| Table of Contents | Words: Alphabetical - Frequency - Inverse - Length - Statistics | Help | IntraText Library | ||
| Alphabetical [« »] ipuole 1 ipuoles 4 ipyle 1 ir 2605 iranki 2 irankiai 3 irankiais 1 | Frequency [« »] ----- ----- ----- 2605 ir 785 nuo 752 i 658 savo | Simonas Daukantas Budas Senoves Lietuviu, Kalnenu Ir Žemaiciu IntraText - Concordances ir |
Story
1 1| kitas jam žemės, vandens ir oro ermyderiai rodo, noris 2 1| savo amžiuje gali regėti. Ir taip, kur pirma pievos žėlė, 3 1| jūros užgulusios niūkso; ir vėl atkaliai, kur pirma 4 1| šiandien dirvos, girios, ežerai ir ūkininkai tarp pilių gyvena. 5 1| pats savom akim regėti. Ir taip šiandien tankiai upių 6 1| koks juos tenai ermyderis ir kuomet pakasė. Įlipus į 7 1| barvos smilčių, žvizdrų ir akmenėlių, tarp kurių daug 8 1| pramanymo rašto nežino jų ir neminavoja. Nuo ko regima 9 1| senovės raštuose įrašyta, jog ir Žemaičių visas pašalys, 10 1| šiandien Kuršu, Žemaičiais ir Parusiais vadinamas, ne 11 1| vadinamas, ne vien lig Kauno ir Žaliosios girios, bet lig 12 1| per 500 metų. Lygia dalia ir toje šaly, kuri iki šiolei 13 1| persikėlęs į kitą. Pačios balos ir versmės Žemaičiuose, 15 14 1| versmės Žemaičiuose, 15 ir 16 amžiuje minavojamos nuo 15 1| kurios, dideliai giliomis ir plačiomis būdamos, neišdžiūvo; 16 1| jūros duobes nuo saulės ir vėjų užklėstė, ir taip paliko 17 1| saulės ir vėjų užklėstė, ir taip paliko jau ežerais, 18 1| jau ežerais, jau versmėmis ir balomis.~ Aiškesnę dar 19 1| dar tiek išteriojo girių ir medžių, kurių kitą kartą 20 1| 200 metų nebūtų iškirtę; ir taip, kur pirm 50 metų giriomis 21 1| pavasariop, ledui tirpstant, ir rudenį, plikšalais pūsdamas, 22 1| plikšalais pūsdamas, ištraukia ir iššaldo ne vien vandenį, 23 1| iššaldo ne vien vandenį, bet ir žolių šaknis; dėl to tankiai 24 1| Venta, Nevėžis, Dubioji ir kitos, visų didžiosioms 25 1| išdžiūna taip, jog žmonės ir gyvuliai vasarvidžiu nebgauna 26 1| vasarvidžiu nebgauna gerti, ir vos rudenį tepradeda tekėti. 27 1| kurių ežios aiškiai matomos ir dirvos arba rėžiai paskaitomi, 28 1| ten pat regimos šulinės ir tvankos, medžiais ir čiužynais 29 1| šulinės ir tvankos, medžiais ir čiužynais užaugusios, vienok 30 1| tenai žmonės yra gyvenę ir arę. Taip pat kalnai, vienur 31 1| Taip pat kalnai, vienur ir kitur pilies kalnais šiandien 32 1| vadinami, pylos per ežerus ir versmes daugioj vietoj randamos, 33 1| vietoj randamos, vienok ir tų nieksai nežino, kas tas 34 1| nieksai nežino, kas tas pilis ir tas pylas per versmes ir 35 1| ir tas pylas per versmes ir ežerus yra pylęs, nes jog 36 1| įgijo ypatingą sau būdą ir didžiai įvairų povyzių tarp 37 1| vieniems, plikiems be ūksmės ir uždangos vargstantiems smiltynų 38 1| pavertė juos į murinus