| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library |
| Petras Cvirka Kasdienes Istorijos IntraText - Concordances (Hapax - words occurring once) |
Story
6511 7 | balandį. Persliuogęs per tvorą, šlubuodamas, vaikas pradėjo 6512 13| Šiaudus nuo stogo sukūrenau, tvoras, styrame visa šeima, devyneta 6513 6 | kaimynė, ponia Sugintienė. Lyg tyčia, paties buhalterio nebuvo. 6514 8 | daužėsi beržine ir, lyg tyčiodamasis, skardėjo:~ - Aciū Dievui, 6515 12| Atrodo, - ilgai tylėjęs pradėjau ir pajutau norą 6516 13| SIMANAS ~ Tyli, lengva kovo pabaigos diena. 6517 2 | viena kitos, susigėdusios, tylios, - Cukierka didelė, plona, 6518 13| Paėjęs keletą žingsnių tylomis, Simanas pasirausia kišenėje, 6519 3 | daugiausia pats stebėjosi ir tyrė tą naująjį jausmą, kuris 6520 6 | susigūžusią žmoną, sakytum tyrinėdamas, iš kur ją būtų geriau pulti. - 6521 12| ant šaligatvio pamačiau tysančias, greičiausiai šunų atvilktas, 6522 1 | lyg voras, krebždėdama tysojo tarp savo verpalų ir nuogos 6523 7 | nematė, tik begaline gelme tyvuliuojantį dangų. Karo trenksmų išblaškyti 6524 13| kažin kas vaitotų.~ - Ū, kur eini, dėde? - staiga 6525 5 | kombineišion tikrai baišuš! U-jo-joi, koks baišuš!~ Mažasis 6526 4 | atgal į tamsią kiaurymę. - Ū-ū-ū! Žmonės!! Gelbėkite!~ - 6527 14| nosimi ir ėskite! Išgrusiu ubagais, tai žinosite! - grąsindavo.~ 6528 6 | dabar, pasėdėk, gyvate! Uch!"~ Buhalteris pasipurtė, 6529 1 | anytą kaip įmanydama ėmė ūdyti: tingine ir tursa, veltėde 6530 10| ar bėgti. Žmogus, kurio ūgis vis dar man atrodė nuostabiai 6531 1 | kovodami dėl pirmos vietos prie ugnelės. Uogelė kranksėjo, įsikibusi 6532 6 | Tijūnėlis, kilo gaisras. Ugniagesiams atvykus, liepsna jau buvo 6533 14| klajojo sienomis. Tarpais, ugniai prigesus, viską užgobdavo 6534 9 | ramus dūmas, retai židinio ugnis šildydavo brolius. Antraisiais 6535 4 | prasimušęs į savarankišką ūkininką, tikėjosi ilgainiui prisijungti 6536 4 | sausros metais buvusis šio ūkio savininkas, ieškodamas vandens, 6537 14| Kapinėse visus priglaudė ūksmingi medžiai. Ant ką tik supilto 6538 4 | Dabar žento baimę pakeitė ūmus pyktis:~ - Valkiojasi 6539 1 | užvirė, ir gana. Baisiai unarava… baisiai! Ar gerai, kaimyne, 6540 1 | atseitų per visus metus… Untano švento natencijai. Gerą 6541 12| ko čia zyzi, girdi, lyg uodas? Vesk seną karvę, ir bus 6542 3 | masyvai, lyg povandeninės uolos, atsispindėjo ramiam upės 6543 4 | tvaiku mušė į pasilenkusio uoslę. - Dievs nubaudė, tėvelyt… 6544 4 | ji nesakė ir vyrui, kuris uostinėjo kaime liudininkų, norėdamas 6545 11| kurio į nosį mušė skanaus uostomojo tabako kvapas. Elgetos širdis 6546 14| balta akimi, kuris mėgdavo uostyti tabaką ir už ausų kilnoti 6547 4 | Tėvelyčiu Kriauza vadino uošvį, beveik vienmetį su juo, 6548 9 | atsikratyti. Būsimasis uošvis, uošvienė ir jaunoji kvietė Jurgį 6549 9 | jaunosios gėdos ašaromis ir uošvienės raginimais, lydimas kikenimų, 6550 4 | tikėjosi ilgainiui prisijungti uošvio žemę. Tėvelytis buvo našlys, 6551 4 | norėdamas jų pagalba "uždėti" uošviui globą. Pora tokių atsirado, 6552 4 | tikėdamas greitu laiku būsiąs uošvynės ponas, ne tik perleido savo 6553 4 | kurpes ir patraukė namo. Ties upeliuku. jis stabtelėjo: šuo Rudis 6554 13| jau skardena plačia vaga upokšnis, ir vėl pakyla kalnan. Miško 6555 4 | Gyvulys atsikrenkšėjo, urgzdamas pabėgo į kitą šulinio pusę 6556 9 | šaukštą, kirvį, kas dubenį, ir urgzdami, kovai paruošę dantis, kumščius, 6557 13| išsilaikyt tokioje vietoje, turi urgzti prieš žmogų. Lėtas šuo, 6558 7 | dumburių Vartiklis. Bet kai uriadnikas persikėlė į kitą šalį, o 6559 7 | nuleisti" storoji Agafija, uriadniko pati, ir dar dvi ponios. 6560 9 | mito iš savęs, skyrium, Urzgaujant, lyg Šunims, sklypas likdavo 6561 13| roges, vėl į Simaną, kurio ūsai kruta, sakytum, po jais 6562 6 | uošvės rankos savo švelnių ūsų šepetėlį, kaimietei ištryško 6563 5 | Maikėfer" ir nupieštas didelis ūsuotas karkvabalis.~ - Važiuok, 6564 1 | užanty? Neprižiūrėčiau - utėlės užgraužtų! - apibarė marti.~ 6565 2 | nepagailėč. Vo ka mišeles uzpirkt, čėsas padėtų?~ Ona i 6566 7 | pamirkčiojęs, nepaleisdamas iš užančio karvelio, pasiėmė indą ir 6567 1 | aš juos džiovinsiu? Savo užanty? Neprižiūrėčiau - utėlės 6568 5 | nepasižiūrėk, - tuoj nusuks. Užaugs išeikvotojas...~ Antanėlis 6569 7 | amen, - neklausydama anūko, užbaigdavo senutė dar vieną maldą, 6570 12| juokas, o paskui ir bučiniai užbaigia sceną, kurią greičiau laikytumėm 6571 4 | pasakė:~ - Šiaip taip užbaigiau. Dievas duos - rytoj susivešime...~ 6572 10| siena pasidarė kažkoks užburtas ratas, iš kurio jis jokiu 6573 9 | šapki daloj!.