| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library |
| Petras Cvirka Kasdienes Istorijos IntraText - Concordances (Hapax - words occurring once) |
Story
5506 12| Tamstos! Tų visų gimdymo simptomų nereikėjo laukti nė minutės: 5507 12| Nepripažinęs trigonometrijoj sinusų, kosinusų, vokiečių kalboje - 5508 1 | žvalgėsi vienas į kitą, siūlė po siūlės, klostė po klostes 5509 1 | vienas į kitą, siūlė po siūlės, klostė po klostes išglamžę 5510 8 | dūšių menka nauda. Visi siūlo, visi kiša, atpigo kaip 5511 6 | pagriebęs nuo kėdės kojinę su siūlų kamuoliu ir viską sviesdamas 5512 7 | pačias riebiausias dieles siūlyti puse kainos.~ Tik antri 5513 12| kiek ilgiau užtrukęs - siunčia telegramas, veža dovanas, 5514 9 | Tuo tarpu jaunikis laisvai siuobtelėjo per drobyną į vežimą, bet 5515 6 | radijo aparatą, naują dulkių siurblį ir kitus paskutiniu laiku 5516 3 | atveju buvo paruošęs mažą siurprizą...~ Inspektoriaus mokytojas 5517 12| visai jaunutė, paprasto siuvėjo dukra, žalsvai vandeningomis 5518 6 | seniai užmiršo vakarienę ir siuvinėjamus pagalvėlius. Pro lietaus 5519 3 | pasaulio smėlio dulkelių skaičiumi, bet kas už tos erdvės? 5520 8 | Budzikas, paprastai juos skaičiuojąs iki devynių ir kiekvienam 5521 1 | geležinį arklį. Jo motiną dėl skaisčiai raudonų skruostų kažkas 5522 11| ar seną lydi, į rojų ar į skaistyklą nueis. Apie tai elgeta pasakodavo 5523 2 | tuomsyk nulėksiu tenais, į skaistyklę, i duosiu žinot motinėlei.~ 5524 2 | dviejų pagalvių, ba tenais, skaistyklėj, didelei šalta i tamsu i 5525 2 | jeredku šmoc! A tu nežinai, ka skaistyklėn visi atein kai yr, vo tik 5526 2 | mano motinėlę vaduot iš skaistyklės. Tegul, sak, anai i nešalta 5527 2 | mačiau, kai anoji tirt skaistykloj, sak, jau visai baigia šalt, 5528 3 | įstaigos klozete pasislėpęs skaitai opozicijos laikraštį... 5529 3 | uždavinius ir, rydamas ašaras, skaitė jaudinančias knygas, stebėdamasis 5530 5 | vidutiniško amžiaus moteriškė ir skaito romaną. Retkarčiais jos 5531 3 | dienraštį, užsimokėjo ir, skaitydamas jį, patraukė į paliktos 5532 5 | dalykas. Turi po nosim, ir skaityk. O aš jau žinau, kaip reik 5533 1 | ir padžiovė apledijusius skalbinius. Įšilus, nuo skudurų ėmė 5534 14| turtingesniems miestelėnams vandenį, skalbt arba į baidokus kraut malkas. 5535 14| tik ilgiau ji neišeidavo skalbti, nešioti miestelėnams vandens, - 5536 1 | verčiasi į orą, ir įšalus žemė skamba po sunkiomis klumpėmis.~ 5537 3 | balsas jau visai kita gaida skambėjo.~ Tuo pokalbis baigėsi. 5538 11| kapšius, iš kurio į nosį mušė skanaus uostomojo tabako kvapas. 5539 4 | karnas, bet dažniausiai ten skandindavo kačiukus. Tuo buvo gera, 5540 14| įkyriau pareikalaut ko nors skanesnio, motina užsidegdavo, ir 5541 8 | paskutiniojo žodžio, vėl skaniai ir garsiai užknarkė.~ 5542 14| būdavo kas nors šilta ir skanu. Kiekvienas stengėmės vakare 5543 9 | buvo dengtas skiedromis, skarda, šiaudais ir paramstytas 5544 8 | beržine ir, lyg tyčiodamasis, skardėjo:~ - Aciū Dievui, silumėlė 5545 13| pereina tiltą, po kuriuo jau skardena plačia vaga upokšnis, ir 5546 9 | vėl liovėsi, tik netoliese skardėsi perkūnija. Veikiai lietus 5547 7 | suplasnojo rankomis ir, nuo skardžiaus pasiritęs žemyn, išsisuko 5548 11| krūtinės ir aukštu, vaikiškai skardžiu balsu, pusiau nukąsdamas 5549 8 | nusitvėrė tėvuko kūną ir kaip skarmalą pasispraudė po pažastimi.~ - 5550 13| pasidarė: ant kūno vieni skarmalai. Atidaviau ir tą beržiuką 5551 1 | kniūstė, puksėjo po savo skarmalais ir pagaliau nusprendė atsigulti 5552 1 | slinko kiekvienas Uogelės skarmalo lopas, mazgelis.~ Ligonė 5553 7 | su pririštu prie jos galo skarmalu ir kerte ėmė kabintis stogan. 5554 1 | gulėjo savo atsivežtiniuose skarmaluose, pertempta su visa lova 5555 14| lopančią arba plaunančią mūsų skarmalus.~ Jei tik motina kokią 5556 12| Atsisakyti nebuvo galima. Mane skatino ne pareiga padėti, apie 5557 2 | užpuolę, i aniem didelei skaudės.~ Tė aš i klausiu:~ - 5558 8 | pažaliavo, - toks nežmoniškas skausmas nusmelkė iki pat sąnarių. 5559 12| seserį. Tėvas, išgyvenęs skausmingą, žiaurią žiemą, pavasarį 5560 8 | pakaušį akys iššoko ir iš skausmo viduriai apsivertė. Antrajam, 5561 4 | pasirišo po kaklu šilkinę skepetaitę ir ėmė ilgais pasisveikinimais 5562 11| eitum pas mane į dvarą skerdžium, ir būtų geriau!~ Elgeta, 5563 9 | tirštymę, prie nuimto nuo vartų skersinio Jurgio. Jis mažai paisė 5564 11| į aikštę ir įsidrąsinę, skersiodami atšokuodavo prie pat senio 5565 1 | Tai kaži, rytoj pakasynoms skerst kuilį ar ne? Gera mėsa tavo 5566 2 | tenais... Būdavu užnešu tė skerstuvių, tė sviestu kruopelę, tė 5567 2 | Kė tik jinai mane pamati, skėst ant galvos andaroką, atstatė 5568 4 | Natacijų atėjai skaityti skęstančiam žmogui!.. Ištrauk, galgone!