| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library |
| Petras Cvirka Kasdienes Istorijos IntraText - Concordances (Hapax - words occurring once) |
Story
3506 9 | brolio ir tokiu būdu išvengtų nereikalingo susitikimo.~ Po mišparų, 3507 4 | buvo gera, kad gyvulėliams nereikdavo raišioti po kaklų akmenų: 3508 12| Tų visų gimdymo simptomų nereikėjo laukti nė minutės: ji staiga 3509 1 | tarmės žodžių, kurie nieko nereiškia, tačiau praverčia neįdomiam 3510 14| kitoki, negu paprastai: jie nerėkavo, tarp savęs kalbėjosi tyliai, 3511 8 | šimts žino, ar per menka, ar neriebi, neateina atsiimt, ir gana.~ 3512 9 | užsisukime, Kastantas pajuto nerimą ko greičiausiai matyti ir 3513 6 | viena aplinkybė vertė abi nerimastauti: prieš keletą savaičių Tijūnėlis 3514 7 | krūtinėje.~ Šaukiant ir nerimaujant Stepų mamytei, jis ten išbuvo 3515 12| jau gimdo!~ Tėvukas nerimavo, kūprinosi, vėl tiesėsi.~ - 3516 12| kiekvieną mano judesį, taip nerimo, stengėsi įtikti, jog turėjau 3517 12| šimto galima pasakoti, nerizikuojant savo amato reputacija. Kokia 3518 4 | šūktelėjo:~ - Jūs man kelio nerodykite, aš pats žinau! Girdite? 3519 5 | kažką sakyti, bet tėvas nervinga ranka surankioja iš po sūnaus 3520 6 | atsistojo ir vėl pradėjo nervingai žingsniuoti.~ "O jeigu 3521 6 | Nežinau, kas tau... ko tu toks nervuotas? Visa savaitę nesukalbamas… 3522 6 | ką, po velnių?! Valdykite nervus, sakau jums! - brukdamas 3523 12| apie apgaulingus pojūčius, neryškiai nušvisdavo ir vėl temdavo, 3524 4 | nieko neatsakė. Nieko ji nesakė ir vyrui, kuris uostinėjo 3525 4 | persižegnojo ir, nieko namams nesakęs, norėjo eiti iš priesvirnio 3526 1 | atsivedant karvę. Kūtės buvo nesandarios, jų lubos menkai pakrautos. 3527 12| bičiulių užsukdavo į namus nesant vyrui, tačiau jam nebuvo 3528 5 | pat kilsteli. - Kaip tau nesarmata? Nerandi sau geresnio užsiėmimo? 3529 3 | verta ir reikia juoktis, nesibijant protesto tada, kai protestas, 3530 2 | greitai, neatsisukus i nesidairydama, sprūdink namo. Vo aš, sak, 3531 14| prie kito, stengdamiesi nesidairyt į tamsą, kur dažnai pasirodydavo 3532 12| turi retą moterims bruožą: nesidomi tais, kuriais gali mažumą 3533 14| ir silpnas, niekas manimi nesidžiaugė. Motina nusprendė, kad jai 3534 9 | ir savo apnuoginimą. Jis nesigynė, leido draskyti drabužius, 3535 9 | vaipulingai primerkęs akį, vis nesijudino iš savo stebėjimo vietos.~ " 3536 1 | džiaugsimės, piktų liežuvių nesiklausysim...~ - Apsimeti, oi apsimeti! - 3537 5 | klausiu...~ - Tuoni, ar nesiliausi! - sako motina, padėdama 3538 12| išvedžiojimais, nors ir nesipriešino sumanymui.~ Tą pačią 3539 4 | šulinio aptvėrimu niekas nesirūpino. Kartais, kai prisipildydavo 3540 12| sėstis, bet jie vis stovėjo, nesiryždami ką nors pradėti. Pagaliau 3541 11| ten, kur jam davė guolį, nesiryžo.~ Šaltis didėjo ir aštriai 3542 12| praturtėjusį daktaro istorija, nesiskubinau užrišti. Ir neapsirikau.~ - 3543 12| sakė: pasižiūrėkite!~ Nesistebėkite, jei šiame pasakojime tiek 3544 3 | giesmė…~ Inspektorius, nesitikėjęs tokio mokytojo smūgio ir 3545 5 | perkūnija:~ - Tu man... nesišaipyk čia!~ Antanėlis ir nemano 3546 6 | dėl šimto dvidešimt. Pats neskaitė, kiek išgriebė... Juk sakote, 3547 4 | Mesk! Niekas čia neskaito ir nerašo. Atėjo miegas, 3548 12| išnyksta iš šių namų, jei neskaityti kelių gaidų lapų su romansais, 3549 14| tiems, kurie neišdykavo, neskriaudė kitų. Tačiau rudenį išplaukė 3550 1 | daugybės metų pelenais.~ Neslėpdamas savo apmaudo per ilga motinos 3551 6 | pakartojusi, kaimynė, su neslepiamu smalsumu, reikšmingai peržvelgė 3552 13| tempti važtą. Jis gyvom, nesočiom akim šmėkšlinėja aplinkui, 3553 6 | bijojo gaisrų ir pamišėlių, nespėjusios gerai dar pagalvoti apie 3554 2 | dovaną modnėli. Jau aną nestirt, bet, sak, dabar sykį pradėjai, 3555 3 | ir nepalyginsi! Tegul ir nesu jau toks didelis jos garbintojas, 3556 7 | įsiviešpataudavo tyla, kurios nesudrumsdavo nė vasarai lauke apsigyvenusio 3557 3 | pasiryžęs, status, atviras, nesudrumstas! Drįso rėžti visiems tiesą 3558 7 | nenusirengęs.~ Atūžęs karas nesudrumstė šio ramaus gyvenimo. Kas 3559 2 | šalt, dantelis an dantelio nesuein"…~ . Vo Strakalienė Ona 3560 12| būde. Ji pastebėjo, bet nesugadinta ir dar kartą naivi, ji tikėjo 3561 14| tėvu, kuris niekad daugiau nesugrįš. Kaip ir broliai, aš paėmiau 3562 6 | nervuotas? Visa savaitę nesukalbamas… Kuo aš čia kalta?.. - ir 3563 3 | nes iš namų jis išėjo dar nesukilus kiemsargiams. Praėjo gal 3564 14| nudundėdavo girtas račius. Nesulaukę motinos, sušniurę, įsikibę 3565 6 | pinigus.~ Abi iki vėlyvumo nesulaukusios Tijūnėlio, spėdamos bloga 3566 12| Ievos nuodėmes ir už savo nesumeluotas dorybes.