~ Jurgis uždarbiavo atsitiktiniu darbu: griovių 6574 7 | užsmaugė kraujas", šio uždarbio moteriškė visai neteko, 6575 8 | pasaulis sukosi tik apie suktus uždarbius ir mažas šelmystes, kuriomis 6576 12| Jeigu būtumėt matę viso šito uždaro spektaklio vaizdą! Moteris 6577 7 | Nusigėrusius ir apsvaigusius jie uždarydavo savo lizduose ir taip prisijaukindavo 6578 10| kreipėsi į mane: - Vesk jį ir uždaryk. Tegu iki vakaro paalksta, 6579 1 | atleisk, dovanok, kad širdį uždaviau… piktų liežuvių pasiklausiau... 6580 3 | būdamas, jis sprendė savo uždavinius ir, rydamas ašaras, skaitė 6581 4 | susivešime...~ Bandžiusiai uždegti lempą mergšei dusliai burbtelėjo:~ - 6582 14| lentų, nuo galvos iki kelių uždengę drobule. Naujai atėjusios 6583 11| kol bažnyčios skliautas uždengs jį vėsiu šešėliu. Nusibodus 6584 4 | liudininkų, norėdamas jų pagalba "uždėti" uošviui globą. Pora tokių 6585 9 | malkas, žvyrą ir prekes. Ką uždirbęs - pragerdavo. Įkaušių dienomis, 6586 11| pat ryto. Ką per vasarą uždirbsiu - žiemą sausais šiaudais 6587 7 | tartum medine, alkūne ir uždraudė pirštu rodyti į paukštį, 6588 7 | berniukas, šviesių, ant ausų uždribusių plaukų, lieso ir išblyškusio 6589 8 | prireiko man.. ~*** ~ Pirtis ūžė. Garui apsilpus, vyrai laisvai 6590 10| kiekvieno antrojo kilometro užeidavau į būdelę, išrūkydavau papirosą 6591 1 | tokių perskaitymų Japonui užeidavo noras leistis su žmonėmis 6592 3 | vardines ar ką… Būtinai užeikite... šeštą valandą...~ 6593 2 | katros iš toliau, tenais užeinam. Kė šilta, tė iki Šimšynės 6594 2 | jau atgal sprūdinau, ka užeis kūnu silpnumas… Matyk, sunkūs 6595 3 | prašė, sako, būtinai, kad užeitumėt ryto... Ji ten mažas vardines 6596 1 | su savimi vapaliojo.~ Užėjus šalčiams, prieš Kalėdas, 6597 8 | aukštutinių suolų. Jų vietas užėmė stiprųjį garą mėgstantieji, 6598 1 | baubimas virtuvėje, ką tik užėmusios su veršiu senutės vietą.~ 6599 9 | nei į rimstančios liūties ūžesį, nei į medžių šnarėjimą. 6600 1 | Atrodė, jog naujos marčios užgaidos turės priartinti senutės 6601 6 | žodžiais, o varžytynių plaktuku užgavę į širdį.~ - Kodėl ne! - 6602 8 | grūdo sukeldamas negreit užgesinamų pykčių ugnį, nuo kurių daugiausia 6603 12| antklodę, paprašęs manęs užgesinti šviesą, atsigręžė į sieną.~ 6604 10| nepagalvojau...~ Mano juoką užgniaužė netikėtas šūvis. Jo aidui 6605 14| ugniai prigesus, viską užgobdavo tamsa, abi galvos tartum 6606 1 | daikto, sūnus pasistiebdavo, užgoždamas skvernais motinos galvą 6607 14| lapiją sutvisko juodas, saulę užgožęs debesys. Pabūgę lietaus, 6608 13| Miško ošimo negirdėt, jį užgožia vandens klegesys.~ - 6609 7 | išversdami didelius, saulę užgožiančius žemės stulpus. Aplinkui 6610 8 | ir čia pat, sienos plyšy, užgrajino svirplys.~ - Juzuk! - 6611 1 | Neprižiūrėčiau - utėlės užgraužtų! - apibarė marti.~ Uogelė 6612 12| tekina įbėgo ir patamsy užgriuvo ant vyro. Jos paprasčiausias 6613 5 | akimis stebi ponią.~ Užgulę stalą, prie šaškių lentos, 6614 8 | keliolika stovinčių, vienas kitą užgulusių, brūžinančių, muiluojančių, 6615 11| odai nusilupti... Tiek ir užgyvenau!"~ Prieš porą metų elgetos 6616 14| sužiurom į baltą, putojantį ir ūžiantį vandenį. Brolių veidai ištyso, 6617 12| skyriaus vedėjui mirus, užima po stalą ir ne jaunas, be 6618 8 | PRAKAITAS ~ Karštas, kvapą užimąs garas tirštu, pilku debesiu 6619 11| Elžbietos ožką, ir širdy užkaito. Nespėjo žodžio ištarti, 6620 4 | ataušta... Nueisiu tą šulinį užkalt. Pats vos neirioglinau... 6621 12| pačią vestuvių vasarą į šį užkampį atvyksta jaunas muzikas 6622 12| greičiausiai bėgti, pasprukti iš to užkampio, panašaus į kapines.~ 6623 12| esti nyku tuose provincijos užkampiuose, kur aukšti cemento šaligatviai, 6624 3 | gimnazijos raštvedžio alvutę, užkando agurku, paskum išsirinko 6625 3 | staltiesę, apkrautą pikniškais užkandžiais, likusieji kompanijos dalyviai: 6626 11| čia pat prie bažnyčios ir užkandžiaudavo. Ta valanda buvo geriausiai 6627 4 | netoliese šeimininką, dar labiau užkimdamas puolė.~ "Velniai ten 6628 4 | tėvelytis ilgai šaukusiu, užkimusiu balsu subaubė:~ - Ge-elbėkit! 6629 1 | svyrant prie krūtinės.~ Užkimšęs bumą kąsniu, Japonas kryptelėjo 6630 12| darbininkai atrado už jų užkištus du rausvai šilkinio popierio, 6631 1 | rusinti lyg nuodegulis, užklotas daugybės metų pelenais.~ 6632 3 | buto Jis norėjo raštvedį užklupti, sakytum, netyčia. Jam ilgai 6633 8 | vėl skaniai ir garsiai užknarkė.