| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library |
| Petras Cvirka Kasdienes Istorijos IntraText - Concordances (Hapax - words occurring once) |
Story
6009 5 | paeina. Tėvas, norėdamas suraminti partnerį, atlaidžiu, nors 6010 5 | bet tėvas nervinga ranka surankioja iš po sūnaus pašonės baltus 6011 14| tuojau pat atsileisdavo. Surankiojus visus, nušluosčiusi ašaras, 6012 6 | kaltinamasis aktas buvo surašytas, Tijūnėlis, su vienu valdininku 6013 11| pusiau nukąsdamas žodžius, surikdavo:~ - Dėk, sūnait! Tegu 6014 10| aukštyn! - pats nepajutau surikęs ir atgręžiau ginklą.~ 6015 2 | Strakalieni. Kė ji pro mane, aš ka suriksiu:~ - Ona, Ona, biaurybe, 6016 5 | neatsako į žmonos dūsavimus ir, surinkęs išsimėčiusias šaškes, vėl 6017 11| užimtos kuo kitu: dalį išmalda surinktų pinigų jis atidavė tetulei 6018 1 | saviškius, kartu pradžiugo ir surūstėjo, - Pa - pa... - tęsė ji 6019 14| Eikš, mano žvirbli... Ar susapnavai? Ji tuojau, lyg nesusitupėjusį 6020 14| dar nedavė ramybės.~ Susarmatyta, motina liovėsi krūpčioti, 6021 1 | siaučia badas ir gyventojai, susėdę aplink šieno kupetas, kepasi 6022 12| pradėti. Pagaliau jiems susėdus, aš prislinkau kiek galima 6023 9 | kiemai.~ Mažajame ūkyje, susidedančiame iš šių dviejų trobesių ir 6024 11| mirusį, o ją į kompaniją susidėjusią su berankiu, tačiau važiuotu. 6025 12| permetęs akimis, tuojau susidomėjo radiniu. Sekdamas žodį po 6026 9 | iš bažnyčios, Kastantas susidūrė su broliu, šiam dažantis 6027 12| krūptelėjo, tartum būtų akis akin susidūręs su velione.~ Nedaug reikėjo, 6028 9 | buvo galima matyti, kad šis susidūrimas Jurgiui nemalonus, ir jis 6029 14| atsiliepė:~ - Susitvarkysime, susidurstysim ir kaip nors gyvensime...~ 6030 12| pakartojo. - Neseniai man teko susidurti su tokia byla, kur liguistas 6031 12| po krūtimi... O kas ten susigalvos ieškot? Jau jis tokią fantazija 6032 3 | Laikas inspektoriui susigaut voverikę, - pastebėjo Škėma, 6033 2 | stovi greta viena kitos, susigėdusios, tylios, - Cukierka didelė, 6034 7 | Vienas nepajėgęs visko susiglemžti, kitas, palikęs paršingą 6035 9 | juodą eilutę. Jaunikis, susiglostęs ir susipucavęs, lengvas, 6036 1 | prasidėjus gruodams, į virtuvę susigrūdo daiktai ir žmonės, šaltesnėmis 6037 6 | Tijūnėlis šuoliavo aplink fotely susigūžusią žmoną, sakytum tyrinėdamas, 6038 3 | mokytojas seniai jau buvo susigyvenęs.~ Pušyno pakrašty buvo 6039 11| šventoriaus vartus žilabarzdį, susijuosusį virve. Atšlepsėjęs ties 6040 14| paskutinieji, tik du senukai, susikabinę rankomis, pasiramsčiuodami 6041 6 | dar daugiau apsiniaukęs ir susikrimtęs, negu gaisro vakarą. Jau 6042 6 | matyt didelis nuovargis ir susikrimtimas.~ - Na, o čia dabar?! - 6043 9 | sulopytas namas buvo panašus į susikūprinusį, keliomis lazdomis apsikarsčiusį 6044 1 | Vincas antrojo krikšto susilaukė po rusų-japonų karo, kuriame 6045 12| žmonos mezzosopranu. Vyras, susilaukęs tik savo ankstyvesnių spėliojimų 6046 14| daryt? Jei taip toliau eis, susilauksim bado.. ~ - Dar tau ne 6047 14| gatve, kažkur kelio gale susiliedamos į vieną didelį, baltą debesį, 6048 14| tamsa, abi galvos tartum susiliedavo į vieną, bet po kiek laiko, 6049 13| karvė, rogės ir jis pats susilieja į vieną tamsų daiktą, valandėlę 6050 7 | garsai, ginklų švitėjimas susiliejo į rausvai pilką debesį, 6051 12| Moteriškė, pastebėjusi many susilpnėjusį dėmesį jos kalba, staiga, 6052 14| rausvi atspindžiai žaidė susimąsčiusiuose veiduose, klajojo sienomis. 6053 5 | pradėjusios ryškėti veido raukšlės susimeta ties paakiais, ir tuomet, 6054 14| Gatvėj jau lūkuriavo žmonės, susimetę į būrį. Vienas malūno darbininkų, 6055 1 | gyvaplaukiuose.~ Ji kalbėjo susipainiodama, lėtai skiemeniuodama žodžius, 6056 12| sukurti bažnytinio choro. Susipažinęs su valdininku ir kelis kartus 6057 12| žiūrėkite, metė viską ir susipiršo su ta rauplėta bajore. Septynis 6058 9 | Jaunikis, susiglostęs ir susipucavęs, lengvas, tiesus, sakytum 6059 8 | pasimerkęs šutino kojas, kas susiradęs peilį piaustėsi nagus, kiti 6060 12| palaidojo. Paskum antrą susirado, seną. Ta lėles vis rėdė. 6061 10| ne taip - purtė jis galvą susiraukdamas. - Apsimetėlis arba beprotis! - 6062 14| rūstybės. Jei išdrįsdavo kuris susiraukt, paragavęs miltais blėstos 6063 1 | Per trumpa. Nieko! Mažnės susiriesti. Danguje visokios reikalingos...