~ - 5569 6 | neramus. Jis būkštavo, kad skęstąs Klupšas gali bandyti ir 5570 14| Dabar, šitai, ana! - skėstelėjo dėdė. - Sakau gi tau. Ilgai 5571 7 | žadėdami atvežti dar nematytų, skiauterėtų karvelių. ~*** ~ Vartiklis 5572 9 | Lūšnos stogas buvo dengtas skiedromis, skarda, šiaudais ir paramstytas 5573 1 | kalbėjo susipainiodama, lėtai skiemeniuodama žodžius, tartum juos būtų 5574 1 | matyt jos darbai: ratelis, skietai, o ji pati, lyg voras, krebždėdama 5575 12| kur ji lygiu pasisekimu skina sau simpanijas ir žadina 5576 8 | iki devynių ir kiekvienam skirdamas tam tikrą reikšmę, pagal 5577 11| laukdavo, kol bažnyčios skliautas uždengs jį vėsiu šešėliu. 5578 4 | verksmas, kol žalsvo dangaus skliaute vėl pasirodė žmogaus galva:~ - 5579 8 | vėl prabėgo pro lempą su sklidinu indu ir džiugiu balsu pranešė:~ - 5580 11| prisipildė šviesos, kuri sklido iš jį vedusio barzdotojo 5581 9 | Urzgaujant, lyg Šunims, sklypas likdavo neužsėtas, dirvonuojąs. 5582 14| kepurę ir sekmadieniais skolindavo jo paliktą skustuvą, kurio 5583 12| felčeris. Katrie iš jo skolino, vis dvigubus vekselius 5584 4 | visas viltis ir net mažų skolų pasidarė, tikėdamas greitu 5585 6 | kramtė dešrą, nejausdamas jos skonio, apstulbusiu žvilgsniu sustojęs 5586 12| kulinarijoje, muzikoje, skonyje puoštis, tvarkyti namų ūkį, 5587 7 | jis buvo panašus į ratu skriejantį paukštį.~ Ši karvelininkų 5588 7 | Vartiklis tekinas skriejo iš kaimo. Šokdamas per griovį, 5589 12| keleivis, nesveikai rausvais skruostais, storais trumpagerio akiniais, 5590 10| šiurpus pamišėlio žvilgsnis, o skruostus ir lūpas, iki šiol išblyškusias, 5591 3 | sudžiūvusi, jau baigiama skruzdėlių naikinti žuvelė.~ Grįžęs 5592 3 | Dovanokite... A, gal skubate? Ot, ta proga… žmona vakar 5593 12| kelionę mesdavo ją pusiaukely, skubėdavo atgal ir vidurnaktį įsiverždavo 5594 12| įsūnyti. Su kūdikiu mes skubėjome namo. Suprantama, moteriškė 5595 8 | išmuilinęs šiurkštų kanapių skudurą, švelniai jam perbraukė 5596 7 | galvos suplevėsavo baltas skuduras. Skudurui įsilėkus, jis 5597 1 | skalbinius. Įšilus, nuo skudurų ėmė papsėti vanduo ant senutės. 5598 7 | suplevėsavo baltas skuduras. Skudurui įsilėkus, jis buvo panašus 5599 1 | klostes išglamžę Uogelės skudurus.~ - Kur ji galėjo juos 5600 4 | suprato, kad senio kosulys ir skundai greitu galu buvo tik paprasta 5601 4 | kiaušinių, apsilankė pas kunigą. Skundėsi ji ne savo vyru, bet tėvu, 5602 10| pakartojo tą patį neaiškių skundų ir grasymų mišinį, nakties 5603 12| paskirtį: didinti liūdesį ir skurdą.~ Man besižvalgant, kitame 5604 14| Vyras buvo pailgaveidis, skustas, su giliomis akių įdubėmis, 5605 12| kai tėvukas tik pradeda skusti pirmuosius jaunuoliškus 5606 1 | pagalvio.~ Radęs laikraščio skutą, Japonas, tik dideliu vargu 5607 12| nors tempiamą tarnaitės už skverno, įsiveržiantį tą patį bevaikį. 5608 3 | apsidairęs sugrūsdavo po skvernu, o vyriausybės nuomonės 5609 8 | gyvulį, įkišęs pirkliui skylėtą kailį, į pačios delną įsprausdavo 5610 9 | rioksojo įstatytas senas, skylėtas kibiras. Šis spalvingai 5611 8 | jis?~ - Kam mums reik skylėto kailio! - suriko antras 5612 9 | kaliausę, aprengtą tokiu pat skylėtu švarku, kaip ir namo stogas, 5613 3 | basas kojas, įsistojęs į skylėtus batus, kasdien bėgdavo per 5614 7 | dilgelėse, su mažute, nematoma skylute krūtinėje.~ Šaukiant 5615 12| krūtimis rado tabako grūdo skylutes. Kostė Bankierius dar iš 5616 12| kur ji staigiu pasisekimu skynė sau simpatijas ir žadino 5617 7 | VARTIKLIS ~ Priešus skyrė šviesi upė, matyt, visai 5618 12| kopia aukštyn, kuriam nors skyriaus vedėjui mirus, užima po 5619 3 | neseniai baigė istorijos skyrių ir jau, gal būt, laukia 5620 9 | Broliai mito iš savęs, skyrium, Urzgaujant, lyg Šunims, 5621 12| kriminalistikos ir anekdotų skyrius... Ir tie vedybų farsai! 5622 1 | bet darbas nevyko: didelė skysčio dalis išsiliejo, ir valandėlę 5623 13| Saulės nematyti. Ją kloja skysti, plaišūs debesys, tačiau 5624 7 | name prie upės, ant pačio slankiaus. Lūšna buvo sena, iš lauko 5625 12| jis grabinėjo, ieškojo, slankiojo.~ Kartą guldamas vakare, 5626 10| žmogus dar ritosi žemyn slankiumi, ilgas ir juodas.~ - 5627 10| pat vandens, krito molėtas slankius. Dangų klojo tiršti, žemi 5628 12| iš kalinio. Visą mėnesį slapstėsi aplink, sako, norėdamas 5629 14| Tokios pakuždų kalbos, slaptažodžiavimas, numykimas ir mums, mažiems, 5630 14| pradėjo vesti kažkokius slaptus, nesuprantamus pokalbius. 