| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library |
| Petras Cvirka Kasdienes Istorijos IntraText - Concordances (Hapax - words occurring once) |
Story
7011 5 | dėžutę rutuliuką, sako:~ - Vuo!~ Tėvas vėl žvilgteli 7012 5 | susivaldęs, atsikerta:~ - Vuo-vuo-vuo! Didelis daiktas! A-jai-jai! 7013 2 | i, sak, šaltas prakaitas vūpele nuo kaktos bėg, i ka anai 7014 12| kurias ji paskutiniu metu vykdė sostinėn, su vyru arba viena, 7015 1 | amžių be bylų išgyvenusi. Ji vylėsi, kad sūnus kada nors pasigailės 7016 12| audrų, veda. Mūsų laikais vyrauja įsitikinimas, pasidaręs 7017 12| vesti šitą dukart už save vyresnę moterį ir kantriai vaidinti 7018 14| gal pavasarį piemeniu kur vyresnį nusamdys, ar ką, - ramindavo 7019 9 | perspėjimas, savo, kaip vyresnio, vertės pajutimas, užsispyrimas, 7020 9 | Bet štai, vieną dieną vyresnis brolis prisiklausė, kad 7021 14| ketvirto.~ Pradedant vyresniuoju ir baigiant manimi, visi 7022 14| pašildė vakarykščią bulvienę, vyriausiam broliui nurodė, kuo ir kaip 7023 3 | sugrūsdavo po skvernu, o vyriausybės nuomonės reiškėją, kurio 7024 2 | ties juosmeniu sunėrusi vyriškai plačias rankas, retkarčiais 7025 12| gydytojams, aš jau stebėjau vyriškį, geriau pasakius - įėjusios 7026 14| nežinojai?! Seniai mekaniku. Vyrs turi galvą!~ - Tai nei 7027 12| ir žinanti meną tramdyti vyrus kita jos vietoje gal būtų 7028 5 | pora misinginių sagų, su Vytimi, iš seno Siemaškos švarko, 7029 5 | Verandoje, plačioje vytinėje kėdėje, įsisiautusi į gėlėtą 7030 4 | girtų pilni laukai, kaip vyturiukų, Parrepėčkos ir tėvelytis, 7031 14| šviesi. Tirštai sužydusios vyšnios, sakytum taip pat įsivilkusios 7032 2 | už durų, lygum purvinas vyžas. Jaugi tu krikščionišku 7033 11| ir apsiavęs šikšninėmis vyžomis. Vos išlindusiais iš ilgų 7034 11| galva darosi iš gipso, o vyžų apivaros - varinės. Žilabarzdis 7035 11| drabužį... Vos tapsnodamas vyžuotas kojas, senis juto, kaip 7036 12| jam atsidavusią. Net jos ydos vyrui ima atrodyti visų 7037 12| kenčiame dėl mūsų pačių ydų daugiau, negu nuo visų kitų 7038 12| Įdomu, kodėl jam prireikė ylos? - pasiteiravau, ir mano 7039 12| pradėjo teisininkas be ypatingos įžangos, - gyvena valdininkas. 7040 12| ima atrodyti visų tų gerų ypatybių nepasibaigiančia tąsa. Pats 7041 8 | senį šveitė.~ Po dešimto ypo tėvukas pajuto, kad ties 7042 1 | pirmo vaisiaus, kurį marti yščiuje nešiojo, ją tąsė, bet nieko 7043 1 | klebonėlis, nepuikus… pasišaukė zakrastijoną: "Tai kiek išeina per metus, 7044 9 | bulka, buvo girdėt kniaukus zakristijono balsas:~ - Stianisliavai, 7045 13| greitu pavasariu.~ - Ar ne Zanukas? - atsiliepia eigulis, pasmaukdamas 7046 3 | autoritarinių režimų..~ - Zigma! - riktelėjo prišokusi žmona, 7047 3 | KLEBONIŠKŲ ~ Mokytojas Zigmas Škėma, palikęs besilinksminančią 7048 13| veltiniais, užsimaukšlinęs zuikinę kepurę, kurios viena ausis 7049 14| vaikus, vadindamas tai "zuikio gira".~ Vakare tėvą jie 7050 12| ir suriko ant jo: ko čia zyzi, girdi, lyg uodas? Vesk 7051 8 | sugulusios viena ant kitos ir šaipėsi, rodydamos kreivus, retus 7052 10| numarindavo dielę, jis statydavo šaipius klausimus.~ - Biografija, 7053 5 | Antanėlis ir nemano šaipytis. Bet kol nevėlu, jis bando 7054 12| Viskam ateina galas. Nukirsta šaka užsitraukia žieve, delčią 7055 1 | drebančiomis rankomis, lyg šakaliais. Sučiupo ją sausas kosulys. 7056 14| bruoždamasis į nusvirusių beržų šakas, buvo numestas kažkieno 7057 8 | pats liesas, susisukęs lyg šaknis, senis vėl prabėgo pro lempą 7058 3 | vyras. Čia pat, ant medžio šakų, kabojo foto aparatai, kiek 7059 7 | parodydavo. Ne kartą su šąlančiu krauju gyslose, sulaikęs 7060 9 | nuogu kūnu, bet jis nejautė šalčio, tik atkišęs lūpą gaudė 7061 2 | neišstip, ka tu taip motinėlę šaldai..?! " I da graudžiau ana 7062 8 | prakaitas vadinosi "prūsokų šaldymu", antrasis - "blusų naikinimu" 7063 11| žodžio ištarti, kai prie jo šalies atsirado ožka. Dabar jis 7064 12| užkampiuose, kur aukšti cemento šaligatviai, kiemai, juose perkaršę 7065 12| kuriose pliurzė antys, o ant šaligatvio pamačiau tysančias, greičiausiai 7066 7 | trankytis dievai žino po kokias šalis, svetimuose ratuose ir tarėsi 7067 2 | skaistykloj, sak, jau visai baigia šalt, dantelis an dantelio nesuein"…~ . 