| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library |
| Petras Cvirka Kasdienes Istorijos IntraText - Concordances (Hapax - words occurring once) |
Story
4506 5 | atsiklaupti, - tėvas jį patupdo smarkiu timptelėjimu, pagrąsindamas: - 4507 5 | sušveplavęs, ir šį jo ryžtumą patvirtina triskart šliurbtelėjusi 4508 12| ankstyvesnių spėliojimų patvirtinimą, tuojau pritaria muzikui, 4509 14| mosuodavo ja prieš save, patvoriais ieškodamas kelio. Paskum, 4510 8 | Iš pradžių bernas tartum patyrinėjo, ar viskas gerai, ir rumštelėjo 4511 8 | kasomas meitelis.~ Mažumą patysojęs, senis atsikėlė ir, pamatęs 4512 3 | tankmėje.~ Didelės pušies paūksmėje sėdėjo ir gulėjo aplink 4513 11| atšokuodavo prie pat senio kojų. Paukščių elgetavimas iš elgetos senio 4514 5 | piešti sienų apmušaluose paukščiukus.~ Ir pradeda Antanėliui 4515 7 | būdu vaišino priklydėlius paukščius. Po ilgų rungtyniavimų kaimo 4516 7 | bažnyčios palubėj kabąs melsvas paukštis, išskėstais sparnais. Pirmąkart 4517 14| palikti vienam iš sūnų. Pauostęs iš geltonos dėžutės tabako 4518 6 | namo. Tuo metu Tijūnėlis pavadavo išvykusį atostogų reikalų 4519 1 | pastovėjusi prie stulpo su kaimo pavadinimu, apsidairė ir tęsė kelionę 4520 12| po šitos pasakos tašką ir pavadinti ją nuobodžia. Tačiau, reikėjo 4521 12| reikalingus bruožus, kad ją pavadintume miesčioniška, - atsikirto, 4522 2 | Cuk… Oną. Vo jinai mane pavadinu už durų, i sak: ,,Agi tu 4523 10| viršininkas ir, dar kiek pavaikščiojęs, stabtelėjo, įsižiūrėjęs 4524 2 | lašinių paltį, nunešk ryto pavakariu ant kapu, kai anuosyk. Kė 4525 14| nurodė, kuo ir kaip mus pavalgydinti, ir išėjo. Grįžo ji tik 4526 10| garso nukrito ant žemės. Pavaręs jį šonan, pakėliau daiktą. 4527 3 | dundėjimas. Už ilgų sielių, lyg pavargę dideli paukščiai, plasnojo 4528 12| motinos išdidumu ištiesė pavargusias, nusikamavusias rankas. 4529 13| sako:~ - Jau kaip ir pavasaris. . . Tik kad dieniukę kitą 4530 13| džiaugiasi: dėde Simanu ar greitu pavasariu.~ - Ar ne Zanukas? - 4531 12| valdininko atminties senosios paveikslą. Tarpais jis net savęs klausdavo: 4532 12| kad nelaimingasis ties paveikslais išsėdįs kiauras naktis. 4533 3 | įsikūniję aname jo jaunystės paveiksle. Ir visa, kas dabar buvo, 4534 12| gal būt, norėdama stipriau paveikti mane: žiūrėkite, kokį jauną 4535 12| sušildytų šlepečių. Pietauti pavėlavęs, jis sriuobdavo ataušusį 4536 14| dėdė vadino tėvo skustuvą, paveldėtą kažkuomet iš brolio, gyvenusio 4537 9 | lydimas įkyrių žvilgsnių ir pavėluotų užuojautų: "Begėdžiai... 4538 11| didžiausios jo dorybės, pavergiančios gailestinguosius, kurie 4539 1 | Agrikolijus į bezdžionką pavers...~ - Gelbėk mus nuo 4540 13| lengvai, lėtai, ar pakelt, ar pavežt, - tai galiu. Širdis ne 4541 8 | Šeimininkas prasižiojo, pavilgė liežuviu lūpas, sustenėjo 4542 8 | grašis amžinai keliaująs, pavirsdamas čia doleriu, ten rubliu, 4543 5 | sėdi klasėje, visi vaikai pavirsta šaškėmis, jis nukerta geografijos 4544 3 | atsispindėjo ramiam upės paviršiuje. Toli grojo orkestras: buvo 4545 4 | kuriam šią valandą negrėsė pavojai. - Vekselį sakei pakasavosi, 4546 6 | Laimingai pasibaigus pavojams, grįžus pasvirusiai reputacijai, 4547 12| įtikinau, kad artimiausiu laiku pavojaus nebus, jog tokiais atvejais 4548 12| vaizduotės padaras. Bet tai buvo pavojingiau, negu tikras gimdymas. Dabar 4549 14| savo žaislais, greitai ėmė pavydėti visų mums teikiamos globos 4550 9 | žagsėjo. - Papažindyk su ja... Pavydi? Aš ją... iii... - ir jis 4551 12| labiau užkūrė pragariško pavydo ugnį, ir dabar jau kiekvienas 4552 12| puošė minėtosios dorybės. Pavydu užnuodytas vyras ėmė akylai 4553 12| nebuvo mažiausio pagrindo pavyduliauti: žmona pernelyg kukli, nekalta 4554 12| vietoje gal būtų mokėjusi pavyduolio aistras nukreipti nepavojinga 4555 9 | paruošę dantis, kumščius, pavydžiai gynė savo kampą. Nė vienas 4556 6 | Vaciuką, kaip išauklėto vyro pavyzdį, Tijūnėlis įširdo ir burbtelėjo: - 4557 3 | pleikės neryškus aušros pazaras. ~*** ~ Nuleidęs galvą, 4558 2 | regėta ana ma. Gul sau, lygum pašarvota, akys užvertos, rankos ant 4559 14| Ji tupėjo asloje, prie pašarvotojo kojų, tarp dviejų kaimynių, 4560 12| ir sako taip, lyg vakar pašarvotos: sveikos, baltutės. Po abiejų 4561 12| klasės, jaunuolis atrado pašaukimą šeimos dalykuose...~ 4562 8 | Ju-zuk! - norėjo pašaukti senis, bet ir žodžiai gerklėj 4563 11| galės jai nunešti, ranka pašienavęs pagrioviais, saują želmenų. 