~ Pasakotojas 3567 9 | stengdamasis pasišokėti į vežimą. Nesumesdamas, kaip baigd reikalą, Jurgis 3568 14| mano gerklės, ir ilgesys, nesuprantama gėda, pavydas suspaudė krūtinę.~ - 3569 14| užsidėjęs keturkampę kepurę, nesuprantamais žodžiais, lyg sau, po nosimi, 3570 14| numykimas ir mums, mažiems, nesuprantami riesti dėdės išvedžiojimai 3571 10| lupų prasiveržė keli man nesuprantamos kalbos žodžiai, lyg atsiprašymas. 3572 14| vesti kažkokius slaptus, nesuprantamus pokalbius. Nepaisant didžiausio 3573 12| jai į gerklę. Ji ištrūko, nesuprasdama, kas atsitiko, manydama 3574 13| išsiskiria, kiekvienas sau... Tik nesuprasi, - pirmyn jie slenka ar 3575 12| pinigų!. . Kalvis iš pradžių nesuprato, o tada, paikų minčių pilnas, 3576 12| kodėl likimas jų anksčiau nesurišo? Kur išvykęs, valdininkas 3577 12| ir man tuomet atrodė, jog nesusilaikysiu neišstūmęs jo pro duris.~ 3578 14| susapnavai? Ji tuojau, lyg nesusitupėjusį viščiuką, mane pastatė prie 3579 12| išgirsta tokią naujieną, jog nesusivaldęs praplyšta juokais.~ Įsivaizduokite 3580 6 | buhalteris kontoristas tuo metu nesuskubdavo pasitarnauti, stengdamasis 3581 12| jos pagailo. Mano žodžiai nesuteikė pacijentei jokio efekto. 3582 1 | Uogelei kalbant, niekas nesutrikdė slopios tylos. Paaiškėjus 3583 12| ir trečią kartą. .. Kol nesuvaldomas siautulys ir pamišimas atėmė 3584 9 | mazgas, jei dar visai ir nesuveržtas, tai užmegztas. Tuo tarpu, 3585 12| Suomijos kampams.~ Ilgai nesvarstęs, pasisamdęs vežiką ir anksti 3586 8 | jis būdavo gerai pardavęs nesveiką gyvulį, įkišęs pirkliui 3587 12| obuolį, trečias keleivis, nesveikai rausvais skruostais, storais 3588 12| kelios dienos... - atsakiau nesvyruodamas.~ Grįždamas jaučiau, 3589 3 | Man antsnukio neuždės! Gal neteisybę sakau?… - Tačiau jo balsas 3590 7 | uždarbio moteriškė visai neteko, nors ir bandė pačias riebiausias 3591 13| ir akimis paieško.~ - Netikęs esu,- tęsia eigulis, perėmęs 3592 12| visuomet paruošto staigiam, netikėtam grobiui, ką tik praturtėjusį 3593 12| nepasibaigiančia tąsa. Pats būdamas netikintis, jis žavisi jos dievobaimingumu, 3594 2 | Kaltintoja, venkite netikrų vardų! - ir ramiai priduria: - 3595 8 | būti ne mažiau kaip šimtas. Netilpdamos ankštoje pirtyje, vienos 3596 3 | mėnulio ir gatvės šviesos, neturėdamas už ką nusipirkti žibalo, 3597 7 | buvo eilė Stepų, kurie, neturėdami žemės, karta iš kartos vertėsi 3598 2 | sakau: turiu, turiu, kai neturėsi! Naujintelaičius įsitaisiau...~ 3599 6 | Kam tą griozdą atvilkote? Neturite vietos?~ - Prašei nuimt... 3600 12| dainavimą. Atvežta iš gausios, neturtingos šeimos, kur adata ir žirklės 3601 8 | žadą, jis pasispardė ir, netverdamas pykčiu, sužviegė:~ - 3602 12| iš jos naujieną, grįžo ir netvirtais žingsniais prisiartino prie 3603 11| vėlybo vakaro. Kol bažnyčios neuždarė, vis dar buvo galima tikėtis 3604 3 | neveidmainiausiu... Man antsnukio neuždės! Gal neteisybę sakau?… - 3605 6 | aptaškyti…~ Tik švintant, neužgesinęs lempos, viena koja įsispyręs 3606 12| stotelių žiburius, aš ilgai dar neužmigau Iš ką tik girdėto stengiausi 3607 3 | miegoti!"~ Mokytojas neužmigo. Galvoje, lyg ekrane, plaukė 3608 9 | Šunims, sklypas likdavo neužsėtas, dirvonuojąs. Kastantas, 3609 1 | marčios viltims, motina neužsibaigė: priešpiečiais išsriuobė 3610 6 | pasitarnauti, stengdamasis neužsimiršti, vis niūniuodavo: "Kiek 3611 4 | negyveno kaip vyras su žmona: nevaisingas guolis sunkiu akmeniu krito 3612 14| dvelkė vašku. Motina daugiau nevaitojo. Ji tupėjo asloje, prie 3613 6 | Ką čia dar klaust? Nevalgęs nebūsiu!~ Moters akyse 3614 5 | tokiam pasakyt? Pamokyt nevalia? Aš jo be reikalo nebaru, 3615 1 | Rokuokis su ja! Aš jos brudo nevalysiu! - atsakė įtūžusi marti.~ 3616 3 | stengdamasis daugiau savęs nevarginti tokiais, jo protui neaprėpiamais 3617 3 | Išmes!? Ojai! O aš neveidmainiausiu... Man antsnukio neuždės! 3618 3 | negalima žmogui amžių pragyvent neveidmainiavus, nelaužius sąžinės ir įsitikinimų, 3619 10| ruože tartum nieko kito neveikė, kaip tik gaudė ir vėl atgal 3620 5 | nemano šaipytis. Bet kol nevėlu, jis bando iš užstalės pasprukti.~ - 3621 6 | Tijūnėliui atsakė:~ - Bijoti nevertėjo. Jeigu jis taip pro pirštus 3622 1 | tartum luobą, ranką ir nevikriai ją vėl paleido. Atsitraukęs 3623 12| daktarui jis puolė į visišką neviltį, ramią ir ilgą. Niekas jo 3624 12| ne džiaugsmo, o ryškiomis nevilties raukšlėmis, kurios ją dar 3625 1 | atsivežtinėmis žolėmis, bet darbas nevyko: didelė skysčio dalis išsiliejo, 3626 2 | einam basos, vo čeverykus nešamės, vo kė pasiekiam Cukierką, 3627 3 | jis pamatė save be darbo, nešantį į lombardą žmonos kailinius...