| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library |
| Petras Cvirka Kasdienes Istorijos IntraText - Concordances (Hapax - words occurring once) |
Story
2005 12| storais trumpagerio akiniais, jauno mokslininko tipas. - Pinigas 2006 9 | Būsimasis uošvis, uošvienė ir jaunoji kvietė Jurgį sėsti, bet 2007 9 | dėdė, smarkiai šarpavęs į jaunojo pusę.~ Šiai naujienai 2008 9 | žmogus…~ Vežimas su jaunosios gėdos ašaromis ir uošvienės 2009 13| Dėdė Simanas atsigręžia. Jaunų pušaičių gojus sušlama, 2010 12| pradeda skusti pirmuosius jaunuoliškus ūsus, mažasis, jį pasivydamas, 2011 12| nustebina. Moteris buvo visai jaunutė, paprasto siuvėjo dukra, 2012 12| jauną ir gražią. Jis renkasi jaunystę ir grožį lyg kerštui savo 2013 12| kerštui savo paties dingusiai jaunystei. Jeigu tokios nelygios vedybos 2014 13| ko jis turi? Kitąsyk, dar jaunystėj, man toks galvotas elgeta 2015 12| sugaišęs, daug nustojęs jaunystėje, prisiplaka prie tos "išlaikymo" 2016 3 | stebėjosi ir tyrė tą naująjį jausmą, kuris jį kartu slėgė ir 2017 3 | ir kilnų... Ir buvo toks jausmas, jog šiandien būtų pasiryžęs 2018 3 | vieta, - pabėgo. Buvo galima jausti kompanijos nuotaiką atvėsus.~ 2019 6 | balsu prašneko žmona, be jėgų krisdama į fotelį.~ Buhalterio 2020 2 | vėliakos tave velnias kusin, jeredku šmoc! A tu nežinai, ka skaistyklėn 2021 2 | dangaus mylestą tau paties Jėzaus žodis bus apgarsintas. Nuveik, 2022 3 | ten ginčijotės…~ - A, jierunda! Išsprūdo girtam… aš visai 2023 5 | drovu jam dabar būtų gatvėj jodinėti ant medinio arkliuko Gal 2024 12| prisipažino, kad paskutiniu laiku joje įvykusios šiokios tokios 2025 5 | apsiašarojusias akis ir ilgai ilgai jomis stebi vyrą. Šuo Kvintetas 2026 6 | daiktų prisigalvodamos. Joms pradėjo atrodyti, kad visi 2027 3 | mašininkė ir viengungis Jonas Kleiva, aukštųjų mokyklų 2028 14| rauplėtas, negražus.~ - Jonuk, pasisveikink! - stumdama 2029 2 | ana prakutu, i kakta kė jonvabolė ėmi šviest. Dinktelėju many, 2030 8 | juodu, ilgu plauku.~ - Ju-zuk! - norėjo pašaukti senis, 2031 9 | įregimą, vienodai, kantriai judančią arklio nugaros dryžę. Greičiau 2032 10| Mudu su viršininku lėtai judėjom paskum. Iš jo kalbos taip 2033 7 | paukštį. Vaiko žvilgsny ir judesiuose nebuvo baimės, tik nusistebėjimas 2034 8 | Onut, ar nepaskolintum savo judosiukų? Taip prireiko, taip prireiko 2035 8 | delną įsprausdavo dešimt judošiukų. Taip Budzikas vadino pinigus.~ 2036 9 | blizgančias chromo pušnis ir juodą eilutę. Jaunikis, susiglostęs 2037 5 | ilgai rymo, krutindamas juodus antakius. Antanėliui atrodo, 2038 10| niršo viršininkas, įsibodus juokams.~ Gal šeštąjį kartą tremiant, 2039 3 | stengėsi užsimiršti. Namuose juokavo su vaikais, padėjo tarnaitei 2040 1 | Nikodimas, kažkodėl tyliai juokdamasis, pešė žąsį, bet žąsis, dar 2041 7 | juosmens. Kunigas, nepiktas ir juokdarys, mėgdavo Vartiklį paerzinti: " 2042 3 | šia negudria ir bieveik juokinga atsargumo priemone mokytojas 2043 12| dalykų pikantiškai lengvų, juokingų, kurie beveik visi gali 2044 3 | taurumo brilijantu, neslepiant juoko ten, kur verta ir reikia 2045 3 | ten, kur verta ir reikia juoktis, nesibijant protesto tada, 2046 8 | prakeiktas! Aš tau kai parodysiu juokus per marmūzę, tai žinosi... 2047 2 | geltona kasa, laiko ties juosmeniu sunėrusi vyriškai plačias 2048 7 | dėdamas ranką kažkur prie juosmens. Kunigas, nepiktas ir juokdarys, 2049 3 | kojomis išrašyta, smėlio juosta vis tolyn ir tolyn. Pamatęs 2050 9 | uošvienė ir jaunoji kvietė Jurgį sėsti, bet šiam vis nesisekė: 2051 1 | kitos pusės.~ - Musėt, jūsiškė turi susistūmusi šimtelį, 2052 1 | išėjo iš miesto žemių. Kaip juslus, gerai žinąs kelią arklys, 2053 11| tapsnodamas vyžuotas kojas, senis juto, kaip svaigus miegas jį 2054 8 | užgrajino svirplys.~ - Juzuk! - staiga, pakėlęs galvą, 2055 9 | Atrodai jau... jau... tu ka-rrališkai. Geros kelnės, a?~ Jaunikis 2056 9 | daviau - galiu ir atimti!.. Ka-valie-e-rius atsirado! Kelnių savo neturi, 2057 7 | pasiliko tik bažnyčios palubėj kabąs melsvas paukštis, išskėstais 2058 4 | savo balsu suspiegė, nagais kabindamasis į slidžias, mauruotas sienas:~ - 2059 12| pradėjo gydytojas, - į mano kabinetą įėjo kokių keturiasdešimt 2060 3 | pasibels į direktoriaus kabineto duris. Direktorius, išklausęs 2061 7 | galo skarmalu ir kerte ėmė kabintis stogan. Beregint viršum 2062 3 | numestas meškerykotis ir ant kabliuko užmauta sudžiūvusi, jau 2063 2 | pasilenkus, tokia ilga, kė kačerga, boba - kiuost, kiuost. 