7068 12| nykus ilgesys, bodėjimasis. Šaltai ėmęs svarstyti, našlys suprato 7069 1 | aplinkiniai rado Uogelę įneštą į šaltąjį trobos galą. Vėjo glemžiama 7070 1 | susigrūdo daiktai ir žmonės, šaltesnėmis dienomis kovodami dėl pirmos 7071 2 | ramybę dėl visų metų, bet šaltį paliks kentus kė kentus... 7072 8 | Tuo pačiu metu stiprios šaltos rankos apkabino Budziko 7073 4 | žvilgčiodamas į tamsia siena vakarų šaly gulintį debesį: "Beje, pagalvojo 7074 12| kapinės apgultos, visos šalymės. Bėgo žiūrėt iš kaimų. Tik 7075 9 | šaukdamas:~ - Gubernator for, šapki daloj!.~ Jurgis uždarbiavo 7076 9 | zakristijonas, Adelės dėdė, smarkiai šarpavęs į jaunojo pusę.~ Šiai 7077 13| pluta, iš sunkių lijundros šarvų išsivadavęs pakyla žolės 7078 9 | paramstytas nuo vėjo ilgomis šatromis. Vietoje kamino rioksojo 7079 5 | Sūnus ima kryžmai šaudyti aplink vienintelę tėvo damą, 7080 1 | taip pasikėtojusią marti, šaukdama įvertė guolin ir pamačiusi, 7081 14| girtas, visuomet po langais šaukdavo "kakariekū", stovėjo prie 7082 1 | sūnaus pašaipą, kasdien vis šaukėsi mirties, bet mirtis delsė.~ 7083 5 | įsakymo.~ - Klaupk čia! - šaukia didysis, nekreipdamas dėmesio 7084 7 | nematoma skylute krūtinėje.~ Šaukiant ir nerimaujant Stepų mamytei, 7085 1 | susirūpinti dalykai: neregimi šaukiasi, o regimi - išnyksta. Greičiausia 7086 6 | ko gero, dar išpranašaus: šauks tardyti... Tegul tardo - 7087 12| trukdė staigūs, šiurpūs šauksmai. Kartoju: ji buvo ligonė 7088 4 | nelaimingajam akis. Į pakartotinus šauksmus niekas neatsakė. Viena akimirka 7089 4 | pagalba, tėvelytis ilgai šaukusiu, užkimusiu balsu subaubė:~ - 7090 12| pasižiūrėkime į mūsų gadynės šeimas, į vadinamuosius šventus 7091 4 | Šuo grįžo ir ėmė loti prie šeimininko kojų. Šį kartą Rudžio karingumas 7092 12| prirašytus, lapukus. Juos nunešė šeimininkui. Valdininkas, permetęs akimis, 7093 1 | Pusryčius valgant, šeimyna nenuleido akių nuo Uogelės, 7094 9 | kreiviodamas, bene išsiris šeimynėlė. Pagaliau jie išėjo. Jurgis 7095 12| atrado ją ne tik sumanią, šeimynišką, bet ir visa siela jam atsidavusią. 7096 12| pirmoji. Pirmosios kuklumas, šeimyniškumas, angeliškas nekaltumas buvo 7097 11| elgeta, nesulaukęs savo šelpėjų, alkanas išlūkuriavo iki 7098 6 | rankos savo švelnių ūsų šepetėlį, kaimietei ištryško ašaros.~ 7099 1 | Mėšlai stiro, apsitraukdami šerkšnu. Gyvuliai drebėjo. Japonas, 7100 9 | tų namų šeimininkas. Tik šermenų metu esti tokie nykūs kiemai.~ 7101 1 | balsiai gageno...~ - Šetone, ką tu darai! - suriko Uogelė 7102 2 | Sak, ak tu arkliaširde, šėtonu sėkla, kai tu drįsai šitei 7103 7 | debesyse išnykstantį mirties šešėlį. Ir ne kartą po ilgos, atkaklios 7104 12| būdu išsigando tik savo šešėlio.~ Negalima pasakyti, 7105 11| skliautas uždengs jį vėsiu šešėliu. Nusibodus poteriauti, jis 7106 3 | kasdien bėgdavo per pusnis šešetą kilometrų į mokyklą Prie 7107 1 | išėjo įstatymas: kas sulaukė šešiasdešimt metų, prie to atvažiuoja 7108 5 | Tridi ridi raška, gavai rudą šešką?.. A, gavai? Tik nepradėk 7109 3 | ką… Būtinai užeikite... šeštą valandą...~ Kiek Škėmai 7110 6 | Panašu, kad Vaciukas: ponai, šeštadienį pas mane... ponai, sekmadienį 7111 3 | laikraščių kiosku, paprašė šeštadienio laidos opozicinį dienraštį, 7112 10| įsibodus juokams.~ Gal šeštąjį kartą tremiant, laikrodininkas 7113 14| parnešė negyvą. Jį pagriebė šeštarnės ir visą pusvalandį blaškė, 7114 9 | šarpavęs į jaunojo pusę.