| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library |
| Petras Cvirka Kasdienes Istorijos IntraText - Concordances (Hapax - words occurring once) |
Story
5006 9 | kapotę, aplink kurią buvo primėtyta bulbių lupenų ir silkės 5007 1 | aslos gyvenimo, prie kurio priprato jos žvilgsnis: įsigaunančios 5008 7 | laiku, ji nunešdavo į miestą prirankiojusi kašę mėlynių arba bonką 5009 12| šilkinio popierio, smulkiai prirašytus, lapukus. Juos nunešė šeimininkui. 5010 12| Įdomu, kodėl jam prireikė ylos? - pasiteiravau, ir 5011 1 | vinis, tabaką, grąžtus. Prireikus daikto, sūnus pasistiebdavo, 5012 11| Jei prie Šventoriaus kas pririšdavo arklį, elgeta nejučiomis 5013 7 | iš pašiūrės ilgą šatrą su pririštu prie jos galo skarmalu ir 5014 2 | teisėjau, Ona i šitoji, prisaigdinu mane, ka niekam nepasakoč, 5015 1 | patrynė krosnis, rūkydamas priseiliojo aplink jas, pasipasakojo 5016 10| pradėjęs savo žygį ir tik prisiartinau prie kelmo, kai jis kilstelėjo.~ - 5017 14| atėjusios moterys retkarčiais prisiartindavo prie gulinčio, kilstelėdavo 5018 4 | širmį ir, per šimtą žingsnių prisiartinęs prie lauke grėbiančios dukters, 5019 12| ir netvirtais žingsniais prisiartino prie manęs. Gal būt, jis 5020 14| Ilgai po to aš neišdrįsau prisiartinti prie malūno, ir ilgai mano 5021 1 | Giedotojams užtraukus, prie jų prisidėjo ir karvės baubimas virtuvėje, 5022 6 | ilgai, vis baisesnių daiktų prisigalvodamos. Joms pradėjo atrodyti, 5023 3 | kvatojančia, pilna burna prisigrūdusia sūrio, savo šokėja i samanas, 5024 2 | didžiai įbaugints nenorėju jos prisiimt, tė aš varguolėlės pasigailėjau. 5025 7 | uždarydavo savo lizduose ir taip prisijaukindavo visam laikui. Bet ir Vartiklis 5026 4 | ūkininką, tikėjosi ilgainiui prisijungti uošvio žemę. Tėvelytis buvo 5027 7 | išsiruošdavo deryboms, mainams, prisikimšęs kišenes senų spyruoklių, 5028 9 | Aš ją... iii... - ir jis prisikišęs prie Jurgio ausies pakugždėjo 5029 8 | apkabino Budziko kaklą, ir prisilenkęs prie jo ausies, storu, visai 5030 12| nebuvo rankos, kuri vienu prisilietimu sumažintų skausmą. Jis nebeteko 5031 4 | atsikratyti dukters. Senasis prisimerkėlis nutarė savo gyvenimo nuobaigas 5032 13| šmėkšlinėja aplinkui, apsidairo prisimerkęs ėmusiame giedrėti, vietomis 5033 4 | nesirūpino. Kartais, kai prisipildydavo vandens, jis praversdavo 5034 12| daug nustojęs jaunystėje, prisiplaka prie tos "išlaikymo" galimybės, 5035 8 | Jis girdėjo, kai bernas, prisipylęs vandens ir išmuilinęs šiurkštų 5036 1 | taip prislėgė, jog ji grįžo prisirovusi ne rūkštynių, o trūkžolių, 5037 4 | drėptis! Galite ir tamsoj prisiryti. Paskum žibalo - muilo, 5038 14| pasiteirauja motina, dar arčiau prisislinkdama prie dėdės.~ - Na, taip, 5039 11| senis tysantį sniege daiktą prisistūmė lazda ir jį pakėlė. Tai 5040 6 | Vaciukas? - paklausė žmona, prisišliedama prie motinos. Jai net kojos 5041 1 | mirties ženklas senutę taip prislėgė, jog ji grįžo prisirovusi 5042 6 | Tijūnėlio namuose viešpatavo prislėgta ir netikra nuotaika. Prieš 5043 12| Pagaliau jiems susėdus, aš prislinkau kiek galima arčiau savo 5044 7 | puta dantyse, šunį. Arčiau prislinkęs, vaikas nepaprastai nustebo. 5045 7 | išblyškusio veido. Prie krūtinės prispaudęs jis laikė balandį. Persliuogęs 5046 14| atsiminęs dėdės žodžius, prispaudžiau prie to kauburio ir savo 5047 1 | žodžiais senutė, sveikąją ausį prispausdama prie pagalvio.~ Radęs 5048 7 | aukštyn galvą ir dar labiau prispausdavo prie savęs paukštį. Vaiko 5049 8 | tik nė iš anksto tenais pritaisyta? Gal jau po katilu ir ąžuolinių 5050 8 | prikrauta?~ - Naje, - pritarė kitas, kurio visai nebuvo 5051 12| neieškojo mano akyse atsakymo ar pritarimo, tik kiek nepatogiai jautėsi, 5052 2 | šitu ketvergu vakarą, kė pritems, padėk tuos kailinius ant 5053 7 | bėgantį sustabdydavo, jis pritūpdavo, užversdavo aukštyn galvą 5054 14| vakarienės likučius ir, pritūpusi greta, visa sužiurusi į 5055 12| greitai jos visi gerieji privalumai nelaimingojo akyse pavirto 5056 4 | negarsiai prašvokštė, lyg ko privengdamas:~ - Kvaily vienas, namo!~ 5057 5 | kniaukteli katė, kuriai ponas privėrė uodegą: didysis išeina pasivaikščioti.~ 5058 11| prikelsi mane. Nebpajėgiu pats, prišalau. Laiks namuč!~ Ilgabarzdis 5059 8 | nualpusio ir kruvino berno prišokęs šeimininkas, riktelėjo:~ - 5060 8 | ragu. Kreivalūpis bematant prišoko, vizgindamas uodega, ir 5061 3 | Zigma! - riktelėjo prišokusi žmona, ir tame jos žody 5062 12| kaip pakartoti tą pačią procedūrą. Paprašiau vyrą išeiti į 5063 12| koks jis buvo didžiūnas! Iš procentų dvejus namus pasistatė, 5064 12| smuklininką. - Už per didelius procentus?