| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library |
| Petras Cvirka Kasdienes Istorijos IntraText - Concordances (Hapax - words occurring once) |
Story
3006 12| bruožus, kad ją pavadintume miesčioniška, - atsikirto, lupdamas obuolį, 3007 12| važiuoti drauge, ištrūk mieste nuo jo. Apsimesk, kad suskaudo 3008 1 | dieną po Uogelės apsilankymo miestelyje, atvykęs į turgų su grūdais, 3009 10| išmatomis. Jis buvęs šimte miestų ir rinkęs parašus po dokumentu. 3010 14| ir lingavo galvą, tartum migdydamosi.~ Kitą rytą tėvą įdėjo 3011 8 | silumėlė kaip per sventą Miką: griebia kur tik plika... 3012 2 | ir suktumu išviliojo iš Mikasės Treigytės, Bekampių kaimo 3013 3 | gimnazijos direktorius ir mikčiodamas pakiš raštą?.. Ne, ne! Bet 3014 3 | Gerai, tegul ji tęsiasi milijardų milijardus mylių, tegul 3015 3 | tegul ji tęsiasi milijardų milijardus mylių, tegul jos tolį ir 3016 11| apsirengęs ta pačia sunkia miline ir apsiavęs šikšninėmis 3017 1 | įduodavo nunešiotą drabužį, miltų žiupsnį.~ Ketvirtą dieną 3018 14| tėvą, malūno darbininką, du miltuoti vyrai parnešė negyvą. Jį 3019 14| trobesys su besisukančiu milžinišku rekėžiumi šį kartą tikrai 3020 4 | kitų porų, vienu balsu visi minėjo:~ - Tiesa, tiesa! Mockų 3021 12| antrąją iš tikrųjų puošė minėtosios dorybės. Pavydu užnuodytas 3022 12| Traktyriaus savininkas, pamatęs minią, taip pat šoko laukan, nebaigęs 3023 12| vietoje". Kitam laiške buvo minima, jog tarpininkaująs jiems 3024 3 | kaip inspektorius ateis į ministeriją, šveicoriui mes skrybėlę, 3025 3 | namie nerado. Nerado jo ir ministerijoj. Tik apie pietus, trankydamasis 3026 3 | tikrųjų inspektorius tars žodį ministerijoje?..~ Sieloje jis smarkiai 3027 3 | užvedus apie greitai laukiamą ministerių pasikeitimą, Škėma, jau 3028 9 | trapčiodami vietoje, lyg molį minkydami, degėsi papirosus, galima 3029 5 | Vėl subraška pinta kėdė ir minkštais, švelniais žingsniais prieina 3030 10| su rausva pagalvio dėme minkštame skruoste. - Duok jį čia! 3031 5 | surinka ji ir trypteli minkštu bačiuku į grindis. Gėlės 3032 11| angelų sparnais, švelniais ir minkštučiais. Spinduliuojantis privedė 3033 12| kaltinami gydytojai. Po dešimt minučių vaitojimo, isteriško verksmo, 3034 12| simptomų nereikėjo laukti nė minutės: ji staiga pajuto skausmą, 3035 1 | dalia: sūnus, kuriam tėvas mirdamas užrašė sodybą, ją, tikrą 3036 12| Žiemą gimdydama ji mirė, palikusi sveiką, tvirtą 3037 9 | Rimkai. Jų tėvas, neperseniai miręs, šį menką palikimą lygiomis 3038 7 | Vasaros dienos karštis mirguliavo apleistuose kaimo laukuose. 3039 2 | pakartoja teisėjo žodžius ir mirksėdama atsigręžia į kaltinamąsias:~ - 3040 1 | juokų. Atėjus žmogui, sūnus mirktelėdavo į senutės pusę ir garsiai, 3041 7 | balandžius palesinti spirite mirkytais žirniais. Nusigėrusius ir 3042 4 | ir nusiskundimais greita mirtimi. Tačiau į namus žentų jis 3043 1 | vis šaukėsi mirties, bet mirtis delsė.~ Atrodė, jog naujos 3044 12| kuriam nors skyriaus vedėjui mirus, užima po stalą ir ne jaunas, 3045 12| du meilės laiškai, rašyti mirusiai valdininko žmonai. Kiekvienoje 3046 11| slėnį, kur gulėjo parapijos mirusieji. Ten, retkarčiais, nuo poliruotų 3047 1 | brolio Motiejaus balsą, mirusio prieš septynetą metų, Grabnyčių 3048 2 | ant kapu, kai anuosyk. Kė mirusioji tuos lašinius apturės, tė 3049 12| visai susmuko. Gerbdamas mirusios atminimą, kambariuose jis 3050 2 | MIRUSIŲJŲ REIKALAI ~ Ona Strakalienė 3051 11| atkalbėjęs užsakytus poterius už mirusius, už sergančiųjų sveikatą, 3052 14| Turtingi bėdavoja, kad jų miršta, neišgyvena, o kad mano 3053 10| bruožų, ir jis juos vadino misijomis. Paprastai greta kaukolės 3054 5 | jos kvadratuose kekso pora misinginių sagų, su Vytimi, iš seno 3055 13| man toks galvotas elgeta mislį pasakė... Įsilaužk, girdi, 3056 14| dėdė. - Sakau gi tau. Ilgai mislijo - ir šiaip ir taip. Girdi, 3057 1 | keletą dienų Japonas su pačia mįslingai žvalgėsi vienas į kitą, 3058 7 | baimės, tik nusistebėjimas ir mįslingas nerimas.~ Jo amžiaus 3059 2 | pagalviu tei i neatgavau. Mislyk, ma nė į galvą neatėju, 3060 9 | burnos kąsnį.~ Broliai mito iš savęs, skyrium, Urzgaujant, 3061 12| tvarkyti namų ūkį, na, ir mitoki, beveik kasdien nauji. Kasdien 3062 2 | Sekmines pasimiri, tik vienoms mišelėms kunigui nunešiau, vo daugiau 3063 2 | nieko nepagailėč. Vo ka mišeles uzpirkt, čėsas padėtų?~ 3064 10| neaiškių skundų ir grasymų mišinį, nakties metu perleidom 3065 10| sieną. Šį kartą jam parinkom miškais apžėlusį plotą, kad jis 3066 13| tamsia, gyva siena stovi miškas. Jis ošia nykiai, baugiai, 3067 8 | kitą šoną ir pamatė visą miškė tokių plaukuotų būtybių, 3068 9 | nereikalingo susitikimo.