~ Šiai naujienai vis labiau plintant 7115 8 | Baikis, vyručiai! Kad šiais laikais ir iš tų dūšių menka 7116 12| Nesistebėkite, jei šiame pasakojime tiek daug šypsenų, 7117 12| Kaip? Ar jau galima šiąnakt laukti?~ - Praeis dar 7118 3 | atgimimo dvasia nugalėjo šias prasidėjusias baimes, ir, 7119 11| klibiklibi! Dar šieną perkandu, o šiaudelius - sunkiau. Kitąmet parduos 7120 9 | nusidriekusiais iki pat žemės šiaudgaliais, brolis, dusliai niuoksėdamas, 7121 4 | atsistoję plaukai pakėlė šiaudinę skrybėlę.~ - Kas ten?! - 7122 13| padvelkia svilinamos kiaulės ir šiaudų kvapas. Už jos vėl namai, 7123 13| girdi, man bėda užrašė. Šiaudus nuo stogo sukūrenau, tvoras, 7124 3 | perkūnijos debesys nugulė Šiaurės kraštu. Balzgani jų masyvai, 7125 1 | iš galvos nei grybai, nei šienas kol jis neišaiškindavo sau, 7126 8 | parapijoje. Kažkuomet jo bernas, šienaudamas pievoje, užmynė ant numesto 7127 11| atsisėsdavo laibas, aukštas, kaip šienkartė, vienaakis, vadinamas Matijošiumi, 7128 1 | gyventojai, susėdę aplink šieno kupetas, kepasi grybus.~ 7129 8 | kas viee-e-nas! Greit bus šii-i-mtas! ~ Iš kalbančio burnos 7130 11| sunkia miline ir apsiavęs šikšninėmis vyžomis. Vos išlindusiais 7131 2 | jų, ka tik motinėlei būt šilčiau! Pagrįždama užsukau pas 7132 9 | dūmas, retai židinio ugnis šildydavo brolius. Antraisiais po 7133 4 | atsisveikinimais delnus šildyti kaimo našlėms. Retą dieną 7134 1 | priešpiečiais išsriuobė šildytos bulbienės lėkštę ir ėmė 7135 4 | atkutęs, pasirišo po kaklu šilkinę skepetaitę ir ėmė ilgais 7136 6 | kad įstaigoje jis būdavo šilkinis, nors namuose - ašutinis.~ 7137 5 | kėdėje, įsisiautusi į gėlėtą šilko "šlafroką", sėdi vidutiniško 7138 3 | papirosų nuorūkomis iškaišytą šilo aikštelę. Visu keliu, saulei 7139 3 | miesto į naująjį ir bėgdamas šiltais inspektoriaus pėdsakais, 7140 14| nebūdavo, tuojau sodina jį šiltesnėje vietoje, duoda išgramdyt 7141 6 | vaizdu. Jis atsiminė ir jau šimtąjį kartą šiandien atsiminė, 7142 10| gyvulių išmatomis. Jis buvęs šimte miestų ir rinkęs parašus 7143 1 | jūsiškė turi susistūmusi šimtelį, antrą.. Nuo to litas, nuo 7144 13| gyvasties savo? Kad ponas turi šimteriopai daugiau už kitą ir daugiau 7145 2 | užeinam. Kė šilta, tė iki Šimšynės einam basos, vo čeverykus 7146 6 | Martel". Rygos artistei šinšilą nupirko. Mėmė! Jau kartą 7147 3 | Vėliau kiekvienas neiškentė šiokia ar tokia prasme paminėti 7148 12| paskutiniu laiku joje įvykusios šiokios tokios permainos, dabar 7149 3 | liberališką, artimesnį širdžiai, apsidairęs sugrūsdavo po 7150 4 | tėvelytis sustabdė savo širmį ir, per šimtą žingsnių prisiartinęs 7151 14| tuo pačiu keliu, vėtydamas širmus karčius, tik jau su lengvesne 7152 1 | apsilankymą klebonijoje? Šitais sumetimais Japonas sustabdė 7153 12| didelio dvaro ją paėmė. Ir šitąją nukėglino, vis su yla. O 7154 7 | Viešpatie, teikis atsiųsti šitiems namams dovaną mylestos dangiškos"...~ 7155 12| Jeigu būtumėt matę viso šito uždaro spektaklio vaizdą! 7156 2 | pasku, pons teisėjau, Ona i šitoji, prisaigdinu mane, ka niekam 7157 12| žmonės bejėgiai valdyt šitokias savo aistras. Mes kenčiame 7158 14| grąsindavo.~ Bet po šitokių audrų, išblaškiusių mus 7159 2 | apgarsintas. Nuveik, sak, šitu ketvergu vakarą, kė pritems, 7160 1 | Grabnyčių dieną. Svarstydama šituos reiškinius ir spręsdama, 7161 5 | Lygiom, ponas?~ - O-o šiu-gausiu! - kietai, nuspręstai atsako 7162 5 | tik kaip nors malonėkit šiugaut...~ Sūnus ima kryžmai 7163 5 | lentos galo, į kitą.~ - Šiugavai? O jeigu šišia atšištošime, 7164 4 | numestą švarką, iškratė šiukšlių pribirusias kurpes ir patraukė 7165 2 | pradėjai, tė i pabaik. Sak, šiuosyk tave motinėli praši dviejų 7166 8 | matyt pro garą, - pinigus šiūpėle žarstai, visi žinom. Iš 7167 8 | juokais pažadėjai! - atsakė, šiurkščiu, plaukuotu delnu grabinėdamas 7168 8 | prisipylęs vandens ir išmuilinęs šiurkštų kanapių skudurą, švelniai 7169 14| kur dažnai pasirodydavo šiurpios būtybės, imdavome laukti. 