| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library |
| Petras Cvirka Kasdienes Istorijos IntraText - Concordances (Hapax - words occurring once) |
Story
2505 12| jis pridūrė:~ - Antra "Krekerio sonata"!~ - Man rodos, 2506 7 | Vaikštinėti po žmones su krepšiu ir pakaustyta lazda, kaip 2507 13| viena ausis su ilgu kaspinu kresnoja į žingsnius, pamiškės keliu 2508 1 | mazgely nešdamos sūrio kriaukšlį, kurį tarėsi suvalgysianti 2509 4 | ne perdaug prietaringam Kriauzai oras pakvipo velniu, kuris, 2510 4 | tuojau sukriokė giliai, po Kriauzos kojomis. - Aš tave... už 2511 2 | purvinas vyžas. Jaugi tu krikščionišku tikėjimu neprasimokei, sak?!… 2512 1 | Japono ūkį. Vincas antrojo krikšto susilaukė po rusų-japonų 2513 12| kasdien maitindamas laikraščių kriminalistikos ir anekdotų skyrius... Ir 2514 9 | žentus! Nusimauk batus! - kriokė Amerikoniukas.~ Jurgis, 2515 6 | prašneko žmona, be jėgų krisdama į fotelį.~ Buhalterio 2516 4 | sviedė aukštyn dumblo, bet krisdamas jis užlipino nelaimingajam 2517 11| smelkėsi į jo kaulus. Pradėjęs kristi sniegas vis tirščiau ir 2518 1 | baltinių pusę, galva - į krosnį. Po trijų mėnesių patalo 2519 7 | triukšmas: verksmai, daiktų krovimas, kasimas į žemę drabužių, 2520 12| laikiusi gimnazistų pensioną. Krovusi centą prie cento, ilgai 2521 7 | Stūksą kupstai, vejos ir krūmai pavirto gyvais žmonėmis, 2522 2 | šliup. Nagi, dirstelėsiu pro krūmelį, vogi pasilenkus, tokia 2523 9 | lentos, turėjo gulėti liesas, krumplėtas numirėlis, tų namų šeimininkas. 2524 2 | tė skerstuvių, tė sviestu kruopelę, tė vilnų kuodelį, tė vis 2525 1 | Ilgai tampėsi gyvastis su krūpsinčiomis aštriomis mentėmis, paskum 2526 12| natūraliausias tokiu atveju lengvas krūptelėjimas ir riksmas ją pražudė.~ - 2527 12| kaip, pirmąkart ją pamatęs, krūptelėjo, tartum būtų akis akin susidūręs 2528 5 | kažkas jam į ausį. Antanėlis krūpteli, šokoladas nukrinta ant 2529 13| vėl į Simaną, kurio ūsai kruta, sakytum, po jais be garso, 2530 14| varžydamiesi dėl motinos krūties ir klikiais balsais reikalaudami 2531 12| Po abiejų kairiosiomis krūtimis rado tabako grūdo skylutes. 2532 1 | tik negarsiai vaitojo, krutindama žilu plauku sužėlusį smakrą. 2533 7 | mažute, nematoma skylute krūtinėje.~ Šaukiant ir nerimaujant 2534 2 | kaltintojų suolo, raudonskruostė, krūtininga mergina, atviromis, išsigandusiomis 2535 12| ji gesdavusi.~ Pilnos, krūtiningos moters veidas, pasakojant 2536 5 | išpieštas ant dėžutės, ima krutinti ūsus, o greitai ir šuo Kvintetas...~ 2537 6 | mokėtum ir ištraukti: sudėjo į krūvą knygutes, apipylė žibalu, 2538 14| Atsimenu, kad tėvą, visą kruviną, ilgai motina laike savo 2539 8 | padą. Prie nualpusio ir kruvino berno prišokęs šeimininkas, 2540 8 | su milžtuve prie akmenų krūvos šiūstelėjo.~ Garas su 2541 9 | kuiną, nutarškėjo ta pačia kryptimi, saugodamasis, kad tik nepavytų 2542 11| kurio svarus metalinis kryželis iš lėto kilo aukštyn ir, 2543 2 | anoji šitei išgirdu, padarė kryžių ant manęs, ant savęs, i 2544 7 | kartos vertėsi dailidžių, kubilių ir kalvių amatais. Įsisiautusi 2545 7 | Stepų mamytė, gulėjusi tarp kubiliukų, neišgirdo jo įeinant.~ - 2546 14| Motina nusprendė, kad jai ir kūdikiui bus geriau, jei jis neišgyvens. 2547 12| Moteris buvo tokia kūdikiškai nekalta, jog nesumetė įtarti 2548 14| anksti ją pažadinęs iš kūdikystės sapnų. Atsimenu, kad tėvą, 2549 8 | ir stori, ilgi ir žemi, kudloti ir beuodegiai susikibę šoko 2550 7 | pasiėmė indą ir išėjo prie kūdros, kamuojamas sunkių minčių. 2551 1 | rytoj pakasynoms skerst kuilį ar ne? Gera mėsa tavo giminės 2552 14| pasiėmė mane ant kelių. Kuinas gyvai sukindavo tuo pačiu 2553 10| nuo lietaus ir tarpais jis kuistėsi juose, lyg užpultas niežų.~ 2554 2 | nusišluosto akis, išsišnypščia ir, kūkčiojančiu balsu, valdydamos:~ ,, 2555 5 | gindamasis nuo smūgio, ir pradeda kukčioti.~ - Tuoni! - suskamba 2556 12| pavyduliauti: žmona pernelyg kukli, nekalta iki smulkmenų ir 2557 12| štai, antri metai esu šios kuklios šeimos draugas. Sūnus auga 2558 12| kaip pirmoji. Pirmosios kuklumas, šeimyniškumas, angeliškas 2559 12| pamokų. Bet žmona, tikras kuklumo pavyzdys, stengiasi kovoti, 2560 3 | atsiguls jis, trečios klasės kukulis, ir galvoja: erdvė! Gerai, 2561 14| Mat, prie to matoro, kur kulia, - mekaniku jis.~ - Mekaniku? - 2562 1 | pypkės dūmas apskritais kūliais verčiasi į orą, ir įšalus 2563 9 | vadinamas Amerikonuku, kuliamosios mašinistas, smauktelėjęs 2564 8 | dalgio ir nuo pirštų iki kulnies perrėžė kojos padą. Prie 2565 8 | rumštelėjo nuo sprando iki kulnų, plačiai, abiejomis rankomis.