2064 1 | kampas padvelkė drėgme ir kačių šlapumu. Aplik ligonės lovą 2065 5 | dainuodamas: ~Turi katins sau kačiukę,~Turi žąsinas žąsiukę… ~ 2066 4 | dažniausiai ten skandindavo kačiukus. Tuo buvo gera, kad gyvulėliams 2067 8 | velniam nėr kur dėt. Jau kadai aš savo pardaviau, tik šimts 2068 14| Kaip nors jau šitai, kągi dabar, juk, ana, va, ot 2069 2 | i sak: ,,Agi tu nežinai? Kaigis tau nieks nedavi žinot, 2070 13| tartum šypsosi jo prasivėpę kailiniukai, atšokę kelnių lopai ir 2071 8 | Kam mums reik skylėto kailio! - suriko antras ir pirmasis, 2072 1 | Kaip takas, kuriuo jis ėjo, kaimiečio mintis buvo tiesi, paprasta: 2073 6 | savo švelnių ūsų šepetėlį, kaimietei ištryško ašaros.~ Į šį 2074 8 | santaikai, pyktį ir suktumą tame kaimietyje išstumdavo retas dosnumas. 2075 12| šalymės. Bėgo žiūrėt iš kaimų. Tik į vidų nieko neįsileido. 2076 14| kuriai pasidarė bloga ir kaimynės buvo nusivedusios į šalį, 2077 14| pašarvotojo kojų, tarp dviejų kaimynių, baltutė, gražiai susišukavusi 2078 1 | jos niekas nematys.~ Kaimynuose Japonas patrynė krosnis, 2079 10| galėjo tilpti pora žmonių, o kaimynystė su įtartinu man atrodė nereikalingas 2080 3 | ant eglaitės, glaudžioje kaimynystėje, džiūvo mėlynos inspektoriaus 2081 12| kad abi pusės žino naudos kainą. Taip buvo ir su mūs valdininku. 2082 7 | riebiausias dieles siūlyti puse kainos.~ Tik antri metai Stepų 2083 2 | kaltinamosios stovi priešais teisėjo kairę, greta viena kitos. Tai 2084 7 | alkanos mirties dantys.~ Kairiajame krante buvo įsikasę vokiečiai, 2085 12| sveikos, baltutės. Po abiejų kairiosiomis krūtimis rado tabako grūdo 2086 12| panašus į tėvą, o tėvas kaisdamas ginasi, kad iš nosies - 2087 12| jokių ceremonijų paleido kakarinę. Moteris, išgirdusi mažojo 2088 6 | ištraukdamas, su nusmukusiu kaklaryšio mazgu ant krūtinės, Tijūnėlis 2089 14| vienplaukiai, braukdami rasojančias kaktas.~ Kapinėse visus priglaudė 2090 1 | dėti? - buvo įsibrėžę jų kaktose.~ - Ar tu gerai peržiurėjai? 2091 3 | Škėmos lūpose virto riestu kalambūru:~ - Ar ne per ilgai gaudėte? 2092 8 | bus šii-i-mtas! ~ Iš kalbančio burnos išėjo aitrus, troškinantis 2093 1 | tris žvakeles…~ Uogelei kalbant, niekas nesutrikdė slopios 2094 14| ir palįsčiau po ledu... - kalbėdavo motina.~ - Ką jau, šitai, 2095 12| Per triūbelę jis su ja kalbėdavosi. Nepagyveno jis su ja metų, 2096 9 | daug nenustebino, ir jis kalbėjusiems atsakė:~ - Duosis matyt!~ 2097 13| jais be garso, pats sau, kalbėtų senis.~ - Tai čia nepasiliksi, 2098 1 | veido tarpraukšliais. Balsas kalbino ne geruoju ir, kaip senutei 2099 12| sinusų, kosinusų, vokiečių kalboje - der die das, išmestas 2100 10| vardą. Ypač jis pasižymėdavo kalbomis ir anekdotais, kai būdavo " 2101 1 | mirties rūku akyse, apkloję kaldra, tarp jos menkų palaikų. 2102 1 | Užėjus šalčiams, prieš Kalėdas, namai diena iš dienos laukė 2103 1 | priartinti senutės galą: baigusi kalėdinį žlugtą, marti viršum Uogelės 2104 3 | šiandien būtų pasiryžęs sėsti į kalėjimą, aukotis didžiausiam idealui…~ 2105 10| dabar su tavim darysim? Kalėjiman? Mūsų kalėjimuos ir taip 2106 10| Penkis mėnesius palaikę kalėjime, išleido, bet negrąžino 2107 10| darysim? Kalėjiman? Mūsų kalėjimuos ir taip pilna specialistų, 2108 4 | užrašyti... Sukišai toms kalėms… Žinau, kad sukišai...~ - 2109 7 | stulpus. Aplinkui be paliovos kaleno alkanos mirties dantys.~ 2110 9 | kanapių lysvėje styrančią kaliausę, aprengtą tokiu pat skylėtu 2111 10| dar ir šiandien tebeeina. Kalinį pamaitinom ir po naujo tardymo, 2112 12| atsiranda! Ištrūkęs jis buvo iš kalinio. Visą mėnesį slapstėsi aplink, 2113 10| vakarą sužinojau, kad mūsų kalinys be ypatingų įrankių sutaisė 2114 9 | lauke, stovėjo nedidelė kalkėmis baltinta lūšna ir kūtė, 2115 3 | raštvedžiu, Škėma pasileido į kalną. Jis jautė, kad su inspektoriumi 2116 12| aukštais, pušynais apžėlusiais, kalnais Lizdeikiai prilygsta gražiausiems 2117 3 | mėgdavo nueiti į aukštą kalnelį, prie senos varpinės, atsigulti 2118 3 | kiaušinių lukštais, pasirito nuo kalniuko tuščias butelis. Iš klegenančio 2119 7 | pilką debesį, atsistojusį kalnu.~ Lyg kas būtų pakuždėjęs 2120 3 | sugautas berūkant gimnazistas, kaltai cyptelėjo. Vaišės jau tęsėsi 2121 12| mažiau vyko rasti žmonos kaltės įrodymų. Toks nepasisekimas 2122 13| kaltas prieš dėdę Simaną, kad kalti ir tie namai ir žmonės, 2123 6 | paskubintos Vaciuko bylos kaltinamasis aktas buvo surašytas, Tijūnėlis, 2124 12| nuobodžią būtį, čia vėl buvo kaltinami gydytojai. Po dešimt minučių 2125 2 | ir Rozalija Vyturytė buvo kaltinamos, kad, sutartinai veikdamos, 2126 2 | ir lašinių paltį.