7170 1 | noras leistis su žmonėmis į šiurpius svarstymus. Jam neiškrisdavo 7171 8 | milžtuve prie akmenų krūvos šiūstelėjo.~ Garas su trenksmu iššovė 7172 2 | Matai, sak, kė ana lūpom šiušin, tė su šventu Petru rokuojasi. 7173 1 | viena oda, apsikarsčiusi škaplieriais, pasirėmė drebančiomis rankomis, 7174 3 | šeštą valandą...~ Kiek Škėmai atrodė, inspektorius gudriai, 7175 3 | susivarčiusią grupę, ponia Škėmienė iš savo krepšio išvyniojo 7176 3 | smagiai nusiteikusio mokytojo Škėmos lūpose virto riestu kalambūru:~ - 7177 5 | įsisiautusi į gėlėtą šilko "šlafroką", sėdi vidutiniško amžiaus 7178 5 | ir tuomet, išsiėmus iš "šlafroko" rankovės atlapo nosinaitę, 7179 14| greit ištuštėjo. Medžių šlamesys vis smarkiau įsigavo. Pro 7180 14| Grįžo ji tik vėlai naktį, šlapia nuo kojų iki galvos, su 7181 1 | padvelkė drėgme ir kačių šlapumu. Aplik ligonės lovą buvo 7182 12| nepakišdavo jam sušildytų šlepečių. Pietauti pavėlavęs, jis 7183 11| kaip svaigus miegas jį šliejo prie mūro sienos. Tuo metu 7184 14| nedėlios duosis matyt. Pas Šliomkę išgersim butelį, ir ant 7185 5 | ryžtumą patvirtina triskart šliurbtelėjusi nosis.~ - Gerai, - staiga 7186 14| susitvarkė plaukus ir, šliurpčiodama nosimi, valdydamos, pasakė:~ - 7187 5 | nosine, išsišnypščia ir šliurpčiodamas, vis nepaleisdamas nosinės, 7188 7 | Persliuogęs per tvorą, šlubuodamas, vaikas pradėjo bėgti slėnio 7189 8 | penkiolikto - ties pečiais išlindo šlunkas. Su dvidešimtuoju jis apmirė. 7190 8 | girdėti dūsavimas, stenėjimas, šluotų čaižėjimas, indų bildesys 7191 13| Jis gyvom, nesočiom akim šmėkšlinėja aplinkui, apsidairo prisimerkęs 7192 2 | tave velnias kusin, jeredku šmoc! A tu nežinai, ka skaistyklėn 7193 9 | palikimą, broliai vis aštriau šnairavosi.~ Nebuvimas namuose šeimininkės 7194 13| Telkšą grioviuose ir po ledu šnarą vandenys kalba apie didžiąją 7195 12| vekselius su juo pasidarė. Dabar šneka, kad jo gyvo nepaleis, o 7196 2 | tė vilnų kuodelį, tė vis šnekam pro aną gyvenimą, pro motinėlę, 7197 14| meilę, stabdė praeinant, šnekino, kvietėsi pas save, - kuo 7198 1 | Žmogus girdėjęs špitolėj šnekučiuojant, kad senė prieš keletą dienų 7199 13| kantriai nuleidęs galvą, pro šnerves išpūsdamas šilto oro rutulius.~ 7200 9 | ir pajuto iš jo burnos ir šnervių išeinančio šilto oro srovelę.~ 7201 2 | rugius, pribėgu lūpelę, šniokšt - perbrido, pakalnėn, pakalnėn, 7202 10| netikėtas šūvis. Jo aidui šniokštelėjus naktyje, mačiau, kaip ėjęs 7203 3 | inspektorius, bet raštvedys šnipštels ten… aukščiau apie jo kalbas?… 7204 10| pakuždomis. Gargiantis, šnypščiąs garsas teikė jam tą būdingą 7205 7 | tekinas skriejo iš kaimo. Šokdamas per griovį, vienoje vietoje 7206 3 | prisigrūdusia sūrio, savo šokėja i samanas, vikriai, kaip 7207 5 | ryžtingai kelia savo šaškę ir, šokinėdamas ja per priešo rutuliukus, 7208 11| apgailestavo juos negalinčius šokinėti ir džiūgauti rojaus pievose.~ 7209 5 | taškuotą galvą, apuosto šokoladą ir netrukus taip pat užsimerkia.~ 7210 5 | ausį. Antanėlis krūpteli, šokoladas nukrinta ant grindų. Kvintetas 7211 5 | kambarį.~ Antanėlis gauna šokolado. Jo galva priglausta prie 7212 4 | klausimus: "Na, kur šį rudenį šoksime?", be kitų porų, vienu balsu 7213 7 | mamytės troba pasitursinus šokti".~ Stepų vardas, atitekęs 7214 7 | Galvodavo jis, kodėl varlė šokuoja, o nebėga tekina ir kodėl 7215 1 | atrodė sulysęs, įkritusiais šonais, ir Uogelė nespėjo gyvulio 7216 13| šilto oro rutulius.~ Šone, tamsia, gyva siena stovi 7217 8 | ilgomis, laibomis dešromis, šovė laukan.~ Vienas jų, prabėgdamas, 7218 1 | Japonas sustabdė vežimą prie špitolės ir bažnyčios tarnams apdalino 7219 10| kupletisto vardą.~ - Ich špreche nur doič!