5631 5 | neatsiliepdamas stato sląstus po sląstų. Muzikos mokytojas, neišeidamas 5632 5 | Mažasis neatsiliepdamas stato sląstus po sląstų. Muzikos mokytojas, 5633 1 | prabilo našlė Žilienė, slaugiusi ligonę - Ji dovanos, o Dievas 5634 12| dieną, palikę prie ligonės slaugytoją, mes leidomės ieškoti atliekamo 5635 5 | Ir tol didysis trina, slegia mažąjį savimi pasitikinčia 5636 1 | rūkštynių, o trūkžolių, slegiama neramių minčių. Sulaukus 5637 9 | galvą tvinstančio kraujo slegiamas, suplėšytais drabužiais, 5638 9 | jautė kažkokią spangią, slegiančią ramybę. Atrodė, kad šią 5639 7 | potvyniu išsiliejusią visu slėniu, artėjančią, grasančią.~ 5640 13| nesuprasi, - pirmyn jie slenka ar atgal? .. Kai Simanas 5641 7 | krūmų ir kalvų priedangoje slenkančius vokiečius pamatęs priešas 5642 6 | kaip žvakės, sustojo ant slenksčio, Tijūnėlis pridūrė:~ - 5643 8 | seniai ir tie išgulė ties slenksčiu, lyg marui pasiautus, laukdami, 5644 14| užsidengė priejuoste burną, lyg slėpdama juoką.~ - Dabar, šitai, 5645 9 | mintis: Jurgis viską savy slepia ir lengvu sparnų mostelėjimu 5646 9 | žemažiūris, rambus, savy viską slepiąs, pasiliko kietas, neperkalbamas. 5647 3 | raštvedys, bijodamas tolimesnio slidaus ir rizikingo kompanijonų 5648 4 | suspiegė, nagais kabindamasis į slidžias, mauruotas sienas:~ - 5649 4 | Šuo įsispyręs kojomis, slinkdamas atatupsčia, lojo į tamsą. 5650 4 | pirkai? Tfu! Pasoga, kaip sloga: iščiaudėjau ir nepajutau…~ - 5651 1 | kalbant, niekas nesutrikdė slopios tylos. Paaiškėjus visai 5652 6 | Girdėjai, kas pasidarė? - slopiu ir nedrąsiu balsu prašneko 5653 9 | burnos išsiveržė sunkus, slopus gergesys ir ūmai nuščiuvo.~ 5654 12| šelmystės kaukė, po kuria slypėjo antrasis, tikrasis veidas?~ 5655 12| kates, ji, lyg pernokusi slyva, vieną dieną nupuolė pas 5656 8 | ketvirtas, ir juo tolyn, juo smagyn jie senį šveitė.~ Po 5657 2 | velniniai šunys labiausia smaili ant tų lašinių.~ Aš i 5658 3 | Pastabusis mokytojas, bėręs smailybes lyg iš rago, atrado, jog 5659 7 | veikė Vartiklį. Berniuko smakras sudrėko nuo seilių. Jis 5660 14| pakišdavo mano galvą po savo smakru ir supdamos imdavo dainuoti. 5661 2 | jinai tei gul, ma užėjo smalsatis i klausiu Cuk… Oną. Vo jinai 5662 9 | spiegiančiu, bet kartu ir smalsiai džiugiu balsu, - tavo brolis 5663 2 | ka ma užėju da didesnis smalstis, aš i klausiu: ,,Vo iš kur, 5664 6 | paaukojusios visoms moterims bendrą smalsumą, jos dargi nepasiteiravo 5665 14| Nepaisant didžiausio mano smalsumo, sunku buvo įspėti, apie 5666 12| procesija, bematant užsikimšo smalsuoliais, nors prieš valandėlę tie 5667 5 | atsiklaupti, - tėvas jį patupdo smarkiu timptelėjimu, pagrąsindamas: - 5668 8 | ir aštunto dar vis buvo smarkuolių, kurie, nors ir braškėdami, 5669 1 | vėl atkritusi į pagalvį, smaugiama troškaus kosulio, - antroji 5670 9 | kuliamosios mašinistas, smauktelėjęs ant šono odinę kepurę, pasinešino 5671 12| scenos nepradėtų plūst jam į smegenis. Ir nelaimingajai peržengus 5672 7 | dangiškos"...~ Berniuko smegenys buvo užimtos kuo kitu. Poterį 5673 14| lyg kas būtų jai į širdį smeigęs, išvydus malūną, vėl pradėjo 5674 11| Šaltis didėjo ir aštriai smelkėsi į jo kaulus. Pradėjęs kristi 5675 1 | eiti takučiu, tarp aukštų smilgų. Jos apavas ir lazdos galas 5676 5 | lyg išnirusiu iš plaštakos smiliumi, pagrūmoja po Antanėlio 5677 1 | buvo kalta Uogelė.~ Smilko ji lėtai ir ilgai. Kartais 5678 6 | nebeliko: džiūvo ir baigė smilkti. Porą kartų jį buvo iškvietę 5679 7 | lauke apsigyvenusio svirplio smuikavimas.~ - Neklausi, ką galvoju... 5680 12| nekantriai pertraukiau smuklininką. - Už per didelius procentus?~ - 5681 12| gyvai ir sultingai perdavęs smuklininko kalbą, nutilo. Tylėjo ir 5682 3 | raštvedys bailiai apsidairė ir smuko prie ponių.~ - Na, ne 5683 2 | žemesnė už savo draugę, smulkaus, suvytusio veido, mažumą 5684 2 | lovoje, taip? Papasakokite smulkiau, kaip ten buvo...~ Kaltintoja 5685 4 | kraitis seniai išsibarstė smulkiems reikalams - tėvelyčio klastos 5686 4 | bobų sijonams nepakako smulkių: netrukus pradėjo retinti 5687 2 | drąsiai alkūnėmis pakeldama smunkantį žalią sijoną. Apylinkėj 5688 7 | atsargą, apžiojo karvelio snapą ir jį taip pat pagirdė.~ 5689 3 | plaukė vaizdai: vos pradėjęs snausti, jis pamatė save be darbo, 5690 11| atsikelti, senis tysantį sniege daiktą prisistūmė lazda 5691 13| sušlama, šakos, dulkėdamos sniegu, prasiskleidžia, ir iš jų 5692 9 | tėvais nutartas per Žolines, Snūduose. Piršlybų pasisekimui tvirtas 5693 12| gal obuolių? .. Pas mus sodas. .. prašytumėm kiek tik 5694 14| anksčiau nebūdavo, tuojau sodina jį šiltesnėje vietoje, duoda 5695 14| tokiomis atlydžio valandomis ji sodindavosi mane, kaip jauniausią, ant 5696 3 | jis sutiko jį prie miesto sodo, einantį su dviem nepažįstamais 5697 14| tarp apleistų, įdubusių ir sodria žole subujojusių kapų.