~ Abi kaltinamosios stovi priešais teisėjo kairę, 2127 2 | Treigytė, stovinti prie kaltintojų suolo, raudonskruostė, krūtininga 2128 10| tačiau atrodė graudžiai: kaltūnais susivijoję, gerokai žilstelėję 2129 14| procesija išklydo į atviras kalvas. Varpo balsas kaskart tolo, 2130 12| pastatytų. Pasisodino ir tą kalvį už stalo ir kažikaip ten 2131 12| norėdamas dasikast iki kalvio, katras jį įdavė. Vakar 2132 10| savo įprastoje vietoje, ant kalvos. Jau antra diena smulkiai, 2133 7 | paskubomis atsitraukę per upę ir kalvose įtvirtinę bateriją.~ 2134 7 | Siauru kyliu, krūmų ir kalvų priedangoje slenkančius 2135 9 | o broliui, linkusiam į kalvystę, įtaisys prie miestelio 2136 9 | Kastantas prasitarė:~ - Kamaš-čiabat! Jei jis gražiuoju, - tai 2137 12| Gerbdamas mirusios atminimą, kambariuose jis paliko, kaip stovėję, 2138 14| žvakės, giedojo. Tvankiame kambaryje dvelkė vašku. Motina daugiau 2139 12| atsirėmė į didelės liepos kamieną: šilkinio popierio lapukai 2140 1 | Jos kojos, kaip nuo medžio kamieno atkirstos šakos, kyšojo 2141 9 | ilgomis šatromis. Vietoje kamino rioksojo įstatytas senas, 2142 1 | metų, prie to atvažiuoja kamisija, įkiša į maišą - ir po ledu…~ 2143 1 | atvažiuot! Ką tu su tom kamisijom!~ Uogelė, gerai suprasdama 2144 12| prilygsta gražiausiems Suomijos kampams.~ Ilgai nesvarstęs, pasisamdęs 2145 1 | trobos pusę.~ Įėjusiems kampas padvelkė drėgme ir kačių 2146 1 | jau penkti metai Uogelė kampininkavo pas našlę Žilienę. Augus 2147 6 | jis pamatė Vaciuką: lūpų kampučiu suspaudęs cigaretę, vieną 2148 7 | indą ir išėjo prie kūdros, kamuojamas sunkių minčių. Pasėmęs vandens, 2149 7 | Stepų mamytė, susirietusi į kamuolį, atkalbėdavo poterius už 2150 14| pat įsivilkusios į baltas kamžas, tęsėsi visa ilgąja miestuko 2151 14| šonų, pora vėliauninkų su kamžomis stojo priekyje. Dėdė Motiejus 2152 12| skausmą, jos veidą išrašė kančia, ji pradėjo blaškytis, laužytis. 2153 12| atsipeikėjo. Sunkiai aptariamas kančias ir sielvartą jame pakeitė 2154 1 | atsiliepė Uogelė, pakeldama kančios išraižytą veidą Tik dabar, 2155 7 | apžiojęs kumštį, iki kraujų kandžiodamas pirštus, jis sekė padangėje 2156 3 | lygiai taip ir spręsti jį kankinamus klausimus. Būdavo, atsiguls 2157 12| kerštą, šis žmogus pasviro į kankinančias abejones ir įtarinėjimus. 2158 11| stebukladaris, visi apaštalai, kankiniai, perėjo kuždesys bažnyčią, 2159 14| nė sykio...~ - Priėmė kankinio vainiką, varguolis, ir lengva 2160 11| Elgeta pažvelgė į apaštalus, kankinius, lyg ieškodamas jų akyse 2161 8 | kojas su dvigubomis karvės kanopomis, tankiai sužėlusias juodu, 2162 1 | įsiūbavo Japono ir jo moters kantrybę. Kas namuose perrūgo, neiškepė, 2163 12| Reikia, ponia, laukti... Kantrybės... gal ryt, poryt...~ 2164 9 | abiems vaikams. Dar senio kapas nespėjo įdubti, o pamokantis 2165 14| rasojančias kaktas.~ Kapinėse visus priglaudė ūksmingi 2166 14| bažnyčios visi patraukė kapinių pusėn. Greitai procesija 2167 9 | ratų stebulę, pravertusią kapotę, aplink kurią buvo primėtyta 2168 5 | vėlimas.~ - Ė, ponas, kapuckin? Tridi ridi raška, gavai 2169 12| Na, taip ponas... į kapus nuvarė. Tą, kur pirmą apsivedė, 2170 11| bažnyčios, jis sumostagavo kapšiumi ir suriko:~ - Rasi paties 2171 11| geros, gurgždančios odos kapšius, iš kurio į nosį mušė skanaus 2172 11| Tegu Dievs duod tau dungs karalyst…~ Besišaipančių ir mėgstančių 2173 9 | buvo žinoma, kad atskirame karbary geria Rimkiukas, zakristijonas 2174 14| keliu, vėtydamas širmus karčius, tik jau su lengvesne važta.~ 2175 13| išeina, kad tikri vagys karietose važinėja...~ Paėjęs keletą 2176 3 | vis dar stengėsi laikytis karingai, žvilgčiojo į inspektorių, 2177 4 | šeimininko kojų. Šį kartą Rudžio karingumas buvo reikalingas: nors ir 2178 5 | prasiveržęs pro išretėjusią tėvo kariuomenę, smarkiai žygiuoja tiesiu 2179 3 | apie jo kalbas?… Tas irgi karjeristas! Be to, raštvedžio žmona 2180 5 | nupieštas didelis ūsuotas karkvabalis.~ - Važiuok, ponas!..~ 2181 4 | praversdavo markyti linus ir karnas, bet dažniausiai ten skandindavo 2182 5 | Tuoni?~ - Penkis kart penki? Na? Man čia nemurmėk, 2183 10| viršininkas sau rašėsi ir kartkartėmis plunksnakočiu baksnojo į 2184 12| mirkčiodamas, lūpomis, be balso, kartodamas jos žodžius. Moteriškė vis 2185 6 | Braukdamos ašaras ir kartodamos: "Ne, Stasiukas to nedarė... 2186 12| staigūs, šiurpūs šauksmai. Kartoju: ji buvo ligonė visa to 2187 5 | gimnazistas, taip pat Antanas. Kartoninė šaškių lenta nuo ilgo ir 2188 7 | neturėdami žemės, karta iš kartos vertėsi dailidžių, kubilių 2189 14| sijoną, su prikrautu malkų karu. Jos tamsiai įdegęs veidas 2190 7 | pat nenorėjo palikti savo karvelidės, nors šis didysis kaimo 2191 7 | skriejantį paukštį.