~ 3628 12| Valdininko žmona, pasijutusi nėščia, laikinai turi atsisakyti 3629 1 | ji keliavo namo, mazgely nešdamos sūrio kriaukšlį, kurį tarėsi 3630 1 | Gera mėsa tavo giminės nešersiu, nebijok! - kalba Japonas 3631 14| ilgiau ji neišeidavo skalbti, nešioti miestelėnams vandens, - 3632 14| kėlėsi ir ėjo ravėt daržų, nešt turtingesniems miestelėnams 3633 10| numarinimo" ir riestybės, nešvankūs posakiai biro iš jo su dusliai 3634 10| kaklą puošė madinga, nors ir nešvari, kieta apykaklė, o vietoj 3635 6 | šioje kolegos tyloje matė nešvarią sąžinę ir, žvilgčiodami 3636 3 | grįžtantį į savo drėgną, nešvarų kampą, kur laukė tik sacharinu 3637 3 | nežinodama ko!..~ - Apsimeta nežinąs! Išmes už tokias kalbas, 3638 3 | padariau?!... Purkštauji, pati nežinodama ko!..~ - Apsimeta nežinąs! 3639 14| motina.~ - Na, va, dabar, nežinojai?! Seniai mekaniku. Vyrs 3640 10| judesį.~ - Gastrolės? Ha, nežinomas kupletistas?! - pakuždėjo 3641 11| pagrioviais, saują želmenų. Dėl nežinomų priežasčių gyvuliui nugaišus, 3642 12| tur būt, iš toliau, kad nežinote. Oje, koks jis buvo didžiūnas! 3643 3 | inspektorių, bet šis visai ir nežiūrėjo į liberalo pusę. Net žmona, 3644 12| nepasirodys. Tamstos! Po savaitės, nežiūrint į tai, kad aš buvau įsileidęs 3645 8 | akyse pažaliavo, - toks nežmoniškas skausmas nusmelkė iki pat 3646 12| šiurpus, jog valdininkas, nežmoniško sielvarto prislėgtas, vos 3647 14| vienos ankšties žirniai, tik nežymiai vienas kitą prašokę ūgiu. 3648 12| provincijos valdininkų, kurie nežymūs, nepastebėti, be didelių 3649 9 | pasukus per girią, seniai niaukstęsi pakraščiai susirinko lietui. 3650 4 | ŠULINYS ~ Po pietų ėmė niaukstytis. Oras nurimo, lyg prieš 3651 10| prabilo:~ - Feršteje nicht!~ Pašvietęs elektros 3652 5 | dar baisiau: prasideda, niekinimas, kikenimas, plaukų vėlimas.~ - 3653 1 | kraipė galvą šen, ten, bet niekur negalima buvo rasti vietos.~ - 3654 5 | ir jam net drovu į tokius niekus atsakyti, lygiai kaip drovu 3655 10| kuistėsi juose, lyg užpultas niežų.~ Žmogų palaikėm iki 3656 1 | kiemo žolėje atsisėdusį Nikodimą, velionį savo vyrą. Nikodimas, 3657 1 | Nikodimą, velionį savo vyrą. Nikodimas, kažkodėl tyliai juokdamasis, 3658 1 | Uogelė ir pakilo atimti iš Nikodimo žąsies.~ Išlipo iš lovos - 3659 10| valkatas. Gint jį atgal! - niršo viršininkas, įsibodus juokams.~ 3660 6 | stengdamasis neužsimiršti, vis niūniuodavo: "Kiek skolingas Apelbaumas… 3661 9 | šiaudgaliais, brolis, dusliai niuoksėdamas, ginė arklį. Išvažiavus 3662 11| oran. Ir pastatė elgetą nišoje, tarp šventųjų, Petro ir 3663 8 | sieros kvapas. Tėvukas, norėjęs dar paleist eilę keiksmų, 3664 11| ko, tėvai, dar iš manęs norėtum?~ Elgeta pažvelgė į apaštalus, 3665 10| taip pilna specialistų, norinčių žmoniją vaduot…~ Laikrodininkas 3666 13| taip pat apsidairydamas, be noro, ir vėl greitai panarindamas 3667 5 | taikosi lįst čia, ten, bet jau noroms nenoroms tenka kirsti pakištąją 3668 12| kaisdamas ginasi, kad iš nosies - gryna motina.~ Laimingą 3669 5 | šliurpčiodamas, vis nepaleisdamas nosinės, nežiūrėdamas į tėvą, paeina. 3670 12| stengiausi savaip nubrėžti novelių planą, tačiau istorijos 3671 2 | įkrėtę, kė ims, kė ims mane novyti. Sak, ak tu arkliaširde, 3672 2 | paleistum, sak, lygum asla nuaitų, ka ant vabalėliu pasodintum, 3673 8 | perrėžė kojos padą. Prie nualpusio ir kruvino berno prišokęs 3674 1 | apavas ir lazdos galas buvo nubaltinti voratinklių.~ Tuose kraštuose 3675 2 | Kitądien, da pro gaidystę nubėgau, jau anų nebuvu. Pamislinau 3676 9 | piršlybas pasitvirtino: nubėgęs į kaimą jis parsinešė, persivėręs 3677 2 | dangaus kažiką bekrentant. Nubėgu į tą vietą, žiūri - moteriškėli 3678 14| lėtai ėmė leistis. Pirmajam nuberto smėlio žiupsniui dusliai 3679 13| akių kepurę ir pirštine nubraukdamas įšilusią kaktą - O ką čia 3680 12| girdėto stengiausi savaip nubrėžti novelių planą, tačiau istorijos 3681 13| nuo eglės šakos atkaitusi nučiuožia sniego pluta, iš sunkių 3682 2 | bambos ta tavu šventoji, i nudūmė pas Oną. Suradu tuos lašinius 3683 14| po langais "kakariekū", nudundėdavo girtas račius. Nesulaukę 3684 4 | klernetomis, įkišdamas jiems nudvėsusio arklio koją.~ - Ge-el-bė-ki-te!.. - 3685 4 | žiūrėk! Senis kvaišta. Nueik pas kunigą ir tegul pasišaukęs 3686 1 | dabar ji girdant gyvulių, nueinant ir ateinant pažįstamų. Nematė 3687 9 | lango kraštą ilgai lydėjo nueinantį ir, kai šis dingo kelio 3688 4 | Tegul ataušta... Nueisiu tą šulinį užkalt. Pats vos 3689 11| nežinomų priežasčių gyvuliui nugaišus, elgeta ilgai bodėjo. Ypač 3690 3 | bet naujo atgimimo dvasia nugalėjo šias prasidėjusias baimes, 3691 12| jokios Dievo dovanos. Ir nugalėta, įkalbėta ji sutinka.