| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library |
| Petras Cvirka Kasdienes Istorijos IntraText - Concordances (Hapax - words occurring once) |
Story
1503 7 | jos sūnaitis, silpnas iš gymio, bet anksti pradėjęs svarstyti 1504 9 | dantis, kumščius, pavydžiai gynė savo kampą. Nė vienas nenorėjo 1505 12| Bankierius dar iš pradžių gynėsi, bet neilgai. Kai juos tardytojai 1506 7 | kartą su šąlančiu krauju gyslose, sulaikęs kvėpavimą ir apžiojęs 1507 1 | garsiai pabučiavo motinos gyslotą, sausą, tartum luobą, ranką 1508 7 | vejos ir krūmai pavirto gyvais žmonėmis, ir dūmai, garsai, 1509 1 | skruostu, įstrigo smakro gyvaplaukiuose.~ Ji kalbėjo susipainiodama, 1510 9 | žingine, įsiklausė. Paskum gyvasis persisvėrė į pakaruoklio 1511 13| lauko ar girios paėmė dėl gyvasties savo? Kad ponas turi šimteriopai 1512 1 | sausas kosulys. Ilgai tampėsi gyvastis su krūpsinčiomis aštriomis 1513 7 | sugalvojau... Prieš vanagus, gyvates sugalvojau…~ - ...Per 1514 12| be ypatingos įžangos, - gyvena valdininkas. Vienas tų provincijos 1515 10| laiko, kai po saulė mes gyvename?~ - Ha, filosofas! - 1516 7 | Fronto vidury atsidūrusių gyvenamų namų, tvartų ir daržinių 1517 4 | beveik vienmetį su juo, gyvenantį kitame kaime. Vesdamas jo 1518 13| Ponas atstatė... Girioj gyvenau, o iš vilko nepasimokiau. 1519 12| turėjo neatsargumo pasigirti gyvenęs su vedusia operos soliste. 1520 12| vienintelė priemonė išeiti gyveniman, mergaitė, sužavėta valdininko 1521 12| dingo.~ - Nebėr dabar jam gyvenimėlio! - tarė grįžęs smuklininkas, 1522 9 | kiekvienas savo atskiru gyvenimu. Pasigrobęs kas šaukštą, 1523 1 | aš ir boba sakėm: tik tu gyvenk, būk. Tu man motina ar ne? 1524 10| žmogėdrų tautas. Ir tada gyvens visi kaip lygūs su lygiais...~ 1525 1 | pastatėm, cikorijos nupirkom… gyvensim, džiaugsimės, piktų liežuvių 1526 14| susidurstysim ir kaip nors gyvensime...~ Motina dar arčiau 1527 1 | Prancūzijoj siaučia badas ir gyventojai, susėdę aplink šieno kupetas, 1528 2 | Treigytės, Bekampių kaimo gyventojos, dvejetą pagalvių, naujus 1529 6 | kambarį. Ši prasta moteriškė, gyvenusi iš žento malonės, neturėjo 1530 12| pasidarė. Dabar šneka, kad jo gyvo nepaleis, o namus valdžia 1531 9 | dryžę. Greičiau negu žaibai gyvojo galvoje tviskėjo mintys 1532 13| virvės jam tempti važtą. Jis gyvom, nesočiom akim šmėkšlinėja 1533 4 | kačiukus. Tuo buvo gera, kad gyvulėliams nereikdavo raišioti po kaklų 1534 1 | apsitraukdami šerkšnu. Gyvuliai drebėjo. Japonas, būkštaudamas 1535 11| Dėl nežinomų priežasčių gyvuliui nugaišus, elgeta ilgai bodėjo. 1536 7 | visiems įtiko. Užmiršęs gyvulius, atsitūpęs prie mažo vabalėlio 1537 1 | Nėra man ramybės nei gyvuly, nei lauke.. dieną naktį 1538 1 | nepaisydami smilkstančios gyvybės, krovė ant jos pakulas, 1539 9 | dviejų trobesių ir penketo hektarų žemės, gyveno broliai Rimkai. 1540 13| lytaus ir nueis viskas!~ - Hm, - murmteli Simanas taip 1541 12| buvęs tikrai reikalingas šio honoraro už keletą tų stiprinančių, 1542 14| į vieną nepasibaigiantį i-i-i buvo girdėt kitame gatvės 1543 12| pasijuto, kaip stipriai spėjo įaugti į šeimą. Ir buvo lyg be 1544 2 | neapreiški. Sviets didžiai įbaugints nenorėju jos prisiimt, tė 1545 12| dėmesį jos kalba, staiga, įbedusi į mane žvilgsnį, kuriame 1546 1 | ugnies, katės ir net kartais įbėgančio, visuomet godaus, senutę 1547 12| Tuo pačiu laiku ji tekina įbėgo ir patamsy užgriuvo ant 1548 9 | girnų akmenį, sutrupėjusią, įbestą į žemę ratų stebulę, pravertusią 1549 4 | per tirštą pievos žolę, įbrido į vidų, numetė skrybėlę 1550 10| kupletisto vardą.~ - Ich špreche nur doič!~ - 1551 12| dasikast iki kalvio, katras jį įdavė. Vakar jį suėmė Gurklių 1552 3 | kalėjimą, aukotis didžiausiam idealui…~ Jis grįžo visai kitas: 1553 14| malkų karu. Jos tamsiai įdegęs veidas blizgėjo saulėje, 1554 12| namuose, o jos vietoje į grabą įdėjęs drobės rutulį.~ Blogų 1555 14| migdydamosi.~ Kitą rytą tėvą įdėjo į grabą, ir keli vyrai, 1556 1 | paprasta: į grabo dugną įdės sutriušusią alksninę lentą, 1557 12| praeiviai. Kai aš tuo tarpu idijotiškai tęsiau akušerio darbą, vyras 1558 7 | apylinkės elgeta, jam atrodė įdomiau, negu ganyti.~ Vartiklis 1559 12| Būčiau ją mylėjęs...~ - Įdomu, kodėl jam prireikė ylos? - 1560 12| vyrui ir moteriškei pasirodę įdomūs, suranda atviras duris į 1561 14| skustas, su giliomis akių įdubėmis, niekad dar man nematytas. 1562 11| privedė elgetą prie tuščios įdubės, į kurią klebonas norėjo 1563 11| akmens, gipso, stovėję mūro įdubėse, sujudėjo, atsigręžė į spinduliuojančio 1564 6 | Buhalterio skruostai įdubo, kakta susiraukšlėjo. Ištraukęs 1565 9 | Dar senio kapas nespėjo įdubti, o pamokantis ir patariantis 1566 14| ieškodami tarp apleistų, įdubusių ir sodria žole subujojusių 1567 11| turtingas žmogus, prieš įeidamas į bažnyčią, įduodavo jam 1568 7 | kubiliukų, neišgirdo jo įeinant.