~ - Doič, kol 7220 9 | Jurgio. Jis mažai paisė šūkaujančių patarėjų, kad reikia judinti 7221 12| Reikia laukti! - šūktelėjau beveik piktai, bet tučtuojau 7222 12| nebaigęs piaustyti dešros, šūktelėjęs man:~ - A, va, Kostę 7223 4 | lauke grėbiančios dukters, šūktelėjo:~ - Jūs man kelio nerodykite, 7224 4 | Matau-šiuk..~ Ilgai gaudė šuliny verksmas, kol žalsvo dangaus 7225 11| apdalina, kur pikčiausi šunes ir kuriuose kraštuose elgetos 7226 2 | vis po bryzelį mes tiem šunim, vo tei ana sveika liks, 7227 11| su jaučiais, o Rokas su šunimi, laižančiu jo kojos kelią. 7228 9 | skyrium, Urzgaujant, lyg Šunims, sklypas likdavo neužsėtas, 7229 2 | sak, neturės su kuo tuos šunis paėsdint, tė plėšys gyvus 7230 8 | Na, vyručiai, nuo šunvočių ir sasų, ant penktojo prakaito! - 7231 8 | sustok, palauk! Netrink, čia šunvotė! Sakau, netrink!~ Nedidelė, 7232 8 | Po velnių. Čia ne tik šunvotes, ir žarnas gali suvirinti! - 7233 6 | ant krūtinės, Tijūnėlis šuoliavo aplink fotely susigūžusią 7234 12| Vyras pakilo ir katino šuoliu, vienmarškinis, atsidūrė 7235 8 | suoluose. Kas pasimerkęs šutino kojas, kas susiradęs peilį 7236 8 | pasikorusios prie langų, kitos šušėjo sugulusios viena ant kitos 7237 3 | valdininkai, išsimiegoję, švariai nusiskutę, kaukšėjo su portfeliais 7238 4 | pradžios, pasiėmė ten numestą švarką, iškratė šiukšlių pribirusias 7239 14| buvo numestas kažkieno švarkas. Iš žemės išlindo įraudusi 7240 9 | aprengtą tokiu pat skylėtu švarku, kaip ir namo stogas, jautė 7241 3 | inspektorius ateis į ministeriją, šveicoriui mes skrybėlę, apsiaustą 7242 8 | tolyn, juo smagyn jie senį šveitė.~ Po dešimto ypo tėvukas 7243 3 | Neaiškūs garsai, tirpstą švelniame laukų aksome, ir vieversio 7244 13| jaučia kažką savy kylantį, švelnų, malonų, dėkingą, kuriuo 7245 11| elgetos ausyse suskambo švelnūs garsai. Šiltas dvelkimas 7246 2 | verčiasi, pardavinėdama šventadieniais prie bažnyčios rožančius, 7247 12| kad tai jos kūdikis?~ - Šventai, tamsta. Visi, kam tik pasakojau 7248 12| žmogus jo bažnyčioje gieda Šventas melodijas.~ Laimingas 7249 11| ŠVENTASIS ~ Prie švento Antano 7250 9 | lūkesčiams, besiartinant šventėms, dar labiau sušniuro.~ 7251 13| ką čia darai?~ - Ugi į Šventgirį drožiu. Prie popiermalkių 7252 2 | viską nupasakoju, lygum šventoje knygoje. Vo aš sau padūksėjau, 7253 1 | nenusikvėpeliuos, tai to dūšią švents Agrikolijus į bezdžionką 7254 2 | ana lūpom šiušin, tė su šventu Petru rokuojasi. Vakar visą 7255 12| šeimas, į vadinamuosius šventus židinius, kuriuose rusena 7256 8 | prakaito! - atsiliepė žemas, šveplas senis ir, pribėgęs su milžtuve 7257 9 | su broliu, šiam dažantis švęstu vandeniu, bet jis greit 7258 2 | manęs: ,,Kai tau dar sauli švieč, sak, kaip tau dar gyvulys 7259 14| ji taip stovėjo atviru, šviečiančiu veidu, nustebusi, tartum 7260 12| paprašęs manęs užgesinti šviesą, atsigręžė į sieną.~ 7261 13| dėdė Simanas keliauja į šviesią, nepiktų žmonių šalį…~ 7262 7 | stogan. Beregint viršum jo šviesiaplaukės galvos suplevėsavo baltas 7263 12| gyvai kalbėjosi. Vienas jų, šviesiaplaukis, patrauklios išvaizdos vyras, 7264 7 | devynerių metų berniukas, šviesių, ant ausų uždribusių plaukų, 7265 2 | i kakta kė jonvabolė ėmi šviest. Dinktelėju many, kad nuo 7266 3 | ėmė kalbėti apie žadamą švietimo reformą. Kalbą užvedus apie 7267 14| naujieną, žmonės apstojo šviežiai išraustą duobę.~ Visiems 7268 7 | ženklą. Jų sparnų ramus švilpesys artėjo iš tolo, lyg artimo 7269 7 | ir dūmai, garsai, ginklų švitėjimas susiliejo į rausvai pilką 7270 9 | įmigusio alsavimą. Žaibui švystelėjus, Kastantas pamatė atkritusius 7271 14| blizgėjo saulėje, blauzdos švytravo greit, kaip ratų stipinai. 7272 8 | Tėvukas Budzikas kaime turėjo šykštaus, kieto, be galo pinigą mėgstančio, 7273 8 | Vienas anekdotiškas įvykis jo šykštumą padarė garsų parapijoje. 