~ Ši karvelininkų pramoga, suteikianti jiems 2192 7 | dar nematytų, skiauterėtų karvelių. ~*** ~ Vartiklis tekinas 2193 7 | kūlvertomis besivartančius karvelius, pats savęs nejausdamas, 2194 7 | ilgų rungtyniavimų kaimo karvelninkai su Vartikliu padarė sutartį 2195 7 | vartikliai! - pataisydavo karvelninkas ir vaizdžiai parodydavo. 2196 7 | pavydėdami Vartikliui didžiojo karvelninko garbės, išsigalvojo atskridusius 2197 8 | bandė persižegnoti, tačiau karviakojis jau sėdėjo raitas ant jo 2198 1 | apmaudo per ilga motinos karšatimi, Japonas kasdien rasdavo 2199 12| Juo ji ilgiau kalbėjo, juo karščiau teisino save, lyg bijodama, 2200 1 | galas, bet - didžiausiam karšintojų pykčiui - senutė vėl kėlėsi 2201 3 | autobusų sustojimo vietos, karštai pareiškė:~ - Netikiu 2202 8 | DEVINTAS PRAKAITAS ~ Karštas, kvapą užimąs garas tirštu, 2203 6 | išlaikė žmoną ir uošvę "aukso karštligėje", su pasigardžiavimu jas 2204 14| Jeigu spręst iš motinos karštų pokalbių su dėde Motiejumi, 2205 10| marinimu" viršininkas laikė kasdienišką baltakės stiklinę. Nežinia, 2206 1 | ateinant pažįstamų. Nematė ir kasdieniško aslos gyvenimo, prie kurio 2207 12| piktinosi iš pažiūros tokiomis kasdieniškomis muziko nedorybėmis ir kurios 2208 10| stengdavausi padaryti savo kasdieniškų penkiolika kilometrų. Po 2209 7 | verksmai, daiktų krovimas, kasimas į žemę drabužių, varomų 2210 9 | atsitiktiniu darbu: griovių kasimu, žvejyba. Kaimynai, pratę 2211 13| nereikalingas, kad nekanda. Kąsk, į gerklę įsikabink artimui, 2212 14| atviras kalvas. Varpo balsas kaskart tolo, silpnėjo, prasmegdamas 2213 14| prašokę ūgiu. Ritomės beveik kasmet, vienas kitą stumdami iš 2214 9 | vienas kitam lupo iš burnos kąsnį.~ Broliai mito iš savęs, 2215 12| kietu kaulu sustojo duonos kąsnis.~ - Gal dėl to, kad jeigu 2216 8 | jausmų nuleipdavo, sakytum kasomas meitelis.~ Mažumą patysojęs, 2217 13| kurios viena ausis su ilgu kaspinu kresnoja į žingsnius, pamiškės 2218 14| Šalčiams prasidėjus, motina vėl kasryt dingdavo iš namų. Grįždavo 2219 9 | brolio piršlybų išvakarėse, Kastantą degino įkyri, sunki mintis: 2220 9 | Kaip sutartis vyko, broliui Kastantui nebuvo žinoma, ir jis tuo 2221 14| jis išsikabino, sviedęs kastuvą. Iš visų pusių, lyg kokią 2222 14| į žaismingai dirbančius kastuvus, kurie vis pylė ir pylė 2223 8 | tenais pritaisyta? Gal jau po katilu ir ąžuolinių prikrauta?~ - 2224 12| užtruko. Vyras pakilo ir katino šuoliu, vienmarškinis, atsidūrė 2225 5 | favoritę, dainuodamas: ~Turi katins sau kačiukę,~Turi žąsinas 2226 12| norėdamas dasikast iki kalvio, katras jį įdavė. Vakar jį suėmė 2227 2 | čeverykų. Mes visos tretinykės, katros iš toliau, tenais užeinam. 2228 4 | Gii-irdyt norėjai! . . . kau-u ištrauk!~ Žentas tuojau 2229 14| žodžius, prispaudžiau prie to kauburio ir savo delne sušildytą 2230 14| viršum jos išaugo pailgas kauburys, atsiminęs dėdės žodžius, 2231 12| apsimetimas, demoniškos šelmystės kaukė, po kuria slypėjo antrasis, 2232 12| pavirto tos pačios melo kaukės grimasomis. Savo atminty 2233 10| misijomis. Paprastai greta kaukolės formos peleninės, ant jo 2234 3 | išsimiegoję, švariai nusiskutę, kaukšėjo su portfeliais pro susirūpinusį 2235 12| pasiteiravau, ir mano gerklėj kietu kaulu sustojo duonos kąsnis.~ - 2236 8 | vienas Budzikas, atkaklus ir kauluotas senis, jau daug metų laikąsis 2237 12| žiemą, tai gyvus vainikus iŠ Kauno vežė, o antrąją ir dar puikiau: 2238 11| rūpesčių bei vilčių, kurios su kaupu užpildydavo jo dieną. Šaltą 2239 13| pakrautas aukšta, geležimi kaustyta, dėže. Už dar ilgesnės virvės 2240 10| turėsiąs reikalą su vienu tų kavalierių, retkarčiais apsilankančių 2241 3 | Mokytojas jį sugriebė įeinantį į kavinę.~ - Dovanokite... A, 2242 6 | vėl nuščiuvo Šis naujas kazusas jam neišėjo iš galvos, o 2243 7 | nunešdavo į miestą prirankiojusi kašę mėlynių arba bonką dielių. 2244 1 | teiravusis, kiek galėtų kaštuoti altorėlis su šventos Kotrynos 2245 12| ir tą kalvį už stalo ir kažikaip ten išėjo, tik kalvis vis 2246 2 | Nepagalėdama - atsisėdau ant kažikieno kapeliu... mažumą pailsėt... 2247 7 | sena, iš lauko aprūkusi, kažkada perstatyta iš pirties. Ties 2248 14| beržų šakas, buvo numestas kažkieno švarkas. Iš žemės išlindo 2249 14| lazdomis, čežėjo žvyro takais, kažko ieškodami tarp apleistų, 2250 10| vietoj marškinių kūną dengė kažkokios žalios medžiagos likučiai. 2251 14| su motina pradėjo vesti kažkokius slaptus, nesuprantamus pokalbius. 