~ 3692 12| apie moters ryžtumą viską nugalėti vardan brangiojo vaisiaus.~ - 3693 9 | kantriai judančią arklio nugaros dryžę. Greičiau negu žaibai 3694 10| septynetą kilometrų, vėl nuginėm per sieną. Šį kartą jam 3695 4 | užmigusią varlę, su vabalų nugraužtu veidu, ir ne savo balsu 3696 12| jeigu panorėtų - bažnyčią nugriautų ir kitą, su dešimčia bokštų 3697 3 | grūmojusios perkūnijos debesys nugulė Šiaurės kraštu. Balzgani 3698 5 | kirsti netoli damų linijos, nuima paskutinę didžiojo Antano 3699 6 | Neturite vietos?~ - Prašei nuimt... sakeisi važiuosiąs meškeriot, - 3700 9 | pro žmonių tirštymę, prie nuimto nuo vartų skersinio Jurgio. 3701 3 | kiek nurimo ir inspektorius nukabinęs foto aparatą pradėjo taikyti 3702 11| vaikiškai skardžiu balsu, pusiau nukąsdamas žodžius, surikdavo:~ - 3703 7 | lyg mažos salelės, kyšojo nukautų arklių pilvai, išbrinkę 3704 12| kitos. Gal būtų ir trečią nukėglinęs, tik kad jam pamaišė.~ - 3705 10| giliausiai ir toliausiai nukeliauti. Jau kitą naktį jį sugavo 3706 5 | vaikai pavirsta šaškėmis, jis nukerta geografijos mokytoją ir 3707 12| Viskam ateina galas. Nukirsta šaka užsitraukia žieve, 3708 5 | mažasis laisva ranka ima nukirstąsias.~ - Pa-lauk! - sustabdo 3709 5 | mažasis žygio eigą, bet nukirstųjų akių nepaleidžia.~ - 3710 5 | Tu ten nelaikyk po pilvu. Nukirtai, ir mesk kur vieta... - 3711 6 | suminkštino, ir piktą žvilgsnį jis nukreipė į sieną.~ - Ar dabar 3712 5 | Antanėlis krūpteli, šokoladas nukrinta ant grindų. Kvintetas pakreipia 3713 7 | atkaklios kovos į laukus nukrisdavo tik baltos, krauju suteptos 3714 5 | ir šaškės, triukšmingai nukritusios, išsibėgioja grindimis.~ - 3715 8 | ir tėvukas vėl be jausmų nuleipdavo, sakytum kasomas meitelis.~ 3716 7 | pakelk akis į dangų... Nuleisk galvą. Muškis į krūtinę... 3717 7 | iš jos pirkdavo "kraujui nuleisti" storoji Agafija, uriadniko 3718 2 | namo. Vo aš, sak, tuomsyk nulėksiu tenais, į skaistyklę, i 3719 12| būtybėms parūpo iš žmogaus nulipdyti kažkokį nekrofagą: sukuždo, 3720 8 | laikytis draugystės, tačiau jam nulipus paduoti "už dūšias", kas 3721 10| skysčių, kurie viršininkui numarindavo dielę, jis statydavo šaipius 3722 10| matyt, po įprasto "dielės numarinimo" ir riestybės, nešvankūs 3723 1 | sykį ant ligonės ką nors numesdavo. Kartą ant jos galvos nukrito 3724 4 | darbo pradžios, pasiėmė ten numestą švarką, iškratė šiukšlių 3725 5 | geografijos mokytoją ir numeta į didelę dėžę.~ - Dama! - 3726 2 | niekam nepasakoč, bo sak to numirėliai nemėk i gali didelę blėdį 3727 9 | gulėti liesas, krumplėtas numirėlis, tų namų šeimininkas. Tik 3728 4 | tegul jie bus auksiniai. Numirsiu - nieko nenusinešiu. Ten 3729 1 | pykčiui - senutė vėl kėlėsi iš numirusių, pukšėdama lyg ežys. Mažai 3730 4 | Šuo neklausė. Norėjo jau numoti ranka, bet pasuko atgal, 3731 14| kalbos, slaptažodžiavimas, numykimas ir mums, mažiems, nesuprantami 3732 7 | Kartais, vasaros laiku, ji nunešdavo į miestą prirankiojusi kašę 3733 12| prirašytus, lapukus. Juos nunešė šeimininkui. Valdininkas, 3734 1 | retkarčiais per kitus įduodavo nunešiotą drabužį, miltų žiupsnį.~ 3735 2 | turi gerą lašinių paltį, nunešk ryto pavakariu ant kapu, 3736 11| laukdavo vakaro, kada galės jai nunešti, ranka pašienavęs pagrioviais, 3737 1 | Uogelė norėjo ją musmirėmis nunuodyti. Nors senutė ir spyrėsi, 3738 4 | prisimerkėlis nutarė savo gyvenimo nuobaigas pasaldyti viena tų bobšių, 3739 10| Jau antra diena smulkiai, nuobodžiai lynojo. Šiose vietose retai 3740 1 | gailėjosi, vis dar rusinti lyg nuodegulis, užklotas daugybės metų 3741 12| gyvybe užmokėjo už svetimą nuodėmę.~ Savo rašytojiško krepšio, 3742 12| užmokėjo gyvybe už Ievos nuodėmes ir už savo nesumeluotas 3743 12| nubėgus įspėti kleboną, koks nuodėmingas žmogus jo bažnyčioje gieda 3744 2 | atstatė ma, perprašau… nuogalainę, i rėk:~ - Te, pabučiuok 3745 8 | šluotomis besivanojančių nuogalių. Asloje srovėmis tekšleno 3746 11| išsiruošęs pabažnytin, jis nuogąstaudavo, ar besuspės saulė pašildyti 3747 1 | tysojo tarp savo verpalų ir nuogos sienos.~ Uogelė neįžiūrėjo 3748 9 | Kastanto rūbą, pradėjo bėgti nuogu kūnu, bet jis nejautė šalčio, 3749 12| tiesą, ir aš kiek galima nuolaidžiau su ja derėjausi:~ - Reikia, 3750 6 | sakau jums! - brukdamas nuolat rankas į kelnių kišenes 3751 7 | persikėlė į kitą šalį, o vieną nuolatinę dielių pirkėją "užsmaugė 3752 11| kurio jis sėdi, o atsisėdęs nuolatinėje vietoje, jei būdavo karšta, 3753 4 | sudavatkėjusiai dukteriai tik nuolatiniu savo krankšėjimu ir nusiskundimais 3754 9 | pratę girdėti Rimkų kieme nuolatinius barnius, kurią dieną aprimus, 3755 14| reikalaudami savo teisių. Motina, nuolatos sunki, pati apie tokią savo 3756 6 | vagis. Graži visuomenės nuomonė! Ir apie tave šitaip galvoja 3757 3 | agurkų žievėmis, papirosų nuorūkomis iškaišytą šilo aikštelę. 