~ Po mišparų, išeidamas iš bažnyčios, 3069 4 | paklausė Kriauza.~ - Moo! Aš Mo-ockus, iš Paparty-y-ū-y!.. ~ 3070 4 | minėjo:~ - Tiesa, tiesa! Mockų tėvelytį užmiršome!~ 3071 6 | baldus. Apsistojusi ties modernia spinta, ji tartum nusprendė: " 3072 2 | Jau apturėju tavu dovaną modnėli. Jau aną nestirt, bet, sak, 3073 7 | jis brangino vartiklius, mokančius kūlvertomis raižyti dangų, 3074 14| išsičiaudėjęs, senis visuomet mokėjo ką nors tokio papasakoti, 3075 12| kita jos vietoje gal būtų mokėjusi pavyduolio aistras nukreipti 3076 6 | uodega eketėj žvejoji - mokėtum ir ištraukti: sudėjo į krūvą 3077 12| romansais, jo padovanotų savo mokinei.~ Praeina dar metai. 3078 7 | savęs ir ruošė jį elgetauti, mokydama poterių. Berniukas nenuogąstavo. 3079 7 | Muškis! Ne ta ranka", mokydavo senutė "Ką ten laikai saujoje? 3080 5 | jis jau praėjo pradžios mokykloje ir jam net drovu į tokius 3081 3 | viengungis Jonas Kleiva, aukštųjų mokyklų inspektorius, užsikvempęs 3082 13| Šią gadynę reik iš vilkų mokytis, kad duoną turėtum, matai...~ 3083 5 | jis nukerta geografijos mokytoją ir numeta į didelę dėžę.~ - 3084 10| stačiai iki pat vandens, krito molėtas slankius. Dangų klojo tiršti, 3085 9 | trapčiodami vietoje, lyg molį minkydami, degėsi papirosus, 3086 7 | jis jų gerą tuziną porų: moliūginių, baltųjų ir tokių, kurių 3087 4 | tėvelyti, a? Paminkyk ten moliuką, ot ir paminkyk. Matysim, 3088 4 | paklausė Kriauza.~ - Moo! Aš Mo-ockus, iš Paparty-y-ū-y!.. ~ 3089 4 | guolis sunkiu akmeniu krito į Mortos širdį.~ - Iš tavęs, kaip 3090 10| paskum vis smarkiau ėmė mosikuoti. Esąs iš Dortmundo, laikrodininkas. 3091 13| aš jau čia, - sako Zanas, mostelėdamas dešinėn, ir sustoja. - Tuomtarp, 3092 9 | slepia ir lengvu sparnų mostelėjimu gimtojo lizdo nepaliks. 3093 5 | Didysis Antanas vėl mosteli ore ranka, lyg čiupdamas 3094 8 | trinkosi galvas, tepėsi mostimis votis, paraugas. Kvepėjo 3095 14| visuomet lazda baksnodavo ir mosuodavo ja prieš save, patvoriais 3096 2 | kitos. Tai pagyvenusios moterėlės. Pirmoji aukšta, ilgakaklė, 3097 12| šitą dukart už save vyresnę moterį ir kantriai vaidinti jos 3098 12| ne komedija, kaip su tąja moterimi, bet tragedija. Dviguba 3099 6 | vieną vakarą pavergė abiejų moteriškių širdis. O kai išeidamas 3100 9 | Nebuvimas namuose šeimininkės ir moteriškos rankos, darė juos dar nykesnius, 3101 14| greta, visa sužiurusi į Motiejų, klausia:~ - Na, kaip?~ - 3102 14| karštų pokalbių su dėde Motiejumi, visi tie daiktai: baidokai, 3103 1 | litai, klebonėli"… "Ve, motin, tau per brangu… Per brangu!" - 3104 2 | klausia:~ ,,Vo kai tavu motinėles pravardė? Gal i mačiau".~ 3105 1 | pridurdavo:~ - Kur čia tą motką dabar paslėpti? Juk gal 3106 10| galo šitai komedijai.~ Mudu su viršininku lėtai judėjom 3107 8 | beržo lapais ir žaliuoju muilu.~ Tėvukas Budzikas gulėjo 3108 8 | užgulusių, brūžinančių, muiluojančių, šluotomis besivanojančių 3109 8 | akis. Prie jo atsiklaupęs, muiluota galva, stovėjo bernas ir 3110 4 | išsikapstyti gličiomis, mūlu ir kerpėmis apžėlusiomis 3111 1 | Važiuosim namučio, šiltą mūriuką pastatėm, cikorijos nupirkom… 3112 13| Tuomtarp, dėde!~ - Je, je, - murma negarsiai Simanas, paskendęs 3113 13| nueis viskas!~ - Hm, - murmteli Simanas taip pat apsidairydamas, 3114 5 | stalą, prie šaškių lentos, murpso Antanas Dūda, muzikos mokytojas, 3115 5 | ore ranka, lyg čiupdamas musę, paskum ima vieną šaškę, 3116 5 | Kvintetas gainioja nuo savęs muses, garsiai kalendamas dantimis. 3117 1 | prasimanė, kad Uogelė norėjo ją musmirėmis nunuodyti. Nors senutė ir 3118 12| staliukų, kilimų ir pagalvėlių muziejumi. Nedelsia vyras įvesdint 3119 12| Valandėlei, sakytum, gražiausia muzika pavergė jos širdį. Paskum 3120 10| Kokio orkestro dirigentas? Muzikalinis išsilavinimas?~ Panašiai 3121 4 | naktigonius ir ne kartą su muzikantais mainė klernetomis, įkišdamas 3122 12| talentai: kulinarijoje, muzikoje, skonyje puoštis, tvarkyti 3123 12| apgaudinėjusi su tuo pačiu muziku. Kas galėjo spėti, kad visos 3124 12| patvirtinimą, tuojau pritaria muzikui, o geradaris, iš meilės 3125 3 | prie demokratijos tave muša, bet ir rėkt duoda, o prie 3126 9 | išlindo vata.~ - Paršas! Mušt mane?! Mano drabužiai... 3127 7 | pakaustyta lazda, kaip didysis Mykolas, žymiausias apylinkės elgeta, 3128 2 | bo savu motinėlę didelei mylėjau. Kė tik aš nunešiau, sukalbėjau 3129 12| jauną ir gražią Būčiau ją mylėjęs...~ - Įdomu, kodėl jam 3130 12| vis su yla. O kaip jis abi mylėjo, kad būt matę! Ant rankų 3131 14| tavo tėtė... Geras tau bus… mylės..