~ - 2566 3 | pakartojo, gnybdama vyrui į kulšį.~ Autobusas atėjo. Inspektorius 2567 13| virvute, jis tempia pas kum save nedideles rogutes, 2568 4 | Šalta… Žadėjai treigį kumelį atiduot, o pardavei. Baronką 2569 8 | ankštoje pirtyje, vienos jų, it kumpiai, tinteliavo nagais pasikorusios 2570 9 | urgzdami, kovai paruošę dantis, kumščius, pavydžiai gynė savo kampą. 2571 5 | tviksteli per sūnaus atkištą kumštelę, ir šaškės, triukšmingai 2572 7 | karvelis!~ Stepų mamytė jam kumštelėjo kieta, tartum medine, alkūne 2573 7 | sulaikęs kvėpavimą ir apžiojęs kumštį, iki kraujų kandžiodamas 2574 10| negrūmojo nei ginklu, nei kumštimi. Jo tardymai turėdavo daug 2575 7 | baisi liga, nuo kurios tino kūnai ir mėlynavo liežuviai, dar 2576 12| bučiuoju guolį, kurį lietė Tavo kūnas ir pagalvį, kur ilsėjosi 2577 9 | kojomis knaibėsi į senį Kuncą, ir iš to kaip jie sustoję, 2578 9 | zakristijonas ir Pašilio Kuncai su vienturte. Atsivėrus 2579 9 | kelią: Jurgis piršosi Adelei Kuncytei, vienturtei ir dargi gražiai. 2580 4 | Gyventi manęs nemokykite!~ Kunigo pamoka dar labiau suerzino 2581 1 | Ar girdėjai, ką ten kunigs sakė? Atėjo iš Rymo nuo 2582 9 | Tai jis suprato, kai senis Kunka, nepaisydamas jo įsikibusios 2583 2 | sviestu kruopelę, tė vilnų kuodelį, tė vis šnekam pro aną gyvenimą, 2584 8 | visokių vočių ir reumatizmo, o kuomet tėvukas paskelbė devintą, 2585 4 | Baigęs kraiguoti paskutinę kupetą, Kriauza grįžo prie darbo 2586 1 | gyventojai, susėdę aplink šieno kupetas, kepasi grybus.~ Grįžus 2587 10| Gastrolės? Ha, nežinomas kupletistas?! - pakuždėjo viršininkas 2588 10| suteikdamas belaisviui kažkodėl kupletisto vardą.~ - Ich špreche 2589 12| gimdo!~ Tėvukas nerimavo, kūprinosi, vėl tiesėsi.~ - Gimdo? - 2590 2 | suvytusio veido, mažumą kuprota, pasvirus į šoną, tartum 2591 7 | į jų eiles ugnį. Stūksą kupstai, vejos ir krūmai pavirto 2592 5 | lūpa! Pradėsi, pradėsi! Kurgi nepradės vargšelis, - dvarą 2593 3 | taip žodį pasakęs?! Ir kam, kuriems galams? Argi negalima žmogui 2594 4 | pasaldyti viena tų bobšių, kurioms taip patiko jo kosulys ir 2595 12| Vietomis jau telkšojo balos, kuriose pliurzė antys, o ant šaligatvio 2596 4 | iškratė šiukšlių pribirusias kurpes ir patraukė namo. Ties upeliuku. 2597 12| užužėrių, rauplėta buvo ir kurtinė. Per triūbelę jis su ja 2598 2 | Jau vėliakos tave velnias kusin, jeredku šmoc! A tu nežinai, 2599 9 | kalkėmis baltinta lūšna ir kūtė, prie kurios buvo naujai 2600 1 | linktelėjusi, ant pečių užsimetusi kutosinę skarą, senutė Uogelė vos 2601 2 | kai, su kuo tę matėsi, su kutruo šnekėjusi. Tei viską nupasakoju, 2602 14| buvo įspėti, apie ką jie kuždasi. Dėdei slenkstį peržengus, 2603 1 | plaukais.~ - Ve, ve - kuždėjo marti, laikydama šaukštą 2604 11| apaštalai, kankiniai, perėjo kuždesys bažnyčią, ir bematant, lyg 2605 5 | nusitrynusi. Keliuose jos kvadratuose kekso pora misinginių sagų, 2606 5 | rutuliukus, paliesdamas tuščius kvadratus, plonu, graudžiu balsu sako:~ - 2607 12| būtų įrodžiusi, kad jis kvailiausiu būdu išsigando tik savo 2608 4 | lyg ko privengdamas:~ - Kvaily vienas, namo!~ Gyvulys 2609 4 | reikalus, - žiūrėk! Senis kvaišta. Nueik pas kunigą ir tegul 2610 8 | PRAKAITAS ~ Karštas, kvapą užimąs garas tirštu, pilku 2611 8 | mėgstantieji, pasidėję po burna kvapui atgauti liepinėles arba 2612 3 | veik paskutinieji, išlipo. Kvartalą praėjo tylėdami. Žmona ėjo 2613 1 | būtų daugiau tuo reikalu kvaršinęs galvą, jei dar svarbesnė 2614 3 | inspektoriumi sukrito su kvatojančia, pilna burna prisigrūdusia 2615 1 | pamačiusi, kad anyta neišgali, kvėpčioja užsimerkusi, piktoje širdyje 2616 8 | mostimis votis, paraugas. Kvepėjo sugruzdusiais beržo lapais 2617 12| Po poros dienų vėl mane kviečia, vėl turiu eiti ir vėl " 2618 1 | išnyksta. Greičiausia ją kviečiasi artimųjų vėlės. Užvakar 2619 1 | saujoje žarstydamas jo kviečius. - Juk gražų tarpą pagyveno.~ - 2620 8 | Kas tu?!~ - Tavo kviestas!~ - Ko tau reik iš manęs? - 2621 9 | uošvis, uošvienė ir jaunoji kvietė Jurgį sėsti, bet šiam vis 2622 5 | pilkai gelsvu, panašiu į Kvintetą, taškuotu pakaušiu ir sūnus 2623 5 | Peda-agogu! Pedagogu! Tavo kykas - tavo ir dalykas. Turi 2624 13| jis ir jaučia kažką savy kylantį, švelnų, malonų, dėkingą, 2625 7 | ir sudrebėjo žemė. Siauru kyliu, krūmų ir kalvų priedangoje 2626 1 | beržyno, galėjai matyti kyšančius trobų stogus, - jos sūnaus 2627 3 | buvo raštvedys.~ - A, labas! - atsigręžė mokytojas kiek 2628 2 | liks, bo velniniai šunys labiausia smaili ant tų lašinių.