, ištraukėm - dar krutėjo. 1364 12| šimtinės pasiskolint, ir girtą rado. Sėdi išsikerplėšinęs, 1365 3 | A, jierunda! Išsprūdo girtam… aš visai kitaip galvoju... 1366 9 | užvažiuojamų namų kiemo išguro trys girti vyrai. Vienas jų, vadinamas 1367 4 | žmogus, juk turgus. Bus girtų pilni laukai, kaip vyturiukų, 1368 12| gavėjusi ir savo gyvenime glamonėjusi tik kates, ji, lyg pernokusi 1369 3 | smulkmeną: ant eglaitės, glaudžioje kaimynystėje, džiūvo mėlynos 1370 12| ir dar puikiau: grabą su glazumentais nupirko, visiems elgetoms 1371 12| kada vėl laikysiu Tave savo glėby. Brangioji, nekankink manęs, 1372 14| ilgai motina laike savo glėbyje ir jos verksmas, panašus 1373 6 | žiūrėjo, jūsų vietoj būčiau glemžęs kokį penkioliką tūkstančių, 1374 1 | šaltąjį trobos galą. Vėjo glemžiama svilo grabnyčia.~ Giedotojams 1375 14| vis smarkiau įsigavo. Pro gležną jų lapiją sutvisko juodas, 1376 4 | nepajėgdavo išsikapstyti gličiomis, mūlu ir kerpėmis apžėlusiomis 1377 5 | motinos, kuri švelniai jį glosto. Čia pat ir Kvintetas gainioja 1378 8 | smagiai trindavo, lyg glostyte glostydavo, ir tėvukas vėl be jausmų 1379 3 | nusmelkė, lyg brangios rankos glostymas. Jis išsitiesė žolėje, padėjo 1380 8 | ir smagiai trindavo, lyg glostyte glostydavo, ir tėvukas vėl 1381 1 | dovanok.. - marti pradėjo glostyti anytos kelius. - Važiuosim 1382 14| Motina dar arčiau glustelėjo prie vyro, paglostė jo rankas, 1383 7 | karvelis, ir baltas, lyg sniego gniūžtė, pakilo į dangų. Savo atviromis 1384 3 | orą švystelėjo popierių gniužulai su kiaušinių lukštais, pasirito 1385 3 | ašaromis, ji pakartojo, gnybdama vyrui į kulšį.~ Autobusas 1386 1 | ranką neįdavęs.~ Japono gobši moteris, vos metams po vedybų 1387 8 | Budzikas viešpatavo tvirta ir gobšia ranka, kartais dėl numesto 1388 1 | kartais įbėgančio, visuomet godaus, senutę apuostančio šuns.~ 1389 12| Pinigas ir išskaičiavimas, godumas ir pavydas, baimė ir egoizmas - 1390 9 | paabejodavo baugiai kitas - Vis iš godumo, iš svieto tamsybės tie 1391 1 | žabų dūmus ir aslos dulkes godžiai lekuodama orą. Ant ligonės 1392 7 | galvos drabužių pasižiūrėjo godžios, nustebusios akys, o iš 1393 1 | užsiuvo!~ Ir vėl tarp godžių marčios pirštų slinko kiekvienas 1394 3 | Iš klegenančio eglaičių gojaus išsisuko susikibę nedidelė 1395 13| atsigręžia. Jaunų pušaičių gojus sušlama, šakos, dulkėdamos 1396 12| nusivylimo ir abejonių golgota. Jie norėjo kūdikio, svajojo 1397 10| vargingą mano bendrakeleivį gomuriu atsiliepė viršininkas, ką 1398 1 | bažnyčios tarnams apdalino po gorčių dirsėtų rugių, prašydamas 1399 8 | pranešė balsas, ir visa govėda strimgalviais puolė prie 1400 1 | skvernais motinos galvą ir grabaliodamas lentynoj, kiekvieną sykį 1401 8 | stovėjo bernas ir išsigandęs grabaliojo aplink.~ - Dėde, nukritai... 1402 8 | šiurkščiu, plaukuotu delnu grabinėdamas aplink kaklą.~ Budzikas 1403 8 | dar vietos? - paklausdavo, grabinėdamasis pasieniais, neapsipratęs 1404 12| jį žadino, ir pabudęs jis grabinėjo, ieškojo, slankiojo.~ 1405 1 | galą. Vėjo glemžiama svilo grabnyčia.~ Giedotojams užtraukus, 1406 1 | mirusio prieš septynetą metų, Grabnyčių dieną. Svarstydama šituos 1407 1 | ėmė ji judinti pirštus, - grasina trioba... myliotos pilas 1408 14| ubagais, tai žinosite! - grąsindavo.~ Bet po šitokių audrų, 1409 12| drovumą, baimę, o kartu piktą grasymą ir nenoromis nuo jo atsigręžiau.