~ 6064 7 | lentyna. Kai Stepų mamytė, susirietusi į kamuolį, atkalbėdavo poterius 6065 9 | seniai niaukstęsi pakraščiai susirinko lietui. Nukrito keli lašai, 6066 12| ryšiais ir kokiu pagrindu susiriša poros!? Štai, dar vienas 6067 3 | Nuleidęs galvą, kiek susirūpinęs, rodos, didelės nelaimės 6068 12| naują vietą. Meilužis reiškė susirūpinimą, kaip ateity bus galima 6069 3 | kaukšėjo su portfeliais pro susirūpinusį Škėmą. Kažkas jam kilstelėjo 6070 5 | partnerį, atlaidžiu, nors ir susirūpinusiu balsu sako:~ - Paeita 6071 1 | Musėt, jūsiškė turi susistūmusi šimtelį, antrą.. Nuo to 6072 8 | atsakydavo.~ Tas pats liesas, susisukęs lyg šaknis, senis vėl prabėgo 6073 8 | šviesos.~ - Kaip nors susitarpuosim! - atsakydavo.~ Tas pats 6074 9 | Kastantas daug kartų stengėsi susitarti su broliu ir už vaišes samdėsi 6075 10| sargybos visu pakraščiu, tartum susitarusios, erzino mus, bet mes nenusileidom. 6076 9 | būdu išvengtų nereikalingo susitikimo.~ Po mišparų, išeidamas 6077 8 | nukritai... Dėdele, ar smarkiai susitrenkei?~ Šeimininkas prasižiojo, 6078 12| odisėją. Jie treji metai, kai susituokę. Važinėjusi pas daugelį 6079 14| ugnies, jis atsiliepė:~ - Susitvarkysime, susidurstysim ir kaip nors 6080 12| vyras, kiek palaukęs, kol aš susitvarkysiu, matyt, tęsdamas nutrauktą 6081 1 | dieną, Uogelė vėl užsigeidė susitvarkyti senuoju būdu. Bet kaip jau 6082 8 | kiek ilgiau pailsėti, kol susivaikščios kraujas, o kartais valandėlę 6083 3 | pradėjo taikyti į visaip susivarčiusią grupę, ponia Škėmienė iš 6084 10| Storos, išsikišusios iš po susivėlusios barzdos lūpos kažką mėmliojo. 6085 4 | užbaigiau. Dievas duos - rytoj susivešime...~ Bandžiusiai uždegti 6086 4 | ir tarėsi jį pusryčiukais susivežti. Dirbantis vienu tarpu sustojo 6087 10| atrodė graudžiai: kaltūnais susivijoję, gerokai žilstelėję plaukai 6088 14| kaimynių, baltutė, gražiai susišukavusi ir lingavo galvą, tartum 6089 12| lyginasi ir tempiasi, ir muziko susižavėjimui nėr galo.~ Vieną dieną 6090 3 | padėjo tarnaitei malkas suskaldyti, griebėsi nebaigtos skaityti 6091 5 | kukčioti.~ - Tuoni! - suskamba moteriškė jau garsiau ir 6092 12| mieste nuo jo. Apsimesk, kad suskaudo dantį ar kitaip ir kad tau 6093 12| nelengva buvo pažinti, - visai susmuko. Gerbdamas mirusios atminimą, 6094 6 | pamatė Vaciuką: lūpų kampučiu suspaudęs cigaretę, vieną akį primerkęs 6095 1 | padaryti iki mirties, jeigu dar suspės, Uogele išėjo iš miesto 6096 4 | veidu, ir ne savo balsu suspiegė, nagais kabindamasis į slidžias, 6097 14| kas galėjo žinoti?! Kai sustabdėm girnas, ištraukėm - dar 6098 5 | nukirstąsias.~ - Pa-lauk! - sustabdo tėvas sūnų, rūsčiai žvilgtelėjęs 6099 7 | žviegimas danguje bėgantį sustabdydavo, jis pritūpdavo, užversdavo 6100 8 | pavilgė liežuviu lūpas, sustenėjo ir nieko neatsakė.~ - 6101 12| veiduose buvo kažkas rimta, sustingę ir rūstu. Namų durys, langai, 6102 14| pro kertes šaltas vėjas, sustingo žemė, ir motina vis dažniau 6103 13| mostelėdamas dešinėn, ir sustoja. - Tuomtarp, dėde!~ - 6104 6 | skonio, apstulbusiu žvilgsniu sustojęs ties duonos kraitele. Vienu 6105 3 | jau atėjus prie autobusų sustojimo vietos, karštai pareiškė:~ - 6106 8 | šitaip, Šitaip! O-po-po! Ai, sustok, palauk! Netrink, čia šunvotė! 6107 12| taip, jog gatvėje turėjo sustoti praeiviai. Kai aš tuo tarpu 6108 9 | pakaruoklio kaklo diržą, susukęs jį kamuoliu įsigrūdo kišenėn 6109 4 | šulinio žmogus nuėjo. Vandeny sutalaškavo. Silpnas maldavimas palydėjo 6110 12| darbą, vyras išgirdo mano sutartą žodį. Ir tikrai greitai 6111 7 | karvelninkai su Vartikliu padarė sutartį ir bonkutes su spiritu sudaužė.~ 6112 2 | Vyturytė buvo kaltinamos, kad, sutartinai veikdamos, apgaule ir suktumu 6113 9 | pirmos rūšies!..~ Kaip sutartis vyko, broliui Kastantui 6114 10| viršininkas ir šį kartą, suteikdamas belaisviui kažkodėl kupletisto 6115 3 | saldainius ir riešutus. Riešutai suteikė naują progą atsiminti voverę. 6116 7 | Ši karvelininkų pramoga, suteikianti jiems daug džiaugsmo, visuomet 6117 10| perplukdyti laiveliu, Laukėm, kol sutems. Žmogus jau antrą valandą 6118 14| imdavome laukti. Visai sutemus, praeidavo lazda į sieną 6119 7 | nukrisdavo tik baltos, krauju suteptos plunksnos. Vartiklis apžiūrėdavo 6120 12| moteriškę vakar netyčia sutikau gatvėje.~ - Daktare, 6121 14| kažką baisų ir nepaprastą sutikę. Miltais apdulkęs trobesys 6122 14| stengėmės vakare motiną sutikti su kuo didžiausiu dorybių 6123 14| nepajusdavome, kai mūsų ausys sutraškėdavo jos rankų žnyplėse.~ - 6124 1 | kramtęs, bet greitai vėl sutraškėjo jo žandikauliai:~ - Sulauksi 6125 4 | išsikasė slėnio dugne. Jo sutręšusių sienojų rentinys spėjo įsmukti 6126 1 | paprasta: į grabo dugną įdės sutriušusią alksninę lentą, nuo liepto. 6127 9 | apaugusį, girnų akmenį, sutrupėjusią, įbestą į žemę ratų stebulę, 6128 3 | Piršliaudami kompanijonai paliko sutryptą, agurkų žievėmis, papirosų 6129 1 | į gelžgalius, ir, viską sutvarkiusi, atsigulė. Nauja guolio 6130 14| įsigavo. Pro gležną jų lapiją sutvisko juodas, saulę užgožęs debesys. 