~ - Oje, ne, ponas! Kas 5065 12| Taip taip,.. Mūsų profesijos paslaptys ne tokios jau 5066 12| klausimas, taip sakant, profesionališkas, visuomet gerai, drąsinančiai 5067 9 | žiūrėjo į vienintelę debesų properšoje pasirodžiusią žvaigždę. ~ 5068 3 | nesibijant protesto tada, kai protestas, lyg šūvis, pabaidys plėšrų 5069 3 | reikia juoktis, nesibijant protesto tada, kai protestas, lyg 5070 12| jos sūnus, kaip kiekvienam protingam galėjo atrodyti, bet vyras... 5071 12| manydama vyrą išėjus iš proto. Tuo metu, kai virtuvės 5072 4 | gyveno jau ne savo, o bobų protu. Morta tėvui nieko neatsakė. 5073 3 | savęs nevarginti tokiais, jo protui neaprėpiamais klausimais.~ 5074 7 | Į sunkių patrankų ratų provėžomis ir raitelių išraižytus, 5075 8 | kas gyvas, keikdamies ir prunkšdami rangėsi į prieangį. Net 5076 8 | arba prakaitas vadinosi "prūsokų šaldymu", antrasis - "blusų 5077 2 | Kaltintoja nutyla. Publikoje jau kuris laikas kikenus, 5078 3 | saulei leidžiantis, neatslūgo puiki ekskursantų nuotaika. Ponios 5079 12| Kauno vežė, o antrąją ir dar puikiau: grabą su glazumentais nupirko, 5080 6 | šitaip galvoja namiškiai... Puikus feljetonas! Tos pliurpos, 5081 11| dosnumo tai darąs, bet iš puikybės. Ir dar taip, kad visi žmonės 5082 1 | Uogelė ilgai kniūstė, puksėjo po savo skarmalais ir pagaliau 5083 1 | vėl kėlėsi iš numirusių, pukšėdama lyg ežys. Mažai ką Uogelė 5084 2 | išsigandusiomis akimis, didele burna, pukši nosimi, žvilgčiodama į teisėją, 5085 12| Negaliu, - sako ji, puldama jo glėbin, - daugiau negaliu… 5086 12| nekantriau vyras siautėjo ir puldinėjo, juo mažiau vyko rasti žmonos 5087 5 | kėdutės kojas ir atrodo, kad puls vyrą ūmai, iš pasalų, bet 5088 6 | tyrinėdamas, iš kur ją būtų geriau pulti. - Tfu, pliurpos!~ Buhalteris 5089 12| egoizmas - Štai aistros, kurias puoselėja mūsų gyvenimas, savo išspaudomis 5090 12| kulinarijoje, muzikoje, skonyje puoštis, tvarkyti namų ūkį, na, 5091 1 | valandėlę senutės lūpose pūpsėjo burbulas. Ligonei atsirūgus, 5092 8 | Žlegtelėjo Budzikas, kaip pupų maišas, ir praplėšė akis. 5093 3 | čia blogo padariau?!... Purkštauji, pati nežinodama ko!..~ - 5094 10| dėlto man kažkas ne taip - purtė jis galvą susiraukdamas. - 5095 2 | i palieka už durų, lygum purvinas vyžas. Jaugi tu krikščionišku 5096 6 | Klupšas gali bandyti ir jį purvu aptaškyti…~ Tik švintant, 5097 3 | kiemsargiams. Praėjo gal pusantros valandos, o paskendęs tamsiose 5098 12| pradėjęs kelionę mesdavo ją pusiaukely, skubėdavo atgal ir vidurnaktį 5099 14| sviedęs kastuvą. Iš visų pusių, lyg kokią retą naujieną, 5100 4 | Morta, įsirišusi puskapį kiaušinių, apsilankė pas 5101 8 | nedidesnis už kepurę, panašus į pūslę.~ Vienas raguotasis ją 5102 3 | batus, kasdien bėgdavo per pusnis šešetą kilometrų į mokyklą 5103 13| miesto, rakordiniai, tie iki puspenkto užvaro, - vis taip spinduliuodamas 5104 9 | mylinčio žento, tegul ir pusplikio. Pasak žmonių, pirmas jauniklio 5105 12| vežiką ir anksti rytą kėlęs, pusryčiams jau buvau vietoje, pakely 5106 14| vietoje, duoda išgramdyt pusryčių ar vakarienės likučius ir, 5107 4 | gerai išdžiūti, ir tarėsi jį pusryčiukais susivežti. Dirbantis vienu 5108 1 | nusprendė: baigiasi.~ Pusryčius valgant, šeimyna nenuleido 5109 8 | nugarą, lyg drungnu vėju pūstelėjo. Iš pradžių bernas tartum 5110 12| kraštų atsikėlė, gal kokį pustūkstantį turėjo. Dar pasiskolino 5111 14| pagriebė šeštarnės ir visą pusvalandį blaškė, kol sulaužė rankų 5112 7 | atmerktomis akimis, su kraujo puta dantyse, šunį. Arčiau prislinkęs, 5113 13| šypsodamasis, raudonas, kaip putinas. - O kur dėdė dabartis? 5114 14| Mes visi sužiurom į baltą, putojantį ir ūžiantį vandenį. Brolių 5115 8 | garo pirties kampe vienose putose pasinėrusį berną, mieguistu 5116 13| Simanas atsigręžia. Jaunų pušaičių gojus sušlama, šakos, dulkėdamos 5117 3 | žalioje tankmėje.~ Didelės pušies paūksmėje sėdėjo ir gulėjo 5118 9 | gražiai blizgančias chromo pušnis ir juodą eilutę. Jaunikis, 5119 13| stabteli. Viršum jų galvų, pušyje, pradeda tuksnenti. Simanas 5120 12| ežerų, salų, su aukštais, pušynais apžėlusiais, kalnais Lizdeikiai 5121 3 | jau buvo susigyvenęs.~ Pušyno pakrašty buvo girdėt patefonas, 5122 9 | suniuoksėti, pamėlynavęs iš pykčio Amerikoniukas pakilo ir 5123 1 | didžiausiam karšintojų pykčiui - senutė vėl kėlėsi iš numirusių, 5124 5 | Tėtė pralošė, tai pyksta…~ - Ką? - atsistoja didysis 5125 8 | moteris. Grįžus santaikai, pyktį ir suktumą tame kaimietyje 5126 3 | kaimo namus ir geležinkelio pylimu ropojančias karves, jis 5127 1 | Paskum išsiruošia į kaimą. Jo pypkės dūmas apskritais kūliais 5128 14| Tai, va, - gali kept pyragą! - pranešė Motiejus kažkaip 5129 14| už vartų, įsikniaubusią į račiuvienės petį. Truputį pasulpsčiusi, 5130 12| į miegamąjį vagoną, ten radau jau tris, anksčiau įsėdusius, 5131 6 | ir apsidairė.