~ 5698 7 | daiktai.~ Netoli vienos sodybos, sprogus sviediniui, nuo 5699 7 | daržinių durys buvo atviros, ir sodybų kiemuose mėtėsi be tvarkos 5700 12| gyvenęs su vedusia operos soliste. Ši nedorybė moteriškei 5701 12| pridūrė:~ - Antra "Krekerio sonata"!~ - Man rodos, ponas 5702 12| reikalavimu mirusią apžiūrėjo sostinės daktarai ir, pasitenkinę 5703 9 | senas, skylėtas kibiras. Šis spalvingai sulopytas namas buvo panašus 5704 9 | namo stogas, jautė kažkokią spangią, slegiančią ramybę. Atrodė, 5705 4 | namų pusėje, kažkas aukštu, spangiu balsu linksmai užtralialiavo, 5706 7 | išrausta duobė. Berniukas dar sparčiau pasileido namo. Pasiekęs 5707 8 | trečiasis - "nuo spaugų ir spaugelių", toliau ėjo nuo visokių 5708 8 | blusmyriu, trečiasis - "nuo spaugų ir spaugelių", toliau ėjo 5709 10| kalėjimuos ir taip pilna specialistų, norinčių žmoniją vaduot…~ 5710 6 | nesulaukusios Tijūnėlio, spėdamos bloga įvykus, pradėjo gelbėti 5711 6 | atvykus, liepsna jau buvo spėjusi sunaikinti dalį buhalterijos 5712 12| būtumėt matę viso šito uždaro spektaklio vaizdą! Moteris tokiu žvilgsniu 5713 4 | ranka, bet pasuko atgal, spėliodamas, bene tik piemuo nebus palikęs 5714 12| susilaukęs tik savo ankstyvesnių spėliojimų patvirtinimą, tuojau pritaria 5715 9 | jam kažkas, prabėgdamas, spiegiančiu, bet kartu ir smalsiai džiugiu 5716 7 | Vartikliu jį praminė nuo to, kai spindinčiomis akimis įsižiūrėjęs į padangėj 5717 11| bematant, lyg du saulės spinduliai, blykstelėjo auksiniai ožkos 5718 13| puspenkto užvaro, - vis taip spinduliuodamas kalba vaikinas.~ - Je, - 5719 11| įdubėse, sujudėjo, atsigręžė į spinduliuojančio ateivio pusę ir suklupo. 5720 11| švelniais ir minkštučiais. Spinduliuojantis privedė elgetą prie tuščios 5721 12| nepaprastai panašią į mirusią.~ Spinduliuojąs laime valdininkas tikrino, 5722 6 | Apsistojusi ties modernia spinta, ji tartum nusprendė: "aha, 5723 6 | moteris atsikėlė, priėjo prie spintos, paėmė iš jos porą lėkščių 5724 11| įbrukdavo varioką ar lašinių spirgą. Dėkodamas, jis styptelėdavo 5725 14| Tai, šitai, va, vis spiriasi biaurybė! - atsako dėdė. - 5726 7 | jo balandžius palesinti spirite mirkytais žirniais. Nusigėrusius 5727 7 | nelikdavo skolingas: gavės spirito, tokiu pat būdu vaišino 5728 7 | padarė sutartį ir bonkutes su spiritu sudaužė.~ Vartikliu jį 5729 5 | trys jo rutuliukai galėtų spirtis, bet neįstengia nė iš vietos 5730 12| Jo galingas, palenktas sprandas raudonavo lyg žaizda, nuo 5731 3 | gimnazijoj būdamas, jis sprendė savo uždavinius ir, rydamas 5732 12| blogą, jai nepageidaujamą, sprendimą, ji prisipažino, kad paskutiniu 5733 1 | Svarstydama šituos reiškinius ir spręsdama, kas reikės padaryti iki 5734 14| mėsa, net pienas. Jeigu spręst iš motinos karštų pokalbių 5735 3 | atsigulti lygiai taip ir spręsti jį kankinamus klausimus. 5736 7 | Netoli vienos sodybos, sprogus sviediniui, nuo kūtės stogo 5737 2 | Sveiką Mariją i jau atgal sprūdinau, ka užeis kūnu silpnumas… 5738 2 | neatsisukus i nesidairydama, sprūdink namo. Vo aš, sak, tuomsyk 5739 10| guminį drambliuką. Paskum, spustelėjęs jį smarkiau, paklausė:~ - 5740 11| sunkiu sidabriniu ir žmonių spūstyje garsiai sakydavo:~ - 5741 1 | nunuodyti. Nors senutė ir spyrėsi, kad ne nuo jos išvirtų 5742 10| nereikalingą, išėmė net spyruoklės galą. Laikrodis ėjo ir, 5743 7 | prisikimšęs kišenes senų spyruoklių, vielos ar sagų.~ Buvo 5744 3 | dėmesį nukreipti į naują sritį, galvoti, ką jis dirbs rytoj, 5745 12| Pietauti pavėlavęs, jis sriuobdavo ataušusį viralą. Dantį ar 5746 8 | ir pro jas, su šalta oro srove, įsmukdavo naujai atėjęs.~ - 5747 9 | šnervių išeinančio šilto oro srovelę.~ Kastanto kietos rankos 5748 8 | besivanojančių nuogalių. Asloje srovėmis tekšleno drumzlinas vanduo 5749 14| Kaimynai mums rodė meilę, stabdė praeinant, šnekino, kvietėsi 5750 3 | Laikinos vertybės!"~ Stabtelėjęs ties laikraščių kiosku, 5751 13| Įkopę kalnan, keleiviai stabteli. Viršum jų galvų, pušyje, 5752 3 | sąžinės ir įsitikinimų, praeit stačiam, tiesiam, atviromis akimis, 5753 13| išsivadavęs pakyla žolės stagaras ir linksmai sušvilpia vėjuje. ~ 5754 12| krepšio, visuomet paruošto staigiam, netikėtam grobiui, ką tik 5755 12| valdininkas parsiveža žmoną. Tokia staigmena daugelį nustebina. Moteris 5756 5 | revanšas. Iš lėto, vengdami staigmenų, priešai supa vienas kitą. 5757 12| kentėjo, ir tą kalbą trukdė staigūs, šiurpūs šauksmai. Kartoju: 5758 13| magazinus, į pilnas klėtis, stainines, į blizgančius palocius 5759 12| greitai virsta tikru stalų, staliukų, kilimų ir pagalvėlių muziejumi. 