6131 4 | sumurmėjo žentas. - Suuodė! Na, - pasilenkė Kriauza 6132 14| vieną, bet po kiek laiko, suūžus malkoms, jos vėl išplaukdavo. 6133 1 | sūrio kriaukšlį, kurį tarėsi suvalgysianti pagriovyje. Bet kai tik 6134 12| ja metų, po krūtine ylą suvarė ir palaidojo. Paskum antrą 6135 12| juos tardytojai su kalviu suvedė akis į akį, žmogžudys perkando 6136 9 | žmonių, pirmas jauniklio suvedimas su Adele ir jos tėvais nutartas 6137 12| arba užmarščiai palikti suvėluotą kerštą, šis žmogus pasviro 6138 6 | didžiosios salės, iš laužan suverstų popierių ir knygų.~ Pirmoji 6139 8 | stipriausią prakaitą, ir suvertė du kibirus vandens ne iš 6140 8 | šunvotes, ir žarnas gali suvirinti! - riktelėjo neišlaikęs, 6141 12| šilkinio popierio lapukai suvirpėjo jo rankose, galvoje aptemo. 6142 9 | drėgna velėna ant kaktos suvirtusius plaukus. Brolis pasilenkė 6143 3 | lyg atsakydamas į sunkiai suvokiamus, bet jau pradėjusius jo 6144 12| Tačiau iš pirmųjų žodžių suvokiau, kad jie prašys tik patarimo. 6145 6 | būdo pareikštų buvo nesunku suvokti, kad įstaigoje jis būdavo 6146 2 | už savo draugę, smulkaus, suvytusio veido, mažumą kuprota, pasvirus 6147 14| apledėjusiais ūsais, trindamas sušalusias rankas, sakydavo:~ - 6148 4 | ant tastamento popieros, sušauk liudytojus, prieš visą kaimą 6149 14| to kauburio ir savo delne sušildytą smėlio bandutę.~ Kapinės 6150 12| grįžus nieks nepakišdavo jam sušildytų šlepečių. Pietauti pavėlavęs, 6151 2 | pasigailėjau. Parsivedžiau, sušildžiau, vo į trečia. dieną ana 6152 10| trumpoj kelionėj, mažumą sušilo ir nebekaleno dantimis, 6153 4 | pinigus peši?!~ Tamsoje sušiuseno basų kojų padai, ir greitai 6154 13| atsigręžia. Jaunų pušaičių gojus sušlama, šakos, dulkėdamos sniegu, 6155 9 | Vasarai baigiantis, kaime vėl sušneko apie Jurgio vestuves, bet 6156 14| račius. Nesulaukę motinos, sušniurę, įsikibę vienas į kitą, 6157 9 | besiartinant šventėms, dar labiau sušniuro.~ Žolinių rytmetį visos 6158 10| laikė, bet pakartotinai sušukus iškelti rankas, daiktas 6159 5 | atsako Antanėlis, netyčia sušveplavęs, ir šį jo ryžtumą patvirtina 6160 13| žolės stagaras ir linksmai sušvilpia vėjuje. ~ Apsiavęs veltiniais, 6161 9 | tolstančios audros žaibai sušvito, pakaruoklio akys jau buvo 6162 10| Viršininkui šis pasakymas, matyt, sužadino atmintį, ir jis, nusišypsojęs, 6163 12| išeiti gyveniman, mergaitė, sužavėta valdininko namų blizgesiu, 6164 1 | krutindama žilu plauku sužėlusį smakrą. Jos kojos, kaip 6165 8 | karvės kanopomis, tankiai sužėlusias juodu, ilgu plauku.~ - 6166 12| Moteris išėjo. Bet vyras, sužinojęs iš jos naujieną, grįžo ir 6167 1 | rūpėjo sužinoti, jis ir sužinojo, bet ne daugiau: kalba apie 6168 14| suolo, beveik prisišlieję, sužiurę į ugnį, kurios rausvi atspindžiai 6169 14| pradėjo balsu šaukti. Mes visi sužiurom į baltą, putojantį ir ūžiantį 6170 14| ir, pritūpusi greta, visa sužiurusi į Motiejų, klausia:~ - 6171 6 | jos ir pasiliko sėdėti, sužiurusios viena į kitą. Motina ir 6172 14| lovoj sukilusius ir taip pat sužiurusius brolius, jaučiausi mažas, 6173 13| dengiąs sniegas pajuodęs, sužliugęs ir, galbūt, paskutinis. 6174 8 | ir, netverdamas pykčiu, sužviegė:~ - Galgone prakeiktas! 6175 1 | paskatino vyras.~ Sužvigo alpulingas, nejaukus marčios 6176 14| skaisti, šviesi. Tirštai sužydusios vyšnios, sakytum taip pat 6177 5 | aukštyn ir žemyn, o akys svaido žiežirbas.~ - Tuoni! - 6178 10| baltakės stiklinę. Nežinia, svaigalai ar nutukimas atėmė jam balsą: 6179 12| ilsėjosi Tavo dieviška galva... Svaigdamas laukiu, kada vėl laikysiu 6180 11| kojas, senis juto, kaip svaigus miegas jį šliejo prie mūro 6181 12| golgota. Jie norėjo kūdikio, svajojo jam atiduoti meilę ir turtą… 6182 12| norėjau jai pasakyti, jog svajones apie įpėdinį gal vertėtų 6183 1 | kvaršinęs galvą, jei dar svarbesnė žinia nebūtų pakeitusi motinos 6184 14| kai jam reikėdavo ką nors svarbų pareikšti, tais laikais 6185 12| valdininkas trenkė jai į galvą svariomis krosnies žnyplėmis. Vieną, 6186 1 | septynetą metų, Grabnyčių dieną. Svarstydama šituos reiškinius ir spręsdama, 6187 11| didžiausia lazda, trečias su svarstyklėmis, Izidorius su jaučiais, 6188 1 | leistis su žmonėmis į šiurpius svarstymus. Jam neiškrisdavo iš galvos 6189 11| rutuliukų rožančių, kurio svarus metalinis kryželis iš lėto 6190 6 | Ametistas! - kalbėjo jis savo svečiams ir iš eilės visiems leido 6191 6 | širdis. O kai išeidamas svečias priglaudė prie uošvės rankos 6192 14| Visą naktį buvo pilna svečių, degė žvakės, giedojo. Tvankiame 6193 12| vedėja tikino, kad tai pats sveikiausias ir gražiausias berniukas. 