~ Budziką trindavo visuomet 6634 12| nepasisekimas dar labiau užkūrė pragariško pavydo ugnį, 6635 2 | lašinius!! Vo ji da smarkiau ka užkūri. Aš pasku. Jinai per laukus, 6636 13| kelio aukštumą, ją ūmai užlieja skaisti, iš debesų prasiveržusi 6637 4 | dumblo, bet krisdamas jis užlipino nelaimingajam akis. Į pakartotinus 6638 12| bergždžius apgailestavimus arba užmarščiai palikti suvėluotą kerštą, 6639 3 | meškerykotis ir ant kabliuko užmauta sudžiūvusi, jau baigiama 6640 9 | visai ir nesuveržtas, tai užmegztas. Tuo tarpu, kai seniai sukinėjosi 6641 3 | apsivertė kitu šonu, stipriai užmerkė akis, stengėsi visą savo 6642 10| galėjai stebėti vienu akies užmetimu. Svetimųjų sargybos savo 6643 14| įsikibę vienas į kitą, užmigdavome. Tik kai išgąsdintas sapnų 6644 3 | smarkiai kovojo. Naktį negalėjo užmigti. Nuo seniau rusėjusi baimė 6645 4 | tėvelytis tysantį, lyg žiemai užmigusią varlę, su vabalų nugraužtu 6646 1 | Kodėl mane, giltinėle, užmiršai? - silpnai padejavo anyta.~ - 6647 4 | Tiesa, tiesa! Mockų tėvelytį užmiršome!~ Kriauza nerado vietos. 6648 7 | vieną maldą, atsiminusi užmirštą šeimos narį, ir tuojau paskęsdavo 6649 9 | gyventi žodis greitai buvo užmirštas. Vyresnysis brolis, Kastantas, 6650 8 | bernas, šienaudamas pievoje, užmynė ant numesto dalgio ir nuo 6651 2 | aš vis tenais... Būdavu užnešu tė skerstuvių, tė sviestu 6652 3 | ekskursantų nuotaika. Ponios būry užniūniavo, o vyrai, jų tarpe ir Škėma, 6653 12| minėtosios dorybės. Pavydu užnuodytas vyras ėmė akylai ją sekti. 6654 12| nuleidęs galvą, vienplaukis, užpakaly sukryžiuotomis rankomis, 6655 11| vilčių, kurios su kaupu užpildydavo jo dieną. Šaltą rytmetį, 6656 9 | įsikibusios į drobiną rankos, užplakė arklius.~ Kastantas, 6657 5 | garsiai, dauge su verksmu užprotestuoja:~ - Tėtė pralošė, tai 6658 2 | girią, vo iš tos girios juos užpuls velniniai šunys, lygum meškos. 6659 5 | nuščiūva ir, lyg pelė katės užpulta, taikosi lįst čia, ten, 6660 10| jis kuistėsi juose, lyg užpultas niežų.~ Žmogų palaikėm 6661 2 | paėsdint, tė plėšys gyvus užpuolę, i aniem didelei skaudės.~ 6662 1 | senutės visą namų valdžią ir užrakinusi laikė ne tik mėsą, pieną, 6663 8 | tuščiom, - dūšelę, musėt, jam užrašei. Yra vis tiek tarp jūsų 6664 4 | nebijai pragaro! Sakau viską užrašysiu... tik priimsite mane ant 6665 4 | apgavai mane. Žadėjai giraitę užrašyti... Sukišai toms kalėms… 6666 12| daktaro istorija, nesiskubinau užrišti. Ir neapsirikau.~ - Įsivaizduokit 6667 12| jos daiktus, ir fotografui užsakė padidinti vieną jos paveikslų. 6668 11| kiauras dienas, atkalbėjęs užsakytus poterius už mirusius, už 6669 3 | kur laukė tik sacharinu užsaldytas vanduo ir duona. Bet koks 6670 14| ko nors skanesnio, motina užsidegdavo, ir nepajusdavome, kai mūsų 6671 12| kiek, matociklą pardavė ir užsidėjo arbatinę… Paskum manufaktūrą. 6672 5 | Antanėlis staiga užsidengia veidą rankomis, lyg gindamasis 6673 5 | nesarmata? Nerandi sau geresnio užsiėmimo? Ar tu nepaleisi to kūdikio?~ 6674 1 | Pasikamavus dieną, Uogelė vėl užsigeidė susitvarkyti senuoju būdu. 6675 12| rąstas, kaip tu vadini senį, užsigeistų važiuoti drauge, ištrūk 6676 12| keistoji procesija, bematant užsikimšo smalsuoliais, nors prieš 6677 3 | ir, bandęs prieštarauti, užsikirto. Gimnazijos raštvedys bailiai 6678 3 | aukštųjų mokyklų inspektorius, užsikvempęs ir šnypšdamas, dingo žalioje 6679 13| kad ne pikti… Zanas eina užsimąstęs, vaikiškai pražiodinęs bumą, 6680 13| Apsiavęs veltiniais, užsimaukšlinęs zuikinę kepurę, kurios viena 6681 5 | šokoladą ir netrukus taip pat užsimerkia.~ 6682 1 | anyta neišgali, kvėpčioja užsimerkusi, piktoje širdyje nusprendė: 6683 1 | linktelėjusi, ant pečių užsimetusi kutosinę skarą, senutė Uogelė 6684 8 | Dėde, nukritai... Užsimiegojai ir nukritai... Dėdele, ar 6685 12| mūsų valdininkas, mažumą užsimiršęs, apsiraminęs numetė gedulo 6686 3 | Ot, ta proga… žmona vakar užsimiršo... - pradėjo mikčioti mokytojas: - 6687 3 | baigėsi. Mokytojas stengėsi užsimiršti. Namuose juokavo su vaikais, 6688 3 | laidos opozicinį dienraštį, užsimokėjo ir, skaitydamas jį, patraukė 6689 14| Saulei nusileidus, mes užsisklęsdavome duris ir, prisišlieję vienas 6690 4 | žentų jis neįsileido ir užsispyręs tvirtino:~ - Kol gyvas - 6691 9 | vyresnio, vertės pajutimas, užsispyrimas, bet kartu ir nerimas. Jie 6692 9 | ir, kai šis dingo kelio užsisukime, Kastantas pajuto nerimą 6693 3 | linktelėjusį, bet Škėma buvo taip užsisvajojęs, jog tik ponui praėjus dirstelėjo 6694 14| lengvesne važta.~ Po ilgai užsitęsusios tylos, gal norėdamas visus 6695 12| ateina galas. Nukirsta šaka užsitraukia žieve, delčią pakeičia pilnatis. 6696 1 | peržiurėjai? Gal pamuštiny užsiuvo!