4564 14| motina atsikėlė švintant, pašildė vakarykščią bulvienę, vyriausiam 4565 11| nuogąstaudavo, ar besuspės saulė pašildyti akmenį, ant kurio jis sėdi, 4566 9 | Rimkiukas, zakristijonas ir Pašilio Kuncai su vienturte. Atsivėrus 4567 7 | užmiršęs, išsitraukė iš pašiūrės ilgą šatrą su pririštu prie 4568 14| iš knygos atskaitė maldą, pašlakstė duobę, ir grabas, palaikomas 4569 12| savo namų slenkstį, jis pašokdavo ir sekdavo ją.~ Moteris 4570 12| pasistatė, ką dabar vienam paštas, o antram - felčeris. Katrie 4571 10| Feršteje nicht!~ Pašvietęs elektros lempute, išvydau 4572 12| Piršliaujančius jis nuramino pažadais našliauti iki grabo lentos.~ 4573 8 | tirtėdamas.~ - Ką juokais pažadėjai! - atsakė, šiurkščiu, plaukuotu 4574 14| į mano sąmonę, anksti ją pažadinęs iš kūdikystės sapnų. Atsimenu, 4575 4 | tamsą, pakilo, lyg iš miego pažadintas, ir nematomiems kambary 4576 8 | nepaprastu greičiu. Seniui akyse pažaliavo, - toks nežmoniškas skausmas 4577 8 | skarmalą pasispraudė po pažastimi.~ - Ar šitą imt? - paklausė 4578 10| nuostabiai aukštas, vienoje pažastyje kažką laikė, bet pakartotinai 4579 2 | Pons teisėjau, ji mane pažeidžia! - pertraukia energingai 4580 11| poliruotų antkapių saulė pažerdavo daugybę raibuliuojančių 4581 4 | vandens ir dumblo plekšėjimu, pažinęs žento balsą, piktai suriko 4582 1 | dabar, atrodo, jos akys, pažinusios saviškius, kartu pradžiugo 4583 6 | šnarėjimą klausėsi, bene išgirs pažįstamą bildesį laiptuose, ir dūsavo 4584 10| viršininkas:~ - O, senas pažįstamas! Patiko mūsų duonelė? Ką 4585 1 | pakartojo ir dar kitiems pažįstamiems, bet visas jo dėmesys ir 4586 3 | pasisakė laukiąs čia vieno pažįstamo. - Tur būt, neateis, - pridūrė 4587 12| perkratyti visus antrosios žmonos pažįstamus, visus balius, kada ir su 4588 12| veidas?~ Sakoma, auksą pažįsti iš jo žėrėjimo, sąžiningumą 4589 13| vargiai bepasirodysiu, - pažvelgęs į tolį sako eigulis. - Kad 4590 9 | lazdomis apsikarsčiusį elgetą. Pažvelgus į kiemą, pamestą jame žolėmis 4591 13| languose, sidabro dulkėmis pažyra sniego plotuos.~ Ir Zanui 4592 5 | akių poros, tik, rusindamas pečius, lyg norėdamas iš jų išsilaisvinti 4593 5 | vadiniesi pedagogu!~ - Peda-agogu! Pedagogu! Tavo kykas - 4594 3 | bėgdamas šiltais inspektoriaus pėdsakais, jis sutiko jį prie miesto 4595 12| chormeisteris grįžta sostinėn, ir jo pėdsakas išnyksta iš šių namų, jei 4596 5 | didysis nuščiūva ir, lyg pelė katės užpulta, taikosi lįst 4597 1 | užklotas daugybės metų pelenais.~ Neslėpdamas savo apmaudo 4598 10| Paprastai greta kaukolės formos peleninės, ant jo stalo stovėdavo 4599 12| po stalą ir ne jaunas, be pelningų apskaičiavimų, be vadinamųjų 4600 12| žingsniavo kokių trisdešimt penkerių metų vyras, petingas, aukštas. 4601 9 | iš šių dviejų trobesių ir penketo hektarų žemės, gyveno broliai 4602 8 | nugarkauliu trūko jo oda, o po penkiolikto - ties pečiais išlindo šlunkas. 4603 14| griekas man rūpi, tik tos penkios burnos...~ Tokios pakuždų 4604 5 | kaip reik su tokiu. Na penkiskart penki!~ Antanėlis neatsako. 4605 14| židinio ugnies...~ Buvau penktas vaikas šeimoje. Kai aš atsiradau, 4606 1 | sugraudins.~ Štai, jau penkti metai Uogelė kampininkavo 4607 8 | nuo šunvočių ir sasų, ant penktojo prakaito! - atsiliepė žemas, 4608 12| senmergė, laikiusi gimnazistų pensioną. Krovusi centą prie cento, 4609 8 | kanapių skudurą, švelniai jam perbraukė nugarą, lyg drungnu vėju 4610 2 | supukši nosimi: phy-phy, ranka perbraukia įsiliepsnojusį veidą ir 4611 2 | pribėgu lūpelę, šniokšt - perbrido, pakalnėn, pakalnėn, ka 4612 4 | reikalingas: nors ir ne perdaug prietaringam Kriauzai oras 4613 12| Pasakotojas, gyvai ir sultingai perdavęs smuklininko kalbą, nutilo. 4614 12| kaip ateity bus galima perduot korespondenciją.~ Velionė, 4615 1 | Uogelės balse buvo pastangos perduoti storą klebono balsą. - Ištekau 4616 13| tylėdami nusileidžia pakalnėn, pereina tiltą, po kuriuo jau skardena 4617 10| įgalioję suburt armiją, kuri pereis nuo vieno žemės galo į kitą 4618 2 | paskutinę Dievu bausmę... i pereit didelę girią, vo iš tos 4619 10| auksinių laikrodžių, jis bandė pereiti sieną. Sučiupo. Penkis mėnesius 4620 10| Pabandęs bėgt antrąkart. Jis perėjęs kalnus ir maitinęsis gyvulių 4621 6 | Žinote, bijojau. Visą kasą perėmiau netikrinęs.. ir jis netikrinęs 4622 10| Veikti nebuvo kas, nebent pergalvoti šimtus kartų tas pačias 4623 11| nušnypštęs nosį, porąkart ranka perglemžęs barzdą, dingo už kampo. 4624 12| nepaleis, o namus valdžia perims. Neduok, Dieve, nė man nė 4625 12| suvedė akis į akį, žmogžudys perkando liežuvį, nusispiovė kraujais 4626 11| klibiklibi! Dar šieną perkandu, o šiaudelius - sunkiau. 