7274 12| šiame pasakojime tiek daug šypsenų, bet, iš tikrųjų neperdėsim, 7275 10| viršininkas ir vienu skruostu šyptelėjo.~ Žmogaus akys staiga 7276 5 | atkritusiais mėsingais žabtais, šuo Kvintetas, ir įsimylėjusiomis 7277 9 | pamatė atkritusius Jurgio žabtus ir drėgna velėna ant kaktos 7278 1 | lovos briauną, pro aitrius žabų dūmus ir aslos dulkes godžiai 7279 8 | iki pat sąnarių. Atgavęs žadą, jis pasispardė ir, netverdamas 7280 3 | mokyklą, ėmė kalbėti apie žadamą švietimo reformą. Kalbą 7281 7 | Vartiklio jais pasirūpinti, žadėdami atvežti dar nematytų, skiauterėtų 7282 12| pakely mažai ką matęs iš tų žadėtųjų stebuklų. Tiesa, norą žvalgytis 7283 12| skina sau simpanijas ir žadina slaptą naujų draugių pavydą. 7284 14| nuo kojų iki galvos, su žagarų glėbiu. Paskum kasdien ji 7285 9 | tarpais darėsi rūstus ir vis žagsėjo. - Papažindyk su ja... Pavydi? 7286 5 | Antanėlio veidu. Sakytum po žaibo, sudunda ir perkūnija:~ - 7287 9 | kietai įmigusio alsavimą. Žaibui švystelėjus, Kastantas pamatė 7288 14| kurios rausvi atspindžiai žaidė susimąsčiusiuose veiduose, 7289 10| Prasidėjo keistai atkaklus žaidimas. Kaimynų pasienio sargybos 7290 5 | viršininkas. Tėvas ir sūnus žaidžia greitai, azartiškai. Tik 7291 7 | suko savo ilgąjį šatrą, lyg žaisdamas prieš visą įnirtusią, sudulkusią, 7292 14| iš pradžių dalinęsi savo žaislais, greitai ėmė pavydėti visų 7293 12| kūdikis, pirmąkart patekęs žaislų krautuvėn. Ir nežinia, dėkingumą 7294 14| paėmiau smėlio užsižiūrėjęs į žaismingai dirbančius kastuvus, kurie 7295 12| ir valdininkas gali tik žaisti aklu pasitikėjimu. Jis jai 7296 12| palenktas sprandas raudonavo lyg žaizda, nuo kurios driekėsi atplėšto 7297 11| atkištos rankos ir nerodė savo žaizdų. Pakantrumas ir tyla buvo 7298 13| ilgesnės virvės dėdė vedasi žalą, su dideliu, beveik žemę 7299 2 | alkūnėmis pakeldama smunkantį žalią sijoną. Apylinkėj ji žinoma 7300 6 | dainuoti: - Apyskaitos knygą su žaliais viršeliais…~ Suradęs 7301 3 | užsikvempęs ir šnypšdamas, dingo žalioje tankmėje.~ Didelės pušies 7302 10| marškinių kūną dengė kažkokios žalios medžiagos likučiai. Visą 7303 8 | sugruzdusiais beržo lapais ir žaliuoju muilu.~ Tėvukas Budzikas 7304 12| paprasto siuvėjo dukra, žalsvai vandeningomis akimis, ir 7305 4 | gaudė šuliny verksmas, kol žalsvo dangaus skliaute vėl pasirodė 7306 2 | lovelėj, kė suriks, lygum anai žaltį į antį būt įkrėtę, kė ims, 7307 4 | Viršuj tylėjo.~ - Žalty tu! Pražudysi dūšią... - 7308 12| išsimūrijo. Ve, galvočius, sako, žalvočius, o ant galo ir kvailas… 7309 1 | greitai vėl sutraškėjo jo žandikauliai:~ - Sulauksi iš Matūzelio 7310 14| tiesiog prie burnos. Krosnies žarijose visuomet būdavo kas nors 7311 8 | Čia ne tik šunvotes, ir žarnas gali suvirinti! - riktelėjo 7312 8 | garą, - pinigus šiūpėle žarstai, visi žinom. Iš kur tu juos, 7313 1 | prie Japono vežimo, saujoje žarstydamas jo kviečius. - Juk gražų 7314 1 | tyliai juokdamasis, pešė žąsį, bet žąsis, dar gyva balsiai 7315 1 | pakilo atimti iš Nikodimo žąsies.~ Išlipo iš lovos - viena 7316 5 | katins sau kačiukę,~Turi žąsinas žąsiukę… ~ Sūnus, pakišęs 7317 1 | juokdamasis, pešė žąsį, bet žąsis, dar gyva balsiai gageno...~ - 7318 5 | sau kačiukę,~Turi žąsinas žąsiukę… ~ Sūnus, pakišęs kirsti 7319 12| būdamas netikintis, jis žavisi jos dievobaimingumu, karšta 7320 7 | ir jis vis nepataikydavo žegnotis. "Ir Šventos Dvasios amen..." 7321 11| pašienavęs pagrioviais, saują želmenų. Dėl nežinomų priežasčių 7322 8 | penktojo prakaito! - atsiliepė žemas, šveplas senis ir, pribėgęs 7323 9 | advokatus, bet Jurgis, lėtas žemažiūris, rambus, savy viską slepiąs, 7324 7 | kažkas pilkas ir dunkstelėjo žemėn, Iš po užvirtusių ant galvos 7325 2 | riestainius.~ Rozalija gerokai žemesnė už savo draugę, smulkaus, 7326 1 | Uogele išėjo iš miesto žemių. Kaip juslus, gerai žinąs 7327 8 | ir eik čia!