~ 2629 6 | į kitą. Motina ir duktė labiausiai už viską bijojo gaisrų ir 2630 12| rimta, kleboniška. Atidaręs lagaminą, jis išsiėmė šlepetes, pasidėjo 2631 3 | Žmona ėjo pirma, jis, su lagaminėliu ir meškere, paskum.~ - 2632 11| kada prie jo atsisėsdavo laibas, aukštas, kaip šienkartė, 2633 8 | liesėjo ir, virtę ilgomis, laibomis dešromis, šovė laukan.~ 2634 12| neparodys. Kai tą pirmąją laidojo, žiemą, tai gyvus vainikus 2635 3 | kiosku, paprašė šeštadienio laidos opozicinį dienraštį, užsimokėjo 2636 14| garbės.~ Kitą rytą po laidotuvių motina atsikėlė švintant, 2637 7 | mokydavo senutė "Ką ten laikai saujoje? Išmesk! Sakyk paskum 2638 8 | kauluotas senis, jau daug metų laikąsis šių devynių laipsnių tvarkos, 2639 3 | tokio mokytojo smūgio ir laikęs jį pusiau savu žmogumi, 2640 12| žmona, pasijutusi nėščia, laikinai turi atsisakyti nuo iš lėto 2641 3 | direktorius, o rytoj... Laikinos vertybės!"~ Stabtelėjęs 2642 12| buvo pasiturinti senmergė, laikiusi gimnazistų pensioną. Krovusi 2643 3 | pasislėpęs skaitai opozicijos laikraštį... Bijaisi vieno viršininko 2644 1 | ir tai iš kito galo. Jei laikrašty būdavo parašyta: "ispanai 2645 10| mes apsieisime be svetimų laikrodininkų. Pagaliau šimts žino, kas 2646 10| grūmodamas armija.~ Dortmundo laikrodininkui pasakojant, viršininkas 2647 10| išėmė net spyruoklės galą. Laikrodis ėjo ir, galimas daiktas, 2648 10| mantą, penkiolika auksinių laikrodžių, jis bandė pereiti sieną. 2649 7 | taip prisijaukindavo visam laikui. Bet ir Vartiklis nelikdavo 2650 1 | Ve, ve - kuždėjo marti, laikydama šaukštą po nosimi, pamačiusi 2651 12| Svaigdamas laukiu, kada vėl laikysiu Tave savo glėby. Brangioji, 2652 12| užbaigia sceną, kurią greičiau laikytumėm šventųjų, o ne mūsų ištižusio 2653 6 | trisdešimt tūkstančių, girdamasis laimėjęs loterijoje. Visą vakarą 2654 12| su atlaidžia, vos įregima laimės šypsena ir, tarytum, jos 2655 5 | atvejais atsitinka, jei laimi jis keletą kartų iš eilės. 2656 14| laiką mes pasijutome, jei ne laimingesni, tai nors pranašesni už 2657 12| kibirkštėlė - jie buvo trumpai laimingi, - bet vėl ji gesdavusi.~ 2658 12| jos širdį. Paskum ji su laimingos motinos išdidumu ištiesė 2659 12| jaukų židinį. Ir taip pora laimingų metų praslinko jiems kaip 2660 8 | tikrą reikšmę, pagal karščio laipsnį. Taip pirmasis garas arba 2661 8 | metų laikąsis šių devynių laipsnių tvarkos, tikras pirties 2662 6 | išgirs pažįstamą bildesį laiptuose, ir dūsavo Dūsavo ilgai, 2663 1 | apsiteliavimo, turėdamas laisvo laiko, Japonas išsitraukdavo 2664 14| tolo ją mačiau bėgančią į laivą aukšta, siaura lenta, pasikaišiusią 2665 14| Tačiau rudenį išplaukė laivai, sušvilpė pro kertes šaltas 2666 10| mūsų turėjo jį perplukdyti laiveliu, Laukėm, kol sutems. Žmogus 2667 12| pasielgs, neatsakęs į šį laišką.. Tik dabar jis pasijuto, 2668 12| paslaptis. Tai buvo du meilės laiškai, rašyti mirusiai valdininko 2669 12| pačioje vietoje". Kitam laiške buvo minima, jog tarpininkaująs 2670 11| jaučiais, o Rokas su šunimi, laižančiu jo kojos kelią. Atsiminė 2671 9 | akių, ir jau po poros va landų arbatinėj buvo žinoma, kad 2672 3 | buvo žinomas inspektoriaus landumas ir veikla, kurios aukomis 2673 12| sustingę ir rūstu. Namų durys, langai, pro kuriuos traukė keistoji 2674 9 | Snūdų pusėn. Brolis pro lango kraštą ilgai lydėjo nueinantį 2675 8 | nagais pasikorusios prie langų, kitos šušėjo sugulusios 2676 12| perkaršę šunys, net krautuvių languos sudėliotos prekės atrodo 2677 13| sutviska kaitria liepsna namų languose, sidabro dulkėmis pažyra 2678 1 | senė prieš keletą dienų lankiusis špitolėj pas kleboną ir 2679 8 | Kvepėjo sugruzdusiais beržo lapais ir žaliuoju muilu.~ Tėvukas 2680 14| smarkiau įsigavo. Pro gležną jų lapiją sutvisko juodas, saulę užgožęs 2681 12| jei neskaityti kelių gaidų lapų su romansais, jo padovanotų 2682 12| kamieną: šilkinio popierio lapukai suvirpėjo jo rankose, galvoje 2683 12| popierio, smulkiai prirašytus, lapukus. Juos nunešė šeimininkui. 2684 4 | turgus. Bus girtų pilni laukai, kaip vyturiukų, Parrepėčkos 2685 8 | slenksčiu, lyg marui pasiautus, laukdami, kol praeis pragariškas 2686 10| jį perplukdyti laiveliu, Laukėm, kol sutems. Žmogus jau 2687 3 | Kalbą užvedus apie greitai laukiamą ministerių pasikeitimą, 2688 12| Paprašiau vyrą išeiti į laukiamąjį. Ji atsivedė vyrą, gal būt, 2689 1 | Grįžus į namus Uogelei ir laukiant karvės apsiteliavimo, turėdamas 2690 12| dieviška galva... Svaigdamas laukiu, kada vėl laikysiu Tave 2691 6 | vidury didžiosios salės, iš laužan suverstų popierių ir knygų.