3758 10| ūgis vis dar man atrodė nuostabiai aukštas, vienoje pažastyje 3759 6 | pasigardžiavimu jas vaišindamas nuostabiais sumanymais. Tik eidamas 3760 11| berankiu, tačiau važiuotu. Nuostabiausia, kad berankis pats vienas 3761 12| nepradžiūvęs, nepamatęs nuostabiųjų Lizdeikių reginių, sėdau 3762 11| delnų. Ir pamatė elgeta nuostabų daiktą: visi apaštalai, 3763 10| palydėti. Jis buvo geroje nuotaikoje, matyt, po įprasto "dielės 3764 5 | švarko, kada jis dar buvo nuovados viršininkas. Tėvas ir sūnus 3765 10| sulaikytasis, parblokštas nuovargio, atsisėdo drėgnoje, patižusioje 3766 6 | veide buvo matyt didelis nuovargis ir susikrimtimas.~ - 3767 1 | pertempta su visa lova į nuošalų kampą. Namiškiai kol kas, 3768 6 | Valdininkas, kurio nuoširdumu negalima buvo abejoti, Tijūnėliui 3769 2 | Pirmoji aukšta, ilgakaklė, nuožulniais pečiais, su išlindusia iš 3770 2 | kutruo šnekėjusi. Tei viską nupasakoju, lygum šventoje knygoje. 3771 2 | anai tąsyk peiliu ranką nupiautum, nieku nejustų, tei dūšelė 3772 5 | šono parašyta "Maikėfer" ir nupieštas didelis ūsuotas karkvabalis.~ - 3773 1 | mūriuką pastatėm, cikorijos nupirkom… gyvensim, džiaugsimės, 3774 12| ir keitė sienų apmušalus. Nuplėšdami senuosius apmušalus, darbininkai 3775 9 | Amerikoniukas vienu grybšniu nuplėšė Jurgio atlapą, ir iš švarko 3776 12| pernokusi slyva, vieną dieną nupuolė pas ją gyvenusio jaunuolio 3777 10| vardą.~ - Ich špreche nur doič!~ - Doič, kol į 3778 12| visuomenėj. Piršliaujančius jis nuramino pažadais našliauti iki grabo 3779 6 | gaubtuvą daužėsi peteliškės. Nuraudusi, sudrėkusiais veidais, moteris 3780 1 | išspaudė didelę ašarą, kuri, nuriedėjusi skruostu, įstrigo smakro 3781 14| pavasarį piemeniu kur vyresnį nusamdys, ar ką, - ramindavo dėdė.~ - 3782 6 | reikalų vedėjas prisipažino nusavinęs šimtą tūkstančių, pakūręs 3783 6 | išėjo į virtuvę. Paskum ją nusekė ir motina.~ "Vadinasi, 3784 6 | Sakei!..~ Burbėdamas jis nusiavė batus ir dar nespėjo apsidairyti, 3785 12| Šią vasarą su reikalais nusibloškiau į krašto gilumą. Vienos 3786 11| uždengs jį vėsiu šešėliu. Nusibodus poteriauti, jis žiūrėdavo 3787 1 | vaistai su tąsiomis seilėmis nusidriekė per smakrą.~ - Dar gurkšnelį, 3788 9 | kojos kyšojo iš vežimo su nusidriekusiais iki pat žemės šiaudgaliais, 3789 4 | Kriauza, savo papratimu, nusiėmė skrybėlę, persižegnojo ir, 3790 7 | spirite mirkytais žirniais. Nusigėrusius ir apsvaigusius jie uždarydavo 3791 2 | sučiaupusi siauras lūpas, nusigręžus į šalį, abejinga ir gal 3792 2 | didelė, plona, Rozalija žema, nusigręžusi į šoną, abejinga, tartum 3793 12| Tik pasižiūrėjau į Kostę, nusijuokiau sau iš jo meliodijų, o jis 3794 12| išdidumu ištiesė pavargusias, nusikamavusias rankas. Supratom, ką ji 3795 14| Grįždavo vėlai. Saulei nusileidus, mes užsisklęsdavome duris 3796 13| užimtos.~ Abu tylėdami nusileidžia pakalnėn, pereina tiltą, 3797 11| atbrailų, paskum visu būriu nusileisdavo į aikštę ir įsidrąsinę, 3798 9 | kampą. Nė vienas nenorėjo nusileisti nė dėl supuvusio pančio, 3799 11| kaklą, paskum žemai žemai nusilenkdavo, atkišdamas pliką pakaušį, 3800 11| geriau!~ Elgeta, žemai nusilenkęs, su priglausta galva prie 3801 11| sunkiau. Kitąmet parduos odai nusilupti... Tiek ir užgyvenau!"~ 3802 9 | savo neturi, o į žentus! Nusimauk batus! - kriokė Amerikoniukas.~ 3803 2 | vo tik į dangų priimti nusimet mėsą i kaulus i palieka 3804 12| dieną vyras randa žmoną nusiminusią, beveik apsiašarojusią.~ - 3805 4 | nuolatiniu savo krankšėjimu ir nusiskundimais greita mirtimi. Tačiau į 3806 3 | valdininkai, išsimiegoję, švariai nusiskutę, kaukšėjo su portfeliais 3807 12| žmogžudys perkando liežuvį, nusispiovė kraujais ir suriko: - Ko 3808 12| atsisakyti nuo savo pirmykščio nusistatymo: visvien jai išdrožti teisybę, 3809 12| Galite įsivaizduoti mano nusistebėjimą: moteris, kurią praeitą 3810 7 | judesiuose nebuvo baimės, tik nusistebėjimas ir mįslingas nerimas.~ 3811 12| aš negalėjau pranašingai nusiteikti. Jeigu kiti gydytojai jai 3812 3 | Bet ši naujiena smagiai nusiteikusio mokytojo Škėmos lūpose virto 3813 5 | ilgo ir dažno vartojimo jau nusitrynusi. Keliuose jos kvadratuose 3814 12| smuklininkas, vėl ramiausiai nusitverdamas dešrą, kurios paskum negalėjau 3815 5 | lyg kietomis replėmis, nusitveria mažąjį už ausies ir tempia 3816 14| pasulpsčiusi, skarutės kampu ji nusivalė veidą, atsisėdo į vežimą 3817 10| palaikėm iki sutemų ir, nusivarę septynetą kilometrų, vėl 3818 10| Rytą, sulaukęs pamainos, jį nusivariau į bažnytkaimį, pas rajono 3819 5 | nušluosto ašaras, pakelia jį ir nusiveda pas save į kambarį.