~ - Kur radijas?~ Uošvė atbula atsitraukė 5132 6 | Pirmiausia užtempė ant aukšto radijo aparatą, naują dulkių siurblį 5133 14| nusivedusios į šalį, mes radome už vartų, įsikniaubusią 5134 2 | nuėjusi pas Oną Strakalienę radote Jums nepažįstamą Vyturytę. 5135 10| žilstelėję plaukai styrėjo ragais, kaklą puošė madinga, nors 5136 11| maitino duona, nenusisekusiu ragaišiumi. Tik retkarčiais jam įbrukdavo 5137 11| blykstelėjo auksiniai ožkos rageliai.~ 5138 11| kreipėsi:~ - Viešpatie, kad ragelius jai paauksuotum, agi daugiau 5139 5 | valandėlė. Didžiajam vis raginant, mažasis ilgai gręžia delnais 5140 9 | gėdos ašaromis ir uošvienės raginimais, lydimas kikenimų, paliko 5141 9 | apykaklę ir dar energingiau ėmė raginti kuiną, kuris apgraibomis, 5142 3 | bėręs smailybes lyg iš rago, atrado, jog voverė gali 5143 8 | kreivalūpį, su vienu ilgesniu ragu. Kreivalūpis bematant prišoko, 5144 8 | panašus į pūslę.~ Vienas raguotasis ją sugriebė ir suspaudė 5145 7 | apie artėjančius vokiečius, raguotus, su keturkampėmis galvomis.~ 5146 11| saulė pažerdavo daugybę raibuliuojančių šviesos lopinėlių, kuriuos 5147 1 | mažose Japono akyse įžiebė rainai žalias liepsneles. "Didelę 5148 7 | patrankų ratų provėžomis ir raitelių išraižytus, ištryptus pasėlių 5149 12| savęs ir ėmė narplioti batų raiščius. - Pasitaiko, - dar kartą 5150 4 | kad gyvulėliams nereikdavo raišioti po kaklų akmenų: jie nepajėgdavo 5151 12| apsiraminęs numetė gedulo raištį, pasirodė visuomenėj. Piršliaujančius 5152 7 | vartiklius, mokančius kūlvertomis raižyti dangų, visuomet pasprunkančius 5153 10| nusivariau į bažnytkaimį, pas rajono viršininką. Mūsų viršininkas, 5154 13| gaunam, o katrie iš miesto, rakordiniai, tie iki puspenkto užvaro, - 5155 10| repertuaro.~ Kai grįžau su raktais, daboklėj uždaręs suimtąjį, 5156 8 | baravykai ir kelmučiai! Nuo ramatizmo, ant sestojo prakaito - 5157 7 | Atūžęs karas nesudrumstė šio ramaus gyvenimo. Kas gyvas išbėgiojo, 5158 9 | Jurgis, lėtas žemažiūris, rambus, savy viską slepiąs, pasiliko 5159 5 | jo be reikalo nebaru, būk rami!~ Tėvas, kiek palaukęs, 5160 12| puolė į visišką neviltį, ramią ir ilgą. Niekas jo nematė 5161 3 | povandeninės uolos, atsispindėjo ramiam upės paviršiuje. Toli grojo 5162 12| grįžęs smuklininkas, vėl ramiausiai nusitverdamas dešrą, kurios 5163 3 | prasidėjusias baimes, ir, ramindamasis, jis nusprendė: "E, didelis 5164 14| vyresnį nusamdys, ar ką, - ramindavo dėdė.~ - Turtingi bėdavoja, 5165 14| ir ką tu žmogus .. reik ramintis, ir gana…~ Gausus ir 5166 6 | tarė:~ - Galite būt ramios.. Kas padegė, tą jau čiupo.~ 5167 1 | pastyrusi, - atsiliepia ramiu balsu Japonas ir, nenusiėmęs 5168 7 | paguldė stipriausius šeimos ramsčius. Liko tik Stepų mamytė ir 5169 8 | keikdamies ir prunkšdami rangėsi į prieangį. Net seniai ir 5170 2 | moteriškėli besėdinti, kryžmai rankeles sudėjusi. Nė iš kur, nė 5171 12| vakaro padėtų kojinių arba rankogalių sagos, iš įstaigos grįžus 5172 1 | nenusiėmęs kepurės, su peiliu rankoje, persižegnoja.~ Paskum 5173 12| popierio lapukai suvirpėjo jo rankose, galvoje aptemo. Sukilusios 5174 11| Vos išlindusiais iš ilgų rankovių pirštais jis laikė didelių 5175 14| duobę, ir grabas, palaikomas rankšluosčių, lėtai ėmė leistis. Pirmajam 5176 1 | karšatimi, Japonas kasdien rasdavo progos sau ir kitiems iš 5177 14| skųstis. Atsikėlę vis ką nors rasdavome po pagalviu arba padėta 5178 10| valstybės, tauta nuo tautos, rasė nuo rasės, namas nuo namo, 5179 14| vienplaukiai, braukdami rasojančias kaktas.~ Kapinėse visus 5180 14| drėgni ir žvilgą nuo ryto rasos namų stogai.~ Iš bažnyčios 5181 12| trečiadienį. Jei tas apkerpėjęs rąstas, kaip tu vadini senį, užsigeistų 5182 10| pasidarė kažkoks užburtas ratas, iš kurio jis jokiu būdu 5183 7 | kol senutė pajėgė, mynė ratelį, audė drobes. Kartais, vasaros 5184 1 | lovą buvo matyt jos darbai: ratelis, skietai, o ji pati, lyg 5185 2 | klausiu:~ - A yr koks ratunkas nuo tų velninių šunų?~ - 5186 7 | kokias šalis, svetimuose ratuose ir tarėsi geriausia pasikliausianti 5187 3 | galva rankas, kojos pirštais raudamas kiauldobilius. Kai tik jo 5188 14| išsislapstė, ir jų alpulingas raudojimas atsiliepė iš lauko. Greitai 5189 12| keturiasdešimt aštuonerių metų, raudona, pilna moteriškė ir kokių 5190 12| galingas, palenktas sprandas raudonavo lyg žaizda, nuo kurios driekėsi 5191 1 | šakos, kyšojo ilgos, apautos raudonomis kojinėmis.