~ 2692 4 | pasivertęs didžiuliu kelmu, laužė ratus, savo bliovimu gąsdino 2693 12| kančia, ji pradėjo blaškytis, laužytis. Ji šaukė taip, jog gatvėje 2694 11| daugis jam duotų pasergėt lazdas ar skėčius.~ Vieną šaltą 2695 7 | neišgalėdama be dviejų lazdų vaikštinėti, pasiėmė sūnaitį 2696 8 | grašių išliko Judo kraujo lašas. Nuo to laiko grašis amžinai 2697 5 | kaktoje sublizga prakaito lašeliai: trys jo rutuliukai galėtų 2698 10| naktį, nepaisant įkyraus lašnojimo, jau buvau pradėjęs savo 2699 9 | ir rijo veidu riedančius lašus. Jo piktai blyksinčios akys 2700 12| linkusios tikėti ir šia legenda.~ Kūdikis tuo tarpu augo 2701 12| ligonės slaugytoją, mes leidomės ieškoti atliekamo kūdikio. 2702 11| pralindęs pro rankos gerklę, vėl leidosi žemyn. Raudonos, vėjo išgairintos 2703 3 | aikštelę. Visu keliu, saulei leidžiantis, neatslūgo puiki ekskursantų 2704 10| Mieguistas, neišgalįs, leisgyvėmis kojomis, jis brido lyg dumblyne, 2705 9 | užvažiuojamų namų kiemu.~ - Lėk greičiau! - riktelėjo jam 2706 1 | ir aslos dulkes godžiai lekuodama orą. Ant ligonės guolio 2707 6 | spintos, paėmė iš jos porą lėkščių ir išėjo į virtuvę. Paskum 2708 1 | išsriuobė šildytos bulbienės lėkštę ir ėmė giedoti. Uogelė giedojo 2709 12| antrą susirado, seną. Ta lėles vis rėdė. Sako, ar dvi dėžes 2710 1 | Keletą dienų senutę leliojo, kaip tikrą motiną, nuo 2711 12| dvi dėžes su kraičiu tų lėlių atsivežė. Iš didelio dvaro 2712 3 | viengungiui inspektoriui lemiamos reikšmės, ir tuojau nurodė 2713 10| Pašvietęs elektros lempute, išvydau pailgą, rausva 2714 11| beveik neturėjo. Jeigu koks lengvabūdis jam vietoje pinigo įbrukdavo 2715 14| širmus karčius, tik jau su lengvesne važta.~ Po ilgai užsitęsusios 2716 10| pora išsigandusių akių. Jo lengvi, vasariški drabužiai buvo 2717 12| aptemo. Sukilusios mintys lenktyniavo su gulsčiu, nelygiu raštu. 2718 5 | Neatsako todėl, kad dauginimo lentelę jis jau praėjo pradžios 2719 4 | Moterys matė, kaip su lentgaliais ir kirviu jis nuėjo į daubos 2720 1 | Grįžęs iš kiemo su lentgaliu sūnus, priėjo prie giedančios 2721 14| vidury aslos, ant dviejų lentų, nuo galvos iki kelių uždengę 2722 1 | motinos galvą ir grabaliodamas lentynoj, kiekvieną sykį ant ligonės 2723 8 | visi kiša, atpigo kaip lepsės, kad ir velniam nėr kur 2724 12| apgaulė.~ - Aš tuomet tokia lepšė buvau... Bet kaip sunkiai, 2725 9 | palaukt policijos. Tokiu pat lėtumu, kaip atėjęs, nusmaukė nuo 2726 12| tas neišvengiamas Didysis Liapsus. Namai, į kuriuos mane įvedė 2727 3 | pirkdavosi porą dienraščių: liberališką, artimesnį širdžiai, apsidairęs 2728 3 | šis visai ir nežiūrėjo į liberalo pusę. Net žmona, iš pradžių 2729 6 | tie daiktai, kuriuos jos liečia rankomis, įgyti už svetimus 2730 12| raudonas vyras, atsagstydamas liemenę. Jo balse buvo kažkas rimta, 2731 4 | ramybės žmogui neduoda! O kas liepė čia lįsti? Per baltakę jau 2732 8 | po burna kvapui atgauti liepinėles arba dubenius su šaltu, 2733 12| suolelio, atsirėmė į didelės liepos kamieną: šilkinio popierio 2734 1 | akyse įžiebė rainai žalias liepsneles. "Didelę naujieną pasakei!" 2735 14| nepaprastai nustebau, pamatęs prie liepsnojančios krosnies, greta vienas kito, 2736 1 | sutriušusią alksninę lentą, nuo liepto. Juk vis tiek jos niekas 2737 8 | viduriai apsivertė. Antrajam, liesam, tačiau kietam velniukui 2738 8 | ties kuriais jie tirpo, liesėjo ir, virtę ilgomis, laibomis 2739 8 | visas pragaras atgijo. Liesi ir stori, ilgi ir žemi, 2740 7 | ausų uždribusių plaukų, lieso ir išblyškusio veido. Prie 2741 12| kartų bučiuoju guolį, kurį lietė Tavo kūnas ir pagalvį, kur 2742 7 | kurios tino kūnai ir mėlynavo liežuviai, dar negirdėta tame krašte, 2743 8 | statinės, plikinančiais liežuviais grybštelėjęs visus tuos, 2744 9 | broliu ir už vaišes samdėsi liežuvingus kaimo advokatus, bet Jurgis, 2745 3 | Valdytumeis! Neturi kur liežuvio kišt.. - atsiliepė moteriškė, 2746 1 | lūpose pūpsėjo burbulas. Ligonei atsirūgus, jis plyšo, ir 2747 12| jie artinosi su visiems ligoniams įprastu drovumu, taip gerai 2748 12| Ne. Vidurnaktį atvežta ligoninėn ji dar kalbėjo. Visa tai 2749 12| Tik įėjus, krito i akį ta ligoniška kambario nuotaika. Ir iš 2750 12| dabar jau kiekvienas jo liguistos vaizduotės gamintas melas 2751 13| sniego pluta, iš sunkių lijundros šarvų išsivadavęs pakyla 2752 9 | Urzgaujant, lyg Šunims, sklypas likdavo neužsėtas, dirvonuojąs. 