4627 12| šaligatviai, kiemai, juose perkaršę šunys, net krautuvių languos 4628 4 | Tėvelytis buvo našlys, gerokai perkaršęs ir pasiviliojo jaunikius 4629 1 | Atsitūpusi vidury lovos, ligonė perkėlė pagalvį; nužiūrėjusi, kai 4630 3 | išgiedrėjęs ir, nejučiomis perkratęs savo sąžinę, nužingsniavo 4631 12| Savo atminty jis stengėsi perkratyti visus antrosios žmonos pažįstamus, 4632 3 | Dar neseniai grūmojusios perkūnijos debesys nugulė Šiaurės kraštu. 4633 14| vargingesne kelione pro seną perkūnų nuskaldytą ąžuolą, kuriame 4634 4 | būsiąs uošvynės ponas, ne tik perleido savo grabą kitam, bet staiga 4635 10| grasymų mišinį, nakties metu perleidom atgal į svetimą pusę.~ - 4636 11| dūžių jis išpranašaudavo oro permainas. Varpams pasitinkant numirėlį, 4637 12| įvykusios šiokios tokios permainos, dabar visai kitaip jaučiasi, 4638 12| atšalimo, staigių ir ryškių permainų jo elgesy ir būde. Ji pastebėjo, 4639 8 | burną išsmuko kažkas baltas permatomas, nedidesnis už kepurę, panašus 4640 2 | sak, ka ana viską kiaurai permatu, a nesakiau!?~ Vo toji 4641 12| šeimininkui. Valdininkas, permetęs akimis, tuojau susidomėjo 4642 1 | išsitraukdavo silkių skysčiu permirkusį laikraščio kampą ir dažnai, 4643 10| dantimis ir dangstydamas savo permirkusio švarko skvernais pliką galvą.~ 4644 12| pagrindo pavyduliauti: žmona pernelyg kukli, nekalta iki smulkmenų 4645 12| glamonėjusi tik kates, ji, lyg pernokusi slyva, vieną dieną nupuolė 4646 10| vienas iš mūsų turėjo jį perplukdyti laiveliu, Laukėm, kol sutems. 4647 2 | galvos andaroką, atstatė ma, perprašau… nuogalainę, i rėk:~ - 4648 8 | ir nuo pirštų iki kulnies perrėžė kojos padą. Prie nualpusio 4649 1 | moters kantrybę. Kas namuose perrūgo, neiškepė, supliko, iširo - 4650 10| laikrodininkas. Pradėjus persekioti žydus, mėtyti juos iš darbo, 4651 7 | Vartiklis. Bet kai uriadnikas persikėlė į kitą šalį, o vieną nuolatinę 4652 4 | po metų su savo pagalviu persikraustė į svirną, greta samdinės 4653 2 | valanda užeina, ana, sak, persimainu veidu i paveikslu i, sak, 4654 9 | įsiklausė. Paskum gyvasis persisvėrė į pakaruoklio pusę ir išgirdo 4655 9 | nubėgęs į kaimą jis parsinešė, persivėręs per petį, gražiai blizgančias 4656 2 | buvu. Kė aš daviau, sak, persivilkt jai savo marškinius, tė 4657 1 | kepurės, su peiliu rankoje, persižegnoja.~ Paskum išsiruošia į 4658 4 | papratimu, nusiėmė skrybėlę, persižegnojo ir, nieko namams nesakęs, 4659 2 | Tė gulinčioji vėl persižegnoju, pašvebelzo, pašvebelzo 4660 8 | užspringo. Atsipeikėjęs bandė persižegnoti, tačiau karviakojis jau 4661 1 | krutinęs ūsus ir lūpas, kartais perskaitydavo eilutę, bet ir tai iš kito 4662 1 | šieną su grybais". Po tokių perskaitymų Japonui užeidavo noras leistis 4663 7 | prispaudęs jis laikė balandį. Persliuogęs per tvorą, šlubuodamas, 4664 12| teisino save, lyg bijodama, perspėdama, kad aš neatimčiau tų kelių 4665 5 | atsiliepia priekaištingu, perspėjančiu balsu moteriškė, kilstelėjusi 4666 5 | nekreipdamas dėmesio į moters perspėjimą. Antanėliui ir netenka savo 4667 9 | žodžiuose buvo reikšmingas perspėjimas, savo, kaip vyresnio, vertės 4668 7 | lauko aprūkusi, kažkada perstatyta iš pirties. Ties viduriu 4669 4 | sustojo ir įsiklausė: drėgmės persunktoje tyloje, namų pusėje, kažkas 4670 12| nebemiela, čia apipiešė savo perteklingą, nuobodžią būtį, čia vėl 4671 1 | atsivežtiniuose skarmaluose, pertempta su visa lova į nuošalų kampą. 4672 2 | teisėjau, ji mane pažeidžia! - pertraukia energingai Strakalienė, 4673 12| ką jį suėmė? - nekantriai pertraukiau smuklininką. - Už per didelius 4674 8 | dar smarkiau, lyg tarka, pervarė visą kūną ten ir atgal su 4675 10| Septintąjį kartą jį nutarėm pervaryti ties ta pačia vieta, kur 4676 10| Belaisvis vis neaiškiau kalbėjo, peršokdamas nuo vienos minties prie 4677 1 | kaktose.~ - Ar tu gerai peržiurėjai? Gal pamuštiny užsiuvo!~ 4678 10| viršininkas tuo tarpu peržiūrėjo visus popierius ir jau vokiškai 4679 1 | matęs žvairą vyrą su kasa, o Peterburge, pro kurį grįžo, piestu 4680 12| trisdešimt penkerių metų vyras, petingas, aukštas. Jo galingas, palenktas 4681 11| elgetą nišoje, tarp šventųjų, Petro ir Povilo. Pajuto elgeta, 4682 2 | lūpom šiušin, tė su šventu Petru rokuojasi. Vakar visą rytą, 4683 1 | kažkodėl tyliai juokdamasis, pešė žąsį, bet žąsis, dar gyva 4684 4 | muilo! Iš kur tuos pinigus peši?!~ Tamsoje sušiuseno 4685 2 | droviai supukši nosimi: phy-phy, ranka perbraukia įsiliepsnojusį 4686 8 | kojas, kas susiradęs peilį piaustėsi nagus, kiti trinkosi galvas, 4687 7 | pradėjęs svarstyti ir galvoti. Piemenaudamas kaimynams, Vartiklis pridurdavo 4688 4 | Kas matė tokiuos metuos su piemenėmis!..