5760 3 | ir gulėjo aplink išklotą staltiesę, apkrautą pikniškais užkandžiais, 5761 12| butas greitai virsta tikru stalų, staliukų, kilimų ir pagalvėlių 5762 10| Iš už kelmo išaugo stambi būtybė. Laimei, jo nebandyta 5763 14| niekad dar man nematytas. Jo stambios, laisvai sunertos rankos 5764 8 | eilėje ir parodė pirštu į stambų kreivalūpį, su vienu ilgesniu 5765 2 | išlindusia iš po skarutės standria, geltona kasa, laiko ties 5766 6 | ašaras ir kartodamos: "Ne, Stasiukas to nedarė... Oi, Dieve, 5767 12| savo namuose darė remontą. Statė naujas koklines krosnis, 5768 8 | daug balsų, dusliai, lyg statinėj.~ Tėvukas Budzikas, kuriam 5769 5 | Mažasis neatsiliepdamas stato sląstus po sląstų. Muzikos 5770 11| pastatyti šv. Pranciškaus statulą, ir vienu pirštu kilstelėjo 5771 3 | jis tuomet buvo pasiryžęs, status, atviras, nesudrumstas! 5772 10| viršininkui numarindavo dielę, jis statydavo šaipius klausimus.~ - 5773 12| atsigręžė į sieną.~ Stebėdamas vagono lubose ryškėjančius 5774 3 | skaitė jaudinančias knygas, stebėdamasis žmogaus drąsa, širdimi, 5775 14| tokio papasakoti, kuo motina stebėdavosi.~ Tik nuo kurio laiko 5776 9 | vis nesijudino iš savo stebėjimo vietos.~ "Neturi, kepurės - 5777 9 | piktai blyksinčios akys stebėjo vos įregimą, vienodai, kantriai 5778 10| Didžiulį plotą galėjai stebėti vienu akies užmetimu. Svetimųjų 5779 9 | kepurę, pasinešino į Kastanto stebimos kompanijos pusę.~ Amerikoniukas 5780 11| Nusišypsojo Didysis stebukladaris, visi apaštalai, kankiniai, 5781 12| ką matęs iš tų žadėtųjų stebuklų. Tiesa, norą žvalgytis atėmė 5782 9 | sutrupėjusią, įbestą į žemę ratų stebulę, pravertusią kapotę, aplink 5783 8 | Buvo girdėti dūsavimas, stenėjimas, šluotų čaižėjimas, indų 5784 14| prisišlieję vienas prie kito, stengdamiesi nesidairyt į tamsą, kur 5785 10| plačiu metriniu žingsniu, stengdavausi padaryti savo kasdieniškų 5786 14| šilta ir skanu. Kiekvienas stengėmės vakare motiną sutikti su 5787 12| neužmigau Iš ką tik girdėto stengiausi savaip nubrėžti novelių 5788 3 | kartojo: "Ir dar tu drebi?! Stengies dėl rytojaus, įstaigos klozete 5789 9 | zakristijono balsas:~ - Stianisliavai, riupūžio, pasibučiuokite!. 5790 10| žingsniavo po kambarį su bonka ir stikleliu.~ - Vis dėlto man kažkas 5791 10| laikė kasdienišką baltakės stiklinę. Nežinia, svaigalai ar nutukimas 5792 14| švytravo greit, kaip ratų stipinai. Tokia ji man nepaprastai 5793 11| dalybose visuomet apėjo stipresni. Gal luošajame senis matė 5794 12| vyrą, gal būt, norėdama stipriau paveikti mane: žiūrėkite, 5795 8 | tėvukas paskelbė devintą, patį stipriausią prakaitą, ir suvertė du 5796 7 | negirdėta tame krašte, paguldė stipriausius šeimos ramsčius. Liko tik 5797 12| šio honoraro už keletą tų stiprinančių, nors ir melagingų žodžių.~ 5798 8 | velnių!~ Tuo pačiu metu stiprios šaltos rankos apkabino Budziko 5799 4 | Pakeltas šulinio dumblas stipriu tvaiku mušė į pasilenkusio 5800 8 | aukštutinių suolų. Jų vietas užėmė stiprųjį garą mėgstantieji, pasidėję 5801 2 | į burną neėmi, vo tokią stiprybę per poterius jaučianti, 5802 1 | menkai pakrautos. Mėšlai stiro, apsitraukdami šerkšnu. 5803 9 | labiau apleistus. Pro namų stogą retai kada prasiskverbdavo 5804 14| žvilgą nuo ryto rasos namų stogai.~ Iš bažnyčios visi patraukė 5805 7 | skarmalu ir kerte ėmė kabintis stogan. Beregint viršum jo šviesiaplaukės 5806 6 | kaip, aprimus lietui, nuo stogų klegeno vanduo ir, pro atvirą 5807 1 | galėjai matyti kyšančius trobų stogus, - jos sūnaus Vinco, arba, 5808 14| vėliauninkų su kamžomis stojo priekyje. Dėdė Motiejus 5809 10| kai jis kilstelėjo.~ - Stok! Rankas aukštyn! - pats 5810 12| nesveikai rausvais skruostais, storais trumpagerio akiniais, jauno 5811 8 | pragaras atgijo. Liesi ir stori, ilgi ir žemi, kudloti ir 5812 2 | buvu, nuo penkių pirštų storiu, let let atvilkau Nepagalėdama - 5813 7 | pirkdavo "kraujui nuleisti" storoji Agafija, uriadniko pati, 5814 2 | Kaltintoja visa sujuda, storomis lūpomis tyliai sau pakartoja 5815 10| nematydamos, pilkos, abejingos. Storos, išsikišusios iš po susivėlusios 5816 8 | prisilenkęs prie jo ausies, storu, visai ne berno balsu sukriokė:~ - 5817 12| Priešais jį sėdėjęs storulis paklausė:~ - Ir iki šiol 5818 12| ryškėjančius ir nykstančius mažų stotelių žiburius, aš ilgai dar neužmigau 5819 10| peleninės, ant jo stalo stovėdavo didelis metalinis kryžius. 