2753 11| luošajame senis matė savo likimą, nes jį papenėti buvo kasdieniškas 2754 7 | stipriausius šeimos ramsčius. Liko tik Stepų mamytė ir jos 2755 2 | šunim, vo tei ana sveika liks, bo velniniai šunys labiausia 2756 10| kažkokios žalios medžiagos likučiai. Visą laiką jis atkakliai 2757 14| išgramdyt pusryčių ar vakarienės likučius ir, pritūpusi greta, visa 2758 12| daktarui, paskum teismo žmogui, likusį atsikando pats ir ėmė pasakoti:~ - 2759 3 | pikniškais užkandžiais, likusieji kompanijos dalyviai: trys 2760 8 | ne iš šono, bet ant visų likusių, dar neataušusių krosnies 2761 14| gražiai susišukavusi ir lingavo galvą, tartum migdydamosi.~ 2762 14| nedatekliais.~ Dėdė, linguodamas galvą, sakydavo:~ - Aš 2763 3 | saviškių būrį, Škėma atrodė linksmas ir meilus. Jis tuojau išlenkė 2764 3 | pakrašty buvo girdėt patefonas, linksmi moterų balsai ir vyrų juokas. 2765 12| eilutėje jos vardas buvo linksniuojamas iki devynių mažybinių, apipintas 2766 3 | daug anksčiau, ir, iš tolo linktelėjęs galvą, atsisveikino.~ " 2767 12| žodžius. Jis patvirtino galvos linktelėjimu, ir man tuomet atrodė, jog 2768 9 | pasilaikys sau, o broliui, linkusiam į kalvystę, įtaisys prie 2769 12| romanų sujauktos galvos buvo linkusios tikėti ir šia legenda.~ 2770 4 | jis praversdavo markyti linus ir karnas, bet dažniausiai 2771 6 | laiptais kažkas pradėjo lipti. Jis liovėsi kramtęs ir 2772 12| mažų, jaukių paslaugų, tos lipšnios tvarkos. Rytą kėlęs jis 2773 5 | pelė katės užpulta, taikosi lįst čia, ten, bet jau noroms 2774 4 | neduoda! O kas liepė čia lįsti? Per baltakę jau ir tako 2775 12| nupirko, visiems elgetoms po litą davė. Čia nieks taip ir 2776 1 | Keturios dešimtys penki litai, klebonėli"… "Ve, motin, 2777 1 | šimtelį, antrą.. Nuo to litas, nuo ano, o per tiek metų 2778 12| kad jo pasakojimas nebus literatūriškas. Supratau, kad tai gydytojas.~ - 2779 10| Jo tardymai turėdavo daug liturgijos bruožų, ir jis juos vadino 2780 8 | ne taip baisu bus ir pas Liucipierių. Juk tau vieta kaži ar tik 2781 12| vieną paskirtį: didinti liūdesį ir skurdą.~ Man besižvalgant, 2782 14| Dainuodavo ji su ypatingu liūdesiu balse, plačiai atidariusi 2783 4 | vyrui, kuris uostinėjo kaime liudininkų, norėdamas jų pagalba "uždėti" 2784 14| Kelionė baigėsi pačiu liūdniausiu būdu, kai Motiejus, po visų 2785 4 | tastamento popieros, sušauk liudytojus, prieš visą kaimą pasirašysiu... 2786 12| Apsivedei - tu su ja čiūčia liūlia, gražiuoju, kad žmonės matytų 2787 9 | nepanašus nei į rimstančios liūties ūžesį, nei į medžių šnarėjimą. 2788 14| ąžuolą, kuriame buvo gandrų lizdas. Tos aukštumos buvo visų 2789 12| pušynais apžėlusiais, kalnais Lizdeikiai prilygsta gražiausiems Suomijos 2790 12| nepradžiūvęs, nepamatęs nuostabiųjų Lizdeikių reginių, sėdau ir išvažiavau. ~*** ~ 2791 12| aplankyti išgarbintuosius Lizdeikius, kurie buvo nepertoliausia 2792 9 | sparnų mostelėjimu gimtojo lizdo nepaliks. Išėjęs į žentus, 2793 7 | apsvaigusius jie uždarydavo savo lizduose ir taip prisijaukindavo 2794 12| man nė mano priešui tokio lobio ant svetimų kraujo! Tai, 2795 3 | save be darbo, nešantį į lombardą žmonos kailinius...~ 2796 13| kailiniukai, atšokę kelnių lopai ir ant pečių užverstas kirvis. 2797 14| pasilenkusią prie balanos: lopančią arba plaunančią mūsų skarmalus.~ 2798 1 | kiekvienas Uogelės skarmalo lopas, mazgelis.~ Ligonė iš 2799 11| raibuliuojančių šviesos lopinėlių, kuriuos elgeta laikė kūdikių 2800 10| išblyškusias, padengė karščio lopiniai. Per trumpą laiką jis regimai 2801 12| driekėsi atplėšto švarko lopinys. Tiek policininkų, tiek 2802 14| vienas kitą stumdami iš lopšio, varžydamiesi dėl motinos 2803 6 | tūkstančių, girdamasis laimėjęs loterijoje. Visą vakarą buhalteris 2804 9 | kraigo kabojo prikaltas prie lotos baigtuvių vainikas. Lūšnos 2805 14| man gerkle. Kol pasiekiau lovoj sukilusius ir taip pat sužiurusius 2806 12| galva, žiūrėdamas į vagono lubas, - žmonės bejėgiai valdyt 2807 1 | Kūtės buvo nesandarios, jų lubos menkai pakrautos. Mėšlai 2808 12| sieną.~ Stebėdamas vagono lubose ryškėjančius ir nykstančius 2809 9 | Kastantas, priešingai kaimynų lūkesčiams, besiartinant šventėms, 2810 12| trejetą metų buvę tikra lūkesio, nusivylimo ir abejonių 2811 3 | popierių gniužulai su kiaušinių lukštais, pasirito nuo kalniuko tuščias 2812 1 | motinos gyslotą, sausą, tartum luobą, ranką ir nevikriai ją vėl 2813 7 | paršingą kiaulę, seną ar luošą kuiną, prašė Vartiklio jais 2814 11| visuomet apėjo stipresni. Gal luošajame senis matė savo likimą, 2815 11| žvirblių išsiskyrė vienas luošas, kurį trupinių dalybose 2816 12| miesčioniška, - atsikirto, lupdamas obuolį, trečias keleivis, 2817 2 | miestelį, per rugius, pribėgu lūpelę, šniokšt - perbrido, pakalnėn, 2818 9 | kurią buvo primėtyta bulbių lupenų ir silkės žvynų, dar akį 2819 8 | nugarą, lyg ją būtų kas lupte lupęs.