6194 12| taip, lyg vakar pašarvotos: sveikos, baltutės. Po abiejų kairiosiomis 6195 8 | Dievui, silumėlė kaip per sventą Miką: griebia kur tik plika... 6196 14| gaila... Kai pagalvoju, svetimas vis - svetimu. Neapkabins 6197 1 | palikimo neišgraibstytų svetimieji. Jeigu senoji pinigų dar 6198 12| fantastiškiausi vaizdai ir svetimoteriavimo scenos nepradėtų plūst jam 6199 10| stebėti vienu akies užmetimu. Svetimųjų sargybos savo pusėje tenkinosi 6200 7 | dievai žino po kokias šalis, svetimuose ratuose ir tarėsi geriausia 6201 6 | liečia rankomis, įgyti už svetimus pinigus.~ Abi iki vėlyvumo 6202 14| ir visas jis išsikabino, sviedęs kastuvą. Iš visų pusių, 6203 7 | ištryptus pasėlių laukus krito sviediniai, išversdami didelius, saulę 6204 7 | vienos sodybos, sprogus sviediniui, nuo kūtės stogo nušliaužė 6205 3 | i samanas, vikriai, kaip sviedinys, vėl pašoko, ištiesė ranką 6206 6 | siūlų kamuoliu ir viską sviesdamas ant stalo. - Sakei!..~ 6207 2 | užnešu tė skerstuvių, tė sviestu kruopelę, tė vilnų kuodelį, 6208 1 | kaimyne, mums prieš visą svietą?~ Tą patį Japonas pakartojo 6209 4 | pa-so-dinsiu! Tu mane įstūmei! Svietkus pastatysiu! Gii-irdyt norėjai! . . . 6210 2 | atsiradusi ana neapreiški. Sviets didžiai įbaugints nenorėju 6211 2 | dūšelei būt reikalingi šio svietu avinkailiai?"~ Tada Ona 6212 13| sodyba, iš kurios padvelkia svilinamos kiaulės ir šiaudų kvapas. 6213 1 | trobos galą. Vėjo glemžiama svilo grabnyčia.~ Giedotojams 6214 9 | pamišęs ėmė bristi per aikštę, svirdinėdamas, aptemusiomis akimis, į 6215 4 | pagalviu persikraustė į svirną, greta samdinės mergos.~ 6216 10| apsilankančių anos pusės svirnuose pasidrabužiauti arba pasilašiniauti, 6217 7 | vasarai lauke apsigyvenusio svirplio smuikavimas.~ - Neklausi, 6218 8 | sienos plyšy, užgrajino svirplys.~ - Juzuk! - staiga, 6219 7 | tavo kryžius į šulinio svirtį panašus!"~ Ilgiausiai 6220 1 | galvą vis artyn ir artyn svyrant prie krūtinės.~ Užkimšęs 6221 1 | natencijai. Gerą jis man ne syk padarė… anukart, kai grižas 6222 13| daug paleidau. Anais sykiais, amžinatilsį tėvą tavo užtikau 6223 14| padejavęs, ar aiktelėjęs - nė sykio...~ - Priėmė kankinio 6224 7 | artėjančią, grasančią.~ Vienu sykiu, lyg ženklą davus, sugriaudė 6225 13| negaliu, prieš turtingą sylos neturiu...~ Įkopę kalnan, 6226 8 | pasitenkinimo balsai:~ - A, ta-ta-ta!~ - O tiu-tiu-tiu!~ - 6227 2 | tęsia:~ - Kė aš užėjau tądien apsiaut čeverykų, veiziu 6228 7 | nors jo tikras vardas buvo Tafilius. Berniukas gyveno su savo 6229 5 | lyg pelė katės užpulta, taikosi lįst čia, ten, bet jau noroms 6230 3 | nukabinęs foto aparatą pradėjo taikyti į visaip susivarčiusią grupę, 6231 12| baigėsi ne komedija, kaip su tąja moterimi, bet tragedija. 6232 14| pasiramsčiuodami lazdomis, čežėjo žvyro takais, kažko ieškodami tarp apleistų, 6233 1 | sunkiomis klumpėmis.~ Kaip takas, kuriuo jis ėjo, kaimiečio 6234 4 | lįsti? Per baltakę jau ir tako nerandi? Tfu, kad jį kur! - 6235 1 | neklusnias kojas. Ji taikėsi eiti takučiu, tarp aukštų smilgų. Jos 6236 12| o geradaris, iš meilės talentui, sutinka duoti jo poniai 6237 1 | ją sausas kosulys. Ilgai tampėsi gyvastis su krūpsinčiomis 6238 14| prikrautu malkų karu. Jos tamsiai įdegęs veidas blizgėjo saulėje, 6239 3 | pusantros valandos, o paskendęs tamsiose mintyse mokytojas vis žingsniavo, 6240 4 | miegas, ir drėptis! Galite ir tamsoj prisiryti. Paskum žibalo - 6241 4 | tuos pinigus peši?!~ Tamsoje sušiuseno basų kojų padai, 6242 1 | vėl krutėjo ant jos smakro tamsus apgamas su keliais ilgais, 6243 2 | betgis nėr anai ramybės tamsybėj, i gana. Kitąsyk jinai sak 6244 9 | Vis iš godumo, iš svieto tamsybės tie vaidai...~ Bet štai, 6245 13| ne, reik pa žiūrėt. Tokia tamysta. Prieinu, - žmogelis kad 6246 8 | dvigubomis karvės kanopomis, tankiai sužėlusias juodu, ilgu plauku.~ - 6247 13| nykiai, baugiai, sakytum, jo tankmėj kažin kas vaitotų.~ - 6248 3 | šnypšdamas, dingo žalioje tankmėje.~ Didelės pušies paūksmėje 6249 11| slėgė jo drabužį... Vos tapsnodamas vyžuotas kojas, senis juto, 6250 6 | šauks tardyti... Tegul tardo - neišsigąsiu! Nieko nepadariau, 6251 10| ginklu, nei kumštimi. Jo tardymai turėdavo daug liturgijos 6252 10| atkakliai tylėjo.~ Prasidėjo tardymas. Tokiais atvejais mūsų viršininkas 6253 10| Kalinį pamaitinom ir po naujo tardymo, kurio metu suimtasis pakartojo 6254 12| gynėsi, bet neilgai. Kai juos tardytojai su kalviu suvedė akis į 6255 8 | bernas dar smarkiau, lyg tarka, pervarė visą kūną ten ir 6256 1 | vienu iš daugybės šio krašto tarmės žodžių, kurie nieko nereiškia, 6257 4 | žmona - vyro ir jo meilužės tarnaitė.