~ - Karas ir karas... 1569 3 | ponais. Mokytojas jį sugriebė įeinantį į kavinę.~ - Dovanokite... 1570 12| naujo tėvo rankų, ir aš įėjau pas ligonę. Po trumpo apžiūrėjimo 1571 12| į gimdančios namus. Tik įėjus, krito i akį ta ligoniška 1572 11| kelių, rodos, jis pamatė įėjusį pro šventoriaus vartus žilabarzdį, 1573 1 | pasuko į trobos pusę.~ Įėjusiems kampas padvelkė drėgme ir 1574 12| vyriškį, geriau pasakius - įėjusios moters sūnų, nes tai buvo 1575 6 | mažiausių tų, jau į patarlę įėjusių, uošvės bruožų: kivirčų 1576 12| Taip ji užmokėjo gyvybe už Ievos nuodėmes ir už savo nesumeluotas 1577 12| našliauti iki grabo lentos.~ Ieškantis, sako, suranda. Ir įsivaizduokit 1578 7 | Vartiklis galvodavo, ko jis ieško žolėje. Galvodavo jis, kodėl 1579 14| čežėjo žvyro takais, kažko ieškodami tarp apleistų, įdubusių 1580 8 | išklojęs pinigą šviesoje, jis ieškodavo Judo kraujo. Pasak jo, viename 1581 12| ir pabudęs jis grabinėjo, ieškojo, slankiojo.~ Kartą guldamas 1582 12| turi šitos pasogą... Paskum ieškok kitos, ir kitą su yla.~ 1583 12| O kas ten susigalvos ieškot? Jau jis tokią fantazija 1584 12| slaugytoją, mes leidomės ieškoti atliekamo kūdikio. Aplankėm 1585 10| dokumentu. Tie parašai jį įgalioję suburt armiją, kuri pereis 1586 12| mano ranką. Man pradėjo įgristi šis pigus farsas. Norėjau 1587 4 | keiki... gal aš tave čia įgrūdau? Dievas nubaudė už paikystę.~ - 1588 12| vyro įtarinėjimo. Geriau įgudus ir žinanti meną tramdyti 1589 6 | kuriuos jos liečia rankomis, įgyti už svetimus pinigus.~ 1590 6 | ir kitus paskutiniu laiku įgytus daiktus.~ Braukdamos 1591 3 | vaikai taikėsi akmeniuku įi sukiužusį varpą, paskum 1592 9 | su ja... Pavydi? Aš ją... iii... - ir jis prisikišęs prie 1593 3 | įsivaizduojamos ribos?~ Kai galva įkaisdavo, jis pakildavo ir bėgdavo, 1594 2 | da i ma kalbėj, kalbėj, i įkalbėj, vo aš i nunešiau tas pagalves, 1595 12| Dievo dovanos. Ir nugalėta, įkalbėta ji sutinka.~ Tris dienas 1596 9 | Ką uždirbęs - pragerdavo. Įkaušių dienomis, išsikinkęs arklį, 1597 1 | to atvažiuoja kamisija, įkiša į maišą - ir po ledu…~ 1598 4 | muzikantais mainė klernetomis, įkišdamas jiems nudvėsusio arklio 1599 8 | pardavęs nesveiką gyvulį, įkišęs pirkliui skylėtą kailį, 1600 13| turtingą sylos neturiu...~ Įkopę kalnan, keleiviai stabteli. 1601 2 | lygum anai žaltį į antį būt įkrėtę, kė ims, kė ims mane novyti. 1602 1 | Veršelis atrodė sulysęs, įkritusiais šonais, ir Uogelė nespėjo 1603 10| pailsėdavau. Tą naktį, nepaisant įkyraus lašnojimo, jau buvau pradėjęs 1604 14| beveik ir matinomės, - arba įkyriau pareikalaut ko nors skanesnio, 1605 9 | maldavo Jurgis, atkabindamas įkyriojo rankas nuo švarko atlapų 1606 3 | tik pastangos atsikratyti įkyrios, jau visai jį užvaldžiusios 1607 9 | visų apleistas, lydimas įkyrių žvilgsnių ir pavėluotų užuojautų: " 1608 6 | vanduo ir, pro atvirą langą įlėkusios, į lempos gaubtuvą daužėsi 1609 11| prišalau. Laiks namuč!~ Ilgabarzdis žmogus paėmė jį už parankės, 1610 14| baltas kamžas, tęsėsi visa ilgąja miestuko gatve, kažkur kelio 1611 7 | Vartiklis suko ir suko savo ilgąjį šatrą, lyg žaisdamas prieš 1612 2 | moterėlės. Pirmoji aukšta, ilgakaklė, nuožulniais pečiais, su 1613 4 | Kraštai padūmavo. Rinkosi ilgam lietui.~ Matas Kriauza 1614 10| ritosi žemyn slankiumi, ilgas ir juodas.~ - Bet palauk, - 1615 1 | išeina per metus, jei po tris ilgąsias degint?" "Keturios dešimtys 1616 14| mus sumanė pralinksminti ilgesne, bet ir vargingesne kelione 1617 13| geležimi kaustyta, dėže. Už dar ilgesnės virvės dėdė vedasi žalą, 1618 8 | stambų kreivalūpį, su vienu ilgesniu ragu. Kreivalūpis bematant 1619 8 | atgijo. Liesi ir stori, ilgi ir žemi, kudloti ir beuodegiai 1620 7 | šulinio svirtį panašus!"~ Ilgiausiai iš komunijos dienų berniuko 1621 5 | Kartoninė šaškių lenta nuo ilgo ir dažno vartojimo jau nusitrynusi. 1622 3 | gal būt, laukia tik progos įlįsti gimnazijon į jo vietą...~ " 1623 12| Tavo kūnas ir pagalvį, kur ilsėjosi Tavo dieviška galva... Svaigdamas 1624 1 | vedybų praslinkus, anytą kaip įmanydama ėmė ūdyti: tingine ir tursa, 1625 14| pasirodydavo šiurpios būtybės, imdavome laukti. Visai sutemus, praeidavo 1626 9 | išgirdo gilų, sakytum kietai įmigusio alsavimą. Žaibui švystelėjus, 1627 8 | pažastimi.~ - Ar šitą imt? - paklausė jis?~ - Kam 1628 6 | kampą, kaip niekuo dėtas įnamis.