ir tuo būtinai nuo pirmosios 39 1| vietose gyvendami, platų veidą ir ankštas akis įgavo, ir tie 40 1| veidą ir ankštas akis įgavo, ir tie tiktai, kurie kalnuose 41 1| tie tiktai, kurie kalnuose ir giriose gyveno, baltais 42 1| giriose gyveno, baltais ir visų grakščiaisiais žmonėmis 43 1| ar jūrų ermyderiai blaškė ir naikino svietą šiame pasauly, 44 1| nuomonių ermyderiai apie tikybą ir ūkės rėdą, nesgi vieni vienaip 45 1| namus, vaisingus kraštus ir didelius lobius išsidangino 46 1| išsidangino jau į versmes ir balas, jau į tyrus dėl to 47 1| kaip tinkami dievą garbinti ir liuosais gyventi. Kožnas, 48 1| Lietuvos tautą, kalnėnų ir žemaičių, aiškiai tenai 49 1| nuo kitų kalbų, o aiškesnę ir skaistesnę už visas šiandien 50 1| kurioje visa gal permanyti ir visa apreikšti; nuo tokios 51 1| tikybą, rėdą, vyresnybę ir diduomenę, beje: savo viešpačius, 52 1| savo viešpačius, rykius ir kunigaikščius, kurie viena 53 1| pati tauta plačiai gyvenusi ir didžias pažines yra turėjusi 54 1| vardai, nuo lietuvių, kalnėnų ir žemaičių, pramanyti, lig 55 1| karaliai, kunigaikščiai ir patys jos kunigai kalbantys 56 1| skelbia, jog lietuvių, kalnėnų ir žemaičių, giminės yra buvusi 57 1| sutinkanti, kaipo su kalnėnų ir žemaičių kalba. Tas yra 58 1| mūsų išmintingos kalnėnų ir žemaičių motinos savo apkerpėjusiuose 59 1| išleisdamos savo vaiką į svietą ir įduodamos jam laimės ženklą, 60 1| vaikeli, ar doru žmogum būk ir namų savo neužmiršk", - 61 1| vaikai, galim didžiuotis ir girtis, jog nė viena kalba 62 1| rytų į šios dienos kraštą ir kuriuo keliu, to nieksai 63 1| taupydama, įsitraukė į girias ir versmes to krašto, kuriame 64 1| šiandien lietuviai, kalnėnai ir žemaičiai, gyvena, kurių 65 1| ūkės rėdą, karybą, prekybą ir mantą, arba pinigus, trumpai 66 1| raštininkai išrašę paliko ir ką dar pačios patarlės, 67 1| ant to, jog šventi vyrai ir svieto išminčiai liepia 68 1| savo bočių prabočių būdą ir aplamiai jo nekleisti. Nes 69 1| apie tą būdą išrašiau, tai ir vietą parodžiau, kurioje 70 1| kurioje išrašytą radau, ir patarlę, kalboje tebesančią, 71 2| tautos menta, daba, būdas ir įpročiai; namai ir kiti 72 2| būdas ir įpročiai; namai ir kiti trobesiai; apdaras 73 2| trobesiai; apdaras vyrišikų ir motriškų; darbai ir knebiniai; 74 2| vyrišikų ir motriškų; darbai ir knebiniai; puotos, suvodbos 75 2| knebiniai; puotos, suvodbos ir viešės.~§ II~Nuomonė apie 76 2| II~Nuomonė apie dievą ir įvairius jo privalumus, 77 2| įvairų jų įsiėmimą; aukos ir aukurai, šventės ir vietos, 78 2| aukos ir aukurai, šventės ir vietos, daiktai gyvi ir 79 2| ir vietos, daiktai gyvi ir negyvi, šventais vadinami; 80 2| vyriausio kunigaikščio, duoklės ir mezliavos; sūdžios ir teisybė, 81 2| duoklės ir mezliavos; sūdžios ir teisybė, įstatytojai ir 82 2| ir teisybė, įstatytojai ir išminčiai.