~ Morta, įsirišusi 4689 14| kaip nors, gal pavasarį piemeniu kur vyresnį nusamdys, ar 4690 7 | išmeilikaudavo iš kito kaimo piemenų, kur retkarčiais išsiruošdavo 4691 4 | atgal, spėliodamas, bene tik piemuo nebus palikęs lauke gyvulio. 4692 1 | užrakinusi laikė ne tik mėsą, pieną, bet ir adatą.~ Paskum 4693 14| nuo stalo išnyko mėsa, net pienas. Jeigu spręst iš motinos 4694 4 | iš ožio - nei vilnos, nei pieno! - pasakė porąkart vyras 4695 1 | Peterburge, pro kurį grįžo, piestu atsistojusį geležinį arklį. 4696 12| jam sušildytų šlepečių. Pietauti pavėlavęs, jis sriuobdavo 4697 4 | ŠULINYS ~ Po pietų ėmė niaukstytis. Oras nurimo, 4698 3 | ir ministerijoj. Tik apie pietus, trankydamasis autobusu 4699 2 | didysis vėjas, Tursiškių pievoj vyrai bepiaudami šieną pamati 4700 8 | Kažkuomet jo bernas, šienaudamas pievoje, užmynė ant numesto dalgio 4701 4 | nejausdamas, lyg per tirštą pievos žolę, įbrido į vidų, numetė 4702 11| šokinėti ir džiūgauti rojaus pievose.~ Jo amatas buvo jį išmokęs 4703 8 | Budzikas, kuriam patiko, kad jį piešė turtingą ir regimai pavydėdami 4704 5 | padažęs ašaroje jis pradeda piešti sienų apmušaluose paukščiukus.~ 4705 2 | Cukierka!~ Teisėjas, dukart pieštuku trinktelėjęs į stalą, rūsčiu 4706 12| Man pradėjo įgristi šis pigus farsas. Norėjau riktelti: - " 4707 12| baisios. Žinoma, esama dalykų pikantiškai lengvų, juokingų, kurie 4708 5 | moteriškė jau garsiau ir pikčiau. Ji net pakelia nuo kėdutės 4709 11| gausiausiai apdalina, kur pikčiausi šunes ir kuriuose kraštuose 4710 12| pasirodo gudriausiu ir pikčiausiu būdu jį apgaudinėjusi su 4711 3 | išklotą staltiesę, apkrautą pikniškais užkandžiais, likusieji kompanijos 4712 13| Iš visur atleido, kad ne piktas. Dėl to valdžiai iš manęs 4713 13| Neįtikome ponui, kad ne pikti… Zanas eina užsimąstęs, 4714 12| vyras laikė angelu, kuri piktinosi iš pažiūros tokiomis kasdieniškomis 4715 1 | Gelbėk mus nuo pikto... Tebūnie šventa Tavo valia, - 4716 1 | kvėpčioja užsimerkusi, piktoje širdyje nusprendė: baigiasi.~ 4717 12| išgirdau už durų bruzdesį, piktus žodžius ir pamačiau, nors 4718 1 | grasina trioba... myliotos pilas man jos balsas…~ Senutės 4719 7 | švitėjimas susiliejo į rausvai pilką debesį, atsistojusį kalnu.~ 4720 5 | Dūda, muzikos mokytojas, pilkai gelsvu, panašiu į Kvintetą, 4721 7 | kūtės stogo nušliaužė kažkas pilkas ir dunkstelėjo žemėn, Iš 4722 10| aplink save nematydamos, pilkos, abejingos. Storos, išsikišusios 4723 8 | kvapą užimąs garas tirštu, pilku debesiu stovėjo pirtyje. 4724 12| kokį jauną gavau, kaip mano pilnai laimei dabar reikalingas 4725 9 | dabar grįžo vienintelis, pilnateisis šeimininkas.~ Tuo metu 4726 12| užsitraukia žieve, delčią pakeičia pilnatis. Ir mūsų valdininkas, mažumą 4727 12| nauji. Kasdien vis labiau pilnėja jaunavedžių laimė ir viena, 4728 12| palaikė meile?~ Kasdien pilnėjo jaunavedžių laimė. Tik viena 4729 4 | žmogus, juk turgus. Bus girtų pilni laukai, kaip vyturiukų, 4730 12| bet vėl ji gesdavusi.~ Pilnos, krūtiningos moters veidas, 4731 3 | Na, ne visai taip, - pilnu pagiežos balsu atsiliepė 4732 7 | salelės, kyšojo nukautų arklių pilvai, išbrinkę ir žvilgą saulėje.~ 4733 1 | išsikrapštė mazgelį su smulkiais pinigais, seniai jau vikrios rankos 4734 11| įbrukdavo sagą ar vietoje duonos pintį, jis vienodai dėkojo ir, 4735 1 | viską užmiršo, kojos ėmė pintis, ir prakaito lašai pasruvo 4736 14| moteriškė, - o kaip su tais pipirais dabar be jo, tai motinai?~ 4737 14| atsako dėdė. - Bijo tų tavo pipirų. Sako, dabar nieko, o po 4738 4 | atiduot, o pardavei. Baronką pirkai? Tfu! Pasoga, kaip sloga: 4739 7 | bonką dielių. Dieles iš jos pirkdavo "kraujui nuleisti" storoji 4740 7 | o vieną nuolatinę dielių pirkėją "užsmaugė kraujas", šio 4741 9 | dirvonuojąs. Kastantas, už grašius pirkęs aklą kuiną, vežiojo miestelėnams 4742 8 | nesveiką gyvulį, įkišęs pirkliui skylėtą kailį, į pačios 4743 12| įprato svarstyti, ar verta pirkti tą ir tą, ar gerai jis pasielgs, 4744 14| rankšluosčių, lėtai ėmė leistis. Pirmajam nuberto smėlio žiupsniui 4745 9 | pusplikio. Pasak žmonių, pirmas jauniklio suvedimas su Adele 4746 14| tušti. Niekas neišdrįso pirmauti, kelti balsą, ir net dėdė 4747 3 | atgal. Skubą į įstaigas pirmieji valdininkai, išsimiegoję, 4748 1 | jos išvirtų grybų, o nuo pirmo vaisiaus, kurį marti yščiuje 4749 12| reikalingas pagalbos. Tačiau iš pirmųjų žodžių suvokiau, kad jie 4750 12| tėvukas tik pradeda skusti pirmuosius jaunuoliškus ūsus, mažasis, 4751 7 | buvo tik pusė: galva ir pirmutinės kojos, o už kelių žingsnių - 4752 12| turėjau atsisakyti nuo savo pirmykščio nusistatymo: visvien jai 4753 13| sau... Tik nesuprasi, - pirmyn jie slenka ar atgal? .. 