~ Ir vėl tarp godžių 6697 5 | Antanas kilsteli į didįjį užsiverkusias akis ir nori kažką sakyti, 6698 14| berniškai, ant pakaušio, užsivertęs kepurę.~ - Tai, va, - 6699 14| broliai, aš paėmiau smėlio užsižiūrėjęs į žaismingai dirbančius 6700 9 | derybos. Jis patepė ratus, užsklendė duris ir, pasikinkęs kuiną, 6701 7 | nuolatinę dielių pirkėją "užsmaugė kraujas", šio uždarbio moteriškė 6702 7 | Vartiklis ir, nesulaukęs žodžio, užsnūsdavo nenusirengęs.~ Atūžęs 6703 8 | bet ir žodžiai gerklėj užspringo. Atsipeikėjęs bandė persižegnoti, 6704 5 | kol nevėlu, jis bando iš užstalės pasprukti.~ - O kur ponas? 6705 12| lietus, kuris tirštu debesiu užstojo vaizdinguosius kalnus ir 6706 2 | būt šilčiau! Pagrįždama užsukau pas Cukierką i viską apsakiau, 6707 12| Vienas kitas naujųjų bičiulių užsukdavo į namus nesant vyrui, tačiau 6708 12| laukti, kol prasiblaivys.~ Užsukęs traktoriun, pasiprašiau 6709 10| iš makšties brauningą, jį užtaisė, tačiau mane taip patraukė 6710 8 | pasiskleidė pirtyje, valandėlei užtemdydamas daiktus ir žmones. Stovintieji 6711 6 | galima išgelbėti. Pirmiausia užtempė ant aukšto radijo aparatą, 6712 13| sykiais, amžinatilsį tėvą tavo užtikau rungui bekertant, taipos 6713 4 | spangiu balsu linksmai užtralialiavo, bet ūmai nurimo. Į šią 6714 1 | grabnyčia.~ Giedotojams užtraukus, prie jų prisidėjo ir karvės 6715 12| skuba atgal, kiek ilgiau užtrukęs - siunčia telegramas, veža 6716 12| išėjusi kieman ir įtartinai užtruko. Vyras pakilo ir katino 6717 1 | ta, galėtum į vidų padėt. Užtūpė kampą, ir kas jai!~ Karvę 6718 9 | įkyrių žvilgsnių ir pavėluotų užuojautų: "Begėdžiai... Tai žmones!.." 6719 12| bet kokia ištikimybe.~ Užuot metęsis į bergždžius apgailestavimus 6720 12| kur pirmą apsivedė, iš užužėrių, rauplėta buvo ir kurtinė. 6721 1 | kviečiasi artimųjų vėlės. Užvakar nuėjusi į daubą pasirūkštyniauti 6722 3 | atsikratyti įkyrios, jau visai jį užvaldžiusios minties: jei iš tikrųjų 6723 13| rakordiniai, tie iki puspenkto užvaro, - vis taip spinduliuodamas 6724 2 | Vienąsyk toji moterėli i užved, kad čėsas mano motinėlę 6725 3 | švietimo reformą. Kalbą užvedus apie greitai laukiamą ministerių 6726 7 | sustabdydavo, jis pritūpdavo, užversdavo aukštyn galvą ir dar labiau 6727 2 | sau, lygum pašarvota, akys užvertos, rankos ant krūtinės, balta, 6728 1 | mes visi prieš ją… Užėjo, užvirė, ir gana. Baisiai unarava… 6729 7 | dunkstelėjo žemėn, Iš po užvirtusių ant galvos drabužių pasižiūrėjo 6730 4 | atsakydamas į baisias, jo galvoje užvirusias mintis...~ Kriauza, pats 6731 5 | Antanėliui atrodo, kad ir vabalas, išpieštas ant dėžutės, 6732 7 | gyvulius, atsitūpęs prie mažo vabalėlio Vartiklis galvodavo, ko 6733 2 | lygum asla nuaitų, ka ant vabalėliu pasodintum, kė dulkelę pakeltų. 6734 4 | žiemai užmigusią varlę, su vabalų nugraužtu veidu, ir ne savo 6735 6 | Klupšą, draugų vadinamą Vaciuku. Porą kartų buhalteris buvo 6736 13| tęsia eigulis, perėmęs vadales į kitą ranką. Matyt, kad 6737 6 | apšaukusios Klupšą, draugų vadinamą Vaciuku. Porą kartų buhalteris 6738 11| pora, diedas ir jo boba, vadinami Drebuliniais, ir daug kitų 6739 12| pelningų apskaičiavimų, be vadinamųjų širdies audrų, veda. Mūsų 6740 12| į mūsų gadynės šeimas, į vadinamuosius šventus židinius, kuriuose 6741 14| už ausų kilnoti vaikus, vadindamas tai "zuikio gira".~ Vakare 6742 12| apkerpėjęs rąstas, kaip tu vadini senį, užsigeistų važiuoti 6743 5 | kelių romaną - Fui, dar vadiniesi pedagogu!~ - Peda-agogu! 6744 8 | pirmasis garas arba prakaitas vadinosi "prūsokų šaldymu", antrasis - " 6745 10| Tokiais atvejais netenka vaduotis šaltu krauju, nors nežinomasis, 6746 13| parokavimas yra: sugaus vagį, apkals, destis, ir kitas 6747 13| palocius ir ką tu paimsi - iš vagies paimsi. Dėl to išeina, kad 6748 12| ISTORIJOS ~ Įėjęs į miegamąjį vagoną, ten radau jau tris, anksčiau 6749 2 | dūšelė anos į dangų pakyl... Vai, kokia šventa, sak, ką tu 6750 9 | iš svieto tamsybės tie vaidai...~ Bet štai, vieną dieną 6751 14| ilgai mano sapnuos jis dar vaidenosi. ~ *** ~ Po tėvo mirties 6752 12| vyresnę moterį ir kantriai vaidinti jos komedijoje?~ Praėjo 6753 12| klausydamas manęs, laikė vaiką už trijų sienų nuo gimdančios, 6754 9 | teisėmis atidavė abiems vaikams. Dar senio kapas nespėjo 6755 7 | mėgdavo Vartiklį paerzinti: "Vaike, tavo kryžius į šulinio 6756 13| taip spinduliuodamas kalba vaikinas.~ - Je, - pritaria negarsiai, 6757 8 | kad dar basas... Kitaip, vaikine, būtum man naginę supiaustęs!