~ - Sakėm, jeigu… jeigu 1629 7 | užančio karvelio, pasiėmė indą ir išėjo prie kūdros, kamuojamas 1630 12| Tiesa, norą žvalgytis atėmė įnikęs lietus, kuris tirštu debesiu 1631 7 | lyg žaisdamas prieš visą įnirtusią, sudulkusią, plienu ir paraku 1632 6 | prisipažino nespėjęs pinigų inkasuoti ir parsinešęs juos namo. 1633 3 | nusišnekėjau... Nekreipkite, ponas inspektoriau, dėmesio į tuos mano plepalus!.. 1634 3 | laikytis karingai, žvilgčiojo į inspektorių, bet šis visai ir nežiūrėjo 1635 12| Žmona, bijodama provincijos intrigų, laikosi atsargiai ir santūriai, 1636 12| šioje istorijoje buvo tik inutile pondus terrae.~ Tamstos! 1637 12| pasakyti, jog svajones apie įpėdinį gal vertėtų amžinai palaidoti, 1638 10| sargybinis, - stovėjau savo įprastoje vietoje, ant kalvos. Jau 1639 12| artinosi su visiems ligoniams įprastu drovumu, taip gerai pažįstamu 1640 12| nebeteko ir patarėjo, su kuriuo įprato svarstyti, ar verta pirkti 1641 6 | atsisakė nuo kai kurių įpročių, kurie buvo nepamainoma 1642 10| tave pakeis.~ Turėjau įprotį savotišku būdu trumpinti 1643 14| švarkas. Iš žemės išlindo įraudusi vyro galva, o netrukus ir 1644 3 | dideli paukščiai, plasnojo irklai.~ Neaiškūs garsai, tirpstą 1645 12| vieną gražią dieną būtų įrodžiusi, kad jis kvailiausiu būdu 1646 7 | jei tik kas jam gražiuoju įsakydavo. "Dabar klaupkis, pakelk 1647 10| prikėliau, ir viršininkas davė įsakymą jam eiti. Mieguistas, neišgalįs, 1648 5 | atsistoja ir laukia savo ponios įsakymo.~ - Klaupk čia! - šaukia 1649 12| radau jau tris, anksčiau įsėdusius, keleivius. Man pasirodžius, 1650 3 | O! - nedavė jam baigti įsiaudrinęs mokytojas, - ir nepalyginsi! 1651 1 | guolio tvarka Uogelei greitai įsibodo. Nematė pro langą dabar 1652 10| atgal! - niršo viršininkas, įsibodus juokams.~ Gal šeštąjį 1653 7 | o nebėga tekina ir kodėl įsibridus į vandenį, kojos atrodo 1654 6 | Galų gale jis taip įsidainuodavo, sumaišydavo vardus, jog 1655 7 | jas ir keletą gražiausių įsidėdavo sau į kišenę. Tokiomis nelaimingomis 1656 11| nusileisdavo į aikštę ir įsidrąsinę, skersiodami atšokuodavo 1657 11| atsirado ožka. Dabar jis įsidrąsino ir kreipėsi:~ - Viešpatie, 1658 1 | jog žmogui gėda sakyti. Įsidrąsinusi marti išlupo iš senutės 1659 1 | priprato jos žvilgsnis: įsigaunančios iš smilkstančios ugnies, 1660 4 | tėvelytis nepertrapsnodavo įsigėręs ir, matyt, bobų sijonams 1661 9 | diržą, susukęs jį kamuoliu įsigrūdo kišenėn ir, kūną paėmęs 1662 9 | lietus pasruvo upe. Žmogus įsigūžo į apykaklę ir dar energingiau 1663 13| nekanda. Kąsk, į gerklę įsikabink artimui, pono naudą gindamas, 1664 12| išsidavė, ir kietais nagais įsikabino jai į gerklę. Ji ištrūko, 1665 7 | Kairiajame krante buvo įsikasę vokiečiai, o dešiniajame - 1666 14| Nesulaukę motinos, sušniurę, įsikibę vienas į kitą, užmigdavome. 1667 1 | ugnelės. Uogelė kranksėjo, įsikibusi į lovos briauną, pro aitrius 1668 9 | senis Kunka, nepaisydamas jo įsikibusios į drobiną rankos, užplakė 1669 14| šalį, mes radome už vartų, įsikniaubusią į račiuvienės petį. Truputį 1670 3 | verta jo gyvenime, buvo įsikūniję aname jo jaunystės paveiksle. 1671 13| galvotas elgeta mislį pasakė... Įsilaužk, girdi, į magazinus, į pilnas 1672 12| nežiūrint į tai, kad aš buvau įsileidęs vieną pacijentą, išgirdau 1673 7 | baltas skuduras. Skudurui įsilėkus, jis buvo panašus į ratu 1674 3 | pajutimas nauju džiaugsmu įsiliejo mokytojo sielon. Jam atrodė, 1675 2 | phy-phy, ranka perbraukia įsiliepsnojusį veidą ir tęsia:~ - Kė 1676 12| galia… - vis begėdiškiau įsimelavau, nors tai ir nebuvo reikalinga. - 1677 1 | padarė… anukart, kai grižas įsimetė kojon… Pamislinau: greit 1678 5 | žabtais, šuo Kvintetas, ir įsimylėjusiomis akimis stebi ponią.~ 1679 3 | nugara palietė žemę, o akys įsirėmė į didelį, žydrą dangų, pasąmonėj 1680 4 | piemenėmis!..~ Morta, įsirišusi puskapį kiaušinių, apsilankė 1681 6 | greitai ir visai tvirtai įsisėdo galvoje "Iš tikrųjų, - mąstė 1682 9 | geležiniai pirštai giliai įsisiurbė į atgyjančio gerklę. Iš 1683 3 | Autobusas atėjo. Inspektorius įsispraudė tarp ponių, o raštvedys, 1684 1 | Viršum Uogelės galvos Japonas įsitaisė kertinę lentyną, kur sukrovė 1685 2 | neturėsi! Naujintelaičius įsitaisiau...~ Tė gulinčioji vėl 1686 12| veda. Mūsų laikais vyrauja įsitikinimas, pasidaręs mada, kad vesti 1687 3 | neveidmainiavus, nelaužius sąžinės ir įsitikinimų, praeit stačiam, tiesiam, 1688 5 | jų išsilaisvinti giliai įsitūpusią galvą, ryja pro akinių viršų 1689 1 | Senosios tyla dar greičiau įsiūbavo Japono ir jo moters kantrybę. 1690 3 | tai kas už to galo, už įsivaizduojamos ribos?~ Kai galva įkaisdavo, 1691 12| su pašaipa.~ Galite įsivaizduoti mano nusistebėjimą: moteris, 1692 11| parankės, pakėlė ir nejučiomis įsivedė į bažnyčią.