~§ IV~Karės būdas, 83 2| būdas kariavimo savo krašte ir svetimame; karės įrankiai, 84 2| karės įrankiai, pabūklės ir ginklai; pilys ir jų gynimos; 85 2| pabūklės ir ginklai; pilys ir jų gynimos; didybė godos 86 2| didybė godos karėj mirusiųjų ir jų minėjimas.~§ V~Prekyba 87 2| minėjimas.~§ V~Prekyba namie ir svetimuose kraštuose; daiktai, 88 2| turi pinigus aukso, sidabro ir vario, svetimus pinigus 89 2| pinigus lygina į savuosius ir savo vardais juos vadina.~ 90 3| SENOVĖS LIETUVIŲ, KALNĖNŲ IR ŽEMAIČIŲ~ 91 3| kiemarionimis, skitais ir getais, kartais eruliais, 92 3| jau nuo jų būdo, dabos ir tikybos, kuo būtinai indijonims 93 3| nuo to, jog visados žiemą ir vasarą kailinius dėvėjo, 94 3| mylių tęsiantis į rytus ir vakarus, dviem giriom apaugusi, 95 3| į dvi įšleiti: į pietinę ir šiaurinę, nuo to, jog visos 96 3| didžiosios yra: Niperis, Tyrulė ir Isteris, arba Dunojus. Taip 97 3| Daugava, Nemunas, Pragaras ir Isla.~ Nuo Uksinių pamarių 98 3| raštuose lietuvius, kalnėnus ir žemaičius, dar vadino. Tankiai 99 3| arba Dunojaus, Tyrulės ir Niperio visu šiaurės Uksiniu 100 3| senovėj, nesgi turėjo pažines ir prekiojo ne vien su grekonimis, 101 3| vien su grekonimis, bet ir su egipčionimis, penicijonimis, 102 3| senovėj su persų viešpačiais ir su grekonų valdymierais 103 3| didžiai turtinga, akyla ir sugebanti, jei išgalėjo 104 3| stengti prieš taip stiprius ir narsius neprietelius, nesgi 105 3| tūlose vietose Kimerijos ir tenai pamatavo sau garsias 106 3| pilis Chersonesą, Teodosiją ir Albiją; bet paskiau įsigrūdo 107 3| žalia arkliena mintantys ir galvijų kailiais dangstantys, 108 3| dangstantys, savo vaikus ir pačias kailių ar tūbų polubiuose 109 3| patys ant arklio gulantys ir keliantys, karėj kantrūs 110 3| keliantys, karėj kantrūs ir narsūs, niekinantys dargana, 111 3| niekinantys dargana, speigu ir vargais, patį badą pakenčiantys, 112 3| Uksinių pamarių tuos getus ir kiemarionis į viršiau minavotus 113 3| ilgainiui suvarė į Juodąją ir Žaliąją girią. Tuo tarpu 114 3| svieto niukinys, kalbąs ir sekąs įvairią dabą ir tikybą. 115 3| kalbąs ir sekąs įvairią dabą ir tikybą. Visų paskesnieji 116 3| kaipo visų nuožmieji, mušės ir galavos su jaukesniaisiais 117 3| valdžia varžydamies; vienok ir taip viena dalis tų getų, 118 3| skaugėdami getams jų turtų ir norėdami juos pačius nuvergti, 119 3| jais kariauti. Ta nuožmi ir baisi karė 10 metų pateko, 120 3| nenorėjo jiems pasiduoti ir lig paskuojo prieš rymionis 121 3| kurios rymionų neklausytų ir jiems dar nevergautų. Nesgi 122 3| pasaulio, Afriką, Aziją ir Europą, savo valdžioj jau 123 3| jau turėjo; vienok getai ir prieš tokią jų galybę drįso 124 3| per dešimtį metų