~ 1410 13| Taip ir verkia jis man. Graudu pasidarė: ant kūno vieni 1411 11| randa guolį. Nesiskundė graudžiais žodžiais jis praeiviams, 1412 2 | motinėlę šaldai..?! " I da graudžiau ana pradė, pradė, ką po 1413 5 | tuščius kvadratus, plonu, graudžiu balsu sako:~ - Viena, 1414 3 | baimė atgijo ir pradėjo graužti. Jis net ėmė vaizduotis, 1415 8 | kraujo lašas. Nuo to laiko grašis amžinai keliaująs, pavirsdamas 1416 8 | viename iš trisdešimties grašių išliko Judo kraujo lašas. 1417 9 | dirvonuojąs. Kastantas, už grašius pirkęs aklą kuiną, vežiojo 1418 12| įsiklausė. Valandėlei, sakytum, gražiausia muzika pavergė jos širdį. 1419 2 | gyvenimą, pro motinėlę, tė vis gražiausiai toji man apsakinėja, lygum 1420 12| tai pats sveikiausias ir gražiausias berniukas. Greitai jį sutiko 1421 12| kalnais Lizdeikiai prilygsta gražiausiems Suomijos kampams.~ Ilgai 1422 7 | apžiūrėdavo jas ir keletą gražiausių įsidėdavo sau į kišenę. 1423 6 | vėl be atskaitomybės viską grąžino. Štai, dėl ko jis krimtosi 1424 6 | reikalų vedėją. Savo elgesiu, gražiomis manieromis, o ypač dideliu 1425 1 | kur sukrovė vinis, tabaką, grąžtus. Prireikus daikto, sūnus 1426 1 | žarstydamas jo kviečius. - Juk gražų tarpą pagyveno.~ - Teke, - 1427 4 | prisiartinęs prie lauke grėbiančios dukters, šūktelėjo:~ - 1428 6 | Uošvė atbula atsitraukė į gretimą kambarį. Ši prasta moteriškė, 1429 9 | pačiu smalsumu lūkuriavo gretimoj krautuvėj, prie arbatinės, 1430 5 | raginant, mažasis ilgai gręžia delnais akis, paskum jas 1431 10| vienos minties prie kitos, griaudamas savo ankstyvesnius pasisakymus, 1432 4 | Žentas tuojau paleido žemyn griausmingą savo atsakymą:~ - Neišsipagiriojai, 1433 6 | buhalteris, - jeigu būčiau griebęs kokį penkiolika tūkstančių - 1434 5 | daiktas! A-jai-jai! Še, griebk ir šitą! A-jai-jai, nepasieki, 1435 13| tašo beržiuką. Strykt, kai griebsiu jam už apykaklės, taip ir 1436 12| žiūrėkite, jis gali jau už kitos griebtis. Tokia fantazija jam atėjo 1437 14| Juk ne dėl savęs aš... ne griekas man rūpi, tik tos penkios 1438 12| Mokslininko tipas, supiaustęs griežinėliais obuolį, drauge su popierio 1439 12| pasistengia nuraminti ją, bet ji, griežta dorovės klausimuose, darosi 1440 12| kiti gydytojai jai nedavė griežto ir aiškaus atsakymo, tuo 1441 12| pavirto tos pačios melo kaukės grimasomis. Savo atminty jis stengėsi 1442 5 | šokoladas nukrinta ant grindų. Kvintetas pakreipia taškuotą 1443 1 | pastatė kampe lentą ir pradėjo griostis lentynoje. Išsiėmė jis peilį, 1444 7 | skriejo iš kaimo. Šokdamas per griovį, vienoje vietoje jis pamatė 1445 9 | uždarbiavo atsitiktiniu darbu: griovių kasimu, žvejyba. Kaimynai, 1446 13| galbūt, paskutinis. Telkšą grioviuose ir po ledu šnarą vandenys 1447 6 | Čia dabar?! Kam tą griozdą atvilkote? Neturite vietos?~ - 1448 2 | buvu Rozali, ką kitusyk gritelnykų vožkeles gani...~ Pala, 1449 5 | pagrąsindamas: - Kad būtum čia, kol grįšiu.~ Paskum trinkteli vienos, 1450 1 | syk padarė… anukart, kai grižas įsimetė kojon… Pamislinau: 1451 10| tolimesnio repertuaro.~ Kai grįžau su raktais, daboklėj uždaręs 1452 14| kasryt dingdavo iš namų. Grįždavo vėlai. Saulei nusileidus, 1453 5 | čia toniuojies? - pusiau grįžtelėjęs į žmonos pusę atsiliepia 1454 12| paruošto staigiam, netikėtam grobiui, ką tik praturtėjusį daktaro 1455 3 | ramiam upės paviršiuje. Toli grojo orkestras: buvo girdėti 1456 12| Jis renkasi jaunystę ir grožį lyg kerštui savo paties 1457 12| neatimčiau tų kelių jos vilties grūdelių. Buvo aišku, kad jai daugelis 1458 10| ankstyvesnius pasisakymus, vėl grūmodamas armija.