~ 6758 7 | prispausdavo prie savęs paukštį. Vaiko žvilgsny ir judesiuose nebuvo 6759 14| tabaką ir už ausų kilnoti vaikus, vadindamas tai "zuikio 6760 12| vienas neatsakė. Ir taip ji vaikščiojo nuo vieno pas kitą, tikėdama, 6761 3 | mokytojas Škėma iš pat ryto vaikštinėjo gatvėje, netoli raštvedžio 6762 14| Priėmė kankinio vainiką, varguolis, ir lengva jam, - 6763 9 | prikaltas prie lotos baigtuvių vainikas. Lūšnos stogas buvo dengtas 6764 12| laidojo, žiemą, tai gyvus vainikus iŠ Kauno vežė, o antrąją 6765 9 | atgręžęs dalgio ašmenis į save, vaipulingai primerkęs akį, vis nesijudino 6766 1 | Japonas, būkštaudamas dėl vaisingos karvės, pasakė žmonai:~ - 6767 9 | atnaujinti, tik jie nedavė vaisių. Jurgis turėjo panašų sumanymą: 6768 1 | atsirūgus, jis plyšo, ir išvemti vaistai su tąsiomis seilėmis nusidriekė 6769 12| gydytojai. Po dešimt minučių vaitojimo, isteriško verksmo, aš susilaukiau 6770 1 | atvykusių, tik negarsiai vaitojo, krutindama žilu plauku 6771 13| sakytum, jo tankmėj kažin kas vaitotų.~ - Ū, kur eini, dėde? - 6772 12| viso šito uždaro spektaklio vaizdą! Moteris tokiu žvilgsniu 6773 12| kuris tirštu debesiu užstojo vaizdinguosius kalnus ir tarpais atsiskleidusias 6774 6 | ji neturėjo ryšių su šiuo vaizdu. Jis atsiminė ir jau šimtąjį 6775 3 | pradėjo graužti. Jis net ėmė vaizduotis, kaip inspektorius ateis 6776 7 | pataisydavo karvelninkas ir vaizdžiai parodydavo. Ne kartą su 6777 6 | su pasigardžiavimu jas vaišindamas nuostabiais sumanymais. 6778 10| man atrodė nereikalingas vaišingumas, ir jį palikau stovėti lauke. 6779 12| sujaudintas, tik ne to jaunuolio vaišingumu, bet jo apsimestine laime. 6780 12| nepasiektų jos ausies.~ Atėjo vakaras. Našlaitis užmigo ant naujo 6781 6 | Belūkuriuodamos moterys seniai užmiršo vakarienę ir siuvinėjamus pagalvėlius. 6782 14| duoda išgramdyt pusryčių ar vakarienės likučius ir, pritūpusi greta, 6783 6 | užsidengė ranka veidą.~ Tik vakarieniaudamas buhalteris bandė pasiteisinti:~ - 6784 4 | žvilgčiodamas į tamsia siena vakarų šaly gulintį debesį: "Beje, 6785 14| atsikėlė švintant, pašildė vakarykščią bulvienę, vyriausiam broliui 6786 3 | Ponas Vytautai... Jūs dėl vakarykščio niekam neprasitarkite… Žinote, 6787 12| grynais paėmė, dar tris valakus žeme. Iš antros kaži ar 6788 14| Kartais tokiomis atlydžio valandomis ji sodindavosi mane, kaip 6789 3 | Skubą į įstaigas pirmieji valdininkai, išsimiegoję, švariai nusiskutę, 6790 13| ir dešimtininku ir prie valdiškų vandenų... Iš visur atleido, 6791 4 | vidų, numetė skrybėlę ir valdydamasis, ne savo balsu, kaip jam 6792 6 | Vagis aš, ar ką, po velnių?! Valdykite nervus, sakau jums! - brukdamas 6793 9 | ir trobesius pats vienas valdysiąs, o jaunesniajam, Jurgiui, 6794 12| lubas, - žmonės bejėgiai valdyt šitokias savo aistras. Mes 6795 3 | ir meškere, paskum.~ - Valdytumeis! Neturi kur liežuvio kišt.. - 6796 13| atleido, kad ne piktas. Dėl to valdžiai iš manęs naudos nėr. O prie 6797 3 | visos tos autoritarinės valdžios - žmonijos rykštė…~ - 6798 1 | baigiasi.~ Pusryčius valgant, šeimyna nenuleido akių 6799 1 | lyg ežys. Mažai ką Uogelė valgė ir vis dažniau pati su savimi 6800 6 | į sieną.~ - Ar dabar valgysi? - paklausė žmona.~ - 6801 6 | dovanoti.~ Žmona pašaukė valgyt, bet pati prie stalo nepasirodė.~ 6802 10| stumdyti į mūsų žemę visokius valkatas. Gint jį atgal! - niršo 6803 4 | pakeitė ūmus pyktis:~ - Valkiojasi girtas naktimis... ramybės 6804 10| Sienomis, kuriomis apsitvėrė valstybė nuo valstybės, tauta nuo 6805 10| kuriomis apsitvėrė valstybė nuo valstybės, tauta nuo tautos, rasė 6806 7 | daug sugalvojau... Prieš vanagus, gyvates sugalvojau…~ - ... 6807 12| paprasto siuvėjo dukra, žalsvai vandeningomis akimis, ir miestelio damos 6808 13| dešimtininku ir prie valdiškų vandenų... Iš visur atleido, kad 6809 4 | nuo šulinio žmogus nuėjo. Vandeny sutalaškavo. Silpnas maldavimas 6810 13| grioviuose ir po ledu šnarą vandenys kalba apie didžiąją permainą. 6811 8 | regimai pavydėdami erzino, vanodamasis linksmai atsikirto:~ - 6812 1 | vis dažniau pati su savimi vapaliojo.~ Užėjus šalčiams, prieš 6813 12| moters ryžtumą viską nugalėti vardan brangiojo vaisiaus.~ - 6814 3 | užeitumėt ryto... Ji ten mažas vardines ar ką… Būtinai užeikite... 6815 10| kaip tik gaudė ir vėl atgal varė niekam nereikalingą žmogų.~ - 6816 10| Čigoniški romansai! - pamatęs vargingą mano bendrakeleivį gomuriu 6817 14| pralinksminti ilgesne, bet ir vargingesne kelione pro seną perkūnų 6818 3 | Atsiminė Škėma save jauną, tuos vargo metus, kai, popieriukais 6819 2 | nenorėju jos prisiimt, tė aš varguolėlės pasigailėjau. Parsivedžiau, 6820 14| Priėmė kankinio vainiką, varguolis, ir lengva jam, - atsiduso 6821 12| pasitiko prieangyje, kur, vargšas, visą laiką man esant su 6822 5 | pradėsi! Kurgi nepradės vargšelis, - dvarą prakišo!