5820 10| Atsimenu kaip šiandien: stovėjom dviese. Iki ežero kranto 5821 10| vaišingumas, ir jį palikau stovėti lauke. Nepaleisdamas ginklo, 5822 2 | pasvirus į šoną, tartum stovėtų viena koja. Moteris beveik 5823 8 | lempa apšvietė keliolika stovinčių, vienas kitą užgulusių, 5824 2 | eiles.~ Mikasė Treigytė, stovinti prie kaltintojų suolo, raudonskruostė, 5825 8 | užtemdydamas daiktus ir žmones. Stovintieji atsitūpė tupintieji dar 5826 8 | pranešė balsas, ir visa govėda strimgalviais puolė prie sienos atkvapų, 5827 13| tašo, kad tašo beržiuką. Strykt, kai griebsiu jam už apykaklės, 5828 3 | Kaip šiandien jis matė save studentą, bėgiojantį iš bibliotekos 5829 7 | ėmė sėti į jų eiles ugnį. Stūksą kupstai, vejos ir krūmai 5830 13| ugnį, kieme, ir net pakely stūksantis medis. Galvoja jis ir jaučia 5831 1 | Atsitraukęs žingsnį, jis stuktelėjo pečiu savo žmoną, kuri suklupo 5832 1 | tačiau, pastovėjusi prie stulpo su kaimo pavadinimu, apsidairė 5833 7 | saulę užgožiančius žemės stulpus. Aplinkui be paliovos kaleno 5834 14| Jonuk, pasisveikink! - stumdama mane artyn paragino motina. - 5835 14| beveik kasmet, vienas kitą stumdami iš lopšio, varžydamiesi 5836 10| Bestijos, mes parodysim stumdyti į mūsų žemę visokius valkatas. 5837 4 | sienomis.~ Savisaugos jausmo stumiamas, priėjęs arčiau šulinio, 5838 9 | reikalą, Jurgis smarkiai stumtelėjo Amerikoniuką, kuris pakebėklino 5839 5 | prie pirmosios ir galų gale stumteli visai iš kito šono. Mažasis 5840 6 | duryse pasirodė buhalterio stuomuo. Jis įėjo ne kaip paprastai, 5841 3 | kvaila!" pats sau tarė Škėma stverdamasis už pagalvio. "Iš tikrųjų 5842 12| derindamas šeimininkės balso stygas, kurios vis labiau lyginasi 5843 1 | galvos, tik vienišas pirštas stypso, lyg rodydamas į dangų. 5844 11| lašinių spirgą. Dėkodamas, jis styptelėdavo visu kūnu, ištiesdavo kaklą, 5845 14| pranešė Motiejus kažkaip styptelėjęs visu kūnu, ir patenkinta, 5846 13| stogo sukūrenau, tvoras, styrame visa šeima, devyneta galvų, 5847 9 | metus į kanapių lysvėje styrančią kaliausę, aprengtą tokiu 5848 10| gerokai žilstelėję plaukai styrėjo ragais, kaklą puošė madinga, 5849 2 | nebėgau Po to širdį ma tei suami... Na, mislinu, tik nedovanosiu. 5850 4 | kunigą ir tegul pasišaukęs subara... Kas matė tokiuos metuos 5851 4 | šaukusiu, užkimusiu balsu subaubė:~ - Ge-elbėkit! Grimstu!~ - 5852 8 | valandėlės, įspėti berno, subėgo į pirtį žmonės. Žado tėvukas 5853 4 | pasižadėjusių teisme parodyti apie subeprotėjusį senį. Sudaręs teismo keliu 5854 14| smėlio žiupsniui dusliai subildėjus, dėdė Motiejus privedė mus 5855 5 | Didžiojo Antano kaktoje sublizga prakaito lašeliai: trys 5856 12| aš girdžiu!~ Jos akyse sublizgėjo ašaros, ir ji, pati savęs 5857 14| įdubusių ir sodria žole subujojusių kapų.~ Motiną, kuriai 5858 10| Tie parašai jį įgalioję suburt armiją, kuri pereis nuo 5859 2 | Moteris beveik miega, kietai sučiaupusi siauras lūpas, nusigręžus 5860 10| skruoste. - Duok jį čia! Kur sučiupai?~ Papasakojau, Belaisvis 5861 4 | apie subeprotėjusį senį. Sudaręs teismo keliu globą, Kriauza 5862 7 | sutartį ir bonkutes su spiritu sudaužė.~ Vartikliu jį praminė 5863 4 | pasiviliojo jaunikius jau sudavatkėjusiai dukteriai tik nuolatiniu 5864 2 | tuos lašinius, i bėg. Iš sudėjimu visai ne mana mamut. Mislinu, 5865 2 | besėdinti, kryžmai rankeles sudėjusi. Nė iš kur, nė kaip atsiradusi 5866 5 | pro nosį šnypšdamas, vėl sudėlioja šaškes, ir prasideda revanšas. 5867 12| šunys, net krautuvių languos sudėliotos prekės atrodo turį tik vieną 5868 5 | grindis. Gėlės vazonuose sudreba, Kvintetas atsistoja ir 5869 7 | Vartiklį. Berniuko smakras sudrėko nuo seilių. Jis nieko daugiau 5870 6 | daužėsi peteliškės. Nuraudusi, sudrėkusiais veidais, moteris atsikėlė, 5871 7 | žaisdamas prieš visą įnirtusią, sudulkusią, plienu ir paraku alsuojančią 5872 5 | veidu. Sakytum po žaibo, sudunda ir perkūnija:~ - Tu man... 5873 2 | i sak: ,,Tfu, tfu, ka aš sudžiūčiau, tau pačiu sakramentu nepasakiau! 5874 3 | ir ant kabliuko užmauta sudžiūvusi, jau baigiama skruzdėlių 5875 2 | pradė, ką po to ma širdį suėmi…~ Kaltintoja iš rankovės 5876 4 | Kunigo pamoka dar labiau suerzino senį, kuris gyveno jau ne 5877 12| žmoną. Kartą žmogus, daug sugaišęs, daug nustojęs jaunystėje, 5878 8 | Lengviau, kad tu ištintum! - sugargė tėvukas, pajutęs skausmą, - 5879 13| žinok parokavimas yra: sugaus vagį, apkals, destis, ir 5880 3 | raukytis, inspektorius, lyg sugautas berūkant gimnazistas, kaltai 5881 10| nukeliauti. Jau kitą naktį jį sugavo policija mūsų žemėje.