~ Ūmai elgetos 1693 9 | ir, kūną paėmęs glėbin, įsivertė į vežimą.~ - Dar gyvas… 1694 12| skubėdavo atgal ir vidurnaktį įsiverždavo į miegamąjį su paruoštu 1695 12| tempiamą tarnaitės už skverno, įsiveržiantį tą patį bevaikį. Jis buvo 1696 7 | pagalviuose. Namuose ir pasauly įsiviešpataudavo tyla, kurios nesudrumsdavo 1697 6 | antrąkart užsitrenkė. Namuose įsiviešpatavo nyki tyla. Tik buvo girdėti, 1698 14| vyšnios, sakytum taip pat įsivilkusios į baltas kamžas, tęsėsi 1699 6 | nelotų...~ - Ką jūs?! - įsižeidė Tijūnėlis ir pajuto, lyg 1700 12| jų nerimas: retkarčiais įsižiebdavo vilties kibirkštėlė - jie 1701 6 | Buhalterienės ir jos motinos akyse įsižiebė nerimas. Kaip sėdėjusios 1702 8 | jas, su šalta oro srove, įsmukdavo naujai atėjęs.~ - Ar 1703 4 | sutręšusių sienojų rentinys spėjo įsmukti į žemę, ir tik žinantys 1704 1 | laikrašty būdavo parašyta: "ispanai apstato Prancūzijos sieną 1705 3 | žmona, ir tame jos žody buvo įspėjimas, pyktis, maldavimas. Visiems 1706 8 | skylėtą kailį, į pačios delną įsprausdavo dešimt judošiukų. Taip Budzikas 1707 3 | žingsniavo, ten ir atgal. Skubą į įstaigas pirmieji valdininkai, išsimiegoję, 1708 12| Aplankėm porą našlaičių globos įstaigų ir galų gale suradom vieną 1709 1 | Ar girdi, kad dabar išėjo įstatymas: kas sulaukė šešiasdešimt 1710 10| Bepročiui, greičiausia rasės įstatymų aukai arba žmogui be dokumentų, 1711 9 | Vietoje kamino rioksojo įstatytas senas, skylėtas kibiras. 1712 1 | Japonas, tik dideliu vargu įstengęs sulipdyti žodį, ilgai krutinęs 1713 12| kažkodėl tvirtai tikėjau, kad isteriška moteris pagaliau supras 1714 12| dešimt minučių vaitojimo, isteriško verksmo, aš susilaukiau 1715 12| toliau pamatysit, vyras šioje istorijoje buvo tik inutile pondus 1716 1 | peilį, pro kiaurą kišenių įstrigusį į vatinio padalkas, atsitempė 1717 4 | šulinį… pa-so-dinsiu! Tu mane įstūmei! Svietkus pastatysiu! Gii-irdyt 1718 12| riktelti: - "Kam jums vaikas? Įsūnykite vyrą!.."~ - Reikia laukti! - 1719 12| atiduoti auginti, o vėliau ir įsūnyti. Su kūdikiu mes skubėjome 1720 1 | į našlės Žilienės kiemą įsvyravo sūnaus vežimas, iš kurio 1721 8 | ankštoje pirtyje, vienos jų, it kumpiai, tinteliavo nagais 1722 1 | daugiau: kalba apie altorėlių įtaisymą išėjo iš paties klebono.~ 1723 9 | broliui, linkusiam į kalvystę, įtaisys prie miestelio dirbtuvę. 1724 12| nesumetė įtarti dargi vyro įtarinėjimo. Geriau įgudus ir žinanti 1725 12| kankinančias abejones ir įtarinėjimus. Kartą apgautas, apgavystės 1726 12| žiūrėkite, ne taip greitai įtars... po krūtimi... O kas ten 1727 12| kūdikiškai nekalta, jog nesumetė įtarti dargi vyro įtarinėjimo. 1728 12| neseniai buvo išėjusi kieman ir įtartinai užtruko. Vyras pakilo ir 1729 10| žmonių, o kaimynystė su įtartinu man atrodė nereikalingas 1730 12| netekęs lygsvaros žmogus, įtikėjęs kad ji išsidavė, ir kietais 1731 6 | vėl atsiliepė valdininkas įtikinančiai ir ramiai. - Jeigu jis sėdo 1732 12| visa ko, kaip laikytis, įtikinau, kad artimiausiu laiku pavojaus 1733 12| judesį, taip nerimo, stengėsi įtikti, jog turėjau atsisakyti 1734 1 | brudo nevalysiu! - atsakė įtūžusi marti.~ Pirmiausia iš 1735 7 | atsitraukę per upę ir kalvose įtvirtinę bateriją.~ Vasaros dienos 1736 8 | netrink!~ Nedidelė, sienoje įtvirtinta lempa apšvietė keliolika 1737 12| Liapsus. Namai, į kuriuos mane įvedė būsimasis tėvas, irgi buvo 1738 1 | pasikėtojusią marti, šaukdama įvertė guolin ir pamačiusi, kad 1739 1 | Antrąkart paskutiniu laiku su ja įvyksta keisti, verčią susirūpinti 1740 12| abejoti: juk gali kartą įvykti ir mano praktikoje tas neišvengiamas 1741 6 | Tijūnėlio, spėdamos bloga įvykus, pradėjo gelbėti tai, kas 1742 12| kad paskutiniu laiku joje įvykusios šiokios tokios permainos, 1743 11| ir suklupo. Atsiklaupė ir Izidoriaus jaučiai. Pažvelgė elgeta 1744 11| trečias su svarstyklėmis, Izidorius su jaučiais, o Rokas su 1745 10| paskum jis atsidusdamas.-Kuo Izraeilio sūnūs ir dukterys ne žmonės? 1746 1 | kūliais verčiasi į orą, ir įšalus žemė skamba po sunkiomis 1747 6 | proga kišti Vaciuką, kaip išauklėto vyro pavyzdį, Tijūnėlis 1748 8 | numesto trupinio, netyčia išberto grūdo sukeldamas negreit 1749 14| Bet po šitokių audrų, išblaškiusių mus pasieniais, ji tuojau 1750 12| virtuvės šviesoje pasirodė jos išblyškęs, siaubo iškraipytas veidas, 1751 6 | peržengęs slenkstį. Jo išblyškusiame ir pailgėjusiame veide buvo 1752 10| skruostus ir lūpas, iki šiol išblyškusias, padengė karščio lopiniai. 1753 7 | uždribusių plaukų, lieso ir išblyškusio veido. Prie krūtinės prispaudęs 1754 7 | kyšojo nukautų arklių pilvai, išbrinkę ir žvilgą saulėje.