~ Dortmundo laikrodininkui 1459 3 | parugę.~ Dar neseniai grūmojusios perkūnijos debesys nugulė 1460 8 | dunkstelėjo, atitrūko ir kietu grumulu pasirito gerklės pusėn. 1461 1 | nepastebį. Rudeniop, prasidėjus gruodams, į virtuvę susigrūdo daiktai 1462 3 | taikyti į visaip susivarčiusią grupę, ponia Škėmienė iš savo 1463 1 | neiškrisdavo iš galvos nei grybai, nei šienas kol jis neišaiškindavo 1464 1 | apstato Prancūzija šieną su grybais". Po tokių perskaitymų Japonui 1465 1 | kad ne nuo jos išvirtų grybų, o nuo pirmo vaisiaus, kurį 1466 1 | aplink šieno kupetas, kepasi grybus.~ Grįžus į namus Uogelei 1467 9 | sukliko. Amerikoniukas vienu grybšniu nuplėšė Jurgio atlapą, ir 1468 8 | kartą kiekvienas iš eilės grybštelėdamas ją nagais.~ - Greit dvylikta, 1469 8 | plikinančiais liežuviais grybštelėjęs visus tuos, kurie nespėjo 1470 12| bajore. Septynis tūkstančius grynais paėmė, dar tris valakus 1471 12| Žinoma, gimdymas buvo tik grynas jos vaizduotės padaras. 1472 12| gamintas melas ėmė jam atrodyti gryniausia tiesa.~ Nebuvo dienos, 1473 9 | gatve, šaukdamas:~ - Gubernator for, šapki daloj!.~ Jurgis 1474 14| visu kūnu, ir patenkinta, gudri šypsena išskleidė jo ūsus.~ - 1475 3 | Škėmai atrodė, inspektorius gudriai, kiaurai jį peržvelgė, lyg 1476 12| vieną akimirką, pasirodo gudriausiu ir pikčiausiu būdu jį apgaudinėjusi 1477 11| senasis elgeta Elžbietos gudrumų neklausė ir galvojo, kad 1478 12| ieškojo, slankiojo.~ Kartą guldamas vakare, valdininkas išgirdo, 1479 7 | žingsnius. Stepų mamytė, gulėjusi tarp kubiliukų, neišgirdo 1480 2 | šalta i tamsu i kieta yr gulėt ant akmenų. Kits kiaurai 1481 9 | neobliuotos lentos, turėjo gulėti liesas, krumplėtas numirėlis, 1482 5 | rausvais naktiniais batukais, guli didelis, taškuota galva, 1483 14| retkarčiais prisiartindavo prie gulinčio, kilstelėdavo drobulės kraštą, 1484 2 | Naujintelaičius įsitaisiau...~ Tė gulinčioji vėl persižegnoju, pašvebelzo, 1485 4 | tamsia siena vakarų šaly gulintį debesį: "Beje, pagalvojo 1486 8 | tupintieji dar labiau pasilenkė, gulintieji nusirito nuo aukštutinių 1487 12| Sukilusios mintys lenktyniavo su gulsčiu, nelygiu raštu. Prabilo 1488 10| belaisvio ryšuly atrastą guminį drambliuką. Paskum, spustelėjęs 1489 7 | koją. Žmonės vis mėgdavo jį gundyti:~ - Parodyk, Tafiliuk, 1490 1 | pasikėtojusią marti, šaukdama įvertė guolin ir pamačiusi, kad anyta 1491 4 | vyras su žmona: nevaisingas guolis sunkiu akmeniu krito į Mortos 1492 12| vienmarškinis sėdėjęs aptatiniame guolyje, tik dabar palindo po antklode, 1493 6 | pradėjo iš lėto kramtyti. Guosdamasis, kad niekas neatėjo ir neateis, 1494 11| pakėlė. Tai buvo geros, gurgždančios odos kapšius, iš kurio į 1495 12| jį įdavė. Vakar jį suėmė Gurklių ir mūs policija ir dabar 1496 1 | nusidriekė per smakrą.~ - Dar gurkšnelį, mamyt... bus geriau, važiuosim… - 1497 7 | atsigėrė keletą drungnų gurkšnių. Burnoje palikęs atsargą, 1498 3 | pone Vytautai, tarp mūsų?.. Gut?~ Atsisveikinęs su raštvedžiu, 1499 1 | Uogelė, nors ir su guzu pakaušy, nesiskundė. Senosios 1500 11| nieko neturiu?~ Elgeta gūžtelėjo pečiais:~ - Ogi prikelsi 1501 12| konsilijumu, išteisino miestelio gydytoją.~ Našlys tartum pamišo. 1502 12| drovumu, taip gerai pažįstamu gydytojams, aš jau stebėjau vyriškį,