~ Tuo tarpu tėvelytis, 6258 3 | juokavo su vaikais, padėjo tarnaitei malkas suskaldyti, griebėsi 6259 12| pamačiau, nors tempiamą tarnaitės už skverno, įsiveržiantį 6260 1 | prie špitolės ir bažnyčios tarnams apdalino po gorčių dirsėtų 6261 13| antakius. - šią gadynę man tarnystos jokios nėra. Visokių jų 6262 1 | jo kviečius. - Juk gražų tarpą pagyveno.~ - Teke, - 6263 3 | užniūniavo, o vyrai, jų tarpe ir Škėma, aplenkę naują, 6264 12| laiške buvo minima, jog tarpininkaująs jiems kažkoks B. išsikelia 6265 1 | prakaito lašai pasruvo veido tarpraukšliais. Balsas kalbino ne geruoju 6266 3 | iš tikrųjų inspektorius tars žodį ministerijoje?..~ 6267 12| įregima laimės šypsena ir, tarytum, jos žvilgsnis sakė: pasižiūrėkite!~ 6268 12| ypatybių nepasibaigiančia tąsa. Pats būdamas netikintis, 6269 8 | cvenci, drenci! - suriko tasai pirmasis, laikąs tėvuką, 6270 1 | marti yščiuje nešiojo, ją tąsė, bet nieko negelbėjo. Tas 6271 1 | plyšo, ir išvemti vaistai su tąsiomis seilėmis nusidriekė per 6272 4 | Mataušiuk! Atsinešk… ant tastamento popieros, sušauk liudytojus, 6273 2 | nuo kaktos bėg, i ka anai tąsyk peiliu ranką nupiautum, 6274 3 | sukaitusia mašininke, kuri, taukštelėjus delnais, jau iš tolo suriko:~ - 6275 3 | ašara sutviska skruoste taurumo brilijantu, neslepiant juoko 6276 10| valstybė nuo valstybės, tauta nuo tautos, rasė nuo rasės, 6277 10| išvaduos iš baltųjų žmogėdrų tautas. Ir tada gyvens visi kaip 6278 10| nuo valstybės, tauta nuo tautos, rasė nuo rasės, namas nuo 6279 10| mūsų duonelė? Ką dabar su tavim darysim? Kalėjiman? Mūsų 6280 2 | Susilaukiau žinios... Greit taviški, sak, bus paskirta į dangų 6281 12| statyti po šitos pasakos tašką ir pavadinti ją nuobodžia. 6282 5 | gelsvu, panašiu į Kvintetą, taškuotu pakaušiu ir sūnus gimnazistas, 6283 1 | Iš viso žygio kaimietis teatsiminė Chartine matęs žvairą vyrą 6284 10| daiktas, dar ir šiandien tebeeina. Kalinį pamaitinom ir po 6285 12| kad valdininkas mirusią tebelaiko namuose, o jos vietoje į 6286 1 | Gelbėk mus nuo pikto... Tebūnie šventa Tavo valia, - atsakydavo 6287 1 | atkišo pačiai: - Duok, teguk iki dugno...~ Marti, 6288 9 | plintant ir vis naujiems teigimams pasitvirtinant, atlyžęs 6289 10| Gargiantis, šnypščiąs garsas teikė jam tą būdingą smulkmeną, 6290 14| greitai ėmė pavydėti visų mums teikiamos globos ir garbės.~ Kitą 6291 7 | meldžiame Tavęs, Viešpatie, teikis atsiųsti šitiems namams 6292 2 | kad nuo Dievu anoji, vo teip i buvu. Kė aš daviau, sak, 6293 6 | vardus, jog tekdavo vėl jų teirautis. Iš šių Tijūnėlio būdo pareikštų 6294 1 | Buvau anadie bažnyčioje... Teiravausi klebonėlio… duok jam amžiną 6295 1 | špitolėj pas kleboną ir teiravusis, kiek galėtų kaštuoti altorėlis 6296 2 | pukši nosimi, žvilgčiodama į teisėją, kuris tęsia klausimus:~ - 6297 9 | menką palikimą lygiomis teisėmis atidavė abiems vaikams. 6298 4 | tikroji šeimininkė, o ji, teisėta žmona - vyro ir jo meilužės 6299 12| atrodyti, bet vyras... Tikras, teisėtas vyras! Moteriškė ūmai pradėjo 6300 9 | pagaliau brolis išsirinko teisingą kelią: Jurgis piršosi Adelei 6301 10| žmogui. Vargas doram ir teisingam! - pridūrė paskum jis atsidusdamas.- 6302 12| Įsivaizduokit sau, - pradėjo teisininkas be ypatingos įžangos, - 6303 12| ilgiau kalbėjo, juo karščiau teisino save, lyg bijodama, perspėdama, 6304 14| balsais reikalaudami savo teisių. Motina, nuolatos sunki, 6305 4 | Va, čia! Norėjai per teismą mane durnu apšaukti, nepykstu 6306 4 | atsirado, pasižadėjusių teisme parodyti apie subeprotėjusį 6307 9 | karto sumokėti dalies ir teismuos plėšydami pusiau menką tėvo 6308 6 | būdu jis dar kartą pasirodė teisus, nes savo laiku pradėjo 6309 5 | atsiliepia didysis Antanas. - Teisybės negaliu tokiam pasakyt? 6310 6 | sumaišydavo vardus, jog tekdavo vėl jų teirautis. Iš šių 6311 7 | atviros burnos, per smakrą, tekėjo seilės. Tai buvo kokių devynerių 6312 7 | karvelių. ~*** ~ Vartiklis tekinas skriejo iš kaimo. Šokdamas 6313 8 | nuogalių. Asloje srovėmis tekšleno drumzlinas vanduo ir kažkur, 6314 12| ilgiau užtrukęs - siunčia telegramas, veža dovanas, gėles. Erdvus 6315 13| ir, galbūt, paskutinis. Telkšą grioviuose ir po ledu šnarą 6316 12| dar nykesnė. Vietomis jau telkšojo balos, kuriose pliurzė antys, 6317 12| neryškiai nušvisdavo ir vėl temdavo, raukšlėdavosi, tik ne džiaugsmo, 6318 9 | kuris apgraibomis, klupdamas tempė keistąją važtą.