~ 2820 9 | dažnai prievarta vienas kitam lupo iš burnos kąsnį.~ Broliai 2821 2 | pakeltų. Matai, sak, kė ana lūpom šiušin, tė su šventu Petru 2822 8 | nugarą, lyg ją būtų kas lupte lupęs.~ 2823 14| paleidusi iš rankų nebaigtą lupti bulvę. Valandėlę ji taip 2824 7 | viduriu jos stogas buvo lūžęs ir atsitūpęs ant žemės. 2825 10| gyvens visi kaip lygūs su lygiais...~ Belaisvis vis neaiškiau 2826 12| stygas, kurios vis labiau lyginasi ir tempiasi, ir muziko susižavėjimui 2827 5 | linksmai pasiūlo:~ - Lygiom, ponas?~ - O-o šiu-gausiu! - 2828 9 | miręs, šį menką palikimą lygiomis teisėmis atidavė abiems 2829 12| žmoną visuomenėn, kur ji lygiu pasisekimu skina sau simpanijas 2830 12| prakeikta!! - suriko netekęs lygsvaros žmogus, įtikėjęs kad ji 2831 3 | varpą, paskum išsiskleidė lygumos... Seniai, atsiminė jis, 2832 10| Ir tada gyvens visi kaip lygūs su lygiais...~ Belaisvis 2833 10| diena smulkiai, nuobodžiai lynojo. Šiose vietose retai atsitikdavo, 2834 9 | dar akį metus į kanapių lysvėje styrančią kaliausę, aprengtą 2835 13| popiermalkių dabartis dirbu. Trys lytai per dieną. Tik mes, katrie 2836 13| Tik kad dieniukę kitą lytaus ir nueis viskas!~ - Hm, - 2837 12| Kostė Bankierius gal dešimt lyterių pasistatęs ir dainuoja sau 2838 14| galvą ant jo peties.~ - Ma-aa-ma! - nežinau, kodėl išsiveržė 2839 4 | mauruotas sienas:~ - Ma-tau-šėli, o-ovanok! Aa-tau-šėli, 2840 6 | buhalterijos knygų ir dokumentų. Mačiusiųjų paskalu, dūmas įsigavo vidury 2841 12| įsitikinimas, pasidaręs mada, kad vesti protinga tik 2842 10| styrėjo ragais, kaklą puošė madinga, nors ir nešvari, kieta 2843 13| pasakė... Įsilaužk, girdi, į magazinus, į pilnas klėtis, stainines, 2844 14| mirkčiodamas, abiejomis rankomis maigė kepurę.~ Visą naktį buvo 2845 5 | Ant dėžutės šono parašyta "Maikėfer" ir nupieštas didelis ūsuotas 2846 7 | retkarčiais išsiruošdavo deryboms, mainams, prisikimšęs kišenes senų 2847 4 | ne kartą su muzikantais mainė klernetomis, įkišdamas jiems 2848 12| savo išspaudomis kasdien maitindamas laikraščių kriminalistikos 2849 10| antrąkart. Jis perėjęs kalnus ir maitinęsis gyvulių išmatomis. Jis buvęs 2850 4 | tėveli, - ir būk čia!.. Ir maitinkis varliokais!~ - Galvažudy!.. - 2851 11| gailestinguosius, kurie jį maitino duona, nenusisekusiu ragaišiumi. 2852 1 | atvažiuoja kamisija, įkiša į maišą - ir po ledu…~ Viena 2853 8 | Žlegtelėjo Budzikas, kaip pupų maišas, ir praplėšė akis. Prie 2854 9 | pasakęs jis kalviui, - rudenį maišysim menturiu salyklą".~ Kastanto 2855 7 | išmetęs šatrą, ir, linksmai makaluodamas rankomis, nusirito nuo stogo. 2856 9 | sulaikydamas į abu šonus makaluojančią galvą, suriko:~ - Atrodai 2857 10| Pasakodamas jis išsitraukė iš makšties brauningą, jį užtaisė, tačiau 2858 2 | prie bažnyčios rožančius, maldaknyges, riestainius.~ Rozalija 2859 14| išlydėdavo glostydama ranką ir maldaudavo:~ -- Aš tau kažiką, Motiejau... 2860 9 | kelnės, a?~ Jaunikis maldaujančiu žvilgsniu pasižiūrėjo į 2861 5 | ponas, tik šiugauk...Jau maldauju, ponas, tik kaip nors malonėkit 2862 12| žvilgsnį, kuriame matei maldavimą ir viltį, priekaištus ir 2863 12| išgelbėti, nei šauksmas, nei maldavimai...~ Taip ji užmokėjo 2864 9 | Klausyk, būk žmogus... - maldavo Jurgis, atkabindamas įkyriojo 2865 1 | Tavo valia, - atsakydavo maldos žodžiais senutė, sveikąją 2866 14| bet po kiek laiko, suūžus malkoms, jos vėl išplaukdavo. Vyras 2867 14| pasikaišiusią sijoną, su prikrautu malkų karu. Jos tamsiai įdegęs 2868 5 | Tamsta čia?. Tamsta čia, malonėjote... gerbiamasis? O kad mes 2869 5 | maldauju, ponas, tik kaip nors malonėkit šiugaut...~ Sūnus ima 2870 6 | moteriškė, gyvenusi iš žento malonės, neturėjo nė mažiausių tų, 2871 11| jį ir, atsiėmęs daiktą, maloniu balsu tarė:~ - Dėku tau. 2872 13| kažką savy kylantį, švelnų, malonų, dėkingą, kuriuo norėtų 2873 11| ir ji tikėjo.~ Nemažas malonumas elgetai būdavo laukti Antano 2874 14| į širdį smeigęs, išvydus malūną, vėl pradėjo balsu šaukti. 2875 5 | žingsniais prieina Antanėlio mama. Ji mažajam nušluosto ašaras, 2876 2 | Iš sudėjimu visai ne mana mamut. Mislinu, kas čia galėtų 2877 2 | kiuost, kiuost. rišoku prie mamutės kapu, apsidairi, apsidairi, 2878 7 | to sakydavo: "Antai Stepų mamytės troba pasitursinus šokti".~ 2879 2 | bėg. Iš sudėjimu visai ne mana mamut. Mislinu, kas čia 2880 6 | dirstelėjo viena į kitą.