~ Sūnus priėjo, 5192 11| gerklę, vėl leidosi žemyn. Raudonos, vėjo išgairintos ir dulkių 5193 2 | stovinti prie kaltintojų suolo, raudonskruostė, krūtininga mergina, atviromis, 5194 1 | Jo motiną dėl skaisčiai raudonų skruostų kažkas praminė 5195 3 | juokais, Mašininkė bandė raukytis, inspektorius, lyg sugautas 5196 12| nušvisdavo ir vėl temdavo, raukšlėdavosi, tik ne džiaugsmo, o ryškiomis 5197 12| džiaugsmo, o ryškiomis nevilties raukšlėmis, kurios ją dar labiau sendino.~ 5198 5 | pradėjusios ryškėti veido raukšlės susimeta ties paakiais, 5199 1 | pradėjo ją matuoti. Uogelės raukšlėta apatinė lūpa išslydo iš 5200 14| akys susitiko. Jis buvo rauplėtas, negražus.~ - Jonuk, 5201 4 | vietos. Jam atrodė, kad rauplėtoji Morta, kurios menkas kraitis 5202 12| pasiekė tos bajorės ir tos rauplėtosios gimines. Tie davė žinią 5203 11| vadinamas Matijošiumi, paskum rauplėtų giesmininkų pora, diedas 5204 12| kiek nepatogiai jautėsi, rausdamas ir blykšdamas... Juo ji 5205 14| sužiurę į ugnį, kurios rausvi atspindžiai žaidė susimąsčiusiuose 5206 14| kasdien ji taip kėlėsi ir ėjo ravėt daržų, nešt turtingesniems 5207 1 | griebėsi verpti, austi, ravėti daržų ir dažnam įtiko. Sūnus 5208 12| Vienoje vietoje nežinomasis rašė: "Šimtus kartų bučiuoju 5209 10| pasakojant, viršininkas sau rašėsi ir kartkartėmis plunksnakočiu 5210 5 | ponas, kapuckin? Tridi ridi raška, gavai rudą šešką?.. A, 5211 3 | direktorius ir mikčiodamas pakiš raštą?.. Ne, ne! Bet jeigu?… Gal 5212 1 | Atėjo iš Rymo nuo popiežiaus raštas. Rokuo, kas per mėnesį dabar 5213 13| taipos paleidau. Juk galėjau raštavot, į belangę padėt, tik kokia 5214 12| lenktyniavo su gulsčiu, nelygiu raštu. Prabilo nelaukta paslaptis. 5215 3 | Gut?~ Atsisveikinęs su raštvedžiu, Škėma pasileido į kalną. 5216 12| buvo du meilės laiškai, rašyti mirusiai valdininko žmonai. 5217 12| svetimą nuodėmę.~ Savo rašytojiško krepšio, visuomet paruošto 5218 12| kad jos prašoko bet kokį rašytojo išmislumą.~ Galų gale 5219 1 | Ant ligonės guolio dėjo rėčkas, geldas su grūdais, o dažnai, 5220 12| susirado, seną. Ta lėles vis rėdė. Sako, ar dvi dėžes su kraičiu 5221 3 | kalbėti apie žadamą švietimo reformą. Kalbą užvedus apie greitai 5222 12| abejonės. Jo klausa, kaip ir regėjimas, paskutiniu laiku apgaulinga 5223 2 | moteriškėli. Anė matyta, anė regėta ana ma. Gul sau, lygum pašarvota, 5224 1 | dalykai: neregimi šaukiasi, o regimi - išnyksta. Greičiausia 5225 12| nepamatęs nuostabiųjų Lizdeikių reginių, sėdau ir išvažiavau. ~*** ~ 5226 2 | MIRUSIŲJŲ REIKALAI ~ Ona Strakalienė ir 5227 12| pasakoti:~ - Šią vasarą su reikalais nusibloškiau į krašto gilumą. 5228 4 | seniai išsibarstė smulkiems reikalams - tėvelyčio klastos darbas. 5229 14| krūties ir klikiais balsais reikalaudami savo teisių. Motina, nuolatos 5230 12| gimdančios budėjusio daktaro. Jo reikalavimu mirusią apžiūrėjo sostinės 5231 2 | Kai tas yr, ka dūšelei būt reikalingi šio svietu avinkailiai?"~ 5232 1 | susiriesti. Danguje visokios reikalingos...~ Senutė nutilo. Nesulaukęs 5233 12| ponas daktare, ji turi visus reikalingus bruožus, kad ją pavadintume 5234 5 | Pamokyt nevalia? Aš jo be reikalo nebaru, būk rami!~ Tėvas, 5235 14| žodingumas, o ypač kai jam reikėdavo ką nors svarbų pareikšti, 5236 2 | nunešiau ant kapelių, kai reikėju, bo savu motinėlę didelei 5237 1 | reiškinius ir spręsdama, kas reikės padaryti iki mirties, jeigu 5238 3 | viengungiui inspektoriui lemiamos reikšmės, ir tuojau nurodė į vieną 5239 9 | Tuose jo žodžiuose buvo reikšmingas perspėjimas, savo, kaip 5240 12| i naują vietą. Meilužis reiškė susirūpinimą, kaip ateity 5241 3 | o vyriausybės nuomonės reiškėją, kurio nemėgo - išsikleisdavo 5242 1 | dieną. Svarstydama šituos reiškinius ir spręsdama, kas reikės 5243 2 | perprašau… nuogalainę, i rėk:~ - Te, pabučiuok ma! 5244 14| besisukančiu milžinišku rekėžiumi šį kartą tikrai buvo panašus 5245 3 | demokratijos tave muša, bet ir rėkt duoda, o prie tų autoritarinių 5246 12| Valdininkas savo namuose darė remontą. Statė naujas koklines krosnis, 5247 12| griebia jauną ir gražią. Jis renkasi jaunystę ir grožį lyg kerštui 5248 4 | kur! - priėjo žentas prie rentinio.~ Gerai neišgirdęs ar 5249 4 | dugne. Jo sutręšusių sienojų rentinys spėjo įsmukti į žemę, ir 5250 10| pasiklausysim tolimesnio repertuaro.~ Kai grįžau su raktais, 5251 5 | Didysis Antanas, lyg kietomis replėmis, nusitveria mažąjį už ausies 5252 12| nerizikuojant savo amato reputacija. Kokia gali būti veneriko, 5253 6 | pavojams, grįžus pasvirusiai reputacijai, iš lėto Tijūnėlis vėl atsigavo. 