~ Atsigulęs žemutiniame suole, padėjęs po galva 7328 10| išskustais pakaušiuose gėdos ženklais, gyvenimas pasidarė neįmanomas. 7329 1 | akivaizdus nelaimės, gal mirties ženklas senutę taip prislėgė, jog 7330 9 | riupūžio, pasibučiuokite!. Žente, riūpūžio, žemė pirmos rūšies!..~ 7331 4 | mirtimi. Tačiau į namus žentų jis neįsileido ir užsispyręs 7332 12| Sakoma, auksą pažįsti iš jo žėrėjimo, sąžiningumą iš paskolos, 7333 5 | savo.~ Didžiojo Antano žiaunos krusteli: betrūksta menkos 7334 12| Tėvas, išgyvenęs skausmingą, žiaurią žiemą, pavasarį atsipeikėjo. 7335 1 | greit atsitrauksiu, tegu žib žvakutės... Geras klebonėlis, 7336 6 | krūvą knygutes, apipylė žibalu, dar vatos iš pamušalo, 7337 12| nykstančius mažų stotelių žiburius, aš ilgai dar neužmigau 7338 12| neseniai prarastą jaukų židinį. Ir taip pora laimingų metų 7339 12| tik ne meilė! Ir kaip tie židiniai sulipdyti, kokiais ryšiais 7340 12| į vadinamuosius šventus židinius, kuriuose rusena viskas, 7341 6 | piršto tviskėjo didelis žiedas...~ - Ametistas! - kalbėjo 7342 6 | o ypač dideliu brangiu žiedu jis per vieną vakarą pavergė 7343 11| skėčius.~ Vieną šaltą žiemos sekmadienį šv. Antano bažnyčios 7344 12| Nukirsta šaka užsitraukia žieve, delčią pakeičia pilnatis. 7345 3 | paliko sutryptą, agurkų žievėmis, papirosų nuorūkomis iškaišytą 7346 5 | ir žemyn, o akys svaido žiežirbas.~ - Tuoni! - surinka 7347 11| įėjusį pro šventoriaus vartus žilabarzdį, susijuosusį virve. Atšlepsėjęs 7348 1 | nejaukus marčios balsas:~ - Žilagalvėle atleisk, dovanok, kad širdį 7349 11| durų nuo senų laikų sėdėjo žilais gaurais apaugęs elgeta. 7350 1 | Kitą rytą į našlės Žilienės kiemą įsvyravo sūnaus vežimas, 7351 10| kaltūnais susivijoję, gerokai žilstelėję plaukai styrėjo ragais, 7352 1 | negarsiai vaitojo, krutindama žilu plauku sužėlusį smakrą. 7353 13| rūsčiai, suglausdamas tirštus, žilus antakius. - šią gadynę man 7354 13| Tai ką tu, sakau, įstatymą žinai, kad čia ne valia? Išsigando, 7355 12| įtarinėjimo. Geriau įgudus ir žinanti meną tramdyti vyrus kita 7356 4 | spėjo įsmukti į žemę, ir tik žinantys atskyrė jį iš tolo. Takų 7357 9 | galvą ir, paleidęs arklį žingine, įsiklausė. Paskum gyvasis 7358 1 | vėl paleido. Atsitraukęs žingsnį, jis stuktelėjo pečiu savo 7359 1 | atsisėdusi prie kupsto, keli žingsniai nuo savęs, pamatė baltą 7360 11| kojomis ir pamatė, kad jis žingsniuoja nebe grindimis, o angelų 7361 6 | ir vėl pradėjo nervingai žingsniuoti.~ "O jeigu jis neprisipažins, 7362 2 | jinai sak man: ,,Susilaukiau žinios... Greit taviški, sak, bus 7363 2 | tė i klausiu anos: ,,Ka žinoč, kai motinėlei padėt, nieko 7364 12| kvailas… Nieks nebūt ir žinojęs, kad ne jo paties liežuvis. 7365 13| Naudos jokios. Ponui iš to, žinok parokavimas yra: sugaus 7366 4 | nieko nenusinešiu. Ten ir žinokitės!~ Kriauza apsisvarstė 7367 8 | pinigus šiūpėle žarstai, visi žinom. Iš kur tu juos, kad ne 7368 3 | maldavimas. Visiems buvo žinomas inspektoriaus landumas ir 7369 8 | juokus per marmūzę, tai žinosi... Šimts tave velnių!~ 7370 14| ėskite! Išgrusiu ubagais, tai žinosite! - grąsindavo.~ Bet po 7371 14| atbėgęs... Na, kas galėjo žinoti?! Kai sustabdėm girnas, 7372 12| neturtingos šeimos, kur adata ir žirklės daugeliui jos narių buvo 7373 14| buvo lyg vienos ankšties žirniai, tik nežymiai vienas kitą 7374 7 | palesinti spirite mirkytais žirniais. Nusigėrusius ir apsvaigusius 7375 1 | nunešiotą drabužį, miltų žiupsnį.~ Ketvirtą dieną po Uogelės 7376 14| Pirmajam nuberto smėlio žiupsniui dusliai subildėjus, dėdė 7377 11| Nusibodus poteriauti, jis žiūrėdavo į slėnį ir galvodavo, krutindamas 7378 4 | Šeimininkas, ilgą valandą žiūrėjęs pro langą į tamsą, pakilo, 7379 6 | ir iš eilės visiems leido žiūrėti.~ Buhalterio sieloje 7380 2 | toji tiesiog pro mane. Vogi žiūriu, - Ona Strakalieni. Kė ji 7381 8 | tėvuką pirties aslon.