tenuveikė ir į jų vietą savo naujukynus, 125 3| sujaugta kalba gudų, lietuvių ir lotynų, kaipo ženklu tų 126 3| ne vien įšleitėj pietinėj ir padunojais yra gyvenusi 127 3| arba lietuvių, tauta, bet ir šiaurinėj įšleitėj, nuo 128 3| nuo jų įsitraukti į girias ir versmes prie savo brolių, 129 3| jog, veizint į jų kalbą ir lyginant su kalba grekonų, 130 3| su kalba grekonų, rymionų ir trakionų, regima yra, jog 131 3| didi daugybė žodžių grekonų ir trakionų atsiranda lietuvių 132 3| vietose tebėra lietuviški, ir taip: Tyrai, Tyrulė, Istris, 133 3| Daugava, Nemunas, Pragaras ir Isla, apie kurį kraštą ir 134 3| ir Isla, apie kurį kraštą ir jo gyventojus grekonys būtinai 135 3| tenai esantys žmonės arklių ir jaučių kojomis, ilgaausiai, 136 3| kuriose įsivyturę sėdintys ir mintantys paukščių kiaušiais, 137 3| jautotis apie tuos kraštus ir prekioti, tuos ir tiems 138 3| kraštus ir prekioti, tuos ir tiems pavėdžius sapnus pramanė, 139 3| dėvėja, o kojenomis arklenų ir jautenų austos, vienok niekas 140 3| ilgaausiais, arklakojais ir jautkojais nevadina.~ 141 3| per nemokėjimą jų kalbos; ir taip pirmasis rymionų raštininkas, 142 3| įpročiu baisios aukos atlikti; ir taip, nugalavę akivaizdoj 143 3| nuožmų įprotį, godoja dar ir kitaip tą girią: nieksai 144 3| tenai pavirstų, atsikelti ir stotis, sako, nevalna yra, 145 3| kurio kiti visi klausą ir tarnaują. Laimė žemaičių 146 3| turinti savo tautoje, augaloti ir pirmaisiais tarp žvejonų 147 3| iš teutoniško sudėtais; ir taip visą Žemaičių pajūrį 148 3| Lielupė, Daugava, tekėjo ir šiandien teka nuo kalno 149 3| y, ištaria kaip mūsų z, ir taip sako ne sam, sambija, 150 3| vietoje Žemaitei. Vadino dar ir paskiau tą kraštą vardu, 151 3| žodžių sudėtu, iš žemaitiško ir teutoniško, ir taip Samland, 152 3| žemaitiško ir teutoniško, ir taip Samland, iš žodžių 153 3| taip Samland, iš žodžių žem ir land, tai yra Žemasis kraštas, 154 3| vardu, iš lietuviško rytai ir teutoniško žodžio land - 155 3| žodžio ausra, arba aušra, ir vokiško sudėto land, beje, 156 3| teutonams nuo tos pusės aušo ir saulė tekėjo. Tie žodžiai 157 3| jog visu Žemaičių pajūriu ir toje vietoje, kurią šiandien 158 3| sekmajame amžiuje iš Rymo ir Valakų žemės, plačiai į 159 3| gyvendami tenai, turėjo pažines ir prekiojo per jūrą su žemaičiais 160 3| juo į rytus gyveno, iš kur ir patys kitą kartą buvo išėję 161 3| kaip sakiau, jiems aušo ir saulė tekėjo. Kad ilgainiui 162 3| tenai gyvenančius, antėjo ir juos nuvergė, tad nuo jų, 163 3| aušros, kraštą išsijautojo ir tais pačiais vardais vadino, 164 3| savo žodį land - kraštas ir tardami, jog tie žodžiai - 165 3| yra iš lietuviško kurti ir teutoniško land - kraštas, 166 3| kraštas tarp upės Ventos ir Daugavos, pačiu pajūriu 167 3| esantį, tarp