5254 4 | smulkių: netrukus pradėjo retinti giraitę. Suprantama buvo 5255 11| Jo amatas buvo jį išmokęs retos išminties. Iš kelių varpo 5256 8 | šaipėsi, rodydamos kreivus, retus dantis.~ - Enci, cvenci, 5257 8 | ėjo nuo visokių vočių ir reumatizmo, o kuomet tėvukas paskelbė 5258 3 | o prie tų autoritarinių režimų..~ - Zigma! - riktelėjo 5259 3 | atviras, nesudrumstas! Drįso rėžti visiems tiesą į akis ir 5260 8 | vėlė. Ir tikrai, lyg kartus riaugulys pro burną išsmuko kažkas 5261 12| įsivaizdavimas pasiekė tokią ribą, jog palikęs įstaigoje darbą, 5262 3 | galo, už įsivaizduojamos ribos?~ Kai galva įkaisdavo, 5263 5 | ponas, kapuckin? Tridi ridi raška, gavai rudą šešką?.. 5264 7 | neteko, nors ir bandė pačias riebiausias dieles siūlyti puse kainos.~ 5265 9 | lūpą gaudė ir rijo veidu riedančius lašus. Jo piktai blyksinčios 5266 12| meilindamosi kepalo, negausi nė riekės.~ Įsivaizduokite sau, 5267 9 | dienomis, išsikinkęs arklį, su riestainių virtine ant kaklo, raitas 5268 2 | rožančius, maldaknyges, riestainius.~ Rozalija gerokai žemesnė 5269 14| mums, mažiems, nesuprantami riesti dėdės išvedžiojimai vis 5270 3 | mokytojo Škėmos lūpose virto riestu kalambūru:~ - Ar ne per 5271 10| įprasto "dielės numarinimo" ir riestybės, nešvankūs posakiai biro 5272 3 | saldainius ir riešutus. Riešutai suteikė naują progą atsiminti 5273 3 | išvyniojo saldainius ir riešutus. Riešutai suteikė naują 5274 9 | tik atkišęs lūpą gaudė ir rijo veidu riedančius lašus. 5275 4 | tartum, iš oro atklydusį riksmą. Visu jo nugarkauliu perėjo 5276 12| lengvas krūptelėjimas ir riksmas ją pražudė.~ - A, prakeikta!! - 5277 12| Gimdo? - atsimenu riktelėjau piktai, su pašaipa.~ 5278 12| šis pigus farsas. Norėjau riktelti: - "Kam jums vaikas? Įsūnykite 5279 9 | hektarų žemės, gyveno broliai Rimkai. Jų tėvas, neperseniai miręs, 5280 9 | atskirame karbary geria Rimkiukas, zakristijonas ir Pašilio 5281 9 | Atsivėrus retkarčiais du rims ir iš ten išeinant ar grįžtant 5282 9 | švokštimas, nepanašus nei į rimstančios liūties ūžesį, nei į medžių 5283 10| Jis buvęs šimte miestų ir rinkęs parašus po dokumentu. Tie 5284 4 | permainą. Kraštai padūmavo. Rinkosi ilgam lietui.~ Matas 5285 14| vienas kitą prašokę ūgiu. Ritomės beveik kasmet, vienas kitą 5286 10| Pribėgus mums, žmogus dar ritosi žemyn slankiumi, ilgas ir 5287 3 | bijodamas tolimesnio slidaus ir rizikingo kompanijonų pokalbio, pasiliko 5288 2 | boba - kiuost, kiuost. rišoku prie mamutės kapu, apsidairi, 5289 2 | padaryt.~ Tė aš, kai anos rodijo, nuvėjau tenais, ant kapelių, 5290 5 | atgal!~ - O-o štai... - rodo mažasis žygio eigą, bet 5291 1 | vienišas pirštas stypso, lyg rodydamas į dangų. Vaškiniai akių 5292 8 | viena ant kitos ir šaipėsi, rodydamos kreivus, retus dantis.~ - 5293 7 | alkūne ir uždraudė pirštu rodyti į paukštį, kuris buvo ne 5294 1 | antroji diena vis man… rodžias, - ėmė ji judinti pirštus, - 5295 13| tempia pas kum save nedideles rogutes, pakrautas aukšta, geležimi 5296 11| negalinčius šokinėti ir džiūgauti rojaus pievose.~ Jo amatas buvo 5297 11| kūdikį ar seną lydi, į rojų ar į skaistyklą nueis. Apie 5298 11| Izidorius su jaučiais, o Rokas su šunimi, laižančiu jo 5299 2 | jinai su pačiu Dievuliu rokuojas, tė i klausiu anos: ,,Ka 5300 2 | šiušin, tė su šventu Petru rokuojasi. Vakar visą rytą, sak, su 5301 1 | durnium pats pasilikai. Rokuokis su ja! Aš jos brudo nevalysiu! - 5302 5 | moteriškė, kilstelėjusi nuo romano apsiašarojusias akis ir 5303 10| A, muzikantas! Čigoniški romansai! - pamatęs vargingą mano 5304 12| neskaityti kelių gaidų lapų su romansais, jo padovanotų savo mokinei.~ 5305 12| išsėdįs kiauras naktis. Romantiškoms miesto būtybėms parūpo iš 5306 12| drobės rutulį.~ Blogų romanų sujauktos galvos buvo linkusios 5307 3 | namus ir geležinkelio pylimu ropojančias karves, jis pakilo stačiu 5308 2 | ka ta moteriškėli buvu Rozali, ką kitusyk gritelnykų vožkeles 5309 11| didelių medinių. rutuliukų rožančių, kurio svarus metalinis 5310 2 | šventadieniais prie bažnyčios rožančius, maldaknyges, riestainius.~ 5311 9 | prasisunkęs pro Kastanto rūbą, pradėjo bėgti nuogu kūnu, 5312 8 | pavirsdamas čia doleriu, ten rubliu, litu. Kam tas pinigas pakliūva, 5313 5 | Tridi ridi raška, gavai rudą šešką?.. A, gavai? Tik nepradėk 5314 1 | apsimesti Uogelės nepastebį. Rudeniop, prasidėjus gruodams, į 5315 10| Pasiklausykite!~ - Vieną rudens naktį, - pradėjo sargybinis, - 5316 1 | kurio išvirto sunkus, su rudine iki žemės, vyras ir jo moteris. 