~ Žlegtelėjo Budzikas, kaip pupų maišas, 7382 1 | senutės galą: baigusi kalėdinį žlugtą, marti viršum Uogelės galvos 7383 10| kitą ir išvaduos iš baltųjų žmogėdrų tautas. Ir tada gyvens visi 7384 13| Tokia tamysta. Prieinu, - žmogelis kad tašo, kad tašo beržiuką. 7385 3 | ir laikęs jį pusiau savu žmogumi, paraudo ir, bandęs prieštarauti, 7386 12| kalviu suvedė akis į akį, žmogžudys perkando liežuvį, nusispiovė 7387 10| pilna specialistų, norinčių žmoniją vaduot…~ Laikrodininkas 7388 3 | autoritarinės valdžios - žmonijos rykštė…~ - Nutilk... - 7389 12| galvą svariomis krosnies žnyplėmis. Vieną, antrą ir trečią 7390 14| ausys sutraškėdavo jos rankų žnyplėse.~ - Turit po nosimi ir 7391 14| ir nieko nepasakąs dėdės žodingumas, o ypač kai jam reikėdavo 7392 3 | prišokusi žmona, ir tame jos žody buvo įspėjimas, pyktis, 7393 9 | Duosis matyt!~ Tuose jo žodžiuose buvo reikšmingas perspėjimas, 7394 13| šarvų išsivadavęs pakyla žolės stagaras ir linksmai sušvilpia 7395 9 | jos tėvais nutartas per Žolines, Snūduose. Piršlybų pasisekimui 7396 9 | dar labiau sušniuro.~ Žolinių rytmetį visos kalbos apie 7397 12| buvo...~ - Kodėl gi jas žudė?~ - Dėl kraičio, pons. 7398 3 | žingsniavo basas siaura, drėgna, žuvėdrų kojomis išrašyta, smėlio 7399 3 | baigiama skruzdėlių naikinti žuvelė.~ Grįžęs į saviškių būrį, 7400 9 | properšoje pasirodžiusią žvaigždę. ~ 7401 1 | teatsiminė Chartine matęs žvairą vyrą su kasa, o Peterburge, 7402 1 | prašysiu pastatyt tas tris žvakeles…~ Uogelei kalbant, niekas 7403 1 | greit atsitrauksiu, tegu žib žvakutės... Geras klebonėlis, nepuikus… 7404 1 | Japonas su pačia mįslingai žvalgėsi vienas į kitą, siūlė po 7405 12| žadėtųjų stebuklų. Tiesa, norą žvalgytis atėmė įnikęs lietus, kuris 7406 9 | arbatinės, trečią valandą žvangindamas dalgį, vartydamas vinis 7407 6 | Jau kartą su uodega eketėj žvejoji - mokėtum ir ištraukti: 7408 9 | atsitiktiniu darbu: griovių kasimu, žvejyba. Kaimynai, pratę girdėti 7409 3 | ar tokia prasme paminėti žvėrelį, ir juokai, anekdotai, nepasižymį 7410 3 | lyg šūvis, pabaidys plėšrų žvėrį nuo nekaltos aukos?.. Argi 7411 14| bus?! Išstips paukščiai ir žvėrys!~ Jis nešiojo tėvo kailinius, 7412 7 | šiurpus ir prailgstantis žviegimas danguje bėgantį sustabdydavo, 7413 2 | didele burna, pukši nosimi, žvilgčiodama į teisėją, kuris tęsia klausimus:~ - 7414 4 | delną, vėl nusitvėrė šakės, žvilgčiodamas į tamsia siena vakarų šaly 7415 6 | matė nešvarią sąžinę ir, žvilgčiodami į jį, kuždėjosi:~ - Nežinau… 7416 3 | stengėsi laikytis karingai, žvilgčiojo į inspektorių, bet šis visai 7417 12| Apsilankančių namuose draugų žvilgsniuose jis stengėsi atrasti tą 7418 1 | susitvarkę drabužius, dar žvilgtelėję pro tvartuko duris į našlės 7419 10| pasport!~ Sulaikytasis žvilgtelėjo į mane, atsiduso ir rankomis 7420 14| prie manęs. - Eikš, mano žvirbli... Ar susapnavai? Ji tuojau, 7421 11| valanda buvo geriausiai žinoma žvirbliams, kurie čirškėdami sulėkdavo 7422 11| džiaugsmą. Jau kuris laikas iš žvirblių išsiskyrė vienas luošas, 7423 9 | bulbių lupenų ir silkės žvynų, dar akį metus į kanapių 7424 9 | vežiojo miestelėnams malkas, žvyrą ir prekes. Ką uždirbęs - 7425 14| pasiramsčiuodami lazdomis, čežėjo žvyro takais, kažko ieškodami 7426 10| jums tai reikalinga?~ Žydas droviai pasižiurėjo, staiga 7427 7 | šūvių oras bangomis siautė žydinčių rugių plotuos, iš kurių 7428 7 | šūvių oras bangomis siautė žydinčius rugių plotus, iš kurių dulko 7429 3 | o akys įsirėmė į didelį, žydrą dangų, pasąmonėj gimė neryškūs, 7430 10| laikrodininkas. Pradėjus persekioti žydus, mėtyti juos iš darbo, vedžioti 7431 10| jau buvau pradėjęs savo žygį ir tik prisiartinau prie 7432 5 | tėvo kariuomenę, smarkiai žygiuoja tiesiu kampu į damas. Didysis 7433 7 | lazda, kaip didysis Mykolas, žymiausias apylinkės elgeta, jam atrodė