~ Į 1755 7 | nerimaujant Stepų mamytei, jis ten išbuvo iki vakaro, tartum kuždėdamas:~ - 1756 4 | Tfu! Pasoga, kaip sloga: iščiaudėjau ir nepajutau…~ - Mataušiuk, 1757 4 | sakei pakasavosi, ką dvigubą išdaviau... nepakasavojai. Dar keiki... 1758 12| tėvą septintoką, atvirai išdėsčiau reikalą ir patariau ko greičiausiai 1759 12| ji su laimingos motinos išdidumu ištiesė pavargusias, nusikamavusias 1760 14| neišvengdavo jos rūstybės. Jei išdrįsdavo kuris susiraukt, paragavęs 1761 12| nusistatymo: visvien jai išdrožti teisybę, kokia ji nebūtų. 1762 4 | krovė atolą, negavusį gerai išdžiūti, ir tarėsi jį pusryčiukais 1763 10| staiga pridėjo prie krūtinės išdžiūvusią, plaukuotą ranką ir paaiškino, 1764 1 | Prancūzijos sieną sargyba", jam išeidavo: iš bado apstato Prancūzija 1765 5 | nepasižiūrėk, - tuoj nusuks. Užaugs išeikvotojas...~ Antanėlis staiga 1766 9 | iš jo burnos ir šnervių išeinančio šilto oro srovelę.~ Kastanto 1767 1 | kraipydamas lentą. - Kiek čia išeis ant grabo? Per trumpa. Nieko! 1768 12| atsitiko, manydama vyrą išėjus iš proto. Tuo metu, kai 1769 12| Žmona tik neseniai buvo išėjusi kieman ir įtartinai užtruko. 1770 10| vidurių, kaip nereikalingą, išėmė net spyruoklės galą. Laikrodis 1771 11| vėjo išgairintos ir dulkių išėstos elgetos akys abejingai žiūrėjo 1772 11| leidosi žemyn. Raudonos, vėjo išgairintos ir dulkių išėstos elgetos 1773 2 | Rasi mano motinėli tarp išganytojų besėdinti...~ Kė anoji 1774 12| dinktelėjo mintis aplankyti išgarbintuosius Lizdeikius, kurie buvo nepertoliausia 1775 1 | pakasynų išlaidos smarkiai abu išgąsdino.~ - Še, kad nori! - tarė 1776 4 | globą, Kriauza tikėjosi išgelbėsiąs sau palikimą, į kurį kėsinosi 1777 12| laiku pastebėta, laiku išgelbėta iš mokyklos suolo, kurio 1778 14| man bus pakelt. Ant galo išgėrėm dar buteliuką, girdi: ė, 1779 14| duosis matyt. Pas Šliomkę išgersim butelį, ir ant tikrųjų: 1780 3 | Pakilo Škėma kažkaip išgiedrėjęs ir, nejučiomis perkratęs 1781 8 | senis atsikėlė ir, pamatęs išgiedriejusios nuo garo pirties kampe vienose 1782 1 | sodybą, ją, tikrą motiną, išginė, nė lazdos nuo šunų atsiginti 1783 2 | besėdinti...~ Kė anoji šitei išgirdu, padarė kryžių ant manęs, 1784 12| nedorybės priežasties, jis išgirsta tokią naujieną, jog nesusivaldęs 1785 1 | siūlės, klostė po klostes išglamžę Uogelės skudurus.~ - 1786 14| šiltesnėje vietoje, duoda išgramdyt pusryčių ar vakarienės likučius 1787 6 | dvidešimt. Pats neskaitė, kiek išgriebė... Juk sakote, kad netikrinęs 1788 14| Turit po nosimi ir ėskite! Išgrusiu ubagais, tai žinosite! - 1789 8 | prieangį. Net seniai ir tie išgulė ties slenksčiu, lyg marui 1790 9 | užvažiuojamų namų kiemo išguro trys girti vyrai. Vienas 1791 14| jei jis neišgyvens. Aš išgyvenau ir motina pasižadėjo, kad 1792 12| valdininko žmonos seserį. Tėvas, išgyvenęs skausmingą, žiaurią žiemą, 1793 1 | bylinėtis, amžių be bylų išgyvenusi. Ji vylėsi, kad sūnus kada 1794 14| dienų jis vėl atkrypavo įšilęs, raudonas, berniškai, ant 1795 1 | apledijusius skalbinius. Įšilus, nuo skudurų ėmė papsėti 1796 13| ir pirštine nubraukdamas įšilusią kaktą - O ką čia darai?~ - 1797 6 | vyro pavyzdį, Tijūnėlis įširdo ir burbtelėjo: - Tuščias 1798 1 | perrūgo, neiškepė, supliko, iširo - buvo kalta Uogelė.~ 1799 3 | žievėmis, papirosų nuorūkomis iškaišytą šilo aikštelę. Visu keliu, 1800 8 | suriko antras ir pirmasis, iškėlęs iki palubės, sviedė tėvuką 1801 4 | sukišai...~ - Mataušiuk, iškelk mane… ar tu nebijai pragaro! 1802 10| bet pakartotinai sušukus iškelti rankas, daiktas be garso 1803 12| dėl to, kad jeigu būt kas iškilę, žiūrėkite, ne taip greitai 1804 3 | kabineto duris. Direktorius, išklausęs inspektoriaus, pasakys: " 1805 9 | būsimąja, zakristijonas pasaga iškleiptomis kojomis knaibėsi į senį 1806 8 | keistomis ceremonijomis: išklojęs pinigą šviesoje, jis ieškodavo 1807 3 | sėdėjo ir gulėjo aplink išklotą staltiesę, apkrautą pikniškais 1808 14| pusėn. Greitai procesija išklydo į atviras kalvas. Varpo 1809 10| Atsivedęs prie būdelės, jį iškračiau, Be kelių popiergalių kišenėse 1810 12| pasirodė jos išblyškęs, siaubo iškraipytas veidas, valdininkas trenkė 1811 4 | pasiėmė ten numestą švarką, iškratė šiukšlių pribirusias kurpes 1812 7 | Poterį išmokęs, greitai jį iškratydavo iš galvos. Teko Stepų mamytei 1813 6 | smilkti. Porą kartų jį buvo iškvietę tardyti. Daugelis valdininkų 1814 1 | Motinos karšinimo ir pakasynų išlaidos smarkiai abu išgąsdino.~ - 1815 6 | Visą vakarą buhalteris išlaikė žmoną ir uošvę "aukso karštligėje", 1816 12| jaunystėje, prisiplaka prie tos "išlaikymo" galimybės, jis griebia 1817 12| protinga tik tuomet, kai gali išlaikyti žmoną. Kartą žmogus, daug 1818 10| mėnesius palaikę kalėjime, išleido, bet negrąžino nei daiktų, 1819 3 | jau ne vienas mokytojas išlėkė.