5317 4 | upeliuku. jis stabtelėjo: šuo Rudis kažką smarkiai ėmė. Jis 5318 14| visi tie daiktai: baidokai, ruduo - turėjo ryšį su atsiradusiais 5319 4 | šeimininko kojų. Šį kartą Rudžio karingumas buvo reikalingas: 5320 4 | šakės kotu piktai bakstelėjo Rudžiui į nugarą ir negarsiai prašvokštė, 5321 2 | Suradu tuos lašinius Mauruku rugiuos i da vieną pagalvį Vo kailiniu 5322 2 | laukus, apsukuo miestelį, per rugius, pribėgu lūpelę, šniokšt - 5323 4 | metuose šitaip, po kelių rujas? A? Per siauri jau keliai 5324 13| namai, paskendę melsvame rūke. Toli pragysta gaidys, lyg 5325 1 | saviškiai be žado, su mirties rūku akyse, apkloję kaldra, tarp 5326 1 | Japonas patrynė krosnis, rūkydamas priseiliojo aplink jas, 5327 1 | ji grįžo prisirovusi ne rūkštynių, o trūkžolių, slegiama neramių 5328 8 | patyrinėjo, ar viskas gerai, ir rumštelėjo nuo sprando iki kulnų, plačiai, 5329 7 | priklydėlius paukščius. Po ilgų rungtyniavimų kaimo karvelninkai su Vartikliu 5330 13| amžinatilsį tėvą tavo užtikau rungui bekertant, taipos paleidau. 5331 9 | neilgam. Brolis Kastantas, ruošdamasis aplink vežimaitį, pamatė 5332 7 | pasiėmė sūnaitį prie savęs ir ruošė jį elgetauti, mokydama poterių. 5333 12| mano darbui naudingų faktų, ruošiausi jau grįžti, kai galvon dinktelėjo 5334 10| vyrai keliolikos kilometrų ruože tartum nieko kito neveikė, 5335 1 | motinos sveikatą. Kas jam rūpėjo sužinoti, jis ir sužinojo, 5336 11| Turėjo elgeta ir kitų rūpesčių bei vilčių, kurios su kaupu 5337 13| Simanas, paskendęs savo rūpesčiuose.~ Paėjęs varsnas, Zanas 5338 5 | rankovės atlapo nosinaitę, ji rūpestingai nusivalo ašaras. Netoli 5339 11| papenėti buvo kasdieniškas jo rūpestis.~ Turėjo elgeta ir kitų 5340 7 | vokiečiai, o dešiniajame - rusai, tik vakar paskubomis atsitraukę 5341 2 | pieštuku trinktelėjęs į stalą, rūsčiu balsu:~ - Kaltintoja, 5342 3 | negalėjo užmigti. Nuo seniau rusėjusi baimė atgijo ir pradėjo 5343 12| šventus židinius, kuriuose rusena viskas, tik ne meilė! Ir 5344 5 | laukia dvi akių poros, tik, rusindamas pečius, lyg norėdamas iš 5345 1 | vardo gailėjosi, vis dar rusinti lyg nuodegulis, užklotas 5346 12| kažkas rimta, sustingę ir rūstu. Namų durys, langai, pro 5347 14| vienas mūsų neišvengdavo jos rūstybės. Jei išdrįsdavo kuris susiraukt, 5348 1 | antrojo krikšto susilaukė po rusų-japonų karo, kuriame jis dalyvavo. 5349 14| na, pradėsi! Ar žalias rūtas atsiminei? Verčiau man už 5350 12| vietoje į grabą įdėjęs drobės rutulį.~ Blogų romanų sujauktos 5351 5 | triukšmingai mesdamas į dėžutę rutuliuką, sako:~ - Vuo!~ Tėvas 5352 5 | prakaito lašeliai: trys jo rutuliukai galėtų spirtis, bet neįstengia 5353 11| jis laikė didelių medinių. rutuliukų rožančių, kurio svarus metalinis 5354 13| šnerves išpūsdamas šilto oro rutulius.~ Šone, tamsia, gyva 5355 3 | sprendė savo uždavinius ir, rydamas ašaras, skaitė jaudinančias 5356 6 | grybeliai - "Martel". Rygos artistei šinšilą nupirko. 5357 5 | giliai įsitūpusią galvą, ryja pro akinių viršų ėmusį mikčioti 5358 3 | autoritarinės valdžios - žmonijos rykštė…~ - Nutilk... - vos girdimai, 5359 12| laukti... Kantrybės... gal ryt, poryt...~ Visomis galimomis 5360 3 | ėmė vaikščioti po kambarį. Rytuos jau pleikės neryškus aušros 5361 14| baidokai, ruduo - turėjo ryšį su atsiradusiais nedatekliais.~ 5362 12| židiniai sulipdyti, kokiais ryšiais ir kokiu pagrindu susiriša 5363 6 | kilo baimė, bet ji neturėjo ryšių su šiuo vaizdu. Jis atsiminė 5364 12| Stebėdamas vagono lubose ryškėjančius ir nykstančius mažų stotelių 5365 5 | krusteli, jau pradėjusios ryškėti veido raukšlės susimeta 5366 12| raukšlėdavosi, tik ne džiaugsmo, o ryškiomis nevilties raukšlėmis, kurios 5367 12| vyro atšalimo, staigių ir ryškių permainų jo elgesy ir būde. 5368 10| plunksnakočiu baksnojo į belaisvio ryšuly atrastą guminį drambliuką. 5369 10| daiktą. Tai buvo nedidelis ryšulys. Pamaniau turėsiąs reikalą 5370 5 | pirštą, žiūri į lentą, paskum ryžtingai kelia savo šaškę ir, šokinėdamas 5371 3 | nešvarų kampą, kur laukė tik sacharinu užsaldytas vanduo ir duona. 5372 11| vietoje pinigo įbrukdavo sagą ar vietoje duonos pintį, 5373 5 | pakeist nemalonias akiai sagas tikromis šaškėmis.~ - 5374 12| kojinių arba rankogalių sagos, iš įstaigos grįžus nieks 5375 6 | vietos?~ - Prašei nuimt... sakeisi važiuosiąs meškeriot, - 5376 12| gyvenimo beprasmiškumu. Čia ji sakėsi niekas pasauly jiems nebemiela, 5377 12| nepakankamai tikras, ką žmonai sakiau...~ - Ponas, gal obuolių? .. 