~ Kai tik aš išgirdau 3132 2 | pasakysiu, bo per dangaus mylestą tau paties Jėzaus žodis 3133 7 | atsiųsti šitiems namams dovaną mylestos dangiškos"...~ Berniuko 3134 12| antroji žmona jį tikrai mylėtų, bet elgtųsi kaip pirmoji. 3135 9 | darbštaus, gyvulį ir lauką mylinčio žento, tegul ir pusplikio. 3136 12| kad žmonės matytų tave mylint. Po kiek laiko, girdi, ir 3137 1 | pirštus, - grasina trioba... myliotos pilas man jos balsas…~ 3138 3 | tęsiasi milijardų milijardus mylių, tegul jos tolį ir plotį 3139 7 | mažuma, o kol senutė pajėgė, mynė ratelį, audė drobes. Kartais, 3140 2 | išgirdau: šliup, šliup. Nagi, dirstelėsiu pro krūmelį, 3141 8 | Kitaip, vaikine, būtum man naginę supiaustęs!~ Tėvuko pasaulis 3142 12| toks? - paklausiau.~ - Nagis, mūs bankierius. Kostė Bankierius, 3143 8 | susiradęs peilį piaustėsi nagus, kiti trinkosi galvas, tepėsi 3144 8 | šaldymu", antrasis - "blusų naikinimu" arba blusmyriu, trečiasis - " 3145 3 | jau baigiama skruzdėlių naikinti žuvelė.~ Grįžęs į saviškių 3146 12| nesugadinta ir dar kartą naivi, ji tikėjo jo žodžiais... 3147 8 | ąžuolinių prikrauta?~ - Naje, - pritarė kitas, kurio 3148 10| skundų ir grasymų mišinį, nakties metu perleidom atgal į svetimą 3149 4 | ratus, savo bliovimu gąsdino naktigonius ir ne kartą su muzikantais 3150 4 | Valkiojasi girtas naktimis... ramybės žmogui neduoda! 3151 5 | jos kojų, apautų rausvais naktiniais batukais, guli didelis, 3152 12| paveikslais išsėdįs kiauras naktis. Romantiškoms miesto būtybėms 3153 7 | savo senutė paskutiniame name prie upės, ant pačio slankiaus. 3154 11| Nebpajėgiu pats, prišalau. Laiks namuč!~ Ilgabarzdis žmogus 3155 1 | anytos kelius. - Važiuosim namučio, šiltą mūriuką pastatėm, 3156 7 | atsiminusi užmirštą šeimos narį, ir tuojau paskęsdavo savo 3157 12| ir žirklės daugeliui jos narių buvo vienintelė priemonė 3158 12| pasidėjo jas greta savęs ir ėmė narplioti batų raiščius. - Pasitaiko, - 3159 4 | piktai suriko tėveliukas. - Natacijų atėjai skaityti skęstančiam 3160 1 | visus metus… Untano švento natencijai. Gerą jis man ne syk padarė… 3161 12| vyro. Jos paprasčiausias ir natūraliausias tokiu atveju lengvas krūptelėjimas 3162 12| patikrinęs keletą mano darbui naudingų faktų, ruošiausi jau grįžti, 3163 9 | vis labiau plintant ir vis naujiems teigimams pasitvirtinant, 3164 9 | į jaunojo pusę.~ Šiai naujienai vis labiau plintant ir vis 3165 11| visos pasvietės atnešdavo naujienas, papasakodavo, kokioje parapijoje 3166 6 | pagalvoti apie kitas šios naujienos puses. Ypač viena aplinkybė 3167 2 | turiu, turiu, kai neturėsi! Naujintelaičius įsitaisiau...~ Tė gulinčioji 3168 12| savo dėmesį. Vienas kitas naujųjų bičiulių užsukdavo į namus 3169 12| atliekamo kūdikio. Aplankėm porą našlaičių globos įstaigų ir galų gale 3170 12| ausies.~ Atėjo vakaras. Našlaitis užmigo ant naujo tėvo rankų, 3171 4 | atsisveikinimais delnus šildyti kaimo našlėms. Retą dieną tėvelytis nepertrapsnodavo 3172 12| Piršliaujančius jis nuramino pažadais našliauti iki grabo lentos.~ Ieškantis, 3173 12| įsivaizduokit sau, antrą našliavimo vasarą, grįžęs iš pajūrio, 3174 4 | kurį kėsinosi bent keletas našlių.~ Taigi šiuo metu kraujančio 3175 14| žemė atimtų, nors vienu našta sumažėtų, - sielvartaudavo 3176 12| paskolos, gyvulio jėgą iš jo naštos, o moters - nėr kaip pažinti.~ 3177 5 | Paeita nešlecheckai... Ne-šlechec-kai... Ahm… visai... nešlecheckai…~ 3178 12| buvo išgąsdintas ir kažką neaiškiai mėmliojo.~ - Gimdo? - 3179 10| lygiais...~ Belaisvis vis neaiškiau kalbėjo, peršokdamas nuo 3180 10| suimtasis pakartojo tą patį neaiškių skundų ir grasymų mišinį, 3181 3 | paukščiai, plasnojo irklai.~ Neaiškūs garsai, tirpstą švelniame 3182 14| svetimas vis - svetimu. Neapkabins taip, nepamyluos… Tegul 3183 2 | nė kaip atsiradusi ana neapreiški. Sviets didžiai įbaugints 3184 3 | nevarginti tokiais, jo protui neaprėpiamais klausimais.~ Atsiminė 3185 8 | grabinėdamasis pasieniais, neapsipratęs prie menkos šviesos.~ - 3186 12| nesiskubinau užrišti. Ir neapsirikau.~ - Įsivaizduokit sau, - 3187 5 | tėvo damą, kurią šis, ilgai neapsistodamas, vedžioja iš vieno lentos 3188 1 | dėl žmonių akių, paslėpę neapykantą, stengėsi apsimesti Uogelės 3189 8 | bet ant visų likusių, dar neataušusių krosnies akmenų, tai buvo, " 3190 5 | tėvo ir auklėtojo jėga, kol neatbėga iš kambario ar nepakyla 3191 8 | ar per menka, ar neriebi, neateina atsiimt, ir gana.