~ Ir 6823 11| gipso, o vyžų apivaros - varinės. Žilabarzdis jo paklausė:~ - 6824 11| retkarčiais jam įbrukdavo varioką ar lašinių spirgą. Dėkodamas, 6825 4 | būk čia!.. Ir maitinkis varliokais!~ - Galvažudy!.. - tuojau 6826 7 | kasimas į žemę drabužių, varomų į girią gyvulių mauriojimas, 6827 3 | taikėsi akmeniuku įi sukiužusį varpą, paskum išsiskleidė lygumos... 6828 11| išpranašaudavo oro permainas. Varpams pasitinkant numirėlį, iš 6829 3 | matė žolėje paskendusią varpinę, ties kuria susirinkę vaikai 6830 3 | aukštą kalnelį, prie senos varpinės, atsigulti lygiai taip ir 6831 13| rūpesčiuose.~ Paėjęs varsnas, Zanas atsigręžia. Eigulis 6832 12| pagaliau supras tuščiai varstanti gydytojų duris, pasigailės 6833 7 | Ne kertikliai, o vartikliai! - pataisydavo karvelninkas 6834 7 | tokių, kurie, pavydėdami Vartikliui didžiojo karvelninko garbės, 6835 7 | Daugiausia jis brangino vartiklius, mokančius kūlvertomis raižyti 6836 5 | lenta nuo ilgo ir dažno vartojimo jau nusitrynusi. Keliuose 6837 7 | parodyk, kaip tavo karveliai vartosi!.. - jis pasišokėjo į orą, 6838 11| pamatė įėjusį pro šventoriaus vartus žilabarzdį, susijuosusį 6839 14| kitą stumdami iš lopšio, varžydamiesi dėl motinos krūties ir klikiais 6840 6 | lyg jį būtų ne žodžiais, o varžytynių plaktuku užgavę į širdį.~ - 6841 10| išsigandusių akių. Jo lengvi, vasariški drabužiai buvo kiaurai permirkę, 6842 9 | krutinės, lyg lašiniai, išlindo vata.~ - Paršas! Mušt mane?! 6843 1 | kiaurą kišenių įstrigusį į vatinio padalkas, atsitempė prie 6844 6 | knygutes, apipylė žibalu, dar vatos iš pamušalo, še, dek! Pasėdėk 6845 5 | bačiuku į grindis. Gėlės vazonuose sudreba, Kvintetas atsistoja 6846 1 | lyg rodydamas į dangų. Vaškiniai akių vokai stipriai prikepę. 6847 14| Tvankiame kambaryje dvelkė vašku. Motina daugiau nevaitojo. 6848 12| treji metai, kai susituokę. Važinėjusi pas daugelį gydytojų, bet 6849 6 | vaikas aš su tokia barškyne važinėt? Žioplės!~ - Juk sakei... - 6850 11| vienas pasikinkąs arklį, o važiuojąs įsikandęs vadžias.~ Ne 6851 6 | Prašei nuimt... sakeisi važiuosiąs meškeriot, - atsakė žmona.~ - 6852 12| vadini senį, užsigeistų važiuoti drauge, ištrūk mieste nuo 6853 11| susidėjusią su berankiu, tačiau važiuotu. Nuostabiausia, kad berankis 6854 1 | ji buvo pasukus į kalnan vedantį vieškelį, tačiau, pastovėjusi 6855 13| dar ilgesnės virvės dėdė vedasi žalą, su dideliu, beveik 6856 12| aukštyn, kuriam nors skyriaus vedėjui mirus, užima po stalą ir 6857 12| norite iš manęs? Dabar būčiau vedęs trečią, jauną ir gražią 6858 12| neatsargumo pasigirti gyvenęs su vedusia operos soliste. Ši nedorybė 6859 11| šviesos, kuri sklido iš jį vedusio barzdotojo kaktos, veido 6860 12| jaunystei. Jeigu tokios nelygios vedybos turi pasisekimą, tai tik 6861 5 | šis, ilgai neapsistodamas, vedžioja iš vieno lentos galo, į 6862 11| ir retai protingą šunį, vedžiojusį akląjį, ir taip pat širdyje 6863 10| žydus, mėtyti juos iš darbo, vedžioti po miestą su išskustais 6864 14| ūžiantį vandenį. Brolių veidai ištyso, tartum jie pirmąkart 6865 6 | Nuraudusi, sudrėkusiais veidais, moteris atsikėlė, priėjo 6866 2 | kaltinamos, kad, sutartinai veikdamos, apgaule ir suktumu išviliojo 6867 7 | džiaugsmo, visuomet pakiliai veikė Vartiklį. Berniuko smakras 6868 9 | netoliese skardėsi perkūnija. Veikiai lietus pasruvo upe. Žmogus 6869 12| Jos vyras, matyt, stipriai veikiamas, - ne tiek bendros nelaimės, 6870 3 | inspektoriaus landumas ir veikla, kurios aukomis jau ne vienas 6871 1 | Sulauksi iš Matūzelio veislės! Datrauks iki šimto…~ 6872 7 | eiles ugnį. Stūksą kupstai, vejos ir krūmai pavirto gyvais 6873 8 | perbraukė nugarą, lyg drungnu vėju pūstelėjo. Iš pradžių bernas 6874 13| stagaras ir linksmai sušvilpia vėjuje. ~ Apsiavęs veltiniais, 6875 4 | valandą negrėsė pavojai. - Vekselį sakei pakasavosi, ką dvigubą 6876 4 | rauplėtąją Mortą. Moteriškė buvo vekselis, kurį ilgainiui turėjo išpirkti 6877 12| jo skolino, vis dvigubus vekselius su juo pasidarė. Dabar šneka, 6878 9 | Jurgio žabtus ir drėgna velėna ant kaktos suvirtusius plaukus. 6879 1 | Greičiausia ją kviečiasi artimųjų vėlės. Užvakar nuėjusi į daubą 6880 14| apsėdom grabą iš šonų, pora vėliauninkų su kamžomis stojo priekyje. 6881 5 | niekinimas, kikenimas, plaukų vėlimas.~ - Ė, ponas, kapuckin? 6882 12| juodu debesiu aptemdė ne tik velionės atmintį, bet sunaikino ir 6883 1 | žolėje atsisėdusį Nikodimą, velionį savo vyrą. Nikodimas, kažkodėl 6884 12| kad suriks: - A, jau tu velnią manai?!