~ Vanduo, 6319 1 | žodžius, tartum juos būtų kas tempęs atgal j krūtinę. Daugiau 6320 12| žodžius ir pamačiau, nors tempiamą tarnaitės už skverno, įsiveržiantį 6321 12| kurios vis labiau lyginasi ir tempiasi, ir muziko susižavėjimui 6322 13| padėdamas už virvės jam tempti važtą. Jis gyvom, nesočiom 6323 2 | kiek tesėdėjau, betgi jau temu, kė išgirdau: šliup, šliup. 6324 4 | išėjęs iš šulinio.~ - Kas ten-n-n?! - kiek atsigavęs, tačiau 6325 5 | bet jau noroms nenoroms tenka kirsti pakištąją ir atiduoti 6326 8 | nagus, kiti trinkosi galvas, tepėsi mostimis votis, paraugas. 6327 8 | jam tarė:~ - Na, mesk terliojęsis ir eik čia!~ Atsigulęs 6328 12| buvo tik inutile pondus terrae.~ Tamstos! Jeigu būtumėt 6329 12| aš susitvarkysiu, matyt, tęsdamas nutrauktą pokalbį, nosinaite 6330 2 | pailsėt... Nežinau kiek tesėdėjau, betgi jau temu, kė išgirdau: 6331 9 | draskyti drabužius, kol tesėjo paikojo aistros, vis silpniau 6332 3 | erdvė! Gerai, tegul ji tęsiasi milijardų milijardus mylių, 6333 12| aš tuo tarpu idijotiškai tęsiau akušerio darbą, vyras išgirdo 6334 11| jau niek nebpajėgiu...~ Tetulė Elžbieta aiškino, kad Gricius 6335 11| kojos kelią. Atsiminė elgeta tetulės Elžbietos ožką, ir širdy 6336 1 | kelio, ją užkalbino:~ - Tetulyt, ar iš miesto taip vėlai?~ 6337 11| jo paklausė:~ - O ko, tėvai, dar iš manęs norėtum?~ 6338 9 | suvedimas su Adele ir jos tėvais nutartas per Žolines, Snūduose. 6339 4 | galgone!~ - O kad šitaip, tėveli, - ir būk čia!.. Ir maitinkis 6340 12| trunka ir t. t. Apgautas tėvelis, pasidavęs žmonos kliedėjimams, 6341 4 | žento balsą, piktai suriko tėveliukas. - Natacijų atėjai skaityti 6342 4 | išsibarstė smulkiems reikalams - tėvelyčio klastos darbas. Žentas suprato, 6343 4 | balas džiovindamas".~ Tėvelyčiu Kriauza vadino uošvį, beveik 6344 4 | uoslę. - Dievs nubaudė, tėvelyt… Tavo metuose šitaip, po 6345 4 | savo, o bobų protu. Morta tėvui nieko neatsakė. Nieko ji 6346 8 | braškėdami, stengėsi su tėvuku palubės suole laikytis draugystės, 6347 2 | girią vis po bryzelį mes tiem šunim, vo tei ana sveika 6348 14| nes ji būdavo duosnesnė tiems, kurie neišdykavo, neskriaudė 6349 1 | tylos. Paaiškėjus visai tiesai, Japonas apsiniaukęs išsivadino 6350 12| nerimavo, kūprinosi, vėl tiesėsi.~ - Gimdo? - dar kartą 6351 1 | ėjo, kaimiečio mintis buvo tiesi, paprasta: į grabo dugną 6352 2 | bepiaudami šieną pamati tiesiai iš dangaus kažiką bekrentant. 6353 3 | įsitikinimų, praeit stačiam, tiesiam, atviromis akimis, neslepiant 6354 5 | kariuomenę, smarkiai žygiuoja tiesiu kampu į damas. Didysis tokiu 6355 12| Rodos, didesnės meilės nė tijatruos neparodys. Kai tą pirmąją 6356 6 | popierių ir knygų.~ Pirmoji Tijūnėliams apie gaisrą pranešė kaimynė, 6357 6 | Geriausiu ir meiliausiu" Tijūnėlienė su motina buvo apšaukusios 6358 6 | reikšmingai peržvelgė naujus Tijūnėlių buto baldus. Apsistojusi 6359 12| vaikščiojo nuo vieno pas kitą, tikėdama, kad jos negalavimas - gydytojų 6360 4 | net mažų skolų pasidarė, tikėdamas greitu laiku būsiąs uošvynės 6361 12| dar kartą paklausiau, tikėdamasis, kad vyrukas atsiims savo 6362 12| savaitė. Aš kažkodėl tvirtai tikėjau, kad isteriška moteris pagaliau 6363 2 | Jaugi tu krikščionišku tikėjimu neprasimokei, sak?!… I pasku, 6364 12| paklausė:~ - Ir iki šiol ji tiki, kad tai jos kūdikis?~ - 6365 12| kuria slypėjo antrasis, tikrasis veidas?~ Sakoma, auksą 6366 13| paimsi. Dėl to išeina, kad tikri vagys karietose važinėja...~ 6367 12| Spinduliuojąs laime valdininkas tikrino, kad ne tik veidu, šypsena, 6368 12| moteris visai nepastebėjo tam tikro vyro atšalimo, staigių ir 6369 5 | pakeist nemalonias akiai sagas tikromis šaškėmis.~ - Tu ten nelaikyk 6370 6 | dvasiomis: jis nuščiuvo ir ne tiktai nuščiuvo, - atsisakė nuo 6371 12| paaiškino... Atradai niekam tikusią, girdi, su kraičiu, ir vesk. 6372 10| pastogėj vargiai galėjo tilpti pora žmonių, o kaimynystė 6373 4 | Silpnas maldavimas palydėjo tilstančius žingsnius:~ - Kopėčias, 6374 13| pro nosį, dėdė Simanas ir, timptelėjęs roges, juda tolyn.~ Pasivijęs 6375 5 | tėvas jį patupdo smarkiu timptelėjimu, pagrąsindamas: - Kad būtum 6376 14| priekyje. Dėdė Motiejus timptelėjo vadžias, ir vežimaitis pasijudino.~ 6377 1 | kaip įmanydama ėmė ūdyti: tingine ir tursa, veltėde ir taip, 6378 7 | Įsisiautusi baisi liga, nuo kurios tino kūnai ir mėlynavo liežuviai, 6379 8 | vienos jų, it kumpiai, tinteliavo nagais pasikorusios prie 6380 8 | atkvapų, ties kuriais jie tirpo, liesėjo ir, virtę ilgomis, 6381 3 | irklai.~ Neaiškūs garsai, tirpstą švelniame laukų aksome, 6382 2 | Sak, mačiau, kai anoji tirt skaistykloj, sak, jau visai 6383 8 | graudžiai paklausė, visas tirtėdamas.~ - Ką juokais pažadėjai! - 6384 11| Pradėjęs kristi sniegas vis tirščiau ir sunkiau slėgė jo drabužį... 