~ Vėl 3192 6 | Guosdamasis, kad niekas neatėjo ir neateis, sausu balsu, 3193 2 | neatgavau. Mislyk, ma nė į galvą neatėju, ka ta moteriškėli buvu 3194 2 | kailiniu i kitu pagalviu tei i neatgavau. Mislyk, ma nė į galvą neatėju, 3195 8 | žmonės. Žado tėvukas vis neatgavo, nors ir rodė pastangas 3196 14| Pagaliau, dusliu balsu, neatgręždamas žvilgsnio nuo ugnies, jis 3197 12| bijodama, perspėdama, kad aš neatimčiau tų kelių jos vilties grūdelių. 3198 10| Aš doras žmogus... niekam neatimsiu duonos kąsnio...~ Septintąjį 3199 12| ar gerai jis pasielgs, neatsakęs į šį laišką.. Tik dabar 3200 12| solfedžio metu, turėjo neatsargumo pasigirti gyvenęs su vedusia 3201 9 | kai paėmė vadžias.~ Neatsigręždamas į negyvėlį, kurio kojos 3202 6 | suprasti, jog pyktis dar neatsileido, tarė:~ - Galite būt 3203 5 | koks baišuš!~ Mažasis neatsiliepdamas stato sląstus po sląstų. 3204 5 | vyrą ūmai, iš pasalų, bet neatsiliks ir Kvintetas, kuris taip 3205 12| davė. Čia nieks taip ir neatsimena, kad kada buvo. Ir vis dėl 3206 2 | Sveika Marija, greitai, neatsisukus i nesidairydama, sprūdink 3207 3 | keliu, saulei leidžiantis, neatslūgo puiki ekskursantų nuotaika. 3208 10| dantų eilę, - anekdoto aš nebaigiau…~ 3209 3 | malkas suskaldyti, griebėsi nebaigtos skaityti knygos, bet tai 3210 1 | globos ir karšinimo teisę, nebandė bylinėtis, amžių be bylų 3211 10| stambi būtybė. Laimei, jo nebandyta priešintis ar bėgti. Žmogus, 3212 5 | nevalia? Aš jo be reikalo nebaru, būk rami!~ Tėvas, kiek 3213 7 | kodėl varlė šokuoja, o nebėga tekina ir kodėl įsibridus 3214 2 | anai. Matau ka nieks nėr, i nebėgau Po to širdį ma tei suami... 3215 10| kelionėj, mažumą sušilo ir nebekaleno dantimis, tačiau atrodė 3216 12| sakėsi niekas pasauly jiems nebemiela, čia apipiešė savo perteklingą, 3217 10| linijos. Veikti nebuvo kas, nebent pergalvoti šimtus kartų 3218 12| tvarkos. Rytą kėlęs jis neberasdavo iš vakaro padėtų kojinių 3219 12| prisilietimu sumažintų skausmą. Jis nebeteko ir patarėjo, su kuriuo įprato 3220 4 | Mataušiuk, iškelk mane… ar tu nebijai pragaro! Sakau viską užrašysiu... 3221 3 | visiems tiesą į akis ir nieko nebijojo prarasti.~ Mokytojas 3222 1 | mėsa tavo giminės nešersiu, nebijok! - kalba Japonas motinai, 3223 14| štai, motina, ko anksčiau nebūdavo, tuojau sodina jį šiltesnėje 3224 5 | birbinti, vis dek muzikantas nebūsi!~ Jeigu Antanėlis tvirtai 3225 6 | čia dar klaust? Nevalgęs nebūsiu!~ Moters akyse sužvilgo 3226 2 | toks dimnastis, ka da tei nebuvau girdėjusi, i klausiu:~ ,, 3227 9 | aštriau šnairavosi.~ Nebuvimas namuose šeimininkės ir moteriškos 3228 2 | gaidystę nubėgau, jau anų nebuvu. Pamislinau širdy: tuščia 3229 2 | didelės draugės, i kur buvus nebuvus - aš vis tenais... Būdavu 3230 4 | samdinės mergos.~ Kantri ir nebylė, nemokanti skųstis, ištrūkusi 3231 6 | kartodamos: "Ne, Stasiukas to nedarė... Oi, Dieve, kaip baisu!" 3232 14| turėjo ryšį su atsiradusiais nedatekliais.~ Dėdė, linguodamas galvą, 3233 12| susidūręs su velione.~ Nedaug reikėjo, ir naujoji būtų 3234 2 | nežinai? Kaigis tau nieks nedavi žinot, kokią šventą moteriškėlę 3235 6 | Nežinau… bet galvos nedėčiau…~ Tik kai reikalų vedėjas 3236 14| Ką jis daugiau sakys! Šią nedėlią jo nebus. Mat, prie to matoro, 3237 14| taip nepasakė?~ - Po nedėlios duosis matyt. Pas Šliomkę 3238 12| ilgai nešiojo gedulą?~ Nedelsė vyras įvesdint žmoną visuomenėn, 3239 12| ir pagalvėlių muziejumi. Nedelsia vyras įvesdint žmoną visuomenėn, 3240 13| jis tempia pas kum save nedideles rogutes, pakrautas aukšta, 3241 8 | kažkas baltas permatomas, nedidesnis už kepurę, panašus į pūslę.~ 3242 12| daugiau negaliu… Koks jis nedoras!.. Begėdis!~ Kai vyras 3243 12| vedusia operos soliste. Ši nedorybė moteriškei pasirodė tokia 3244 12| tokiomis kasdieniškomis muziko nedorybėmis ir kurios ištikimybe nebuvo 3245 12| nustebęs paklausia muziko nedorybės priežasties, jis išgirsta 3246 1 | ligonę - Ji dovanos, o Dievas nedovanos. Išmesk iš širdies gyvatę, 3247 2 | suami... Na, mislinu, tik nedovanosiu. Ainu i verkiu, ainu i verkiu. 3248 6 | kas pasidarė? - slopiu ir nedrąsiu balsu prašneko žmona, be 3249 9 | nematė ašaros, ir rankos nedrebėjo, kai paėmė vadžias.~ 3250 4 | naktimis... ramybės žmogui neduoda! O kas liepė čia lįsti? 3251 12| o namus valdžia perims. Neduok, Dieve, nė man nė mano priešui 3252 7 | kur tu trankaisi? Pats neėdęs, dar mane seną marini. Imk 3253 2 | diena yr, nieku į burną neėmi, vo tokią stiprybę per poterius 3254 1 | kiek geriau, nieko į burną neėmus, Uogelė išsiruošė išpažinties 3255 12| kitą, tikėdama, kad jos negalavimas - gydytojų nepajėgumas. 3256 14| graži.~ Vasarą mes niekuo negalėjome skųstis. Atsikėlę vis ką 3257 11| širdyje apgailestavo juos negalinčius šokinėti ir džiūgauti rojaus 3258 12| pirmąją. Jis net ir dabar negalįs atsipeikėti kaip, pirmąkart 3259 12| žodžiais... kad jis truputį negaluoja.