~ - Manėm, tave suėmė… Girdėjai, kas 2881 12| žmonių būrys. Iš pradžių maniau, kad tai lydi numirėlį, 2882 6 | Savo elgesiu, gražiomis manieromis, o ypač dideliu brangiu 2883 3 | atsiliepė inspektorius. - Gal manote, kad demokratija su seimais 2884 10| Pasiglemžęs savo nedidelę mantą, penkiolika auksinių laikrodžių, 2885 12| užsidėjo arbatinę… Paskum manufaktūrą. Tik kažin kas jam nesisekė, 2886 12| nesuprasdama, kas atsitiko, manydama vyrą išėjus iš proto. Tuo 2887 10| sargybinio lūpų, sugriovė manyje visą tikėjimą sienomis. 2888 7 | Pats neėdęs, dar mane seną marini. Imk auseklį ir atnešk vandens: 2889 10| dielę apmarinęs", o "dielės marinimu" viršininkas laikė kasdienišką 2890 4 | vandens, jis praversdavo markyti linus ir karnas, bet dažniausiai 2891 8 | kai parodysiu juokus per marmūzę, tai žinosi... Šimts tave 2892 8 | išgulė ties slenksčiu, lyg marui pasiautus, laukdami, kol 2893 5 | jau kimba? Kad taip, tai - marš!~ Didysis Antanas, lyg 2894 10| kieta apykaklė, o vietoj marškinių kūną dengė kažkokios žalios 2895 2 | sak, persivilkt jai savo marškinius, tė i pamačiau, ka ana nekaltu 2896 6 | įsisėdo galvoje "Iš tikrųjų, - mąstė buhalteris, - jeigu būčiau 2897 3 | Šiaurės kraštu. Balzgani jų masyvai, lyg povandeninės uolos, 2898 14| sakys! Šią nedėlią jo nebus. Mat, prie to matoro, kur kulia, - 2899 4 | Rinkosi ilgam lietui.~ Matas Kriauza iki sutemų krovė 2900 4 | Aa-tau-šėli, imk žemę, viską imk! Matau-šiuk..~ Ilgai gaudė šuliny 2901 12| į mane žvilgsnį, kuriame matei maldavimą ir viltį, priekaištus 2902 2 | buvojusi, i kai, su kuo tę matėsi, su kutruo šnekėjusi. Tei 2903 11| šienkartė, vienaakis, vadinamas Matijošiumi, paskum rauplėtų giesmininkų 2904 14| pliurzės, - ja viena beveik ir matinomės, - arba įkyriau pareikalaut 2905 12| turėjo. Dar pasiskolino kiek, matociklą pardavė ir užsidėjo arbatinę… 2906 14| nedėlią jo nebus. Mat, prie to matoro, kur kulia, - mekaniku jis.~ - 2907 9 | vežimą.~ - Dar gyvas… Matote raudonas! - aplipo galvos 2908 1 | giedančios ir pradėjo ją matuoti. Uogelės raukšlėta apatinė 2909 1 | žandikauliai:~ - Sulauksi iš Matūzelio veislės! Datrauks iki šimto…~ 2910 14| vidurnakčiais pabusdavau, ją matydavau pasilenkusią prie balanos: 2911 2 | kaži kokia moteriškėli. Anė matyta, anė regėta ana ma. Gul 2912 3 | kelnaitės ir mašininkės maudymosi eilutė.~ Piršliaudami 2913 7 | varomų į girią gyvulių mauriojimas, bliūvavimas jam ir patiko.~ 2914 2 | Oną. Suradu tuos lašinius Mauruku rugiuos i da vieną pagalvį 2915 4 | kabindamasis į slidžias, mauruotas sienas:~ - Ma-tau-šėli, 2916 9 | galima buvo spėti, kad derybų mazgas, jei dar visai ir nesuveržtas, 2917 1 | niekas nemato, išsikrapštė mazgelį su smulkiais pinigais, seniai 2918 1 | Uogelės skarmalo lopas, mazgelis.~ Ligonė iš lėto atsigavo. 2919 1 | išpažinties Dabar ji keliavo namo, mazgely nešdamos sūrio kriaukšlį, 2920 6 | su nusmukusiu kaklaryšio mazgu ant krūtinės, Tijūnėlis 2921 3 | inspektoriaus kelnaitės ir mašininkės maudymosi eilutė.~ Piršliaudami 2922 9 | Amerikonuku, kuliamosios mašinistas, smauktelėjęs ant šono odinę 2923 3 | blogiausiu atveju buvo paruošęs mažą siurprizą...~ Inspektoriaus 2924 5 | prieina Antanėlio mama. Ji mažajam nušluosto ašaras, pakelia 2925 9 | tokie nykūs kiemai.~ Mažajame ūkyje, susidedančiame iš 2926 13| devyneta galvų, viena už kitą mažesnė... o pinigo prasimanyt nėr 2927 12| vyrui, tačiau jam nebuvo mažiausio pagrindo pavyduliauti: žmona 2928 6 | žento malonės, neturėjo nė mažiausių tų, jau į patarlę įėjusių, 2929 14| slaptažodžiavimas, numykimas ir mums, mažiems, nesuprantami riesti dėdės 2930 1 | grabo? Per trumpa. Nieko! Mažnės susiriesti. Danguje visokios 2931 7 | gyvulius, atsitūpęs prie mažo vabalėlio Vartiklis galvodavo, 2932 7 | negili, nes jos viduryje, lyg mažos salelės, kyšojo nukautų 2933 1 | žmogus.~ Tie žodžiai mažose Japono akyse įžiebė rainai 2934 7 | išsitiesęs dilgelėse, su mažute, nematoma skylute krūtinėje.~ 2935 12| linksniuojamas iki devynių mažybinių, apipintas banaliais, aistringais 2936 14| krūtinę.~ - Kas, kas, mažyti? - pakilo motina ir su glėbiu 2937 12| Būrys dundėdamas perėjo medinį tiltą, pasisuko už bažnyčios, 2938 5 | būtų gatvėj jodinėti ant medinio arkliuko Gal supratęs tėvo 2939 11| pirštais jis laikė didelių medinių. rutuliukų rožančių, kurio 2940 13| ir net pakely stūksantis medis. Galvoja jis ir jaučia kažką 2941 10| kūną dengė kažkokios žalios medžiagos likučiai. Visą laiką jis 2942 14| visus priglaudė ūksmingi medžiai. Ant ką tik supilto geltono 2943 6 | pati.