6385 4 | savęs nejausdamas, lyg per tirštą pievos žolę, įbrido į vidų, 6386 14| Diena buvo skaisti, šviesi. Tirštai sužydusios vyšnios, sakytum 6387 10| molėtas slankius. Dangų klojo tiršti, žemi debesys. Žmogų prikėliau, 6388 13| beveik rūsčiai, suglausdamas tirštus, žilus antakius. - šią gadynę 6389 9 | atsitikti, prasigrūmė pro žmonių tirštymę, prie nuimto nuo vartų skersinio 6390 8 | A, ta-ta-ta!~ - O tiu-tiu-tiu!~ - O, vo-vo! Gerai, 6391 12| paskutiniu laiku apgaulinga iki tobulybės, atskyrė net paskirus meilužio 6392 12| Žodžiu, kaip visuomet, toje pačioje vietoje". Kitam 6393 3 | Apsimeta nežinąs! Išmes už tokias kalbas, tai pamatysi... 6394 9 | šeimininkas. Tik šermenų metu esti tokie nykūs kiemai.~ Mažajame 6395 13| eigulis. - Kad nori išsilaikyt tokioje vietoje, turi urgzti prieš 6396 13| dar paaukštytas. O aš ne tokis. Bloga mano širdis… Prieš 6397 4 | pasišaukęs subara... Kas matė tokiuos metuos su piemenėmis!..~ 6398 5 | mokykloje ir jam net drovu į tokius niekus atsakyti, lygiai 6399 5 | dvarą prakišo!~ Ir tol didysis trina, slegia mažąjį 6400 10| galėtų ko giliausiai ir toliausiai nukeliauti. Jau kitą naktį 6401 9 | ūmai nuščiuvo.~ Kai vėl tolstančios audros žaibai sušvito, pakaruoklio 6402 1 | rytoj atvažiuot! Ką tu su tom kamisijom!~ Uogelė, gerai 6403 4 | giraitę užrašyti... Sukišai toms kalėms… Žinau, kad sukišai...~ - 6404 5 | eikš pas mane…~ - Ko čia toniuojies? - pusiau grįžtelėjęs į 6405 2 | nubėgus jų neradau.~ Nuo tosyk mes pasidarėm didelės draugės, 6406 12| prasiblaivys.~ Užsukęs traktoriun, pasiprašiau arbatos ir 6407 12| atrodė tušti ir išmirę.~ Traktyriaus savininkas, pamatęs minią, 6408 6 | krimtosi. Kad ir kaip save tramdė, bet dėl rytojaus dienos 6409 12| Geriau įgudus ir žinanti meną tramdyti vyrus kita jos vietoje gal 6410 7 | Dievulėliau tu mano, kur tu trankaisi? Pats neėdęs, dar mane seną 6411 3 | ministerijoj. Tik apie pietus, trankydamasis autobusu iš senojo miesto 6412 7 | bet Stepų mamytė atsisakė trankytis dievai žino po kokias šalis, 6413 9 | iš to kaip jie sustoję, trapčiodami vietoje, lyg molį minkydami, 6414 12| durys, langai, pro kuriuos traukė keistoji procesija, bematant 6415 12| Pasakotojas baigė, ir traukinio bendrakeleiviai valandėlę 6416 12| nekankink manęs, atvažiuok trečiadienį. Jei tas apkerpėjęs rąstas, 6417 8 | naikinimu" arba blusmyriu, trečiasis - "nuo spaugų ir spaugelių", 6418 14| panašiai ji buvo sakiusi po trečio, o paskum ir po ketvirto.~ 6419 3 | klausimus. Būdavo, atsiguls jis, trečios klasės kukulis, ir galvoja: 6420 4 | Mataušiuk..~ - Šalta… Žadėjai treigį kumelį atiduot, o pardavei. 6421 2 | suktumu išviliojo iš Mikasės Treigytės, Bekampių kaimo gyventojos, 6422 14| širdimi".~ Kai susilaukiau trejeto metų, lygiai tą pačią dieną 6423 12| savo gyvenimo odisėją. Jie treji metai, kai susituokę. Važinėjusi 6424 12| mano amato žmonės, ir po trejų bevaisių metų aš negalėjau 6425 7 | galvos. Teko Stepų mamytei trejus metus iš eilės berniuką 6426 10| juokams.~ Gal šeštąjį kartą tremiant, laikrodininkas jau negalėjo 6427 1 | nepavydėtina tokiame amžiuje tremtinės dalia: sūnus, kuriam tėvas 6428 12| iškraipytas veidas, valdininkas trenkė jai į galvą svariomis krosnies 6429 7 | karštis sumažėjo, nurimo trenksmai. Įaudrintas šūvių oras bangomis 6430 12| taip, kiti - gal būt, treti davę abejotinos vertės patarimų. 6431 2 | apsiaut čeverykų. Mes visos tretinykės, katros iš toliau, tenais 6432 9 | pasistengs atsiplėšė dalį per tribunolą. Todėl Kastantas, priešingai 6433 5 | Ė, ponas, kapuckin? Tridi ridi raška, gavai rudą šešką?.. 6434 12| jaunuolio glėbin. Nepripažinęs trigonometrijoj sinusų, kosinusų, vokiečių 6435 5 | prakišo!~ Ir tol didysis trina, slegia mažąjį savimi pasitikinčia 6436 14| Įėjęs apledėjusiais ūsais, trindamas sušalusias rankas, sakydavo:~ - 6437 8 | peilį piaustėsi nagus, kiti trinkosi galvas, tepėsi mostimis 6438 2 | Teisėjas, dukart pieštuku trinktelėjęs į stalą, rūsčiu balsu:~ - 6439 5 | kol grįšiu.~ Paskum trinkteli vienos, antros durys, kniaukteli 6440 1 | judinti pirštus, - grasina trioba... myliotos pilas man jos 6441 8 | kraujo. Pasak jo, viename iš trisdešimties grašių išliko Judo kraujo 6442 5 | šį jo ryžtumą patvirtina triskart šliurbtelėjusi nosis.~ - 6443 12| rauplėta buvo ir kurtinė. Per triūbelę jis su ja kalbėdavosi. Nepagyveno 6444 7 | nors šis didysis kaimo triukšmas: verksmai, daiktų krovimas, 6445 6 | klausimą buhalteris atsakė triumfuojančiu žvilgsniu. Tokiu būdu jis 6446 7 | sakydavo: "Antai Stepų mamytės troba pasitursinus šokti".