~ Juo nekantriau vyras 3260 14| Reikėjo tau atsirasti. Negana buvo tų. keturių burnų!~ 3261 12| patarlę: meilindamosi kepalo, negausi nė riekės.~ Įsivaizduokite 3262 10| Doič, kol į kailį negavai! - viršininkas tuo tarpu 3263 4 | iki sutemų krovė atolą, negavusį gerai išdžiūti, ir tarėsi 3264 1 | nešiojo, ją tąsė, bet nieko negelbėjo. Tas prasimanymas, pradėtas 3265 7 | šviesi upė, matyt, visai negili, nes jos viduryje, lyg mažos 3266 1 | atsikratyti.~ Uogelė, turėdama neginčijamą globos ir karšinimo teisę, 3267 3 | Tiesą sakant, aš ir negirdėjau, apie ką jūs ten ginčijotės…~ - 3268 4 | Paskutinių žodžių atsitolinęs jau negirdėjo. Mosuodamas šake, jis ginė 3269 13| pakyla kalnan. Miško ošimo negirdėt, jį užgožia vandens klegesys.~ - 3270 7 | mėlynavo liežuviai, dar negirdėta tame krašte, paguldė stipriausius 3271 7 | Vartiklio kakta susiraukšlėjo. Negirdimi, tik jam vienam suprantami 3272 14| ir skustuvą, šį kartą jau negrąžinamai, nes motina, atiduodama 3273 10| palaikę kalėjime, išleido, bet negrąžino nei daiktų, nei paso. Pabandęs 3274 14| susitiko. Jis buvo rauplėtas, negražus.~ - Jonuk, pasisveikink! - 3275 8 | išberto grūdo sukeldamas negreit užgesinamų pykčių ugnį, 3276 4 | teisėjo, kuriam šią valandą negrėsė pavojai. - Vekselį sakei 3277 10| atvejais mūsų viršininkas negrūmojo nei ginklu, nei kumštimi. 3278 3 | išsikleisdavo viešai. Su šia negudria ir bieveik juokinga atsargumo 3279 14| du miltuoti vyrai parnešė negyvą. Jį pagriebė šeštarnės ir 3280 7 | Karas ir karas... šuo jau negyvas... - prašneko vaikas, išplėtęs 3281 4 | tėvelytis. Su ja jis veik negyveno kaip vyras su žmona: nevaisingas 3282 1 | Jeigu senoji pinigų dar neįdavė kunigui, gal nesunku ją 3283 1 | nuo šunų atsiginti į ranką neįdavęs.~ Japono gobši moteris, 3284 1 | nereiškia, tačiau praverčia neįdomiam pokalbiui. Ir vargu ar Japonas 3285 12| labiau sendino.~ Vyras neieškojo mano akyse atsakymo ar pritarimo, 3286 9 | jis dingo.~ Dingo, bet neilgam. Brolis Kastantas, ruošdamasis 3287 4 | taip patiko jo kosulys ir neilgas povestuvinis gyvenimas.~ - 3288 10| ženklais, gyvenimas pasidarė neįmanomas. Pasiglemžęs savo nedidelę 3289 4 | šulinį užkalt. Pats vos neirioglinau... ir gyvulys gali...~ 3290 1 | patalus, su vyru išsikraustė į neįruoštą trobos galą.~ Keletą 3291 10| iš kurio jis jokiu būdu neįstengė išsikrapštyti.~ Visą 3292 5 | rutuliukai galėtų spirtis, bet neįstengia nė iš vietos pajudėti. Didysis 3293 13| priduria:~ - Je, je. Neįtikome ponui, kad ne pikti… Zanas 3294 9 | spėti, kad brolis jokiu būdu neįves pačios į bendrus namus jėga 3295 1 | grybai, nei šienas kol jis neišaiškindavo sau, kad Prancūzijoj siaučia 3296 14| baidyklę.~ Ilgai po to aš neišdrįsau prisiartinti prie malūno, 3297 14| namai atrodė tušti. Niekas neišdrįso pirmauti, kelti balsą, ir 3298 14| būdavo duosnesnė tiems, kurie neišdykavo, neskriaudė kitų. Tačiau 3299 5 | sląstų. Muzikos mokytojas, neišeidamas iš didžiosios linijos, didvyriškai 3300 14| motina. Kai tik ilgiau ji neišeidavo skalbti, nešioti miestelėnams 3301 8 | Aš čia! - atsakė.~ - Neišeik, tu man patrin... - ir tėvukas, 3302 14| ir motina vis dažniau ėmė neišeiti iš namų. Bet dėl to nebuvo 3303 7 | antri metai Stepų mamytė, neišgalėdama be dviejų lazdų vaikštinėti, 3304 9 | prie miestelio dirbtuvę. Neišgalėdami vienas kitam iš karto sumokėti 3305 2 | kunigui nunešiau, vo daugiau neišgalėjau. Pamislinau sau, ka tik 3306 1 | ir pamačiusi, kad anyta neišgali, kvėpčioja užsimerkusi, 3307 10| įsakymą jam eiti. Mieguistas, neišgalįs, leisgyvėmis kojomis, jis 3308 7 | pasikliausianti Apveizda. Neišgąsdino jos nė kalbos apie artėjančius 3309 4 | prie rentinio.~ Gerai neišgirdęs ar apsidžiaugęs greita pagalba, 3310 7 | gulėjusi tarp kubiliukų, neišgirdo jo įeinant.~ - Karas 3311 1 | įkyri mintis, kad palikimo neišgraibstytų svetimieji. Jeigu senoji 3312 14| bėdavoja, kad jų miršta, neišgyvena, o kad mano nors vieną žemė 3313 14| kūdikiui bus geriau, jei jis neišgyvens. Aš išgyvenau ir motina 3314 3 | voverę. Vėliau kiekvienas neiškentė šiokia ar tokia prasme paminėti 3315 12| tas pasakymas apie ylą. Neiškentęs jis prasitarė vienam, antram. 3316 1 | kantrybę. Kas namuose perrūgo, neiškepė, supliko, iširo - buvo kalta 3317 1 | šiurpius svarstymus. Jam neiškrisdavo iš galvos nei grybai, nei 3318 8 | gali suvirinti! - riktelėjo neišlaikęs, su milžtuve ir šluotomis 3319 3 | tegul jos tolį ir plotį neišreikši nė viso pasaulio smėlio 3320 6 | tardyti... Tegul tardo - neišsigąsiu! Nieko nepadariau, ir nėr 3321 4 | griausmingą savo atsakymą:~ - Neišsipagiriojai, tėvelyti, a? Paminkyk ten 3322 12| iš šios istorijos lengvai neišsipainiosiu. Tamstos! Po poros dienų 3323 9 | sakydavo:~ - Ar tik neišsipiovė?