~ 5882 10| ties ta pačia vieta, kur ir sugavome. Tuo tikslu vienas iš mūsų 5883 1 | užmiršo. Tik gal žmonių sugėdinti retkarčiais per kitus įduodavo 5884 12| ataušusį viralą. Dantį ar galvą sugėlus, nebuvo rankos, kuri vienu 5885 6 | gaisrą pranešė kaimynė, ponia Sugintienė. Lyg tyčia, paties buhalterio 5886 13| eigulis beveik rūsčiai, suglausdamas tirštus, žilus antakius. - 5887 1 | nepasigailės, - žmonės jį sugraudins.~ Štai, jau penkti metai 5888 7 | sykiu, lyg ženklą davus, sugriaudė ir sudrebėjo žemė. Siauru 5889 10| pasienio sargybinio lūpų, sugriovė manyje visą tikėjimą sienomis. 5890 1 | paskum švystelėjo šonan ir sugriuvo asloje. Rado ją taip pasikėtojusią 5891 13| ištraukia kažką saujoje ir, sugrudęs burnon, priduria:~ - 5892 3 | artimesnį širdžiai, apsidairęs sugrūsdavo po skvernu, o vyriausybės 5893 8 | votis, paraugas. Kvepėjo sugruzdusiais beržo lapais ir žaliuoju 5894 12| Tylėjo ir kiti. Netrukus visi sugulė. Advokatas, apsikamšęs antklodę, 5895 8 | prie langų, kitos šušėjo sugulusios viena ant kitos ir šaipėsi, 5896 10| raktais, daboklėj uždaręs suimtąjį, viršininkas žingsniavo 5897 12| Mandagiai sakant, aš buvau sujaudintas, tik ne to jaunuolio vaišingumu, 5898 12| rutulį.~ Blogų romanų sujauktos galvos buvo linkusios tikėti 5899 2 | buvo...~ Kaltintoja visa sujuda, storomis lūpomis tyliai 5900 6 | apyskaitos knygą..." jis, visas sujudęs, atsiliepdavo:~ - Tuojau, 5901 3 | atsirado ir inspektorius su sukaitusia mašininke, kuri, taukštelėjus 5902 2 | mylėjau. Kė tik aš nunešiau, sukalbėjau Sveiką Mariją i jau atgal 5903 2 | kailinius ant motinos kapu i, sukalbėjus Sveika Marija, greitai, 5904 8 | bet ir piršto pajudinti. Sukaupęs visas jėgas, tėvukas vos 5905 8 | trupinio, netyčia išberto grūdo sukeldamas negreit užgesinamų pykčių 5906 12| rankose, galvoje aptemo. Sukilusios mintys lenktyniavo su gulsčiu, 5907 14| gerkle. Kol pasiekiau lovoj sukilusius ir taip pat sužiurusius 5908 14| ant kelių. Kuinas gyvai sukindavo tuo pačiu keliu, vėtydamas 5909 9 | užmegztas. Tuo tarpu, kai seniai sukinėjosi aplink vežimą ir Jurgis 5910 3 | vaikai taikėsi akmeniuku įi sukiužusį varpą, paskum išsiskleidė 5911 9 | pasipiktinę žodžiai. Moterys sukliko. Amerikoniukas vienu grybšniu 5912 14| išraustą duobę.~ Visiems suklupus, kunigas, užsidėjęs keturkampę 5913 1 | Uogelė vos slinko, kilnodama suklypusias, neklusnias kojas. Ji taikėsi 5914 8 | supiaustęs!~ Tėvuko pasaulis sukosi tik apie suktus uždarbius 5915 5 | rutuliukus ir triukšmingai juos sukrečia į medinę dėžutę. Ant dėžutės 5916 3 | Vadinamas inspektoriumi sukrito su kvatojančia, pilna burna 5917 1 | įsitaisė kertinę lentyną, kur sukrovė vinis, tabaką, grąžtus. 5918 2 | pagrįžom į vidų, moteriškėli sukrutėju i ėmi pasakoti danguje buvojusi, 5919 5 | staiga pagyvėja didysis, sukrutęs visu kūnu, - šiugauk, ponas, 5920 12| galvą, vienplaukis, užpakaly sukryžiuotomis rankomis, žingsniavo kokių 5921 8 | Grįžus santaikai, pyktį ir suktumą tame kaimietyje išstumdavo 5922 2 | sutartinai veikdamos, apgaule ir suktumu išviliojo iš Mikasės Treigytės, 5923 8 | pasaulis sukosi tik apie suktus uždarbius ir mažas šelmystes, 5924 13| užrašė. Šiaudus nuo stogo sukūrenau, tvoras, styrame visa šeima, 5925 12| atvyksta jaunas muzikas sukurti bažnytinio choro. Susipažinęs 5926 12| nulipdyti kažkokį nekrofagą: sukuždo, kad valdininkas mirusią 5927 10| nustebome, kai kitą dieną jį vėl sulaikė mūsų pusėje, tik jau kiti 5928 9 | sustojo prie Jurgio ir, mažai sulaikydamas į abu šonus makaluojančią 5929 1 | dabar išėjo įstatymas: kas sulaukė šešiasdešimt metų, prie 5930 10| skvernais pliką galvą.~ Rytą, sulaukęs pamainos, jį nusivariau 5931 1 | sutraškėjo jo žandikauliai:~ - Sulauksi iš Matūzelio veislės! Datrauks 5932 1 | slegiama neramių minčių. Sulaukus ryto ir pasijutus kiek geriau, 5933 14| visą pusvalandį blaškė, kol sulaužė rankų ir krūtinės kaulus.~ 5934 11| žvirbliams, kurie čirškėdami sulėkdavo ant bažnyčios atbrailų, 5935 1 | padėta ant krūtinės, kita sulenkta prie galvos, tik vienišas 5936 7 | namo. Pasiekęs kiemą, jis sulėtino žingsnius. Stepų mamytė, 5937 1 | atsigavo. Jos skruostai suliepsnojo, liežuvis atsirišo, ir po 5938 9 | kibiras. Šis spalvingai sulopytas namas buvo panašus į susikūprinusį, 5939 12| Pasakotojas, gyvai ir sultingai perdavęs smuklininko kalbą, 5940 1 | baltą veršį. Veršelis atrodė sulysęs, įkritusiais šonais, ir 5941 6 | neištraukdamas rankų iš sulyto apsiausto kišenių.~ Uošvė 5942 6 | Buhalteris kontoristas, tartum, sumainė su kuo nors dvasiomis: jis 5943 6 | jis taip įsidainuodavo, sumaišydavo vardus, jog tekdavo vėl 5944 14| liūdną valandą dėdė mus sumanė pralinksminti ilgesne, bet 5945 9 | vaisių. Jurgis turėjo panašų sumanymą: ūkį pasilaikys sau, o broliui, 5946 6 | vaišindamas nuostabiais sumanymais. Tik eidamas miego jis prisipažino 5947 12| išvedžiojimais, nors ir nesipriešino sumanymui.