~ 3820 14| pasidarė bloga ir kaimynės buvo nusivedusios į šalį, mes radome už vartų, 3821 12| metų buvę tikra lūkesio, nusivylimo ir abejonių golgota. Jie 3822 3 | Ar ne per ilgai gaudėte? Nusišėrusi, tur būt, dabar?..~ Kompanija 3823 2 | rankovės išsitraukia nosinę, nusišluosto akis, išsišnypščia ir, kūkčiojančiu 3824 3 | suprasdamas.~ - Tiesa, vakar aš nusišnekėjau... Nekreipkite, ponas inspektoriau, 3825 10| sužadino atmintį, ir jis, nusišypsojęs, pradėjo pasakoti anekdotą. 3826 11| daugiau niek ir nenorėč!..~ Nusišypsojo Didysis stebukladaris, visi 3827 14| kelione pro seną perkūnų nuskaldytą ąžuolą, kuriame buvo gandrų 3828 13| kur eini, dėde? - staiga nuskamba balsas. Dėdė Simanas atsigręžia. 3829 2 | Bet tie, sak, katrie bus nuskirti į dangų, turės datirt paskutinę 3830 4 | pakilo baubimas ir vėl nuslydo atgal į tamsią kiaurymę. - 3831 9 | pat lėtumu, kaip atėjęs, nusmaukė nuo pakaruoklio kaklo diržą, 3832 6 | vėl jas ištraukdamas, su nusmukusiu kaklaryšio mazgu ant krūtinės, 3833 14| nepavyko išvilioti iš motinos, nusprendusios kad tai turį palikti vienam 3834 1 | kas jai!~ Karvę buvo nuspręsta atgabenti į virtuvę, tačiau 3835 5 | O-o šiu-gausiu! - kietai, nuspręstai atsako Antanėlis, netyčia 3836 14| pabudęs, aš nepaprastai nustebau, pamatęs prie liepsnojančios 3837 12| Begėdis!~ Kai vyras nustebęs paklausia muziko nedorybės 3838 12| Tokia staigmena daugelį nustebina. Moteris buvo visai jaunutė, 3839 7 | prislinkęs, vaikas nepaprastai nustebo. Šuns buvo tik pusė: galva 3840 10| žino, kas jis…~ Gerokai nustebome, kai kitą dieną jį vėl sulaikė 3841 14| atviru, šviečiančiu veidu, nustebusi, tartum sumišusi ir staiga 3842 7 | drabužių pasižiūrėjo godžios, nustebusios akys, o iš atviros burnos, 3843 14| jis.~ - Mekaniku? - lyg nustemba motina.~ - Na, va, dabar, 3844 12| žmogus, daug sugaišęs, daug nustojęs jaunystėje, prisiplaka prie 3845 5 | Tik nepasižiūrėk, - tuoj nusuks. Užaugs išeikvotojas...~ 3846 14| artėjo grabas, bruoždamasis į nusvirusių beržų šakas, buvo numestas 3847 4 | dukters. Senasis prisimerkėlis nutarė savo gyvenimo nuobaigas 3848 10| Septintąjį kartą jį nutarėm pervaryti ties ta pačia 3849 9 | suvedimas su Adele ir jos tėvais nutartas per Žolines, Snūduose. Piršlybų 3850 9 | duris ir, pasikinkęs kuiną, nutarškėjo ta pačia kryptimi, saugodamasis, 3851 12| visuomet gerai, drąsinančiai nuteikia pacijentus.~ Pasirodė, 3852 12| turiu eiti ir vėl "gimdymą" nutęsti kelioms dienoms. Supratau, 3853 3 | žmonijos rykštė…~ - Nutilk... - vos girdimai, beveik 3854 12| Kodėl? - paklausiau nutirpęs, pamanęs, kad jai paaiškėjo 3855 6 | prie motinos. Jai net kojos nutirpo.~ "Geriausiu ir meiliausiu" 3856 10| Ha, filosofas! - nutraukdamas suimtojo kalbą, pareiškė 3857 12| susitvarkysiu, matyt, tęsdamas nutrauktą pokalbį, nosinaite iššluostęs 3858 10| stiklinę. Nežinia, svaigalai ar nutukimas atėmė jam balsą: jis kalbėjo 3859 2 | pabučiuos...~ Kaltintoja nutyla. Publikoje jau kuris laikas 3860 12| visi gali būti pasakojami, nutylint dalyvių vardus. Manau, iš 3861 14| visus, nušluosčiusi ašaras, nuvaliusi nosis, - vėl būdavo gera. 3862 12| Na, taip ponas... į kapus nuvarė. Tą, kur pirmą apsivedė, 3863 2 | tė jis mane apraminu ir nuvedi į paliciją. Palicijanc sak: 3864 2 | Jėzaus žodis bus apgarsintas. Nuveik, sak, šitu ketvergu vakarą, 3865 2 | Tė aš, kai anos rodijo, nuvėjau tenais, ant kapelių, i padėjau 3866 5 | Tik vienu kartu didysis nuščiūva ir, lyg pelė katės užpulta, 3867 7 | sviediniui, nuo kūtės stogo nušliaužė kažkas pilkas ir dunkstelėjo 3868 14| atsileisdavo. Surankiojus visus, nušluosčiusi ašaras, nuvaliusi nosis, - 3869 5 | Antanėlio mama. Ji mažajam nušluosto ašaras, pakelia jį ir nusiveda 3870 11| didelę skarą ir, į jos kampą nušnypštęs nosį, porąkart ranka perglemžęs 3871 8 | tuos, kurie nespėjo laiku nušoko nuo suolų.~ Garus padavinėjo 3872 8 | pamatę keliose vietose taip nušutintą senio nugarą, lyg ją būtų 3873 12| apgaulingus pojūčius, neryškiai nušvisdavo ir vėl temdavo, raukšlėdavosi, 3874 9 | visai kitas, priešpiečiais nušvytravo Snūdų pusėn. Brolis pro 3875 3 | nejučiomis perkratęs savo sąžinę, nužingsniavo atgal.