2252 13| Zanui rodos, kad ir jis kažkuo kaltas prieš dėdę Simaną, 2253 5 | pikčiau. Ji net pakelia nuo kėdutės kojas ir atrodo, kad puls 2254 8 | už dūšias", kas gyvas, keikdamies ir prunkšdami rangėsi į 2255 4 | išdaviau... nepakasavojai. Dar keiki... gal aš tave čia įgrūdau? 2256 8 | norėjęs dar paleist eilę keiksmų, nuščiuvo ataušęs ir, žvilgtelėjęs 2257 9 | apgraibomis, klupdamas tempė keistąją važtą.~ Vanduo, prasisunkęs 2258 12| Pasitaiko gyvenime tokių keistenybių, - vėl atsiliepė tas pats 2259 1 | paskutiniu laiku su ja įvyksta keisti, verčią susirūpinti dalykai: 2260 12| paklausiau, nesupratęs to keisto žodžio.~ - Na, taip ponas... 2261 12| langai, pro kuriuos traukė keistoji procesija, bematant užsikimšo 2262 8 | Ši dovana būdavo palydima keistomis ceremonijomis: išklojęs 2263 12| krosnis, klojo parketą ir keitė sienų apmušalus. Nuplėšdami 2264 5 | Keliuose jos kvadratuose kekso pora misinginių sagų, su 2265 13| neturiu...~ Įkopę kalnan, keleiviai stabteli. Viršum jų galvų, 2266 12| nutariau atpasakoti pačių keleivių žodžiais.~ 2267 12| tris, anksčiau įsėdusius, keleivius. Man pasirodžius, jie aptilo, 2268 4 | palikimą, į kurį kėsinosi bent keletas našlių.~ Taigi šiuo metu 2269 4 | rujas? A? Per siauri jau keliai vieškeliai!~ - Paleistuvi! - 2270 14| pusėn. Tai buvo artimiausias kelias namo. Motina, lyg kas būtų 2271 5 | Tėvas, kiek palaukęs, keliasi, daugiau jau nieko neatsako 2272 13| atrodo, kad dėdė Simanas keliauja į šviesią, nepiktų žmonių 2273 8 | to laiko grašis amžinai keliaująs, pavirsdamas čia doleriu, 2274 1 | išsiruošė išpažinties Dabar ji keliavo namo, mazgely nešdamos sūrio 2275 8 | įtvirtinta lempa apšvietė keliolika stovinčių, vienas kitą užgulusių, 2276 10| Visą savaitę mūsų vyrai keliolikos kilometrų ruože tartum nieko 2277 9 | panašus į susikūprinusį, keliomis lazdomis apsikarsčiusį elgetą. 2278 12| ir vėl "gimdymą" nutęsti kelioms dienoms. Supratau, kad moters 2279 10| buvo pradžiūvęs trumpoj kelionėj, mažumą sušilo ir nebekaleno 2280 12| pamėgto dainavimo ir tų dažnų kelionių, kurias ji paskutiniu metu 2281 8 | Visi stebėjosi, pamatę keliose vietose taip nušutintą senio 2282 5 | vartojimo jau nusitrynusi. Keliuose jos kvadratuose kekso pora 2283 10| rioksojo didelis ąžuolo kelmas. Žingsniuodamas iki kelmo 2284 4 | vietose, pasivertęs didžiuliu kelmu, laužė ratus, savo bliovimu 2285 8 | vyručiai, baravykai ir kelmučiai! Nuo ramatizmo, ant sestojo 2286 3 | džiūvo mėlynos inspektoriaus kelnaitės ir mašininkės maudymosi 2287 9 | tu ka-rrališkai. Geros kelnės, a?~ Jaunikis maldaujančiu 2288 14| Niekas neišdrįso pirmauti, kelti balsą, ir net dėdė mūsų 2289 11| mėgstančių pajuokti, kurių savo kelyje sutinka kiekvienas elgeta, 2290 2 | galvą atsidauž. I dėl to kenč, kolekos su kūnu, pakol 2291 12| šitokias savo aistras. Mes kenčiame dėl mūsų pačių ydų daugiau, 2292 8 | akmenų, tai buvo, "kad dūšias kentančias atsimintumėm".~ Po septinto 2293 12| suprato patarlę: meilindamosi kepalo, negausi nė riekės.~ 2294 1 | susėdę aplink šieno kupetas, kepasi grybus.~ Grįžus į namus 2295 14| kepurę.~ - Tai, va, - gali kept pyragą! - pranešė Motiejus 2296 4 | išsikapstyti gličiomis, mūlu ir kerpėmis apžėlusiomis sienomis.~ 2297 7 | prie jos galo skarmalu ir kerte ėmė kabintis stogan. Beregint 2298 14| išplaukė laivai, sušvilpė pro kertes šaltas vėjas, sustingo žemė, 2299 1 | galvos Japonas įsitaisė kertinę lentyną, kur sukrovė vinis, 2300 12| užmarščiai palikti suvėluotą kerštą, šis žmogus pasviro į kankinančias 2301 12| renkasi jaunystę ir grožį lyg kerštui savo paties dingusiai jaunystei. 2302 4 | išgelbėsiąs sau palikimą, į kurį kėsinosi bent keletas našlių.~ 2303 14| kitame gatvės gale. Visi keturi broliai, pamatę įneštą tėvą, 2304 12| mano kabinetą įėjo kokių keturiasdešimt aštuonerių metų, raudona, 2305 14| nieko. Taip tai visomis keturiomis... Viskas būt gerai.~ - 2306 1 | tris ilgąsias degint?" "Keturios dešimtys penki litai, klebonėli"… " 2307 14| atsirasti. Negana buvo tų. keturių burnų!~ Kartais tokiomis 2308 14| suklupus, kunigas, užsidėjęs keturkampę kepurę, nesuprantamais žodžiais, 2309 7 | vokiečius, raguotus, su keturkampėmis galvomis.~ Anūkas taip 2310 2 | apgarsintas. Nuveik, sak, šitu ketvergu vakarą, kė pritems, padėk 2311 1 | drabužį, miltų žiupsnį.~ Ketvirtą dieną po Uogelės apsilankymo 2312 8 | atlikus, ėjo trečias, paskum ketvirtas, ir juo tolyn, juo smagyn 2313 14| po trečio, o paskum ir po ketvirto.