~ - Ką manai.. - paabejodavo 3324 12| visi linksmai nusikvatojo, neišskyrus nė manęs.~ Priešais jį 3325 2 | sak, kaip tau dar gyvulys neišstip, ka tu taip motinėlę šaldai..?! " 3326 12| atrodė, jog nesusilaikysiu neišstūmęs jo pro duris.~ Atsisakyti 3327 6 | balsu paklausė Tijūnėlis, neištraukdamas rankų iš sulyto apsiausto 3328 14| pikta, ir nė vienas mūsų neišvengdavo jos rūstybės. Jei išdrįsdavo 3329 12| įvykti ir mano praktikoje tas neišvengiamas Didysis Liapsus. Namai, 3330 1 | nuogos sienos.~ Uogelė neįžiūrėjo naujai atvykusių, tik negarsiai 3331 1 | Sužvigo alpulingas, nejaukus marčios balsas:~ - Žilagalvėle 3332 12| ašaros, ir ji, pati savęs nejausdama, pačiupo mano ranką. Man 3333 9 | bėgti nuogu kūnu, bet jis nejautė šalčio, tik atkišęs lūpą 3334 2 | lygum paplotėlis. Ka lūpos nejudėtų, sakytum mirusi. Kė jinai 3335 6 | apyskaitos knygelę, - ir pats nejusdavo, kai pradėdavo dainuoti: - 3336 2 | peiliu ranką nupiautum, nieku nejustų, tei dūšelė anos į dangų 3337 3 | pabaidys plėšrų žvėrį nuo nekaltos aukos?.. Argi negalima…"~ 3338 2 | marškinius, tė i pamačiau, ka ana nekaltu prasidėjimu..."~ - Kai 3339 12| šeimyniškumas, angeliškas nekaltumas buvo apsimestinis, tuo tarpu 3340 13| matai, nereikalingas, kad nekanda. Kąsk, į gerklę įsikabink 3341 12| Tave savo glėby. Brangioji, nekankink manęs, atvažiuok trečiadienį. 3342 12| nepasakėte, už ką jį suėmė? - nekantriai pertraukiau smuklininką. - 3343 12| truputį negaluoja.~ Juo nekantriau vyras siautėjo ir puldinėjo, 3344 14| į baidokus kraut malkas. Nekartą iš tolo ją mačiau bėgančią 3345 2 | Tegul, sak, anai i nešalta i nekieta dabarties, betgis nėr anai 3346 14| balsą, ir net dėdė mūsų nekilnojo už ausų. Kurį laiką mes 3347 7 | Per amžių amžius amen, - neklausydama anūko, užbaigdavo senutė 3348 11| supykęs. Ilgainiui nieks jo nekliudė, dargi laikė reikalinga 3349 1 | kilnodama suklypusias, neklusnias kojas. Ji taikėsi eiti takučiu, 3350 5 | Klaupk čia! - šaukia didysis, nekreipdamas dėmesio į moters perspėjimą. 3351 3 | vakar aš nusišnekėjau... Nekreipkite, ponas inspektoriau, dėmesio 3352 12| žmogaus nulipdyti kažkokį nekrofagą: sukuždo, kad valdininkas 3353 1 | ilgą peilį.~ Uogelė ir nekrustėli. Viena ranka jos padėta 3354 8 | Iš kur tu juos, kad ne iš nelabojo gauni? Bene tuščiom, - dūšelę, 3355 11| žodžiais jis praeiviams, nelaikė atkištos rankos ir nerodė 3356 5 | tikromis šaškėmis.~ - Tu ten nelaikyk po pilvu. Nukirtai, ir mesk 3357 11| kur jis, pagaliau, kokia nelaimė jį tokį padarė ir kur jis 3358 12| plūst jam į smegenis. Ir nelaimingajai peržengus savo namų slenkstį, 3359 4 | bet krisdamas jis užlipino nelaimingajam akis. Į pakartotinus šauksmus 3360 12| paveikslų. Kalbėjo, kad nelaimingasis ties paveikslais išsėdįs 3361 12| visi gerieji privalumai nelaimingojo akyse pavirto tos pačios 3362 7 | įsidėdavo sau į kišenę. Tokiomis nelaimingomis dienomis, užmiršęs viską 3363 12| daugiau, negu nuo visų kitų nelaimių...~ Ir netrukus jis pridūrė:~ - 3364 12| panašaus į kapines.~ Nelaukęs, kol praeis lietus, gerai 3365 12| nelygiu raštu. Prabilo nelaukta paslaptis. Tai buvo du meilės 3366 3 | pragyvent neveidmainiavus, nelaužius sąžinės ir įsitikinimų, 3367 3 | cyptelėjo. Vaišės jau tęsėsi po nelemtos voverės ženklu.~ - Laikas 3368 12| viešumoje, o jei kas matė - nelengva buvo pažinti, - visai susmuko. 3369 8 | kur galima paspausti, kur neliesti. Švelniai ir smagiai trindavo, 3370 7 | laikui. Bet ir Vartiklis nelikdavo skolingas: gavės spirito, 3371 6 | tūkstančių, ir šuo dabar nelotų...~ - Ką jūs?! - įsižeidė 3372 12| jaunystei. Jeigu tokios nelygios vedybos turi pasisekimą, 3373 12| lenktyniavo su gulsčiu, nelygiu raštu. Prabilo nelaukta 3374 5 | išsikapoti, kad galėtų pakeist nemalonias akiai sagas tikromis šaškėmis.~ - 3375 9 | šis susidūrimas Jurgiui nemalonus, ir jis mandagiai stengėsi 3376 9 | Neturi, kepurės - nemandrauk su svetima!" - toki paniekos 3377 10| jis brido lyg dumblyne, nematąs galo šitai komedijai.~ 3378 1 | nužiūrėjusi, kai niekas nemato, išsikrapštė mazgelį su 3379 7 | išsitiesęs dilgelėse, su mažute, nematoma skylute krūtinėje.~ Šaukiant 3380 4 | iš miego pažadintas, ir nematomiems kambary pranešė:~ - Tegul 3381 10| tartum nieko aplink save nematydamos, pilkos, abejingos. Storos, 3382 1 | Juk vis tiek jos niekas nematys.