4754 8 | įspėti berno, subėgo į pirtį žmonės. Žado tėvukas vis 4755 8 | prireiko man.. ~*** ~ Pirtis ūžė. Garui apsilpus, vyrai 4756 8 | jūsų koks dokuments...~ Pirty nusikvatojo daug balsų, 4757 3 | mašininkės maudymosi eilutė.~ Piršliaudami kompanijonai paliko sutryptą, 4758 12| raištį, pasirodė visuomenėj. Piršliaujančius jis nuramino pažadais našliauti 4759 9 | visos kalbos apie Jurgio piršlybas pasitvirtino: nubėgęs į 4760 9 | išsirinko teisingą kelią: Jurgis piršosi Adelei Kuncytei, vienturtei 4761 9 | brolio kaklą, ir geležiniai pirštai giliai įsisiurbė į atgyjančio 4762 1 | prie galvos, tik vienišas pirštas stypso, lyg rodydamas į 4763 13| pasmaukdamas nuo akių kepurę ir pirštine nubraukdamas įšilusią kaktą - 4764 13| po kuriuo jau skardena plačia vaga upokšnis, ir vėl pakyla 4765 2 | juosmeniu sunėrusi vyriškai plačias rankas, retkarčiais drąsiai 4766 5 | DIDYSIS ~ Verandoje, plačioje vytinėje kėdėje, įsisiautusi 4767 10| Žingsniuodamas iki kelmo ir atgal plačiu metriniu žingsniu, stengdavausi 4768 13| nematyti. Ją kloja skysti, plaišūs debesys, tačiau jos darbas 4769 1 | galvos nukrito net sūnaus plaktukas.~ Uogelė, nors ir su 4770 6 | ne žodžiais, o varžytynių plaktuku užgavę į širdį.~ - Kodėl 4771 12| savaip nubrėžti novelių planą, tačiau istorijos nepasidavė 4772 3 | pavargę dideli paukščiai, plasnojo irklai.~ Neaiškūs garsai, 4773 10| krūmų, o tikroji siena ėjo plataus ežero viduriu. Didžiulį 4774 14| prasmegdamas begalinėj laukų platybėje. Saulė kilo vis aukštyn 4775 1 | ilgais, lyg peteliškės ūsais, plaukais.~ - Ve, ve - kuždėjo 4776 3 | neužmigo. Galvoje, lyg ekrane, plaukė vaizdai: vos pradėjęs snausti, 4777 10| prie krūtinės išdžiūvusią, plaukuotą ranką ir paaiškino, kad 4778 14| prie balanos: lopančią arba plaunančią mūsų skarmalus.~ Jei 4779 5 | tėvas, lyg išnirusiu iš plaštakos smiliumi, pagrūmoja po Antanėlio 4780 3 | vaikščioti po kambarį. Rytuos jau pleikės neryškus aušros pazaras. ~*** ~ 4781 4 | drauge su vandens ir dumblo plekšėjimu, pažinęs žento balsą, piktai 4782 3 | inspektoriau, dėmesio į tuos mano plepalus!.. Kažkaip... pats nežinau. 4783 3 | protestas, lyg šūvis, pabaidys plėšrų žvėrį nuo nekaltos aukos?.. 4784 5 | Prie futbolų... Drabužį plėšt? Pamokas išmokai? Sėdėk 4785 9 | sumokėti dalies ir teismuos plėšydami pusiau menką tėvo palikimą, 4786 2 | tuos šunis paėsdint, tė plėšys gyvus užpuolę, i aniem didelei 4787 6 | Suradęs knygą, delnu pliaukštelėjęs ją, pridurdavo:~ - Prašau 4788 7 | visą įnirtusią, sudulkusią, plienu ir paraku alsuojančią melsvą 4789 8 | sakytum iš parako statinės, plikinančiais liežuviais grybštelėjęs 4790 9 | Šiai naujienai vis labiau plintant ir vis naujiems teigimams 4791 12| telkšojo balos, kuriose pliurzė antys, o ant šaligatvio 4792 14| paragavęs miltais blėstos pliurzės, - ja viena beveik ir matinomės, - 4793 1 | ir, ištraukęs iš kišenės plokščią butelį, atkišo pačiai: - 4794 3 | paskum išsirinko patefono plokštelę. Tuo metu atsirado ir inspektorius 4795 2 | tylios, - Cukierka didelė, plona, Rozalija žema, nusigręžusi 4796 3 | mylių, tegul jos tolį ir plotį neišreikši nė viso pasaulio 4797 7 | bangomis siautė žydinčius rugių plotus, iš kurių dulko žalsvi, 4798 14| pasileidau atgal. Ašaros plūdo man gerkle. Kol pasiekiau 4799 10| sau rašėsi ir kartkartėmis plunksnakočiu baksnojo į belaisvio ryšuly 4800 7 | baltos, krauju suteptos plunksnos. Vartiklis apžiūrėdavo jas 4801 12| svetimoteriavimo scenos nepradėtų plūst jam į smegenis. Ir nelaimingajai 4802 13| atkaitusi nučiuožia sniego pluta, iš sunkių lijundros šarvų 4803 9 | Aštuntame kilometre nuo Snūdų, plyname lauke, stovėjo nedidelė 4804 1 | Ligonei atsirūgus, jis plyšo, ir išvemti vaistai su tąsiomis 4805 8 | girgždėjusios, ir čia pat, sienos plyšy, užgrajino svirplys.~ - 4806 12| pasakojant apie apgaulingus pojūčius, neryškiai nušvisdavo ir 4807 12| matyt, tęsdamas nutrauktą pokalbį, nosinaite iššluostęs akinius, 4808 3 | ir rizikingo kompanijonų pokalbio, pasiliko atviroje aikštelėje 4809 3 | gaida skambėjo.~ Tuo pokalbis baigėsi. Mokytojas stengėsi 4810 14| spręst iš motinos karštų pokalbių su dėde Motiejumi, visi 4811 1 | tačiau praverčia neįdomiam pokalbiui. Ir vargu ar Japonas būtų 4812 14| kažkokius slaptus, nesuprantamus pokalbius. Nepaisant didžiausio mano 4813 9 | pakviest daktarą, palaukt policijos. Tokiu pat lėtumu, kaip 4814 12| vyrų, daugybės vaikų ėjo du policininkai.~ Tarp jų, nuleidęs galvą, 4815 12| atplėšto švarko lopinys. Tiek policininkų, tiek palydovų veiduose 4816 11| mirusieji. Ten, retkarčiais, nuo poliruotų antkapių saulė pažerdavo 4817 3 | einantį su dviem nepažįstamais ponais. Mokytojas jį sugriebė įeinantį 4818 12| istorijoje buvo tik inutile pondus terrae.