~ Tas atgimimas, 3876 1 | ligonė perkėlė pagalvį; nužiūrėjusi, kai niekas nemato, išsikrapštė 3877 12| dabar vėl buvo tuščia ir dar nykesnė. Vietomis jau telkšojo balos, 3878 9 | moteriškos rankos, darė juos dar nykesnius, dar labiau apleistus. Pro 3879 6 | užsitrenkė. Namuose įsiviešpatavo nyki tyla. Tik buvo girdėti, 3880 13| siena stovi miškas. Jis ošia nykiai, baugiai, sakytum, jo tankmėj 3881 12| vagono lubose ryškėjančius ir nykstančius mažų stotelių žiburius, 3882 4 | sienas:~ - Ma-tau-šėli, o-ovanok! Aa-tau-šėli, imk žemę, 3883 8 | Va, šitaip, Šitaip! O-po-po! Ai, sustok, palauk! Netrink, 3884 12| sakiau...~ - Ponas, gal obuolių? .. Pas mus sodas. .. prašytumėm 3885 11| sunkiau. Kitąmet parduos odai nusilupti... Tiek ir užgyvenau!"~ 3886 9 | mašinistas, smauktelėjęs ant šono odinę kepurę, pasinešino į Kastanto 3887 12| pasakoti banalią savo gyvenimo odisėją. Jie treji metai, kai susituokę. 3888 11| buvo geros, gurgždančios odos kapšius, iš kurio į nosį 3889 11| gūžtelėjo pečiais:~ - Ogi prikelsi mane. Nebpajėgiu 3890 13| vandens klegesys.~ - Oho! - atsipučia vyrukas, atsisagstydamas 3891 1 | kreipdavosi į pačią:~ - Oho-ho! Ar girdi, kad dabar išėjo 3892 2 | i klausiu: ,,Vo iš kur, Onele, anoji atsiradu, kas jinai 3893 2 | apsiaut čeverykų, veiziu Onos lovelėj betysanti kaži kokia 3894 8 | kreipdavosi į pačią:~ - Onut, ar nepaskolintum savo judosiukų? 3895 8 | ant sestojo prakaito - opa!~ Vėl iššovė garas, sakytum 3896 12| pasigirti gyvenęs su vedusia operos soliste. Ši nedorybė moteriškei 3897 3 | klozete pasislėpęs skaitai opozicijos laikraštį... Bijaisi vieno 3898 3 | paprašė šeštadienio laidos opozicinį dienraštį, užsimokėjo ir, 3899 11| vienu pirštu kilstelėjo jį oran. Ir pastatė elgetą nišoje, 3900 12| savęs klausdavo: kuri jų originalas ir kuri pamėgdžiojimas? 3901 3 | upės paviršiuje. Toli grojo orkestras: buvo girdėti tik duslus 3902 10| Biografija, ponul? Kokio orkestro dirigentas? Muzikalinis 3903 13| siena stovi miškas. Jis ošia nykiai, baugiai, sakytum, 3904 13| vėl pakyla kalnan. Miško ošimo negirdėt, jį užgožia vandens 3905 4 | Iš tavęs, kaip iš ožio - nei vilnos, nei pieno! - 3906 11| spinduliai, blykstelėjo auksiniai ožkos rageliai.~ 3907 5 | ima nukirstąsias.~ - Pa-lauk! - sustabdo tėvas sūnų, 3908 4 | Aš tave... už tą šulinį… pa-so-dinsiu! Tu mane įstūmei! Svietkus 3909 9 | neišsipiovė?~ - Ką manai.. - paabejodavo baugiai kitas - Vis iš godumo, 3910 12| tais, kuriais gali mažumą paabejoti vyras.~ Tą pačią vestuvių 3911 12| nutirpęs, pamanęs, kad jai paaiškėjo apgaulė.~ - Aš tuomet 3912 1 | nesutrikdė slopios tylos. Paaiškėjus visai tiesai, Japonas apsiniaukęs 3913 12| pažinti.~ Tokiu būdu paaiškėjusi tiesa vyro sieloje juodu 3914 5 | veido raukšlės susimeta ties paakiais, ir tuomet, išsiėmus iš " 3915 10| uždaryk. Tegu iki vakaro paalksta, o tada pasiklausysim tolimesnio 3916 6 | girdėjusios nepasirodė atlyžusios: paaukojusios visoms moterims bendrą smalsumą, 3917 11| Viešpatie, kad ragelius jai paauksuotum, agi daugiau niek ir nenorėč!..~ 3918 13| tada ir būsi geras, dar paaukštytas. O aš ne tokis. Bloga mano 3919 3 | kai protestas, lyg šūvis, pabaidys plėšrų žvėrį nuo nekaltos 3920 13| SIMANAS ~ Tyli, lengva kovo pabaigos diena. Laukus dengiąs sniegas 3921 2 | dabar sykį pradėjai, tė i pabaik. Sak, šiuosyk tave motinėli 3922 10| negrąžino nei daiktų, nei paso. Pabandęs bėgt antrąkart. Jis perėjęs 3923 11| Šaltą rytmetį, išsiruošęs pabažnytin, jis nuogąstaudavo, ar besuspės 3924 5 | stalo:~ - Gana, gana! Pabirbei, - laikas ir užmiršt. Važiuok!~ 3925 3 | skrybėlę, apsiaustą ir, pabraukęs per išrasojusią, pliką galvą 3926 1 | Sūnus priėjo, garsiai pabučiavo motinos gyslotą, sausą, 3927 2 | Matysim, kai tau pons teisėjas pabučiuos...~ Kaltintoja nutyla. 3928 12| kuris jau ties durimis pabudo ir be jokių ceremonijų paleido 3929 14| saulę užgožęs debesys. Pabūgę lietaus, išbėgiojo paskutinieji, 3930 14| išgąsdintas sapnų vidurnakčiais pabusdavau, ją matydavau pasilenkusią 3931 12| valdininku ir kelis kartus pabuvojęs jo namuose, muzikas jį paskatina 3932 1 | plokščią butelį, atkišo pačiai: - Duok, teguk iki dugno...~ 3933 12| aš buvau įsileidęs vieną pacijentą, išgirdau už durų bruzdesį, 3934 12| Mano žodžiai nesuteikė pacijentei jokio efekto. Ji pradėjo 3935 12| gerai, drąsinančiai nuteikia pacijentus.~ Pasirodė, patarimas 3936 7 | paskutiniame name prie upės, ant pačio slankiaus. Lūšna buvo sena, 3937 12| Žodžiu, kaip visuomet, toje pačioje vietoje". Kitam laiške buvo 3938 12| pati savęs nejausdama, pačiupo mano ranką. Man pradėjo 3939 8 | iki kulnies perrėžė kojos padą. Prie nualpusio ir kruvino 3940 4 | Tamsoje sušiuseno basų kojų padai, ir greitai ant stalo kampo 3941 1 | kišenių įstrigusį į vatinio padalkas, atsitempė prie motinos 3942 7 | spindinčiomis akimis įsižiūrėjęs į padangėj kūlvertomis besivartančius 3943 7 | kandžiodamas pirštus, jis sekė padangėje greitai didėjantį ir vėl 3944 3 | girtas? Ką aš čia blogo padariau?!... Purkštauji, pati nežinodama 3945 7 | atnešk vandens: duoninės padarysiu, - atsiliepė Stepų mamytė.