~ Pradedant vyresniuoju 2314 4 | šulinio pusę ir vėl įniko kiauksėti. Šulinys buvo pasilikęs 2315 3 | kojos pirštais raudamas kiauldobilius. Kai tik jo nugara palietė 2316 7 | kitas, palikęs paršingą kiaulę, seną ar luošą kuiną, prašė 2317 13| kurios padvelkia svilinamos kiaulės ir šiaudų kvapas. Už jos 2318 1 | Išsiėmė jis peilį, pro kiaurą kišenių įstrigusį į vatinio 2319 4 | vėl nuslydo atgal į tamsią kiaurymę. - Ū-ū-ū! Žmonės!! Gelbėkite!~ - 2320 12| istorijos arba, kaip sakoma: be kiaušinio nebūtų nė viščiuko.~ 2321 9 | įstatytas senas, skylėtas kibiras. Šis spalvingai sulopytas 2322 12| retkarčiais įsižiebdavo vilties kibirkštėlė - jie buvo trumpai laimingi, - 2323 8 | prakaitą, ir suvertė du kibirus vandens ne iš šono, bet 2324 10| penkiolika kilometrų. Po kiekvieno antrojo kilometro užeidavau 2325 12| mirusiai valdininko žmonai. Kiekvienoje eilutėje jos vardas buvo 2326 12| tik neseniai buvo išėjusi kieman ir įtartinai užtruko. Vyras 2327 3 | jis išėjo dar nesukilus kiemsargiams. Praėjo gal pusantros valandos, 2328 9 | pačia užvažiuojamų namų kiemu.~ - Lėk greičiau! - riktelėjo 2329 7 | buvo atviros, ir sodybų kiemuose mėtėsi be tvarkos išblaškyti 2330 12| įtikėjęs kad ji išsidavė, ir kietais nagais įsikabino jai į gerklę. 2331 8 | Antrajam, liesam, tačiau kietam velniukui savo darbą atlikus, 2332 9 | viską slepiąs, pasiliko kietas, neperkalbamas. Pasitarimai 2333 8 | Budzikas kaime turėjo šykštaus, kieto, be galo pinigą mėgstančio, 2334 5 | Didysis Antanas, lyg kietomis replėmis, nusitveria mažąjį 2335 9 | oro srovelę.~ Kastanto kietos rankos greitai apkabino 2336 9 | uošvienės raginimais, lydimas kikenimų, paliko žentą ir, kaip Jurgiui 2337 2 | Publikoje jau kuris laikas kikenus, pakyla garsus, skanus juokas. 2338 12| virsta tikru stalų, staliukų, kilimų ir pagalvėlių muziejumi. 2339 12| ne tik protingą, sumanią, kilnią, bet ir visa siela jam atsidavusią. 2340 1 | senutė Uogelė vos slinko, kilnodama suklypusias, neklusnias 2341 5 | didžiojo Antano žmonos krūtinė kilnojasi aukštyn ir žemyn, o akys 2342 14| uostyti tabaką ir už ausų kilnoti vaikus, vadindamas tai " 2343 3 | seniai pamestą, brangų ir kilnų... Ir buvo toks jausmas, 2344 9 | BROLIAI ~ Aštuntame kilometre nuo Snūdų, plyname lauke, 2345 10| kilometrų. Po kiekvieno antrojo kilometro užeidavau į būdelę, išrūkydavau 2346 4 | pasirodė žmogaus galva:~ - Kilpoj ir vilkas meilus, o duok 2347 2 | energingai Strakalienė, alkūnėmis kilstelėdama sijoną. - Kokia aš jai Cukierka!~ 2348 14| prisiartindavo prie gulinčio, kilstelėdavo drobulės kraštą, pasižiūrėdavo 2349 5 | perspėjančiu balsu moteriškė, kilstelėjusi nuo romano apsiašarojusias 2350 3 | jau pradėjusius jo viduje kilti abejojimus.~ Pagaliau 2351 2 | Apveizdos žinia. Kė anuočės kilu didysis vėjas, Tursiškių 2352 5 | tėvu?! Į akis, į akis jau kimba? Kad taip, tai - marš!~ 2353 9 | paliko žentą ir, kaip Jurgiui kinktelėjo, paliko amžinai. Tai jis 2354 3 | Stabtelėjęs ties laikraščių kiosku, paprašė šeštadienio laidos 2355 13| kojas. . . Dovanok, sausą kirtau! Savo įstatymą, girdi, man 2356 13| lopai ir ant pečių užverstas kirvis. Nežinia tik kuo jis džiaugiasi: 2357 4 | kaip su lentgaliais ir kirviu jis nuėjo į daubos pusę, 2358 11| o šiaudelius - sunkiau. Kitąmet parduos odai nusilupti... 2359 1 | tik išeidamas, lyg tarp kitko:~ - Gal ateisit pagiedot? 2360 10| žmonės? Kas juos padarė kitokius nuo to laiko, kai po saulė 2361 6 | kivirčų metu ji visuomet kiūtino į savo kampą, kaip niekuo 2362 6 | įėjusių, uošvės bruožų: kivirčų metu ji visuomet kiūtino 2363 8 | nauda. Visi siūlo, visi kiša, atpigo kaip lepsės, kad 2364 7 | gražiausių įsidėdavo sau į kišenę. Tokiomis nelaimingomis 2365 12| į miegamąjį su paruoštu kišenėj ginklu. Išsiruošus žmonai 2366 13| tylomis, Simanas pasirausia kišenėje, ištraukia kažką saujoje 2367 9 | susukęs jį kamuoliu įsigrūdo kišenėn ir, kūną paėmęs glėbin, 2368 10| iškračiau, Be kelių popiergalių kišenėse nieko daugiau nebuvo. Sargybos 2369 3 | Valdytumeis! Neturi kur liežuvio kišt.. - atsiliepė moteriškė, 2370 6 | pradėjo žmonai kiekviena proga kišti Vaciuką, kaip išauklėto 2371 12| nes sapnai, vienas už kitą klaikesni, jį žadino, ir pabudęs jis 2372 11| Drebuliniais, ir daug kitų klajojaničų pasauly elgetų. Matijošius, 2373 14| susimąsčiusiuose veiduose, klajojo sienomis. Tarpais, ugniai 2374 5 | Antanėliui atrodyti, kad jis sėdi klasėje, visi vaikai pavirsta šaškėmis, 2375 4 | smulkiems reikalams - tėvelyčio klastos darbas. Žentas suprato, 2376 5 | savo ponios įsakymo.~ - Klaupk čia! - šaukia didysis, nekreipdamas 2377 7 | gražiuoju įsakydavo. "Dabar klaupkis, pakelk akis į dangų... 2378 12| paveikslą. Tarpais jis net savęs klausdavo: kuri jų originalas ir kuri 2379 6 | pagalvėlius. Pro lietaus šnarėjimą klausėsi, bene išgirs pažįstamą bildesį 2380 3 | jo protui neaprėpiamais klausimais.