~ Tamstos! Jeigu 4819 12| talentui, sutinka duoti jo poniai keletą solfedžio pamokų. 4820 13| gerklę įsikabink artimui, pono naudą gindamas, tada ir 4821 10| klausimus.~ - Biografija, ponul? Kokio orkestro dirigentas? 4822 10| jį iškračiau, Be kelių popiergalių kišenėse nieko daugiau nebuvo. 4823 3 | tuos vargo metus, kai, popieriukais apsivyniojęs basas kojas, 4824 10| tuo tarpu peržiūrėjo visus popierius ir jau vokiškai paklausė: - 4825 13| į Šventgirį drožiu. Prie popiermalkių dabartis dirbu. Trys lytai 4826 4 | Atsinešk… ant tastamento popieros, sušauk liudytojus, prieš 4827 1 | sakė? Atėjo iš Rymo nuo popiežiaus raštas. Rokuo, kas per mėnesį 4828 2 | šventa moterėli teisybę porin, sykį jinai su pačiu Dievuliu 4829 3 | švariai nusiskutę, kaukšėjo su portfeliais pro susirūpinusį Škėmą. 4830 12| Kantrybės... gal ryt, poryt...~ Visomis galimomis 4831 10| ir riestybės, nešvankūs posakiai biro iš jo su dusliai gargiančiu 4832 10| miegojo netoli sargybos posto, žemėje. Viršininkas pats 4833 7 | smegenys buvo užimtos kuo kitu. Poterį išmokęs, greitai jį iškratydavo 4834 11| vėsiu šešėliu. Nusibodus poteriauti, jis žiūrėdavo į slėnį ir 4835 7 | ruošė jį elgetauti, mokydama poterių. Berniukas nenuogąstavo. 4836 7 | alsuojančią melsvą žmonių galybę, potvyniu išsiliejusią visu slėniu, 4837 3 | Balzgani jų masyvai, lyg povandeninės uolos, atsispindėjo ramiam 4838 4 | patiko jo kosulys ir neilgas povestuvinis gyvenimas.~ - Tu, - pasakė 4839 11| tarp šventųjų, Petro ir Povilo. Pajuto elgeta, kaip jo 4840 8 | susisukęs lyg šaknis, senis vėl prabėgo pro lempą su sklidinu indu 4841 14| paskum ir po ketvirto.~ Pradedant vyresniuoju ir baigiant 4842 2 | nestirt, bet, sak, dabar sykį pradėjai, tė i pabaik. Sak, šiuosyk 4843 12| Atrodo, - ilgai tylėjęs pradėjau ir pajutau norą meluoti, - 4844 5 | greitai, azartiškai. Tik pradėję partiją, jie stengiasi išsikapoti, 4845 10| Dortmundo, laikrodininkas. Pradėjus persekioti žydus, mėtyti 4846 5 | nedidelė nosis krusteli, jau pradėjusios ryškėti veido raukšlės susimeta 4847 4 | ne savo vyru, bet tėvu, pradėjusiu palaidą gyvenimą. Po savaitės, 4848 3 | sunkiai suvokiamus, bet jau pradėjusius jo viduje kilti abejojimus.~ 4849 1 | negelbėjo. Tas prasimanymas, pradėtas blogu tikslu, supykdė Uogelę 4850 12| stovėjo, nesiryždami ką nors pradėti. Pagaliau jiems susėdus, 4851 10| Papasakojau, Belaisvis jau buvo pradžiūvęs trumpoj kelionėj, mažumą 4852 14| imdavome laukti. Visai sutemus, praeidavo lazda į sieną baksnodamas 4853 14| mums rodė meilę, stabdė praeinant, šnekino, kvietėsi pas save, - 4854 3 | sąžinės ir įsitikinimų, praeit stačiam, tiesiam, atviromis 4855 12| nusistebėjimą: moteris, kurią praeitą savaitę mačiau visai nepanašią 4856 12| jog gatvėje turėjo sustoti praeiviai. Kai aš tuo tarpu idijotiškai 4857 11| graudžiais žodžiais jis praeiviams, nelaikė atkištos rankos 4858 11| dar buvo galima tikėtis praeivio ranka. Grįžti tuščiomis 4859 3 | Pagaliau greta jo stabtelėjo praeivis ir užkalbino. Tai buvo raštvedys.~ - 4860 8 | dundėjimas, jog atrodė - visas pragaras atgijo. Liesi ir stori, 4861 8 | pasiautus, laukdami, kol praeis pragariškas tvaikas. Tik vienas Budzikas, 4862 12| nepasisekimas dar labiau užkūrė pragariško pavydo ugnį, ir dabar jau 4863 4 | iškelk mane… ar tu nebijai pragaro! Sakau viską užrašysiu... 4864 9 | ir prekes. Ką uždirbęs - pragerdavo. Įkaušių dienomis, išsikinkęs 4865 2 | akmenų. Kits kiaurai šonus pragul, kits galvą atsidauž. I 4866 13| paskendę melsvame rūke. Toli pragysta gaidys, lyg aukštai, ore, 4867 3 | Argi negalima žmogui amžių pragyvent neveidmainiavus, nelaužius 4868 7 | pusėn. Kartais šiurpus ir prailgstantis žviegimas danguje bėgantį 4869 8 | devintą, patį stipriausią prakaitą, ir suvertė du kibirus vandens 4870 12| riksmas ją pražudė.~ - A, prakeikta!! - suriko netekęs lygsvaros 4871 8 | sužviegė:~ - Galgone prakeiktas! Aš tau kai parodysiu juokus 4872 5 | nepradės vargšelis, - dvarą prakišo!~ Ir tol didysis trina, 4873 2 | vo į trečia. dieną ana prakutu, i kakta kė jonvabolė ėmi 4874 5 | jis keletą kartų iš eilės. Pralaimėti didžiajam dar baisiau: prasideda, 4875 12| chormeisteris priešpiečiais praleidžia valdininko namuose, derindamas 4876 3 | kai raštvedys atsiminė praleistą dieną. Jis paėmė už alkūnės 4877 12| buvo bevaikiai. Bendrai praleistų trejetą metų buvę tikra 4878 11| iš lėto kilo aukštyn ir, pralindęs pro rankos gerklę, vėl leidosi 4879 14| valandą dėdė mus sumanė pralinksminti ilgesne, bet ir vargingesne 4880 5 | užprotestuoja:~ - Tėtė pralošė, tai pyksta…~ - Ką? - 4881 1 | našlę Žilienę. Augus ūkyje, pramani darbuos, ji griebėsi verpti, 4882 7 | paukštį.