~ 3946 2 | nemėk i gali didelę blėdį padaryt.~ Tė aš, kai anos rodijo, 3947 1 | tave? Boba ne tą šaukštą padavė, o jai užėjo, kad mes visi 3948 8 | nušoko nuo suolų.~ Garus padavinėjo tėvukas Budzikas, paprastai 3949 5 | Mažasis aprimsta. Pirštą padažęs ašaroje jis pradeda piešti 3950 6 | jos dargi nepasiteiravo padegusiojo vardo. Tik po kiek laiko 3951 2 | nuvėjau tenais, ant kapelių, i padėjau tuos kailinius. Kitądien, 3952 2 | knygoje. Vo aš sau padūksėjau, padejavau, amžinatilsį motulę atsiminusi, 3953 14| dar krutėjo. O kad būt padejavęs, ar aiktelėjęs - nė sykio...~ - 3954 1 | giltinėle, užmiršai? - silpnai padejavo anyta.~ - Kur aš juos 3955 12| obuolį, drauge su popierio padėklu ištiesė daktarui, paskum 3956 10| iki šiol išblyškusias, padengė karščio lopiniai. Per trumpą 3957 12| daiktus, ir fotografui užsakė padidinti vieną jos paveikslų. Kalbėjo, 3958 12| gaidų lapų su romansais, jo padovanotų savo mokinei.~ Praeina 3959 2 | šventoje knygoje. Vo aš sau padūksėjau, padejavau, amžinatilsį 3960 4 | didelę permainą. Kraštai padūmavo. Rinkosi ilgam lietui.~ 3961 8 | draugystės, tačiau jam nulipus paduoti "už dūšias", kas gyvas, 3962 1 | pusę.~ Įėjusiems kampas padvelkė drėgme ir kačių šlapumu. 3963 13| matyt sodyba, iš kurios padvelkia svilinamos kiaulės ir šiaudų 3964 1 | galvos ištempė virvę ir padžiovė apledijusius skalbinius. 3965 5 | nosinės, nežiūrėdamas į tėvą, paeina. Tėvas, norėdamas suraminti 3966 5 | susirūpinusiu balsu sako:~ - Paeita nešlecheckai... Ne-šlechec-kai... 3967 10| laikrodininkas jau negalėjo paeiti. Jo kojos pasidarė sunkios, 3968 1 | miesto taip vėlai?~ Senutė paėjo dar keletą žingsnių ir, 3969 9 | įsigrūdo kišenėn ir, kūną paėmęs glėbin, įsivertė į vežimą.~ - 3970 14| nesugrįš. Kaip ir broliai, aš paėmiau smėlio užsižiūrėjęs į žaismingai 3971 7 | juokdarys, mėgdavo Vartiklį paerzinti: "Vaike, tavo kryžius į 3972 2 | neturės su kuo tuos šunis paėsdint, tė plėšys gyvus užpuolę, 3973 12| bet tučtuojau man vėl jos pagailo. Mano žodžiai nesuteikė 3974 8 | skirdamas tam tikrą reikšmę, pagal karščio laipsnį. Taip pirmasis 3975 12| stalų, staliukų, kilimų ir pagalvėlių muziejumi. Nedelsia vyras 3976 6 | vakarienę ir siuvinėjamus pagalvėlius. Pro lietaus šnarėjimą klausėsi, 3977 2 | įkalbėj, vo aš i nunešiau tas pagalves, i kitądien anksti nubėgus 3978 7 | paskęsdavo savo mergautiniuose pagalviuose. Namuose ir pasauly įsiviešpataudavo 3979 14| Tik man jų gaila... Kai pagalvoju, svetimas vis - svetimu. 3980 6 | pamišėlių, nespėjusios gerai dar pagalvoti apie kitas šios naujienos 3981 12| Ir nežinia, dėkingumą ar pagarbą vyrui ji palaikė meile?~ 3982 1 | kitko:~ - Gal ateisit pagiedot? Jau mūs senosios nebėr…~ 3983 3 | ne visai taip, - pilnu pagiežos balsu atsiliepė inspektorius. - 3984 7 | karvelio snapą ir jį taip pat pagirdė.~ Vartiklio kakta susiraukšlėjo. 3985 1 | padedama vyro, stengėsi Uogelę pagirdyti atsivežtinėmis žolėmis, 3986 14| arčiau glustelėjo prie vyro, paglostė jo rankas, kelius, paskum 3987 5 | patupdo smarkiu timptelėjimu, pagrąsindamas: - Kad būtum čia, kol grįšiu.~ 3988 14| vyrai parnešė negyvą. Jį pagriebė šeštarnės ir visą pusvalandį 3989 12| tačiau jam nebuvo mažiausio pagrindo pavyduliauti: žmona pernelyg 3990 11| nunešti, ranka pašienavęs pagrioviais, saują želmenų. Dėl nežinomų 3991 1 | kurį tarėsi suvalgysianti pagriovyje. Bet kai tik balsas užkalbino 3992 2 | tik motinėlei būt šilčiau! Pagrįždama užsukau pas Cukierką i viską 3993 2 | bambelės.~ Tė kė mes pagrįžom į vidų, moteriškėli sukrutėju 3994 2 | kapu, apsidairi, apsidairi, pagrob tuos lašinius, i bėg. Iš 3995 5 | išnirusiu iš plaštakos smiliumi, pagrūmoja po Antanėlio veidu. Sakytum 3996 10| gerą priedangą, galėjo mane paguldyti vietoje.~ Iš už kelmo 3997 12| galimomis priemonėmis ją paguodžiau, patariau, dėl visa ko, 3998 12| efekto. Ji pradėjo berti pagyrus mano asmeniui ir žmonių 3999 5 | nosis.~ - Gerai, - staiga pagyvėja didysis, sukrutęs visu kūnu, - 4000 1 | kviečius. - Juk gražų tarpą pagyveno.~ - Teke, - nenoromis 4001 2 | greta viena kitos. Tai pagyvenusios moterėlės. Pirmoji aukšta, 4002 13| kilsteli galvą ir akimis paieško.~ - Netikęs esu,- tęsia 4003 9 | draskyti drabužius, kol tesėjo paikojo aistros, vis silpniau kuždėdamas:~ - 4004 12| pradžių nesuprato, o tada, paikų minčių pilnas, Kostė jam 4005 4 | įgrūdau? Dievas nubaudė už paikystę.~ - Virvutę kokią, Mataušiuk!