~ Po to kalviui 6885 4 | labiau užkimdamas puolė.~ "Velniai ten jį!" balsu nusikeikė 6886 8 | atpigo kaip lepsės, kad ir velniam nėr kur dėt. Jau kadai aš 6887 2 | Girdi, Jau vėliakos tave velnias kusin, jeredku šmoc! A tu 6888 2 | yr koks ratunkas nuo tų velninių šunų?~ - Yr, yr, sak 6889 8 | Antrajam, liesam, tačiau kietam velniukui savo darbą atlikus, ėjo 6890 1 | ūdyti: tingine ir tursa, veltėde ir taip, jog žmogui gėda 6891 13| sušvilpia vėjuje. ~ Apsiavęs veltiniais, užsimaukšlinęs zuikinę 6892 12| gimdymas. Dabar jau buvo vėlu sakyti tiesą, ir aš kiek 6893 11| alkanas išlūkuriavo iki vėlybo vakaro. Kol bažnyčios neuždarė, 6894 6 | svetimus pinigus.~ Abi iki vėlyvumo nesulaukusios Tijūnėlio, 6895 12| reputacija. Kokia gali būti veneriko, džiovininko paslaptis?~ 6896 5 | Prasideda revanšas. Iš lėto, vengdami staigmenų, priešai supa 6897 2 | balsu:~ - Kaltintoja, venkite netikrų vardų! - ir ramiai 6898 5 | už ausies ir tempia per verandą. Antanėlio motinos ir didžiojo 6899 5 | MAŽASIS IR DIDYSIS ~ Verandoje, plačioje vytinėje kėdėje, 6900 14| žalias rūtas atsiminei? Verčiau man už tai krapštyk merikonišką…~ " 6901 5 | priežasties, ir jis, pykčiu, gėda verdantis, išsiverš pro kraštus. Mažasis 6902 4 | skųstis, ištrūkusi iš tėvo vergijos, Morta pasidarė nauju vyro 6903 13| prasimanyt nėr iš ko. Taip ir verkia jis man. Graudu pasidarė: 6904 12| Moteris, išgirdusi mažojo verksmą, ūmai nutilo. Ji įsiklausė. 6905 7 | didysis kaimo triukšmas: verksmai, daiktų krovimas, kasimas 6906 5 | pirmąkart garsiai, dauge su verksmu užprotestuoja:~ - Tėtė 6907 5 | Tuomet Antanėlis tikrai ima verkti.~ Prasideda revanšas. 6908 1 | krebždėdama tysojo tarp savo verpalų ir nuogos sienos.~ Uogelė 6909 1 | krovė ant jos pakulas, verpalus.~ Viršum Uogelės galvos 6910 1 | pramani darbuos, ji griebėsi verpti, austi, ravėti daržų ir 6911 6 | puses. Ypač viena aplinkybė vertė abi nerimastauti: prieš 6912 7 | neturėdami žemės, karta iš kartos vertėsi dailidžių, kubilių ir kalvių 6913 12| svajones apie įpėdinį gal vertėtų amžinai palaidoti, jau gimdo!~ 6914 3 | direktorius, o rytoj... Laikinos vertybės!"~ Stabtelėjęs ties laikraščių 6915 1 | savęs, pamatė baltą veršį. Veršelis atrodė sulysęs, įkritusiais 6916 1 | nuo savęs, pamatė baltą veršį. Veršelis atrodė sulysęs, 6917 1 | virtuvėje, ką tik užėmusios su veršiu senutės vietą.~ 6918 4 | gyvenantį kitame kaime. Vesdamas jo dukterį, rauplėtąją Mortą, 6919 11| bažnyčios skliautas uždengs jį vėsiu šešėliu. Nusibodus poteriauti, 6920 9 | vėl sušneko apie Jurgio vestuves, bet šį kartą Rimkų vyresnysis 6921 12| paabejoti vyras.~ Tą pačią vestuvių vasarą į šį užkampį atvyksta 6922 14| sukindavo tuo pačiu keliu, vėtydamas širmus karčius, tik jau 6923 12| užtrukęs - siunčia telegramas, veža dovanas, gėles. Erdvus butas 6924 12| gyvus vainikus iŠ Kauno vežė, o antrąją ir dar puikiau: 6925 12| Ilgai nesvarstęs, pasisamdęs vežiką ir anksti rytą kėlęs, pusryčiams 6926 14| Motiejus timptelėjo vadžias, ir vežimaitis pasijudino.~ Diena buvo 6927 9 | būsimąjį žentą iš vežimo. Vežime suskambo pasipiktinę žodžiai. 6928 9 | grašius pirkęs aklą kuiną, vežiojo miestelėnams malkas, žvyrą 6929 3 | bet jau pradėjusius jo viduje kilti abejojimus.~ Pagaliau 6930 8 | akys iššoko ir iš skausmo viduriai apsivertė. Antrajam, liesam, 6931 8 | dvidešimtuoju jis apmirė. Susyk jo viduriuos kažkas dunkstelėjo, atitrūko 6932 14| Tik kai išgąsdintas sapnų vidurnakčiais pabusdavau, ją matydavau 6933 7 | matyt, visai negili, nes jos viduryje, lyg mažos salelės, kyšojo 6934 5 | gėlėtą šilko "šlafroką", sėdi vidutiniško amžiaus moteriškė ir skaito 6935 8 | sukriokė:~ - Kol kas viee-e-nas! Greit bus šii-i-mtas! ~ 6936 7 | kišenes senų spyruoklių, vielos ar sagų.~ Buvo apylinkėj 6937 11| įsikandęs vadžias.~ Ne vien dėl tokių naujienų šv. Antano 6938 11| aukštas, kaip šienkartė, vienaakis, vadinamas Matijošiumi, 6939 4 | pasilikęs iš senų laikų, kai vienais sausros metais buvusis šio 6940 12| iš jos, be abejojimo, ne vienąkart girdėjo mano amato žmonės, 6941 8 | ieškodavo Judo kraujo. Pasak jo, viename iš trisdešimties grašių 6942 2 | apsakinėja, lygum iš knygų. Vienąsyk toji moterėli i užved, kad 6943 3 | pirmos jaunystės mašininkė ir viengungis Jonas Kleiva, aukštųjų mokyklų 6944 3 | jog voverė gali turėti viengungiui inspektoriui lemiamos reikšmės, 6945 1 | sulenkta prie galvos, tik vienišas pirštas stypso, lyg rodydamas 6946 4 | Kriauza vadino uošvį, beveik vienmetį su juo, gyvenantį kitame 6947 2 | per Sekmines pasimiri, tik vienoms mišelėms kunigui nunešiau, 6948 8 | išgiedriejusios nuo garo pirties kampe vienose putose pasinėrusį berną, 6949 14| Daugelis palydinčių ėjo vienplaukiai, braukdami rasojančias kaktas.