~ Atsiminė Škėma save 2381 12| keistas jų elgesys. Po to klausimo man nieko nebeliko, kaip 2382 12| bet ji, griežta dorovės klausimuose, darosi nesukalbama ir iki 2383 14| Tai ką daugiau sakė? - vis klausinėja motina.~ - Ką jis daugiau 2384 9 | Jurgis jau kuris laikas klausinėjasi pasoginių. "Truks-pliš, - 2385 8 | suminėjo jo vardą, dar kitas klausinėjosi lazdos. Netrukus balsai 2386 6 | žmona.~ - Ką čia dar klaust? Nevalgęs nebūsiu!~ Moters 2387 12| nežinojo, ir jos vyras, aklai klausydamas manęs, laikė vaiką už trijų 2388 2 | yr, sak toji moteriškėli. Klausykies, sak. Jei turi gerą lašinių 2389 11| tuščios įdubės, į kurią klebonas norėjo pastatyti šv. Pranciškaus 2390 1 | Keturios dešimtys penki litai, klebonėli"… "Ve, motin, tau per brangu… 2391 1 | bažnyčioje... Teiravausi klebonėlio… duok jam amžiną sveikatą, 2392 1 | tegu žib žvakutės... Geras klebonėlis, nepuikus… pasišaukė zakrastijoną: " 2393 1 | apie senutės apsilankymą klebonijoje? Šitais sumetimais Japonas 2394 12| balse buvo kažkas rimta, kleboniška. Atidaręs lagaminą, jis 2395 8 | kažkur, radęs laisvą angą, klegėjo upe.~ - Na, vyručiai, 2396 3 | kalniuko tuščias butelis. Iš klegenančio eglaičių gojaus išsisuko 2397 6 | aprimus lietui, nuo stogų klegeno vanduo ir, pro atvirą langą 2398 13| negirdėt, jį užgožia vandens klegesys.~ - Oho! - atsipučia 2399 3 | mašininkė ir viengungis Jonas Kleiva, aukštųjų mokyklų inspektorius, 2400 4 | kartą su muzikantais mainė klernetomis, įkišdamas jiems nudvėsusio 2401 13| girdi, į magazinus, į pilnas klėtis, stainines, į blizgančius 2402 11| atsiimsiu. Dantys jau - klibiklibi! Dar šieną perkandu, o šiaudelius - 2403 12| tėvelis, pasidavęs žmonos kliedėjimams, taip pat gyveno tas baugias 2404 14| varžydamiesi dėl motinos krūties ir klikiais balsais reikalaudami savo 2405 13| permainą. Saulės nematyti. Ją kloja skysti, plaišūs debesys, 2406 1 | į kitą, siūlė po siūlės, klostė po klostes išglamžę Uogelės 2407 1 | siūlė po siūlės, klostė po klostes išglamžę Uogelės skudurus.~ - 2408 3 | Stengies dėl rytojaus, įstaigos klozete pasislėpęs skaitai opozicijos 2409 1 | žemė skamba po sunkiomis klumpėmis.~ Kaip takas, kuriuo 2410 9 | kuiną, kuris apgraibomis, klupdamas tempė keistąją važtą.~ 2411 6 | motina buvo apšaukusios Klupšą, draugų vadinamą Vaciuku. 2412 6 | tūkstančių - Klupšas padegė, Klupšai, ir atsakyk!"~ Tą dieną 2413 9 | pasaga iškleiptomis kojomis knaibėsi į senį Kuncą, ir iš to kaip 2414 1 | pasirodydavo, dėl to žmogus, knaisiojęsis savo darže, prie kelio, 2415 5 | trinkteli vienos, antros durys, kniaukteli katė, kuriai ponas privėrė 2416 9 | silke, bulka, buvo girdėt kniaukus zakristijono balsas:~ - 2417 1 | marti.~ Uogelė ilgai kniūstė, puksėjo po savo skarmalais 2418 6 | kraitele. Vienu tarpu jam kniūstelėjo, kad apačioje atsivėrė durys 2419 3 | ašaras, skaitė jaudinančias knygas, stebėdamasis žmogaus drąsa, 2420 6 | Apyskaitos knygą, apyskaitos knygelę, - ir pats nejusdavo, kai 2421 2 | nupasakoju, lygum šventoje knygoje. Vo aš sau padūksėjau, padejavau, 2422 6 | ištraukti: sudėjo į krūvą knygutes, apipylė žibalu, dar vatos 2423 6 | vyras, pagriebęs nuo kėdės kojinę su siūlų kamuoliu ir viską 2424 1 | ilgos, apautos raudonomis kojinėmis.~ Sūnus priėjo, garsiai 2425 12| neberasdavo iš vakaro padėtų kojinių arba rankogalių sagos, iš 2426 1 | anukart, kai grižas įsimetė kojon… Pamislinau: greit atsitrauksiu, 2427 12| tie židiniai sulipdyti, kokiais ryšiais ir kokiu pagrindu 2428 7 | trankytis dievai žino po kokias šalis, svetimuose ratuose 2429 13| destis, ir kitas bijos. O kokie čia vagys, jeigu anys iš 2430 10| Biografija, ponul? Kokio orkestro dirigentas? Muzikalinis 2431 11| naujienas, papasakodavo, kokioje parapijoje gausiausiai apdalina, 2432 5 | akinių viršų. - Kur trys? Kokios trys? Dėk atgal!~ - O-o 2433 12| darė remontą. Statė naujas koklines krosnis, klojo parketą ir 2434 6 | Daugelis valdininkų šioje kolegos tyloje matė nešvarią sąžinę 2435 2 | atsidauž. I dėl to kenč, kolekos su kūnu, pakol dangų pasiek... 2436 5 | šišia, ponas?.. Ahm… Tamstos kombineišion tikrai baišuš! U-jo-joi, 2437 12| įsivaizdavimas baigėsi ne komedija, kaip su tąja moterimi, 2438 10| dumblyne, nematąs galo šitai komedijai.~ Mudu su viršininku 2439 12| ir kantriai vaidinti jos komedijoje?~ Praėjo savaitė. Aš 2440 12| trijų garsiausių daktarų komisija atvažiavo. O, kiek čia buvo 2441 3 | eilutė.