~ 6447 9 | susidedančiame iš šių dviejų trobesių ir penketo hektarų žemės, 6448 9 | storlūpis, tarėsi žemę ir trobesius pats vienas valdysiąs, o 6449 14| sutikę. Miltais apdulkęs trobesys su besisukančiu milžinišku 6450 1 | galėjai matyti kyšančius trobų stogus, - jos sūnaus Vinco, 6451 1 | atkritusi į pagalvį, smaugiama troškaus kosulio, - antroji diena 6452 8 | kalbančio burnos išėjo aitrus, troškinantis sieros kvapas. Tėvukas, 6453 5 | balsu sako:~ - Viena, dvi trr-rys…~ Padėjęs į vietą savo 6454 2 | motinėlė gera buvu... kė nuo trūkiu per Sekmines pasimiri, tik 6455 8 | pajuto, kad ties nugarkauliu trūko jo oda, o po penkiolikto - 6456 9 | klausinėjasi pasoginių. "Truks-pliš, - pasakęs jis kalviui, - 6457 3 | pasidarė, aš nežinau! - truktelėjo ji pečiais, pikta.~ - 6458 1 | prisirovusi ne rūkštynių, o trūkžolių, slegiama neramių minčių. 6459 12| rausvais skruostais, storais trumpagerio akiniais, jauno mokslininko 6460 12| vilties kibirkštėlė - jie buvo trumpai laimingi, - bet vėl ji gesdavusi.~ 6461 10| Turėjau įprotį savotišku būdu trumpinti sargybos laiką. Nuo būdelės 6462 12| aš įėjau pas ligonę. Po trumpo apžiūrėjimo jai pranešiau, 6463 10| Belaisvis jau buvo pradžiūvęs trumpoj kelionėj, mažumą sušilo 6464 12| tokiais atvejais gana ilgai trunka ir t. t. Apgautas tėvelis, 6465 8 | ranka, kartais dėl numesto trupinio, netyčia išberto grūdo sukeldamas 6466 11| išsiskyrė vienas luošas, kurį trupinių dalybose visuomet apėjo 6467 5 | Tuoni! - surinka ji ir trypteli minkštu bačiuku į grindis. 6468 12| šūktelėjau beveik piktai, bet tučtuojau man vėl jos pagailo. Mano 6469 13| jų galvų, pušyje, pradeda tuksnenti. Simanas kilsteli galvą 6470 12| rauplėta bajore. Septynis tūkstančius grynais paėmė, dar tris 6471 5 | Tik nepasižiūrėk, - tuoj nusuks. Užaugs išeikvotojas...~ 6472 12| Kalvis, sako, aš ir tuokart nieko blogo nepagalvojau. 6473 2 | sprūdink namo. Vo aš, sak, tuomsyk nulėksiu tenais, į skaistyklę, 6474 13| mostelėdamas dešinėn, ir sustoja. - Tuomtarp, dėde!~ - Je, je, - murma 6475 14| Motina daugiau nevaitojo. Ji tupėjo asloje, prie pašarvotojo 6476 8 | žmones. Stovintieji atsitūpė tupintieji dar labiau pasilenkė, gulintieji 6477 8 | pakliūva, virsta turčiumi iš turčių.~ Išmislas baigdavosi 6478 8 | pinigas pakliūva, virsta turčiumi iš turčių.~ Išmislas 6479 1 | atsikratyti.~ Uogelė, turėdama neginčijamą globos ir karšinimo 6480 10| nei kumštimi. Jo tardymai turėdavo daug liturgijos bruožų, 6481 14| atiduodama jį, pridūrė:~ - Turėk sveikas! Dieve duok, Motiejau, 6482 10| nedidelis ryšulys. Pamaniau turėsiąs reikalą su vienu tų kavalierių, 6483 13| vilkų mokytis, kad duoną turėtum, matai...~ Jaunas darbininko 6484 1 | apsilankymo miestelyje, atvykęs į turgų su grūdais, Japonas išgirdo, 6485 4 | pagalvojo sau žmogus, juk turgus. Bus girtų pilni laukai, 6486 14| jos rankų žnyplėse.~ - Turit po nosimi ir ėskite! Išgrusiu 6487 1 | įmanydama ėmė ūdyti: tingine ir tursa, veltėde ir taip, jog žmogui 6488 2 | anuočės kilu didysis vėjas, Tursiškių pievoj vyrai bepiaudami 6489 12| svajojo jam atiduoti meilę ir turtą… bet Apvaizda juos palikusi. 6490 11| ponas Gricius, storas ir turtingas žmogus, prieš įeidamas į 6491 14| ir ėjo ravėt daržų, nešt turtingesniems miestelėnams vandenį, skalbt 6492 14| ramindavo dėdė.~ - Turtingi bėdavoja, kad jų miršta, 6493 7 | aistra. Laikė jis jų gerą tuziną porų: moliūginių, baltųjų 6494 12| moteris pagaliau supras tuščiai varstanti gydytojų duris, 6495 3 | neprasitarkite… Žinote, iš tuščio žodžio kartais... Man ten 6496 8 | iš nelabojo gauni? Bene tuščiom, - dūšelę, musėt, jam užrašei. 6497 11| tikėtis praeivio ranka. Grįžti tuščiomis ten, kur jam davė guolį, 6498 5 | rutuliukus, paliesdamas tuščius kvadratus, plonu, graudžiu 6499 8 | kol praeis pragariškas tvaikas. Tik vienas Budzikas, atkaklus 6500 4 | šulinio dumblas stipriu tvaiku mušė į pasilenkusio uoslę. - 6501 14| svečių, degė žvakės, giedojo. Tvankiame kambaryje dvelkė vašku. 6502 6 | Buhalteris visi metai tvarkingiausiai pareidinėdavęs ne vėliau 6503 12| muzikoje, skonyje puoštis, tvarkyti namų ūkį, na, ir mitoki, 6504 7 | atsidūrusių gyvenamų namų, tvartų ir daržinių durys buvo atviros, 6505 1 | drabužius, dar žvilgtelėję pro tvartuko duris į našlės gyvulį, atvažiavusieji 6506 5 | sakau! - tėvas smarkiai tviksteli per sūnaus atkištą kumštelę, 6507 9 | aptemusiomis akimis, į galvą tvinstančio kraujo slegiamas, suplėšytais 6508 9 | Snūduose. Piršlybų pasisekimui tvirtas kozyris buvo Snūdų zakristijonas, 6509 12| naujais dantimis. Motina tvirtina, kad berniukas visai panašus 6510 3 | tiesus, smakrą pakėlęs, tvirtu žingsniu, sakytum dešimčia