~ Ši karvelininkų pramoga, suteikianti jiems daug 4883 14| ne laimingesni, tai nors pranašesni už kitus. Kaimynai mums 4884 3 | ir tuojau nurodė į vieną pranašingą smulkmeną: ant eglaitės, 4885 12| bevaisių metų aš negalėjau pranašingai nusiteikti. Jeigu kiti gydytojai 4886 11| klebonas norėjo pastatyti šv. Pranciškaus statulą, ir vienu pirštu 4887 1 | išeidavo: iš bado apstato Prancūzija šieną su grybais". Po tokių 4888 1 | neišaiškindavo sau, kad Prancūzijoj siaučia badas ir gyventojai, 4889 1 | parašyta: "ispanai apstato Prancūzijos sieną sargyba", jam išeidavo: 4890 12| Po trumpo apžiūrėjimo jai pranešiau, kad laikas jau atėjo ir 4891 8 | Budzikas, kaip pupų maišas, ir praplėšė akis. Prie jo atsiklaupęs, 4892 12| naujieną, jog nesusivaldęs praplyšta juokais.~ Įsivaizduokite 4893 12| pažįstami vėl atrado neseniai prarastą jaukų židinį. Ir taip pora 4894 3 | į akis ir nieko nebijojo prarasti.~ Mokytojas pajuto, kad 4895 12| kurios paskum negalėjau praryti nė vieno kąsnio.~ - Už 4896 12| ežerus. Nutariau laukti, kol prasiblaivys.~ Užsukęs traktoriun, 4897 2 | pamačiau, ka ana nekaltu prasidėjimu..."~ - Kai tu pamatei? - 4898 3 | atgimimo dvasia nugalėjo šias prasidėjusias baimes, ir, ramindamasis, 4899 9 | nesupratęs, kas galėjo atsitikti, prasigrūmė pro žmonių tirštymę, prie 4900 1 | adatą.~ Paskum bobšė prasimanė, kad Uogelė norėjo ją musmirėmis 4901 1 | bet nieko negelbėjo. Tas prasimanymas, pradėtas blogu tikslu, 4902 13| kitą mažesnė... o pinigo prasimanyt nėr iš ko. Taip ir verkia 4903 4 | Kriauza, dar neseniai iš bernų prasimušęs į savarankišką ūkininką, 4904 13| šakos, dulkėdamos sniegu, prasiskleidžia, ir iš jų išlenda kokių 4905 9 | Pro namų stogą retai kada prasiskverbdavo ramus dūmas, retai židinio 4906 11| arklį, elgeta nejučiomis prasiskverdavo į gyvulio minčių pasaulį 4907 9 | keistąją važtą.~ Vanduo, prasisunkęs pro Kastanto rūbą, pradėjo 4908 13| šypsosi, tartum šypsosi jo prasivėpę kailiniukai, atšokę kelnių 4909 10| patižusioje žemėje. Iš jo lupų prasiveržė keli man nesuprantamos kalbos 4910 5 | net su raukšle kaktoje, prasiveržęs pro išretėjusią tėvo kariuomenę, 4911 13| užlieja skaisti, iš debesų prasiveržusi saulė. Ji sutviska kaitria 4912 6 | nesukalbama... ~ Tijūnėlis buvo prasižiojęs dar kažką sakyti, bet mostelėjo 4913 8 | susitrenkei?~ Šeimininkas prasižiojo, pavilgė liežuviu lūpas, 4914 12| taip pora laimingų metų praslinko jiems kaip viena diena.~ 4915 1 | moteris, vos metams po vedybų praslinkus, anytą kaip įmanydama ėmė 4916 14| kaskart tolo, silpnėjo, prasmegdamas begalinėj laukų platybėje. 4917 5 | šitą?~ Didysis Antanas prasmunka su viena į damas ir, patrynęs 4918 6 | atsitraukė į gretimą kambarį. Ši prasta moteriškė, gyvenusi iš žento 4919 9 | kasimu, žvejyba. Kaimynai, pratę girdėti Rimkų kieme nuolatinius 4920 8 | savo lentynoje. Jis buvo pratęs po devintojo prakaito kiek 4921 12| netikėtam grobiui, ką tik praturtėjusį daktaro istorija, nesiskubinau 4922 14| sakydavo:~ - Aš jau seniai pravalgiau savo arklį... O ką daryt? 4923 4 | palaidą gyvenimą. Po savaitės, pravažiuodamas keliu, tėvelytis sustabdė 4924 1 | nieko nereiškia, tačiau praverčia neįdomiam pokalbiui. Ir 4925 3 | įsistojęs į šlepetes, tyliai pravėrė žmonos kambario duris, kur 4926 4 | prisipildydavo vandens, jis praversdavo markyti linus ir karnas, 4927 9 | įbestą į žemę ratų stebulę, pravertusią kapotę, aplink kurią buvo 4928 6 | kratys, - paaiškino žmona ir pravirko.~ - Ką kratys? Kas turi 4929 6 | pliaukštelėjęs ją, pridurdavo:~ - Prašau apyskaitos knygą!~ Ir 4930 6 | Neturite vietos?~ - Prašei nuimt... sakeisi važiuosiąs 4931 12| kalvis vis tos šimtinės prašėsi. Kostė Bankierius ir suriko 4932 2 | Sak, šiuosyk tave motinėli praši dviejų pagalvių, ba tenais, 4933 12| pamišimu. Atėjo man į galvą prašmatni mintis: kokiu nors būdu 4934 14| tik nežymiai vienas kitą prašokę ūgiu. Ritomės beveik kasmet, 4935 12| gal būt, dėlto, kad jos prašoko bet kokį rašytojo išmislumą.~ 4936 4 | Rudžiui į nugarą ir negarsiai prašvokštė, lyg ko privengdamas:~ - 4937 1 | po gorčių dirsėtų rugių, prašydamas pasimelsti už motinos sveikatą. 4938 1 | apkabinusi ją per kelius.~ - Prašyk! - paskatino vyras.~ 4939 12| žodžių suvokiau, kad jie prašys tik patarimo. Kelis kartus 4940 1 | paskutinę valandą sūnelį matyti, prašysiu pastatyt tas tris žvakeles…~ 4941 12| obuolių? .. Pas mus sodas. .. prašytumėm kiek tik norite, - sumikčiojo 4942 10| atrodė, kad dukart labiau pražilo. Visą laiką sau po nosim 4943 13| eina užsimąstęs, vaikiškai pražiodinęs bumą, su raukšle kaktoje.