5378 14| paskutinis, nors panašiai ji buvo sakiusi po trečio, o paskum ir po 5379 6 | neskaitė, kiek išgriebė... Juk sakote, kad netikrinęs iš jūsų 5380 2 | aš sudžiūčiau, tau pačiu sakramentu nepasakiau! Atsirado jinai, 5381 7 | laikai saujoje? Išmesk! Sakyk paskum mane: meldžiame Tavęs, 5382 14| motina.~ - Ką jis daugiau sakys! Šią nedėlią jo nebus. Mat, 5383 3 | iš savo krepšio išvyniojo saldainius ir riešutus. Riešutai suteikė 5384 8 | čaižėjimas, indų bildesys ir saldaus pasitenkinimo balsai:~ - 5385 7 | jos viduryje, lyg mažos salelės, kyšojo nukautų arklių pilvai, 5386 6 | įsigavo vidury didžiosios salės, iš laužan suverstų popierių 5387 12| kad su savo galybe ežerų, salų, su aukštais, pušynais apžėlusiais, 5388 9 | rudenį maišysim menturiu salyklą".~ Kastanto ši naujiena 5389 3 | prisigrūdusia sūrio, savo šokėja i samanas, vikriai, kaip sviedinys, 5390 9 | susitarti su broliu ir už vaišes samdėsi liežuvingus kaimo advokatus, 5391 4 | vyro įrankiu. Nejučiomis samdinė pasijuto tikroji šeimininkė, 5392 4 | persikraustė į svirną, greta samdinės mergos.~ Kantri ir nebylė, 5393 3 | juokai, anekdotai, nepasižymį sąmojumi, virkdė pedagogų šeimą.~ 5394 14| įvykis giliai įsibrėžė į mano sąmonę, anksti ją pažadinęs iš 5395 8 | skausmas nusmelkė iki pat sąnarių. Atgavęs žadą, jis pasispardė 5396 8 | ir šventa moteris. Grįžus santaikai, pyktį ir suktumą tame kaimietyje 5397 9 | pamokantis ir patariantis santaikoje gyventi žodis greitai buvo 5398 12| pat neturėjo ramybės, nes sapnai, vienas už kitą klaikesni, 5399 14| prie malūno, ir ilgai mano sapnuos jis dar vaidenosi. ~ *** ~ 5400 13| nepabuvau. Prie arešto namų už sargą stovėjau ir dešimtininku 5401 1 | apstato Prancūzijos sieną sargyba", jam išeidavo: iš bado 5402 10| pasakojimas, girdėtas iš pasienio sargybinio lūpų, sugriovė manyje visą 5403 10| rudens naktį, - pradėjo sargybinis, - stovėjau savo įprastoje 5404 8 | vyručiai, nuo šunvočių ir sasų, ant penktojo prakaito! - 5405 9 | nutarškėjo ta pačia kryptimi, saugodamasis, kad tik nepavytų brolio 5406 11| pašienavęs pagrioviais, saują želmenų. Dėl nežinomų priežasčių 5407 13| apykaklės, taip ir pasiliko saujoj pusė… Ir bėga. O senesnis 5408 2 | ant manęs: ,,Kai tau dar sauli švieč, sak, kaip tau dar 5409 7 | gausingą šių namų giminę, sausai atsikrankštusi sakydavo:~ - 5410 11| vasarą uždirbsiu - žiemą sausais šiaudais atsiimsiu. Dantys 5411 1 | lyg šakaliais. Sučiupo ją sausas kosulys. Ilgai tampėsi gyvastis 5412 4 | senų laikų, kai vienais sausros metais buvusis šio ūkio 5413 6 | niekas neatėjo ir neateis, sausu balsu, kuris davė suprasti, 5414 12| ką tik girdėto stengiausi savaip nubrėžti novelių planą, 5415 6 | Tijūnėlis vėl atsigavo. Gal savaitei praėjus po gaisro, kai paskubintos 5416 4 | neseniai iš bernų prasimušęs į savarankišką ūkininką, tikėjosi ilgainiui 5417 4 | apžėlusiomis sienomis.~ Savisaugos jausmo stumiamas, priėjęs 5418 1 | pasakojimo.~ Išvežė Uogelę saviškiai be žado, su mirties rūku 5419 3 | naikinti žuvelė.~ Grįžęs į saviškių būrį, Škėma atrodė linksmas 5420 1 | atrodo, jos akys, pažinusios saviškius, kartu pradžiugo ir surūstėjo, - 5421 10| pakeis.~ Turėjau įprotį savotišku būdu trumpinti sargybos 5422 3 | neveidmainiavus, nelaužius sąžinės ir įsitikinimų, praeit stačiam, 5423 12| pažįsti iš jo žėrėjimo, sąžiningumą iš paskolos, gyvulio jėgą 5424 12| paskui ir bučiniai užbaigia sceną, kurią greičiau laikytumėm 5425 12| vaizdai ir svetimoteriavimo scenos nepradėtų plūst jam į smegenis. 5426 12| nuostabiųjų Lizdeikių reginių, sėdau ir išvažiavau. ~*** ~ 5427 12| pasižiūrėjo į langą, ties kuriuo sėdėjau, ir mūsų akys susitiko. 5428 6 | akyse įsižiebė nerimas. Kaip sėdėjusios jos ir pasiliko sėdėti, 5429 5 | plėšt? Pamokas išmokai? Sėdėk čia! ~ Pinta kėdė subraška:~ - 5430 6 | sėdėjusios jos ir pasiliko sėdėti, sužiurusios viena į kitą. 5431 14| krosnies, greta vienas kito, sėdint motiną ir nepažįstamą vyrą. 5432 6 | įtikinančiai ir ramiai. - Jeigu jis sėdo dėl šimto tūkstančių, galėjo 5433 1 | išvemti vaistai su tąsiomis seilėmis nusidriekė per smakrą.~ - 5434 7 | burnos, per smakrą, tekėjo seilės. Tai buvo kokių devynerių 5435 7 | Berniuko smakras sudrėko nuo seilių. Jis nieko daugiau nematė, 5436 3 | manote, kad demokratija su seimais geriau...~ - O! - nedavė 5437 12| dažna išpažintimi. Dorybes seka talentai: kulinarijoje, 5438 12| tuojau susidomėjo radiniu. Sekdamas žodį po žodžio, nepasijuto 5439 12| slenkstį, jis pašokdavo ir sekdavo ją.