~ Kaimynuose Japonas 3383 14| įdubėmis, niekad dar man nematytas. Jo stambios, laisvai sunertos 3384 13| didžiąją permainą. Saulės nematyti. Ją kloja skysti, plaišūs 3385 7 | pasirūpinti, žadėdami atvežti dar nematytų, skiauterėtų karvelių. ~*** ~ 3386 11| Elžbietai, ir ji tikėjo.~ Nemažas malonumas elgetai būdavo 3387 2 | nepasakoč, bo sak to numirėliai nemėk i gali didelę blėdį padaryt.~ 3388 4 | tave melavau, prieš Dievą nemeluosiu: neilgai man gyvent... Tavo, 3389 4 | mergos.~ Kantri ir nebylė, nemokanti skųstis, ištrūkusi iš tėvo 3390 4 | Girdite? Gyventi manęs nemokykite!~ Kunigo pamoka dar labiau 3391 5 | kart penki? Na? Man čia nemurmėk, atsakyk ką klausiu...~ - 3392 11| paauksuotum, agi daugiau niek ir nenorėč!..~ Nusišypsojo Didysis 3393 2 | Sviets didžiai įbaugints nenorėju jos prisiimt, tė aš varguolėlės 3394 4 | tvirtino:~ - Kol gyvas - nenoriu ant savo sprando, tegul 3395 5 | čia, ten, bet jau noroms nenoroms tenka kirsti pakištąją ir 3396 1 | Pusryčius valgant, šeimyna nenuleido akių nuo Uogelės, kuri čia, 3397 7 | mokydama poterių. Berniukas nenuogąstavo. Vaikštinėti po žmones su 3398 1 | ramiu balsu Japonas ir, nenusiėmęs kepurės, su peiliu rankoje, 3399 1 | Rokuo, kas per mėnesį dabar nenusikvėpeliuos, tai to dūšią švents Agrikolijus 3400 10| susitarusios, erzino mus, bet mes nenusileidom. Bepročiui, greičiausia 3401 5 | Antanėlis tvirtai laikosi, tėvas nenusileidžia:~ - A, a, a! Jau, jau 3402 4 | auksiniai. Numirsiu - nieko nenusinešiu. Ten ir žinokitės!~ Kriauza 3403 7 | nesulaukęs žodžio, užsnūsdavo nenusirengęs.~ Atūžęs karas nesudrumstė 3404 11| kurie jį maitino duona, nenusisekusiu ragaišiumi. Tik retkarčiais 3405 9 | Kastanto ši naujiena per daug nenustebino, ir jis kalbėjusiems atsakė:~ - 3406 9 | šią valandą namuose, ant neobliuotos lentos, turėjo gulėti liesas, 3407 13| nėra. Visokių jų turėjau ir nepabuvau. Prie arešto namų už sargą 3408 6 | tardo - neišsigąsiu! Nieko nepadariau, ir nėr ko jaudintis. Nejaugi, - 3409 14| ranka laiminga būtų, kad nepadaugėtų man tų ašarų… ~*** ~ 3410 12| daugelį gydytojų, bet nieko nepadėję. Vieni sakę - taip, kiti - 3411 6 | ir krimtosi krimtosi, kam nepaėmė.~ 3412 2 | kai motinėlei padėt, nieko nepagailėč. Vo ka mišeles uzpirkt, 3413 2 | storiu, let let atvilkau Nepagalėdama - atsisėdau ant kažikieno 3414 3 | suriko:~ - Tik tik voverės nepagavom! ~ Bet ši naujiena smagiai 3415 12| bręstantį kokį nors blogą, jai nepageidaujamą, sprendimą, ji prisipažino, 3416 12| triūbelę jis su ja kalbėdavosi. Nepagyveno jis su ja metų, po krūtine 3417 9 | suprato, kai senis Kunka, nepaisydamas jo įsikibusios į drobiną 3418 1 | grūdais, o dažnai, visai nepaisydami smilkstančios gyvybės, krovė 3419 11| žilabarzdis bus kažką pametęs. Nepajėgdamas atsikelti, senis tysantį 3420 4 | raišioti po kaklų akmenų: jie nepajėgdavo išsikapstyti gličiomis, 3421 7 | jam ir patiko.~ Vienas nepajėgęs visko susiglemžti, kitas, 3422 12| jos negalavimas - gydytojų nepajėgumas. Moteriškė, pastebėjusi 3423 14| motina užsidegdavo, ir nepajusdavome, kai mūsų ausys sutraškėdavo 3424 4 | ir, matyt, bobų sijonams nepakako smulkių: netrukus pradėjo 3425 12| ko paklausti ar jautėsi nepakankamai tikras, ką žmonai sakiau...~ - 3426 4 | ką dvigubą išdaviau... nepakasavojai. Dar keiki... gal aš tave 3427 12| iš įstaigos grįžus nieks nepakišdavo jam sušildytų šlepečių. 3428 5 | neatbėga iš kambario ar nepakyla nuo kėdės didžiojo pati, 3429 5 | eigą, bet nukirstųjų akių nepaleidžia.~ - Padėk, sakau! - tėvas 3430 12| Dabar šneka, kad jo gyvo nepaleis, o namus valdžia perims. 3431 5 | geresnio užsiėmimo? Ar tu nepaleisi to kūdikio?~ Bet tuojau 3432 9 | mostelėjimu gimtojo lizdo nepaliks. Išėjęs į žentus, naujų 3433 3 | įsiaudrinęs mokytojas, - ir nepalyginsi! Tegul ir nesu jau toks 3434 6 | kurių įpročių, kurie buvo nepamainoma įstaigos garsų ir tvarkos 3435 12| gerai nė nepradžiūvęs, nepamatęs nuostabiųjų Lizdeikių reginių, 3436 14| svetimu. Neapkabins taip, nepamyluos… Tegul bus ir auksinis, 3437 12| praeitą savaitę mačiau visai nepanašią ir norėjau jai pasakyti, 3438 9 | pasiekė keistas švokštimas, nepanašus nei į rimstančios liūties 3439 14| pirmąkart būtų kažką baisų ir nepaprastą sutikę. Miltais apdulkęs 3440 8 | visą kūną ten ir atgal su nepaprastu greičiu. Seniui akyse pažaliavo, - 3441 12| didesnės meilės nė tijatruos neparodys. Kai tą pirmąją laidojo, 3442 14| gana…~ Gausus ir nieko nepasakąs dėdės žodingumas, o ypač 3443 14| Tai nei šiaip nei taip nepasakė?~ - Po nedėlios duosis 3444 12| pristato.