~ 4944 12| krūptelėjimas ir riksmas ją pražudė.~ - A, prakeikta!! - 4945 4 | tylėjo.~ - Žalty tu! Pražudysi dūšią... - pakilo baubimas 4946 1 | naujos marčios užgaidos turės priartinti senutės galą: baigusi kalėdinį 4947 8 | žemas, šveplas senis ir, pribėgęs su milžtuve prie akmenų 4948 2 | apsukuo miestelį, per rugius, pribėgu lūpelę, šniokšt - perbrido, 4949 10| išskėtė rankas ir krito. Pribėgus mums, žmogus dar ritosi 4950 4 | švarką, iškratė šiukšlių pribirusias kurpes ir patraukė namo. 4951 3 | apsieidamas visai be įprasto pridėčko "ponas".~ Kai tik juokai 4952 10| droviai pasižiurėjo, staiga pridėjo prie krūtinės išdžiūvusią, 4953 10| kalbos taip išėjo, jog aš pridūriau:~ - Esti ir blogiau...~ 4954 9 | prie kurios buvo naujai pridurtas daržinaitės galas. Viršum 4955 8 | ir prunkšdami rangėsi į prieangį. Net seniai ir tie išgulė 4956 12| valandas. Jis mane pasitiko prieangyje, kur, vargšas, visą laiką 4957 7 | Siauru kyliu, krūmų ir kalvų priedangoje slenkančius vokiečius pamatęs 4958 5 | minkštais, švelniais žingsniais prieina Antanėlio mama. Ji mažajam 4959 13| pa žiūrėt. Tokia tamysta. Prieinu, - žmogelis kad tašo, kad 4960 14| sumišusi ir staiga užsidengė priejuoste burną, lyg slėpdama juoką.~ - 4961 5 | Tuoni! - atsiliepia priekaištingu, perspėjančiu balsu moteriškė, 4962 1 | nutilo. Nesulaukęs iš motinos priekaištų, Japonas pastatė kampe lentą 4963 12| matei maldavimą ir viltį, priekaištus ir baimę, paklausė:~ - 4964 14| vėliauninkų su kamžomis stojo priekyje. Dėdė Motiejus timptelėjo 4965 12| Visomis galimomis priemonėmis ją paguodžiau, patariau, 4966 4 | nesakęs, norėjo eiti iš priesvirnio pasiimti kopėčias, kai jo 4967 4 | reikalingas: nors ir ne perdaug prietaringam Kriauzai oras pakvipo velniu, 4968 9 | supuvusio pančio, o dažnai prievarta vienas kitam lupo iš burnos 4969 9 | sumišusiomis akimis žiūrėjo į priešą ir savo apnuoginimą. Jis 4970 5 | lėto, vengdami staigmenų, priešai supa vienas kitą. Didžiojo 4971 12| nebuvo matyt grabo, ir priešaky moterų, vyrų, daugybės vaikų 4972 7 | slenkančius vokiečius pamatęs priešas ėmė sėti į jų eiles ugnį. 4973 1 | sveikąja ausim, bet visai į priešingą pusę. Nieko ten nepastebėjusi, 4974 9 | tribunolą. Todėl Kastantas, priešingai kaimynų lūkesčiams, besiartinant 4975 1 | Datrauks iki šimto…~ Priešini sūnaus ir marčios viltims, 4976 10| būtybė. Laimei, jo nebandyta priešintis ar bėgti. Žmogus, kurio 4977 5 | šaškę ir, šokinėdamas ja per priešo rutuliukus, paliesdamas 4978 3 | žmogumi, paraudo ir, bandęs prieštarauti, užsikirto. Gimnazijos raštvedys 4979 12| Neduok, Dieve, nė man nė mano priešui tokio lobio ant svetimų 4980 7 | VARTIKLIS ~ Priešus skyrė šviesi upė, matyt, 4981 11| saują želmenų. Dėl nežinomų priežasčių gyvuliui nugaišus, elgeta 4982 14| sienomis. Tarpais, ugniai prigesus, viską užgobdavo tamsa, 4983 11| atkišdamas pliką pakaušį, veidą priglausdamas prie krūtinės ir aukštu, 4984 12| Supratom, ką ji norėjo priglausti prie širdies.~ Ir štai, 4985 9 | Amerikoniukas.~ Jurgis, lyg priglušintas, stovėjo be žado, sumišusiomis 4986 14| iš lauko. Greitai namas prigūžėjo kaimynų, o tarp jų atsirado 4987 7 | Vartiklis viską gera širdimi priimdavo ir būdavo paslaugus, jei 4988 12| tu jai ylą po krūtimi, ir priimk, Dieve po dešinei.. Tu jau 4989 4 | Sakau viską užrašysiu... tik priimsite mane ant kampo amžių baigti... 4990 2 | atein kai yr, vo tik į dangų priimti nusimet mėsą i kaulus i 4991 12| jei prie bendros sumos prijungsime ir daktaro šypseną... Gimdančioji 4992 12| rodos, gali jie viens kitam prikaišioti: kodėl likimas jų anksčiau 4993 14| Kaip nors, jau kaip nors prikalbėk... Juk ne dėl savęs aš... 4994 9 | daržinaitės kraigo kabojo prikaltas prie lotos baigtuvių vainikas. 4995 5 | kito šono. Mažasis Antanas, prikandęs apatinę lūpą, net su raukšle 4996 3 | praėjus dirstelėjo atgal ir prikando lūpą: "Mūsų departamento 4997 3 | pašoko, ištiesė ranką ir prikėlė savo damą. Nebe pirmos jaunystės 4998 10| tiršti, žemi debesys. Žmogų prikėliau, ir viršininkas davė įsakymą 4999 11| gūžtelėjo pečiais:~ - Ogi prikelsi mane. Nebpajėgiu pats, prišalau. 5000 1 | Vaškiniai akių vokai stipriai prikepę. Peržengęs kėdutę, Japonas 5001 12| valdininkas ir galėjo sau prikišti: kodėl taip ilgai nešiojo 5002 7 | tokiu pat būdu vaišino priklydėlius paukščius. Po ilgų rungtyniavimų 5003 8 | jau po katilu ir ąžuolinių prikrauta?~ - Naje, - pritarė kitas, 5004 14| pasikaišiusią sijoną, su prikrautu malkų karu. Jos tamsiai 5005 12| apžėlusiais, kalnais Lizdeikiai prilygsta gražiausiems Suomijos kampams.~