~ - Ką! - sumykė Škėma, 1820 13| prasiskleidžia, ir iš jų išlenda kokių dvidešimt metų berniokas. 1821 3 | linksmas ir meilus. Jis tuojau išlenkė pakištą jam gimnazijos raštvedžio 1822 1 | važiuosim… - ir marti vėl išliejo.~ - A-a-a, - atsiliepė 1823 2 | nuožulniais pečiais, su išlindusia iš po skarutės standria, 1824 11| šikšninėmis vyžomis. Vos išlindusiais iš ilgų rankovių pirštais 1825 11| nesulaukęs savo šelpėjų, alkanas išlūkuriavo iki vėlybo vakaro. Kol bažnyčios 1826 1 | sakyti. Įsidrąsinusi marti išlupo iš senutės visą namų valdžią 1827 14| Išeinant dėdei, motina jį išlydėdavo glostydama ranką ir maldaudavo:~ -- 1828 11| buvo užimtos kuo kitu: dalį išmalda surinktų pinigų jis atidavė 1829 10| kalnus ir maitinęsis gyvulių išmatomis. Jis buvęs šimte miestų 1830 7 | vanago. Pirkdavosi juos arba išmeilikaudavo iš kito kaimo piemenų, kur 1831 12| vokiečių kalboje - der die das, išmestas iš septintos klasės, jaunuolis 1832 7 | jis pasišokėjo į orą, išmetęs šatrą, ir, linksmai makaluodamas 1833 11| amatas buvo jį išmokęs retos išminties. Iš kelių varpo dūžių jis 1834 12| patys namai atrodė tušti ir išmirę.~ Traktyriaus savininkas, 1835 8 | turčiumi iš turčių.~ Išmislas baigdavosi tuo, jog po kelių 1836 12| prašoko bet kokį rašytojo išmislumą.~ Galų gale jas nutariau 1837 5 | Drabužį plėšt? Pamokas išmokai? Sėdėk čia! ~ Pinta kėdė 1838 9 | jaunesniajam, Jurgiui, pamažu išmokėsiąs dalį. Tuo reikalu Kastantas 1839 8 | bernas, prisipylęs vandens ir išmuilinęs šiurkštų kanapių skudurą, 1840 14| ir keli vyrai, jį pakėlę, išnešė į dėdės Motiejaus vežimą. 1841 5 | pakėlęs ranką, tėvas, lyg išnirusiu iš plaštakos smiliumi, pagrūmoja 1842 14| žiemai atėjus, nuo stalo išnyko mėsa, net pienas. Jeigu 1843 7 | didėjantį ir vėl debesyse išnykstantį mirties šešėlį. Ir ne kartą 1844 1 | neėmus, Uogelė išsiruošė išpažinties Dabar ji keliavo namo, mazgely 1845 12| dievobaimingumu, karšta malda ir dažna išpažintimi. Dorybes seka talentai: 1846 5 | atrodo, kad ir vabalas, išpieštas ant dėžutės, ima krutinti 1847 4 | vekselis, kurį ilgainiui turėjo išpirkti tėvelytis. Su ja jis veik 1848 14| suūžus malkoms, jos vėl išplaukdavo. Vyras buvo pailgaveidis, 1849 14| neskriaudė kitų. Tačiau rudenį išplaukė laivai, sušvilpė pro kertes 1850 11| Iš kelių varpo dūžių jis išpranašaudavo oro permainas. Varpams pasitinkant 1851 6 | Tos pliurpos, ko gero, dar išpranašaus: šauks tardyti... Tegul 1852 13| nuleidęs galvą, pro šnerves išpūsdamas šilto oro rutulius.~ 1853 1 | Uogelė, pakeldama kančios išraižytą veidą Tik dabar, atrodo, 1854 7 | ratų provėžomis ir raitelių išraižytus, ištryptus pasėlių laukus 1855 3 | apsiaustą ir, pabraukęs per išrasojusią, pliką galvą delnu, pasibels 1856 12| pajuto skausmą, jos veidą išrašė kančia, ji pradėjo blaškytis, 1857 3 | drėgna, žuvėdrų kojomis išrašyta, smėlio juosta vis tolyn 1858 5 | kaktoje, prasiveržęs pro išretėjusią tėvo kariuomenę, smarkiai 1859 9 | pakilo ir abiejomis rankomis išrovė būsimąjį žentą iš vežimo. 1860 10| kilometro užeidavau į būdelę, išrūkydavau papirosą ir mažumą pailsėdavau. 1861 10| lyg atsiprašymas. Taip jis išsėdėjo gal trejetą valandų, laiks 1862 12| nelaimingasis ties paveikslais išsėdįs kiauras naktis. Romantiškoms 1863 3 | inspektoriumi jam bus sunkiau išsiaiškinti. Tačiau blogiausiu atveju 1864 4 | kurios menkas kraitis seniai išsibarstė smulkiems reikalams - tėvelyčio 1865 5 | triukšmingai nukritusios, išsibėgioja grindimis.~ - Tuoni! - 1866 14| geltonos dėžutės tabako ir išsičiaudėjęs, senis visuomet mokėjo ką 1867 12| žmogus, įtikėjęs kad ji išsidavė, ir kietais nagais įsikabino 1868 5 | ties paakiais, ir tuomet, išsiėmus iš "šlafroko" rankovės atlapo 1869 7 | didžiojo karvelninko garbės, išsigalvojo atskridusius jo balandžius 1870 2 | krūtininga mergina, atviromis, išsigandusiomis akimis, didele burna, pukši 1871 10| veidą, kuriame blizgėjo pora išsigandusių akių. Jo lengvi, vasariški 1872 14| o netrukus ir visas jis išsikabino, sviedęs kastuvą. Iš visų 1873 5 | pradėję partiją, jie stengiasi išsikapoti, kad galėtų pakeist nemalonias 1874 4 | akmenų: jie nepajėgdavo išsikapstyti gličiomis, mūlu ir kerpėmis 1875 4 | ieškodamas vandens, jį išsikasė slėnio dugne. Jo sutręšusių 1876 12| tarpininkaująs jiems kažkoks B. išsikelia pavasarį i naują vietą. 