~ Moteris buvo tokia 5440 12| Moteris tokiu žvilgsniu sekiojo kiekvieną mano judesį, taip 5441 2 | ak tu arkliaširde, šėtonu sėkla, kai tu drįsai šitei tikra 5442 14| tėvo kailinius, kepurę ir sekmadieniais skolindavo jo paliktą skustuvą, 5443 2 | buvu... kė nuo trūkiu per Sekmines pasimiri, tik vienoms mišelėms 5444 12| užnuodytas vyras ėmė akylai ją sekti. Ir greitai jos visi gerieji 5445 10| rausva barzda apžėlusį semitišką veidą, kuriame blizgėjo 5446 7 | Stepų vardas, atitekęs senajai moteriškei ir jos sūnaičiui, 5447 12| raukšlėmis, kurios ją dar labiau sendino.~ Vyras neieškojo mano 5448 7 | Dieles su dideliu pamėgimu senei gaudydavo iš kaimo dumburių 5449 13| saujoj pusė… Ir bėga. O senesnis už mane! Pasivijau, atėmiau 5450 3 | Naktį negalėjo užmigti. Nuo seniau rusėjusi baimė atgijo ir 5451 12| biografiją. Tai buvo pasiturinti senmergė, laikiusi gimnazistų pensioną. 5452 5 | misinginių sagų, su Vytimi, iš seno Siemaškos švarko, kada jis 5453 1 | neišgraibstytų svetimieji. Jeigu senoji pinigų dar neįdavė kunigui, 5454 3 | trankydamasis autobusu iš senojo miesto į naująjį ir bėgdamas 5455 3 | nueiti į aukštą kalnelį, prie senos varpinės, atsigulti lygiai 5456 14| išbėgiojo paskutinieji, tik du senukai, susikabinę rankomis, pasiramsčiuodami 5457 12| sienų apmušalus. Nuplėšdami senuosius apmušalus, darbininkai atrado 5458 1 | kalbino ne geruoju ir, kaip senutei atrodė, buvo panašus į jos 5459 10| neatimsiu duonos kąsnio...~ Septintąjį kartą jį nutarėm pervaryti 5460 8 | kentančias atsimintumėm".~ Po septinto ir aštunto dar vis buvo 5461 12| Taigi pasikvietęs tėvą septintoką, atvirai išdėsčiau reikalą 5462 12| der die das, išmestas iš septintos klasės, jaunuolis atrado 5463 12| susipiršo su ta rauplėta bajore. Septynis tūkstančius grynais paėmė, 5464 12| paleisk tu žinią, kad pati serga. Tada, girdi, tu jai ylą 5465 11| poterius už mirusius, už sergančiųjų sveikatą, elgeta galvodavo 5466 12| augo pas valdininko žmonos seserį. Tėvas, išgyvenęs skausmingą, 5467 12| Kelis kartus pakviečiau sėstis, bet jie vis stovėjo, nesiryždami 5468 8 | kelmučiai! Nuo ramatizmo, ant sestojo prakaito - opa!~ Vėl 5469 7 | vokiečius pamatęs priešas ėmė sėti į jų eiles ugnį. Stūksą 5470 12| pasirodė jos išblyškęs, siaubo iškraipytas veidas, valdininkas 5471 1 | neišaiškindavo sau, kad Prancūzijoj siaučia badas ir gyventojai, susėdę 5472 2 | miega, kietai sučiaupusi siauras lūpas, nusigręžus į šalį, 5473 4 | po kelių rujas? A? Per siauri jau keliai vieškeliai!~ - 5474 7 | sugriaudė ir sudrebėjo žemė. Siauru kyliu, krūmų ir kalvų priedangoje 5475 12| Juo nekantriau vyras siautėjo ir puldinėjo, juo mažiau 5476 12| kartą. .. Kol nesuvaldomas siautulys ir pamišimas atėmė jėgas. 5477 8 | metų papildydavo savo dėžę sidabriniais.~ Šeimoje Budzikas viešpatavo 5478 11| ponas atsilygindavo sunkiu sidabriniu ir žmonių spūstyje garsiai 5479 13| kaitria liepsna namų languose, sidabro dulkėmis pažyra sniego plotuos.~ 5480 13| atgal? .. Kai Simanas pa siekia kelio aukštumą, ją ūmai 5481 3 | būbno dundėjimas. Už ilgų sielių, lyg pavargę dideli paukščiai, 5482 11| kuriuos elgeta laikė kūdikių sielomis.~ Niekas nežinojo elgetos 5483 3 | džiaugsmu įsiliejo mokytojo sielon. Jam atrodė, kad jis surado 5484 11| mintis, kad ožka neturi sielos ir negali nueiti į dangų. 5485 12| Sunkiai aptariamas kančias ir sielvartą jame pakeitė nykus ilgesys, 5486 13| į kitą ranką. Matyt, kad sielvartas jį verčia išsipasakoti. - 5487 14| vienu našta sumažėtų, - sielvartaudavo motina. Kai tik ilgiau ji 5488 12| valdininkas, nežmoniško sielvarto prislėgtas, vos nepasmaugė 5489 5 | sagų, su Vytimi, iš seno Siemaškos švarko, kada jis dar buvo 5490 4 | kabindamasis į slidžias, mauruotas sienas:~ - Ma-tau-šėli, o-ovanok! 5491 8 | netrink!~ Nedidelė, sienoje įtvirtinta lempa apšvietė 5492 4 | slėnio dugne. Jo sutręšusių sienojų rentinys spėjo įsmukti į 5493 8 | išėjo aitrus, troškinantis sieros kvapas. Tėvukas, norėjęs 5494 4 | įsigėręs ir, matyt, bobų sijonams nepakako smulkių: netrukus 5495 9 | išeinant ar grįžtant mergšei su silke, bulka, buvo girdėt kniaukus 5496 9 | primėtyta bulbių lupenų ir silkės žvynų, dar akį metus į kanapių 5497 1 | laiko, Japonas išsitraukdavo silkių skysčiu permirkusį laikraščio 5498 4 | Kriauza išgirdo keistą, silpną, tartum, iš oro atklydusį 5499 1 | giltinėle, užmiršai? - silpnai padejavo anyta.~ - Kur 5500 14| Varpo balsas kaskart tolo, silpnėjo, prasmegdamas begalinėj 5501 9 | tesėjo paikojo aistros, vis silpniau kuždėdamas:~ - Klausyk ... 5502 2 | sprūdinau, ka užeis kūnu silpnumas… Matyk, sunkūs lašiniai 5503 8 | skardėjo:~ - Aciū Dievui, silumėlė kaip per sventą Miką: griebia 5504 12| lygiu pasisekimu skina sau simpanijas ir žadina slaptą naujų draugių 5505 12| staigiu pasisekimu skynė sau simpatijas ir žadino slaptą draugių