~ 6950 12| Tarp jų, nuleidęs galvą, vienplaukis, užpakaly sukryžiuotomis 6951 9 | zakristijonas ir Pašilio Kuncai su vienturte. Atsivėrus retkarčiais du 6952 9 | piršosi Adelei Kuncytei, vienturtei ir dargi gražiai. Paliegęs 6953 8 | nuo aukštutinių suolų. Jų vietas užėmė stiprųjį garą mėgstantieji, 6954 3 | švelniame laukų aksome, ir vieversio daina mokytojo krūtinę nusmelkė, 6955 3 | kurio nemėgo - išsikleisdavo viešai. Su šia negudria ir bieveik 6956 1 | pasukus į kalnan vedantį vieškelį, tačiau, pastovėjusi prie 6957 4 | A? Per siauri jau keliai vieškeliai!~ - Paleistuvi! - drauge 6958 1 | senuoju taku. Palypėjęs vieškeliu, už beržyno, galėjai matyti 6959 12| ir ilgą. Niekas jo nematė viešumoje, o jei kas matė - nelengva 6960 3 | savo šokėja i samanas, vikriai, kaip sviedinys, vėl pašoko, 6961 1 | smulkiais pinigais, seniai jau vikrios rankos jai pakeistais į 6962 11| elgeta ir kitų rūpesčių bei vilčių, kurios su kaupu užpildydavo 6963 4 | žmogaus galva:~ - Kilpoj ir vilkas meilus, o duok jam valią… 6964 13| Girioj gyvenau, o iš vilko nepasimokiau. Šią gadynę 6965 13| nepasimokiau. Šią gadynę reik iš vilkų mokytis, kad duoną turėtum, 6966 4 | tavęs, kaip iš ožio - nei vilnos, nei pieno! - pasakė porąkart 6967 2 | tė sviestu kruopelę, tė vilnų kuodelį, tė vis šnekam pro 6968 1 | Priešini sūnaus ir marčios viltims, motina neužsibaigė: priešpiečiais 6969 4 | kranksėjimą Kriauza dėjo visas viltis ir net mažų skolų pasidarė, 6970 1 | jį vadino - Japono ūkį. Vincas antrojo krikšto susilaukė 6971 1 | trobų stogus, - jos sūnaus Vinco, arba, kaip žmonės jį vadino - 6972 12| jis sriuobdavo ataušusį viralą. Dantį ar galvą sugėlus, 6973 3 | anekdotai, nepasižymį sąmojumi, virkdė pedagogų šeimą.~ Pastabusis 6974 12| liguistas įsivaizdavimas gali virsti tikru pamišimu. Atėjo man 6975 8 | kuriais jie tirpo, liesėjo ir, virtę ilgomis, laibomis dešromis, 6976 9 | išsikinkęs arklį, su riestainių virtine ant kaklo, raitas dulkėdavo 6977 3 | nusiteikusio mokytojo Škėmos lūpose virto riestu kalambūru:~ - 6978 1 | prisidėjo ir karvės baubimas virtuvėje, ką tik užėmusios su veršiu 6979 6 | Apyskaitos knygą su žaliais viršeliais…~ Suradęs knygą, delnu 6980 10| bažnytkaimį, pas rajono viršininką. Mūsų viršininkas, storas, 6981 12| smulkiais pataikavimais viršininkams kopia aukštyn, kuriam nors 6982 3 | laikraštį... Bijaisi vieno viršininko žvilgsnio, būkštauji ne 6983 10| šitai komedijai.~ Mudu su viršininku lėtai judėjom paskum. Iš 6984 4 | Tavo, viskas tavo. Imk!~ Viršuj tylėjo.~ - Žalty tu! 6985 4 | Grimstu, grimstu! - atkartojo viršuje. Pakeltas šulinio dumblas 6986 1 | apatinė lūpa išslydo iš po viršutinės, akys sužvilgo.~ - Giedok, 6987 3 | aparatą pradėjo taikyti į visaip susivarčiusią grupę, ponia 6988 7 | ir taip prisijaukindavo visam laikui. Bet ir Vartiklis 6989 12| grasymų daktarui jis puolė į visišką neviltį, ramią ir ilgą. 6990 12| Ir buvo lyg be savęs.~ Viskam ateina galas. Nukirsta šaka 6991 1 | Mažnės susiriesti. Danguje visokios reikalingos...~ Senutė 6992 10| parodysim stumdyti į mūsų žemę visokius valkatas. Gint jį atgal! - 6993 6 | atlyžusios: paaukojusios visoms moterims bendrą smalsumą, 6994 12| gedulo raištį, pasirodė visuomenėj. Piršliaujančius jis nuramino 6995 6 | prie kasos - vagis. Graži visuomenės nuomonė! Ir apie tave šitaip 6996 12| pirmykščio nusistatymo: visvien jai išdrožti teisybę, kokia 6997 8 | Kreivalūpis bematant prišoko, vizgindamas uodega, ir taip patraukė 6998 14| tuojau, lyg nesusitupėjusį viščiuką, mane pastatė prie krosnies. 6999 12| be kiaušinio nebūtų nė viščiuko.~ Valdininkas savo namuose 7000 8 | O tiu-tiu-tiu!~ - O, vo-vo! Gerai, ai gerai.. Kad tave 7001 8 | toliau ėjo nuo visokių vočių ir reumatizmo, o kuomet 7002 12| kalbos, o noras baigti tą vodevilį. Tačiau pakeliui ėmiau abejoti: 7003 7 | Kairiajame krante buvo įsikasę vokiečiai, o dešiniajame - rusai, 7004 12| trigonometrijoj sinusų, kosinusų, vokiečių kalboje - der die das, išmestas 7005 10| peržiūrėjo visus popierius ir jau vokiškai paklausė: - Bite pasport!~ 7006 1 | skietai, o ji pati, lyg voras, krebždėdama tysojo tarp 7007 1 | lazdos galas buvo nubaltinti voratinklių.~ Tuose kraštuose Uogelė 7008 8 | galvas, tepėsi mostimis votis, paraugas. Kvepėjo sugruzdusiais 7009 3 | Laikas inspektoriui susigaut voverikę, - pastebėjo Škėma, apsieidamas 7010 2 | Rozali, ką kitusyk gritelnykų vožkeles gani...~ Pala, da ne