1877 12| pasiskolint, ir girtą rado. Sėdi išsikerplėšinęs, sako, Kostė Bankierius 1878 8 | apsilpus, vyrai laisvai išsikėtojo suoluose. Kas pasimerkęs 1879 9 | pragerdavo. Įkaušių dienomis, išsikinkęs arklį, su riestainių virtine 1880 10| pilkos, abejingos. Storos, išsikišusios iš po susivėlusios barzdos 1881 3 | reiškėją, kurio nemėgo - išsikleisdavo viešai. Su šia negudria 1882 1 | nužiūrėjusi, kai niekas nemato, išsikrapštė mazgelį su smulkiais pinigais, 1883 10| jis jokiu būdu neįstengė išsikrapštyti.~ Visą savaitę mūsų vyrai 1884 13| žiūrėdamas sau po kojomis. - Išsikraustau. Ponas atstatė... Girioj 1885 1 | kraitinius patalus, su vyru išsikraustė į neįruoštą trobos galą.~ 1886 13| sako eigulis. - Kad nori išsilaikyt tokioje vietoje, turi urgzti 1887 5 | pečius, lyg norėdamas iš jų išsilaisvinti giliai įsitūpusią galvą, 1888 10| dirigentas? Muzikalinis išsilavinimas?~ Panašiai kreipėsi viršininkas 1889 1 | nevyko: didelė skysčio dalis išsiliejo, ir valandėlę senutės lūpose 1890 7 | žmonių galybę, potvyniu išsiliejusią visu slėniu, artėjančią, 1891 5 | žmonos dūsavimus ir, surinkęs išsimėčiusias šaškes, vėl grįžta prie 1892 3 | įstaigas pirmieji valdininkai, išsimiegoję, švariai nusiskutę, kaukšėjo 1893 12| pasidarė. Tuojau dvejus namus išsimūrijo. Ve, galvočius, sako, žalvočius, 1894 14| neturės.~ Išeidamas dėdė išsinešė ir skustuvą, šį kartą jau 1895 13| kad sielvartas jį verčia išsipasakoti. - Anuosyk per girią einu, 1896 9 | akimi kreiviodamas, bene išsiris šeimynėlė. Pagaliau jie 1897 7 | piemenų, kur retkarčiais išsiruošdavo deryboms, mainams, prisikimšęs 1898 1 | nieko į burną neėmus, Uogelė išsiruošė išpažinties Dabar ji keliavo 1899 11| jo dieną. Šaltą rytmetį, išsiruošęs pabažnytin, jis nuogąstaudavo, 1900 1 | persižegnoja.~ Paskum išsiruošia į kaimą. Jo pypkės dūmas 1901 12| paruoštu kišenėj ginklu. Išsiruošus žmonai į krautuvę ar pas 1902 13| tartum stovi vietoje, bet vėl išsiskiria, kiekvienas sau... Tik nesuprasi, - 1903 3 | sukiužusį varpą, paskum išsiskleidė lygumos... Seniai, atsiminė 1904 11| kuris laikas iš žvirblių išsiskyrė vienas luošas, kurį trupinių 1905 14| broliai, pamatę įneštą tėvą, išsislapstė, ir jų alpulingas raudojimas 1906 3 | brangios rankos glostymas. Jis išsitiesė žolėje, padėjo po galva 1907 7 | palydėjo, šypsodamasis, išsitiesęs dilgelėse, su mažute, nematoma 1908 1 | turėdamas laisvo laiko, Japonas išsitraukdavo silkių skysčiu permirkusį 1909 2 | Kaltintoja iš rankovės išsitraukia nosinę, nusišluosto akis, 1910 14| išgirdau šiuos žodžius, greit išsivadavau iš motinos rankų ir pasileidau 1911 13| iš sunkių lijundros šarvų išsivadavęs pakyla žolės stagaras ir 1912 1 | tiesai, Japonas apsiniaukęs išsivadino pačią laukan. Motinos karšinimo 1913 5 | pykčiu, gėda verdantis, išsiverš pro kraštus. Mažasis Antanas 1914 7 | vienoje vietoje jis pamatė išsišiepusį, atmerktomis akimis, su 1915 14| motina liovėsi krūpčioti, išsišluostė akis, susitvarkė plaukus 1916 12| mokslininko tipas. - Pinigas ir išskaičiavimas, godumas ir pavydas, baimė 1917 7 | kabąs melsvas paukštis, išskėstais sparnais. Pirmąkart jį pamatęs, 1918 10| laikrodininkas pašoko į viršų, išskėtė rankas ir krito. Pribėgus 1919 14| patenkinta, gudri šypsena išskleidė jo ūsus.~ - Eik, jau 1920 10| viršininkas keistai, baugiai išskleisdamas naktyje auksinių dantų eilę, - 1921 10| darbo, vedžioti po miestą su išskustais pakaušiuose gėdos ženklais, 1922 12| kitoki, kasdien beveik nauji, išskyrus gal dainavimą. Atvežta iš 1923 1 | Uogelės raukšlėta apatinė lūpa išslydo iš po viršutinės, akys sužvilgo.~ - 1924 8 | kartus riaugulys pro burną išsmuko kažkas baltas permatomas, 1925 1 | balsas…~ Senutės vokai išspaudė didelę ašarą, kuri, nuriedėjusi 1926 12| puoselėja mūsų gyvenimas, savo išspaudomis kasdien maitindamas laikraščių 1927 6 | žmona.~ - Meškeriot? - išsprogino Tijūnėlis akis, įžengęs 1928 1 | neužsibaigė: priešpiečiais išsriuobė šildytos bulbienės lėkštę 1929 8 | visas jėgas, tėvukas vos vos išstenėjo:~ - Kas tu?!~ - Tavo 1930 14| Kas čia bus, kas čia bus?! Išstips paukščiai ir žvėrys!~ 1931 8 | suktumą tame kaimietyje išstumdavo retas dosnumas. Jei jis 1932 12| reikėjo, ir naujoji būtų išstūmus iš valdininko atminties 1933 11| užkaito. Nespėjo žodžio ištarti, kai prie jo šalies atsirado 1934 12| pasitenkinę trumpu konsilijumu, išteisino miestelio gydytoją.~ 1935 1 | perduoti storą klebono balsą. - Ištekau tik ant varpų... dviejų 1936 1 | nepasiteiravo apie senutės išteklius. Kaimietis ūmai atlyžo:~ - 1937 1 | marti viršum Uogelės galvos ištempė virvę ir padžiovė apledijusius 1938 11| styptelėdavo visu kūnu, ištiesdavo kaklą, paskum žemai žemai 1939 8 | Lengviau, kad tu ištintum! - sugargė tėvukas, pajutęs 1940 12| laikytumėm šventųjų, o ne mūsų ištižusio gyvenimo paveikslu.