~ Tą pačią dieną, palikę 5948 7 | Į vakarą dienos karštis sumažėjo, nurimo trenksmai. Įaudrintas 5949 14| atimtų, nors vienu našta sumažėtų, - sielvartaudavo motina. 5950 12| kuri vienu prisilietimu sumažintų skausmą. Jis nebeteko ir 5951 1 | apsilankymą klebonijoje? Šitais sumetimais Japonas sustabdė vežimą 5952 12| prašytumėm kiek tik norite, - sumikčiojo jis.~ Mandagiai sakant, 5953 8 | neradęs apatinių kelnių, suminėjo jo vardą, dar kitas klausinėjosi 5954 6 | patarnavimas mažumą Tijūnėlį suminkštino, ir piktą žvilgsnį jis nukreipė 5955 3 | atsigręžė mokytojas kiek sumišęs ir pasisakė laukiąs čia 5956 14| veidu, nustebusi, tartum sumišusi ir staiga užsidengė priejuoste 5957 9 | priglušintas, stovėjo be žado, sumišusiomis akimis žiūrėjo į priešą 5958 6 | kišenių.~ Uošvė ir žmona sumišusios dirstelėjo viena į kitą.~ - 5959 9 | Neišgalėdami vienas kitam iš karto sumokėti dalies ir teismuos plėšydami 5960 12| neperdėsim, jei prie bendros sumos prijungsime ir daktaro šypseną... 5961 6 | iš apsiausto kišenių, jis sumosavo ir suriko:~ - Žioplės! 5962 11| išėjo iš bažnyčios, jis sumostagavo kapšiumi ir suriko:~ - 5963 4 | buvau…~ - Išgirdo... - sumurmėjo žentas. - Suuodė! Na, - 5964 3 | mokytojas išlėkė.~ - Ką! - sumykė Škėma, visai nežiūrėdamas 5965 7 | senajai moteriškei ir jos sūnaičiui, išliko nuo ankstyvesnių 5966 12| tik velionės atmintį, bet sunaikino ir tikėjimą bet kokia ištikimybe.~ 5967 6 | liepsna jau buvo spėjusi sunaikinti dalį buhalterijos knygų 5968 11| žodžius, surikdavo:~ - Dėk, sūnait! Tegu Dievs duod tau dungs 5969 7 | lazdų vaikštinėti, pasiėmė sūnaitį prie savęs ir ruošė jį elgetauti, 5970 7 | tik Stepų mamytė ir jos sūnaitis, silpnas iš gymio, bet anksti 5971 1 | Dievulis man paskutinę valandą sūnelį matyti, prašysiu pastatyt 5972 14| nematytas. Jo stambios, laisvai sunertos rankos kabojo tarp kelių. 5973 2 | kasa, laiko ties juosmeniu sunėrusi vyriškai plačias rankas, 5974 9 | dar nespėjo uošvis arklių suniuoksėti, pamėlynavęs iš pykčio Amerikoniukas 5975 13| manęs naudos nėr. O prie sunkesnio darbo jau per senas. Dar 5976 11| buvo apsirengęs ta pačia sunkia miline ir apsiavęs šikšninėmis 5977 1 | be kitų pagalbos tokiam sunkiam darbui. Atsitūpusi vidury 5978 1 | ir įšalus žemė skamba po sunkiomis klumpėmis.~ Kaip takas, 5979 10| paeiti. Jo kojos pasidarė sunkios, veide klaidžiojo nykus 5980 5 | mesk kur vieta... - pastebi sūnui didysis Antanas ir po valandėlės 5981 1 | tikslu, supykdė Uogelę su sūnumi, ir buvo tik proga ja atsikratyti.~ 5982 7 | ankstyvesnių laikų. Šeimoje, dabar sunykusioje, buvo eilė Stepų, kurie, 5983 12| stengėsi atrasti tą naująjį suokalbininką ir klaidžiojo nuo veido 5984 12| į sodą ir dar nepasiekęs suolelio, atsirėmė į didelės liepos 5985 8 | vyrai laisvai išsikėtojo suoluose. Kas pasimerkęs šutino kojas, 5986 12| Lizdeikiai prilygsta gražiausiems Suomijos kampams.~ Ilgai nesvarstęs, 5987 5 | vengdami staigmenų, priešai supa vienas kitą. Didžiojo Antano 5988 14| galvą po savo smakru ir supdamos imdavo dainuoti. Dainuodavo 5989 14| ūksmingi medžiai. Ant ką tik supilto geltono smėlio kupsto, prie 5990 13| ėmusiame giedrėti, vietomis suplaišėjusiame, lyg ižas, danguje, ir sako:~ - 5991 7 | pats savęs nejausdamas, suplasnojo rankomis ir, nuo skardžiaus 5992 7 | jo šviesiaplaukės galvos suplevėsavo baltas skuduras. Skudurui 5993 9 | tvinstančio kraujo slegiamas, suplėšytais drabužiais, išversta į lauką 5994 1 | namuose perrūgo, neiškepė, supliko, iširo - buvo kalta Uogelė.~ 5995 7 | Negirdimi, tik jam vienam suprantami žodžiai judino lūpas. Jis 5996 12| isteriška moteris pagaliau supras tuščiai varstanti gydytojų 5997 1 | kamisijom!~ Uogelė, gerai suprasdama sūnaus pašaipą, kasdien 5998 3 | jį peržvelgė, lyg viską suprasdamas.~ - Tiesa, vakar aš nusišnekėjau... 5999 5 | ant medinio arkliuko Gal supratęs tėvo pašaipą, mažasis pasipurto 6000 12| nusikamavusias rankas. Supratom, ką ji norėjo priglausti 6001 2 | Mikasė Treigytė droviai supukši nosimi: phy-phy, ranka perbraukia 6002 9 | nenorėjo nusileisti nė dėl supuvusio pančio, o dažnai prievarta 6003 1 | pradėtas blogu tikslu, supykdė Uogelę su sūnumi, ir buvo 6004 11| pajutęs apgaulę, nerodė supykęs. Ilgainiui nieks jo nekliudė, 6005 6 | žaliais viršeliais…~ Suradęs knygą, delnu pliaukštelėjęs 6006 3 | sielon. Jam atrodė, kad jis surado kažką seniai pamestą, brangų 6007 12| globos įstaigų ir galų gale suradom vieną dviejų savaičių pamestinuką. 6008 2 | šventoji, i nudūmė pas Oną. Suradu tuos lašinius Mauruku rugiuos