~ - Sakei, sakei! - mėgdžiojo vyras, pagriebęs nuo kėdės 2944 14| Tos aukštumos buvo visų mėgiama pasivaikščiojimo vieta. 2945 8 | šykštaus, kieto, be galo pinigą mėgstančio, tačiau ir linksmo žmogaus 2946 11| karalyst…~ Besišaipančių ir mėgstančių pajuokti, kurių savo kelyje 2947 8 | vietas užėmė stiprųjį garą mėgstantieji, pasidėję po burna kvapui 2948 6 | Ot, ir jūsų geriausias, meiliausias!..~ - Vaciukas? - paklausė 2949 6 | nutirpo.~ "Geriausiu ir meiliausiu" Tijūnėlienė su motina buvo 2950 12| jog laiku suprato patarlę: meilindamosi kepalo, negausi nė riekės.~ 2951 5 | kūdikio?~ Bet tuojau pat meiliu balsu:~ - Antanėli, eikš 2952 4 | teisėta žmona - vyro ir jo meilužės tarnaitė.~ Tuo tarpu 2953 12| pavasarį i naują vietą. Meilužis reiškė susirūpinimą, kaip 2954 8 | nuleipdavo, sakytum kasomas meitelis.~ Mažumą patysojęs, senis 2955 12| tų stiprinančių, nors ir melagingų žodžių.~ Moteris išėjo. 2956 12| liguistos vaizduotės gamintas melas ėmė jam atrodyti gryniausia 2957 4 | Mataušiuk, prieš tave melavau, prieš Dievą nemeluosiu: 2958 7 | Išmesk! Sakyk paskum mane: meldžiame Tavęs, Viešpatie, teikis 2959 12| Kostę, nusijuokiau sau iš jo meliodijų, o jis susyk kad duos man 2960 12| bažnyčioje gieda Šventas melodijas.~ Laimingas valdininko 2961 7 | plienu ir paraku alsuojančią melsvą žmonių galybę, potvyniu 2962 13| jos vėl namai, paskendę melsvame rūke. Toli pragysta gaidys, 2963 7 | bažnyčios palubėj kabąs melsvas paukštis, išskėstais sparnais. 2964 12| istorijos nepasidavė vaizduotės melui, gal būt, dėlto, kad jos 2965 12| pradėjau ir pajutau norą meluoti, - galite turėti kūdikį. 2966 7 | nuo kurios tino kūnai ir mėlynavo liežuviai, dar negirdėta 2967 7 | miestą prirankiojusi kašę mėlynių arba bonką dielių. Dieles 2968 3 | glaudžioje kaimynystėje, džiūvo mėlynos inspektoriaus kelnaitės 2969 6 | artistei šinšilą nupirko. Mėmė! Jau kartą su uodega eketėj 2970 12| Geriau įgudus ir žinanti meną tramdyti vyrus kita jos 2971 1 | galva - į krosnį. Po trijų mėnesių patalo pirmąkart ji ryžosi 2972 10| pereiti sieną. Sučiupo. Penkis mėnesius palaikę kalėjime, išleido, 2973 1 | buvo nesandarios, jų lubos menkai pakrautos. Mėšlai stiro, 2974 1 | apkloję kaldra, tarp jos menkų palaikų. Namuose jai paruošė 2975 14| šeimoje. Kai aš atsiradau, menkutis ir silpnas, niekas manimi 2976 1 | krūpsinčiomis aštriomis mentėmis, paskum švystelėjo šonan 2977 9 | kalviui, - rudenį maišysim menturiu salyklą".~ Kastanto ši 2978 3 | kilometrų į mokyklą Prie mėnulio ir gatvės šviesos, neturėdamas 2979 12| priemonė išeiti gyveniman, mergaitė, sužavėta valdininko namų 2980 7 | ir tuojau paskęsdavo savo mergautiniuose pagalviuose. Namuose ir 2981 2 | raudonskruostė, krūtininga mergina, atviromis, išsigandusiomis 2982 4 | į svirną, greta samdinės mergos.~ Kantri ir nebylė, nemokanti 2983 5 | Antano viltį ir, triukšmingai mesdamas į dėžutę rutuliuką, sako:~ - 2984 12| paloviais, kur pradėjęs kelionę mesdavo ją pusiaukely, skubėdavo 2985 5 | taškuota galva, atkritusiais mėsingais žabtais, šuo Kvintetas, 2986 12| jog ji buvo pasiryžusi mesti dainavimą ir nubėgus įspėti 2987 1 | Japono gobši moteris, vos metams po vedybų praslinkus, anytą 2988 12| ir gana. Tada, žiūrėkite, metė viską ir susipiršo su ta 2989 7 | atviros, ir sodybų kiemuose mėtėsi be tvarkos išblaškyti daiktai.~ 2990 12| kokia ištikimybe.~ Užuot metęsis į bergždžius apgailestavimus 2991 10| iki kelmo ir atgal plačiu metriniu žingsniu, stengdavausi padaryti 2992 4 | subara... Kas matė tokiuos metuos su piemenėmis!..~ Morta, 2993 4 | Dievs nubaudė, tėvelyt… Tavo metuose šitaip, po kelių rujas? 2994 10| Pradėjus persekioti žydus, mėtyti juos iš darbo, vedžioti 2995 12| Štai, dar vienas tokių mezalijansų pavyzdys…~ Mokslininko 2996 12| Dorybes vėl sekė talentai: mezgime, kulinarijoje, na ir kitoki, 2997 12| nepaprastai švelniu žmonos mezzosopranu. Vyras, susilaukęs tik savo 2998 3 | jis, su lagaminėliu ir meškere, paskum.~ - Valdytumeis! 2999 3 | kiek toliau gulėjo numestas meškerykotis ir ant kabliuko užmauta 3000 2 | užpuls velniniai šunys, lygum meškos. Katrie, sak, neturės su 3001 1 | lubos menkai pakrautos. Mėšlai stiro, apsitraukdami šerkšnu. 3002 3 | jis pašaukė. - Aliut, ar miegi?~ Jam buvo sunku. Pastovėjęs 3003 12| iš šios pamišimo būties. Miegodamas jis taip pat neturėjo ramybės, 3004 10| viršininkas davė įsakymą jam eiti. Mieguistas, neišgalįs, leisgyvėmis 3005 8 | putose pasinėrusį berną, mieguistu balsu jam tarė:~ - Na,