~ - Bet jūs man nepasakėte, už ką jį suėmė? - nekantriai 3445 2 | sudžiūčiau, tau pačiu sakramentu nepasakiau! Atsirado jinai, matyk, 3446 2 | prisaigdinu mane, ka niekam nepasakoč, bo sak to numirėliai nemėk 3447 12| drauges, jis valandėlės nepasėdėdavo, kad fantastiškiausi vaizdai 3448 12| atrodyti visų tų gerų ypatybių nepasibaigiančia tąsa. Pats būdamas netikintis, 3449 14| verksmas, panašus į vieną nepasibaigiantį i-i-i buvo girdėt kitame 3450 12| planą, tačiau istorijos nepasidavė vaizduotės melui, gal būt, 3451 5 | griebk ir šitą! A-jai-jai, nepasieki, ponas? Nepasiekia… mūsų 3452 12| kad jo verksmas per anksti nepasiektų jos ausies.~ Atėjo vakaras. 3453 1 | pasigailės savo gimdytojos, o jei nepasigailės, - žmonės jį sugraudins.~ 3454 12| Sekdamas žodį po žodžio, nepasijuto išėjęs į sodą ir dar nepasiekęs 3455 13| kalbėtų senis.~ - Tai čia nepasiliksi, dėde?~ - Ne.Tuos kraštuos 3456 13| Girioj gyvenau, o iš vilko nepasimokiau. Šią gadynę reik iš vilkų 3457 12| ašarų, pinigų ir daugiau nepasirodys. Tamstos! Po savaitės, nežiūrint 3458 12| žmonos kaltės įrodymų. Toks nepasisekimas dar labiau užkūrė pragariško 3459 3 | direktorius!.. Kur mano galva?.. Nepasisveikinau... gali dar…" - pagalvojo, 3460 3 | žvėrelį, ir juokai, anekdotai, nepasižymį sąmojumi, virkdė pedagogų 3461 8 | į pačią:~ - Onut, ar nepaskolintum savo judosiukų? Taip prireiko, 3462 12| sielvarto prislėgtas, vos nepasmaugė prie gimdančios budėjusio 3463 12| pasakyti, kad moteris visai nepastebėjo tam tikro vyro atšalimo, 3464 1 | priešingą pusę. Nieko ten nepastebėjusi, kas galėtų ją šaukti, pakraipė 3465 12| valdininkų, kurie nežymūs, nepastebėti, be didelių pastangų, smulkiais 3466 1 | stengėsi apsimesti Uogelės nepastebį. Rudeniop, prasidėjus gruodams, 3467 7 | pirmos komunijos, ir jis vis nepataikydavo žegnotis. "Ir Šventos Dvasios 3468 1 | išmesk!..~ - Teke! - nepatenkintas burbtelėjo Japonas ir, ištraukęs 3469 6 | kaip lengvai, net gerai nepatikrinęs, priėmė iš Vaciuko kasos 3470 12| atsakymo ar pritarimo, tik kiek nepatogiai jautėsi, rausdamas ir blykšdamas... 3471 12| pavyduolio aistras nukreipti nepavojinga vaga ir vieną gražią dieną 3472 1 | ir nežinojo. Uogelei teko nepavydėtina tokiame amžiuje tremtinės 3473 14| paliktą skustuvą, kurio dėdei nepavyko išvilioti iš motinos, nusprendusios 3474 9 | kryptimi, saugodamasis, kad tik nepavytų brolio ir tokiu būdu išvengtų 3475 3 | miesto sodo, einantį su dviem nepažįstamais ponais. Mokytojas jį sugriebė 3476 10| arba pasilašiniauti, kai nepažįstamasis prabilo:~ - Feršteje 3477 14| mane pastatė prie krosnies. Nepažįstamojo ir mano akys susitiko. Jis 3478 12| šypsenų, bet, iš tikrųjų neperdėsim, jei prie bendros sumos 3479 9 | slepiąs, pasiliko kietas, neperkalbamas. Pasitarimai daug kartų 3480 9 | broliai Rimkai. Jų tėvas, neperseniai miręs, šį menką palikimą 3481 1 | dažnai, nė vieno žodžio neperskaitęs, kreipdavosi į pačią:~ - 3482 12| išgarbintuosius Lizdeikius, kurie buvo nepertoliausia nuo šios vietos. Man pasakojo, 3483 4 | našlėms. Retą dieną tėvelytis nepertrapsnodavo įsigėręs ir, matyt, bobų 3484 7 | prie juosmens. Kunigas, nepiktas ir juokdarys, mėgdavo Vartiklį 3485 13| Simanas keliauja į šviesią, nepiktų žmonių šalį…~ 3486 5 | rudą šešką?.. A, gavai? Tik nepradėk birbinti, vis dek muzikantas 3487 5 | Pradėsi, pradėsi! Kurgi nepradės vargšelis, - dvarą prakišo!~ 3488 12| svetimoteriavimo scenos nepradėtų plūst jam į smegenis. Ir 3489 12| praeis lietus, gerai nė nepradžiūvęs, nepamatęs nuostabiųjų Lizdeikių 3490 2 | tu krikščionišku tikėjimu neprasimokei, sak?!… I pasku, pons teisėjau, 3491 3 | Jūs dėl vakarykščio niekam neprasitarkite… Žinote, iš tuščio žodžio 3492 12| pavyzdys, stengiasi kovoti, nepripažindama sau be virtuvės jokios Dievo 3493 12| gyvenusio jaunuolio glėbin. Nepripažinęs trigonometrijoj sinusų, 3494 6 | žingsniuoti.~ "O jeigu jis neprisipažins, nebus įrodymų", - dingtelėjo 3495 1 | džiovinsiu? Savo užanty? Neprižiūrėčiau - utėlės užgraužtų! - apibarė 3496 12| kad vyrukas atsiims savo neprotingus žodžius. Jis patvirtino 3497 1 | žvakutės... Geras klebonėlis, nepuikus… pasišaukė zakrastijoną: " 3498 4 | teismą mane durnu apšaukti, nepykstu aš... Durnas buvau…~ - 3499 2 | kitądien anksti nubėgus jų neradau.~ Nuo tosyk mes pasidarėm 3500 12| laiką man esant su ligone, neramiai krebždėjo.~ - Kaip? Ar 3501 6 | Praėjo kelios neramios dienos. Įstaiga, apsivaliusi 3502 1 | rūkštynių, o trūkžolių, slegiama neramių minčių. Sulaukus ryto ir 3503 6 | dėl rytojaus dienos buvo neramus. Jis būkštavo, kad skęstąs 3504 4 | Niekas čia neskaito ir nerašo. Atėjo miegas, ir drėptis! 3505 1 | verčią susirūpinti dalykai: neregimi šaukiasi, o regimi - išnyksta.