~ 1941 6 | kelnių kišenes ir vėl jas ištraukdamas, su nusmukusiu kaklaryšio 1942 11| durimis, žmogutis stabtelėjo, ištraukė iš apsiausto kišenės didelę 1943 14| Kai sustabdėm girnas, ištraukėm - dar krutėjo. O kad būt 1944 13| Simanas pasirausia kišenėje, ištraukia kažką saujoje ir, sugrudęs 1945 6 | eketėj žvejoji - mokėtum ir ištraukti: sudėjo į krūvą knygutes, 1946 12| užsigeistų važiuoti drauge, ištrūk mieste nuo jo. Apsimesk, 1947 12| baisių žmonių atsiranda! Ištrūkęs jis buvo iš kalinio. Visą 1948 12| įsikabino jai į gerklę. Ji ištrūko, nesuprasdama, kas atsitiko, 1949 4 | nebylė, nemokanti skųstis, ištrūkusi iš tėvo vergijos, Morta 1950 7 | ir raitelių išraižytus, ištryptus pasėlių laukus krito sviediniai, 1951 6 | ūsų šepetėlį, kaimietei ištryško ašaros.~ Į šį klausimą 1952 7 | pasauly, jis valandų valandas ištūnodavo lūšnos kampe, po didžiąja 1953 14| bandutę.~ Kapinės greit ištuštėjo. Medžių šlamesys vis smarkiau 1954 1 | naujieną pasakei!" kalbėjo jo ištysęs veidas. Tačiau, būdamas 1955 14| ūžiantį vandenį. Brolių veidai ištyso, tartum jie pirmąkart būtų 1956 10| vieno žemės galo į kitą ir išvaduos iš baltųjų žmogėdrų tautas. 1957 12| šviesiaplaukis, patrauklios išvaizdos vyras, kiek palaukęs, kol 1958 9 | pasakytų brolio piršlybų išvakarėse, Kastantą degino įkyri, 1959 12| Lizdeikių reginių, sėdau ir išvažiavau. ~*** ~ Pasakotojas, 1960 12| nesukalbama ir iki pat muziko išvažiavimo pasilieka šalta jo atžvilgiu. 1961 9 | niuoksėdamas, ginė arklį. Išvažiavus iš miestelio ir pasukus 1962 14| nesuprantami riesti dėdės išvedžiojimai vis dažnėjo. Po kelių dienų 1963 12| visai norėjo tikėti mano išvedžiojimais, nors ir nesipriešino sumanymui.~ 1964 1 | atsirūgus, jis plyšo, ir išvemti vaistai su tąsiomis seilėmis 1965 9 | nepavytų brolio ir tokiu būdu išvengtų nereikalingo susitikimo.~ 1966 12| apgautas, apgavystės bausmės išvengus, jis už kažin ką pasauly 1967 7 | laukus krito sviediniai, išversdami didelius, saulę užgožiančius 1968 9 | suplėšytais drabužiais, išversta į lauką krakmolyta krūtine.~ 1969 1 | suprasti iš jos pasakojimo.~ Išvežė Uogelę saviškiai be žado, 1970 2 | veikdamos, apgaule ir suktumu išviliojo iš Mikasės Treigytės, Bekampių 1971 14| skustuvą, kurio dėdei nepavyko išvilioti iš motinos, nusprendusios 1972 1 | sūnaus vežimas, iš kurio išvirto sunkus, su rudine iki žemės, 1973 1 | spyrėsi, kad ne nuo jos išvirtų grybų, o nuo pirmo vaisiaus, 1974 10| Pašvietęs elektros lempute, išvydau pailgą, rausva barzda apžėlusį 1975 7 | trenksmų išblaškyti karveliai išvydo baltąjį ženklą. Jų sparnų 1976 14| būtų jai į širdį smeigęs, išvydus malūną, vėl pradėjo balsu 1977 12| jų anksčiau nesurišo? Kur išvykęs, valdininkas skuba atgal, 1978 6 | metu Tijūnėlis pavadavo išvykusį atostogų reikalų vedėją, 1979 3 | Škėmienė iš savo krepšio išvyniojo saldainius ir riešutus. 1980 12| nutrauktą pokalbį, nosinaite iššluostęs akinius, tarė:~ -- Taip 1981 12| teisininkas be ypatingos įžangos, - gyvena valdininkas. Vienas 1982 13| vietomis suplaišėjusiame, lyg ižas, danguje, ir sako:~ - 1983 6 | išsprogino Tijūnėlis akis, įžengęs į kambarį. - Kas jums atėjo 1984 1 | žodžiai mažose Japono akyse įžiebė rainai žalias liepsneles. " 1985 8 | būtybių, Per tamsą buvo sunku įžiūrėti, tačiau jų galėjo būti ne 1986 1 | juos būtų kas tempęs atgal j krūtinę. Daugiau nieko negalima 1987 1 | grybais". Po tokių perskaitymų Japonui užeidavo noras leistis su 1988 13| stūksantis medis. Galvoja jis ir jaučia kažką savy kylantį, švelnų, 1989 11| Atsiklaupė ir Izidoriaus jaučiai. Pažvelgė elgeta sau po 1990 11| svarstyklėmis, Izidorius su jaučiais, o Rokas su šunimi, laižančiu 1991 2 | tokią stiprybę per poterius jaučianti, ka galinti vienu pirštu 1992 12| permainos, dabar visai kitaip jaučiasi, na, ir kartais mano, kad 1993 12| nesvyruodamas.~ Grįždamas jaučiau, kad iš šios istorijos lengvai 1994 14| pat sužiurusius brolius, jaučiausi mažas, apleistas ir vienų 1995 3 | rydamas ašaras, skaitė jaudinančias knygas, stebėdamasis žmogaus 1996 6 | Nieko nepadariau, ir nėr ko jaudintis. Nejaugi, - staiga atsisėsdamas 1997 2 | durų, lygum purvinas vyžas. Jaugi tu krikščionišku tikėjimu 1998 12| suranda atviras duris į jaukią šeimą. Žmona, bijodama provincijos 1999 12| žmonos, bet ir tų mažų, jaukių paslaugų, tos lipšnios tvarkos. 2000 12| atrado neseniai prarastą jaukų židinį. Ir taip pora laimingų 2001 9 | pats vienas valdysiąs, o jaunesniajam, Jurgiui, pamažu išmokėsiąs 2002 14| ji sodindavosi mane, kaip jauniausią, ant kelių, apgniauždavo 2003 4 | perkaršęs ir pasiviliojo jaunikius jau sudavatkėjusiai dukteriai 2004 9 | pusplikio. Pasak žmonių, pirmas jauniklio suvedimas su Adele ir jos