~ Piršliaudami kompanijonai paliko sutryptą, agurkų 2442 3 | tolimesnio slidaus ir rizikingo kompanijonų pokalbio, pasiliko atviroje 2443 12| arba viena, pasiklausyti koncertų.~ Žiemą gimdydama ji 2444 12| daktarai ir, pasitenkinę trumpu konsilijumu, išteisino miestelio gydytoją.~ 2445 6 | SĄŽINĖ ~ Buhalterio kontoristo Tijūnėlio namuose viešpatavo 2446 10| rankas pakliūtų bėglys ar kontrabandininkas. Apylinkė buvo atvira, be 2447 12| pataikavimais viršininkams kopia aukštyn, kuriam nors skyriaus 2448 14| vežimas pasuko dešinėn ir ėmė kopti kalnan. Šią liūdną valandą 2449 12| ateity bus galima perduot korespondenciją.~ Velionė, kurią vyras 2450 6 | tabako dūmų, jis dalijo kortas. Ant dešinės Vaciuko rankos 2451 4 | kraujančio atolą galvoje su kosi panašios mintys.~ Baigęs 2452 12| trigonometrijoj sinusų, kosinusų, vokiečių kalboje - der 2453 1 | pagalvį, smaugiama troškaus kosulio, - antroji diena vis man… 2454 1 | kaštuoti altorėlis su šventos Kotrynos paveikslu iš vienos ir švento 2455 4 | neradęs, šeimininkas šakės kotu piktai bakstelėjo Rudžiui 2456 9 | kas dubenį, ir urgzdami, kovai paruošę dantis, kumščius, 2457 13| SIMANAS ~ Tyli, lengva kovo pabaigos diena. Laukus dengiąs 2458 1 | žmonės, šaltesnėmis dienomis kovodami dėl pirmos vietos prie ugnelės. 2459 3 | Sieloje jis smarkiai kovojo. Naktį negalėjo užmigti. 2460 7 | kartą po ilgos, atkaklios kovos į laukus nukrisdavo tik 2461 12| kuklumo pavyzdys, stengiasi kovoti, nepripažindama sau be virtuvės 2462 9 | Piršlybų pasisekimui tvirtas kozyris buvo Snūdų zakristijonas, 2463 12| Kodėl gi jas žudė?~ - Dėl kraičio, pons. Kai vienos atsikratė, 2464 7 | Lyg kas būtų pakuždėjęs kraigą apžergusiam berniukui: - 2465 9 | galas. Viršum daržinaitės kraigo kabojo prikaltas prie lotos 2466 4 | panašios mintys.~ Baigęs kraiguoti paskutinę kupetą, Kriauza 2467 1 | papsėti vanduo ant senutės. Ji kraipė galvą šen, ten, bet niekur 2468 1 | giedok, - atsiliepė sūnus, kraipydamas lentą. - Kiek čia išeis 2469 6 | žvilgsniu sustojęs ties duonos kraitele. Vienu tarpu jam kniūstelėjo, 2470 1 | moteris, atidavusi anytai kraitinius patalus, su vyru išsikraustė 2471 4 | rauplėtoji Morta, kurios menkas kraitis seniai išsibarstė smulkiems 2472 9 | drabužiais, išversta į lauką krakmolyta krūtine.~ Ir ūmai jis 2473 6 | nepasirodė.~ Ilgai buhalteris kramtė dešrą, nejausdamas jos skonio, 2474 6 | valandėlės vėl pradėjo iš lėto kramtyti. Guosdamasis, kad niekas 2475 4 | tėvelytis, į kurio dusulį ir kranksėjimą Kriauza dėjo visas viltis 2476 1 | vietos prie ugnelės. Uogelė kranksėjo, įsikibusi į lovos briauną, 2477 4 | dukteriai tik nuolatiniu savo krankšėjimu ir nusiskundimais greita 2478 7 | mirties dantys.~ Kairiajame krante buvo įsikasę vokiečiai, 2479 10| stovėjom dviese. Iki ežero kranto buvo kelios dešimtys metrų, 2480 14| atsiminei? Verčiau man už tai krapštyk merikonišką…~ "Merikoniška" 2481 12| Dainuoja, girdi, galvą krato ir giriasi, kad jeigu panorėtų - 2482 6 | Ką kratys? Kas turi teisę kratyti? Vagis aš, ar ką, po velnių?! 2483 12| perkando liežuvį, nusispiovė kraujais ir suriko: - Ko jūs norite 2484 4 | našlių.~ Taigi šiuo metu kraujančio atolą galvoje su kosi panašios 2485 7 | Dieles iš jos pirkdavo "kraujui nuleisti" storoji Agafija, 2486 14| skalbt arba į baidokus kraut malkas. Nekartą iš tolo 2487 12| ginklu. Išsiruošus žmonai į krautuvę ar pas drauges, jis valandėlės 2488 9 | smalsumu lūkuriavo gretimoj krautuvėj, prie arbatinės, trečią 2489 12| pirmąkart patekęs žaislų krautuvėn. Ir nežinia, dėkingumą ar 2490 12| juose perkaršę šunys, net krautuvių languos sudėliotos prekės 2491 4 | lyg prieš didelę permainą. Kraštai padūmavo. Rinkosi ilgam 2492 7 | liežuviai, dar negirdėta tame krašte, paguldė stipriausius šeimos 2493 13| nepasiliksi, dėde?~ - Ne.Tuos kraštuos vargiai bepasirodysiu, - 2494 5 | verdantis, išsiverš pro kraštus. Mažasis Antanas norėtų 2495 1 | skietai, o ji pati, lyg voras, krebždėdama tysojo tarp savo verpalų 2496 12| esant su ligone, neramiai krebždėjo.~ - Kaip? Ar jau galima 2497 4 | smulkmeną Kriauza mažai kreipė dėmesio ir, paspaudęs delną, 2498 6 | garsų ir tvarkos dalis. Taip kreipiantis kuriam nors: "Ponas Tijūnėlis, 2499 2 | greitai susivaldęs, rūstus kreipiasi i kaltinamąsias, kurios 2500 8 | ir parodė pirštu į stambų kreivalūpį, su vienu ilgesniu ragu. 2501 8 | su vienu ilgesniu ragu. Kreivalūpis bematant prišoko, vizgindamas 2502 9 | vartydamas vinis ir vis akimi kreiviodamas, bene išsiris šeimynėlė. 2503 7 | vandenį, kojos atrodo tartum kreivos?~ Dvi burnos tenkinosi 2504 8 | kitos ir šaipėsi, rodydamos kreivus, retus dantis.~ - Enci,