upės Islos ir Nemuno, Prūsais, arba Parusais, 168 3| tarp upių Nemuno, Ventos ir Nevėžio vadino medininkais 169 3| didžiose medėse gyveno, nuo ko ir vyskupas Žemaičių Medininkų 170 3| apie Gardiną, Drohičiną ir Chelmą, tankiai dar jacvingais, 171 3| kalnėnais, arba aukštėjais, ir žemaičiais, pagal tą, kaip, 172 3| vadino lietuvius, kalnėnus ir žemaičius, senaisiais vardais, 173 3| beje: getais, masagetais ir samagetais, pagal tą, kaip, 174 3| arba paistrių medžiodami ir čia ilgainiui apsigyvenę; 175 3| dienai masiais vadinas, ir vietovė Mosėdis iki šiol 176 3| lengvai iš jūros prisiartinti ir savo prekę parduoti, tą 177 3| tankiai lankė, jos vardą ir kitiems savo bendrams pasakojo, 178 3| vieta. It taip pat paskiau ir neprieteliai darė, kurie, 179 3| įsimetę pirma į vieną vietą ir apsitvėrę tenai, kad užėmė 180 3| tenai, kad užėmė ilgainiui ir kitas vietas su kitais vardais, 181 3| vietos paskuojąsias apgobė. Ir taip regim aiškiai, jog 182 3| plėsdamies, noris vienoj pusėj ir antroj pusėj upės Daugavos 183 3| Klaipėda nuo žodžių klysti ir pėda, jog, klaidžiojus jūroj, 184 3| įtakoj Nemuno buvo sala ir tenai didžiai garsi žinyčia, 185 3| pačią salą praminė, bet ir pačią Žemaičių jūrą Rusų 186 3| vokiečiai, kad išsiplėtė ir kitas užėmė vietas, kitais 187 3| kaipo turinti ypatingą kalbą ir būdą; kaipogi šiandien dar 188 3| lietuviai, žemaičiai, letgaliai ir livonai tie patys yra žemaičiai 189 3| tie patys yra žemaičiai ir lietuviai; jei šiandien 190 3| šiandien nekurių kalba yra ir perkreipta nuo likusiųjų 191 3| kelių šimtų metų vienur ir antrur vergaudami vokiečiams, 192 3| vokiečiams, nutauto savo vienybės ir išvertė savo kalbą.~ 193 3| pietų su mozūrais, lenkais ir gudais, nuo rytų su krieviais, 194 3| dėl didžių šalčių neauga ir duonos neturi; visas jų 195 3| paskendęs, nuo ko ją Skandija ir praminė, kartais Gudonija ( 196 3| žiloj senovėj nutikusias, ir šios dienos jos kraštą, 197 3| karių įsitraukusi į Žaliąją ir Juodąją girią, ilgainiui 198 3| Žemaičių pajūrių išsiplėtė ir tenai traškančiose giriose, 199 3| kurių čia senovės būdą ir dabą užsiėmiau išrašyti.~ 200 3| Kas aprašys kalnėnų ir žemaičių senovės girias, 201 3| nesgi šios dienos girių ir pievų vietoje angis girios 202 3| amžiais suaugę niūksojo ir visi vienų viena giria buvo, 203 3| giria buvo, upėmis tiktai ir upeliais išvagota, nes ir 204 3| ir upeliais išvagota, nes ir tos pačios upės ir upeliai 205 3| nes ir tos pačios upės ir upeliai perkaršusiais medžiais 206 3| karšatį dar apyniai, alksnių ir karklų šakose vydamies, 207 3| tankmę ne vien gyvulys, bet ir žmogus negalėjo įlįsti. 208 3| negalėjo įlįsti. Nuo audrų ir vėtrų sankritos gulėjo ant 209 3| augantiems ant savęs sūnums ir dukterims, keliais klėbiais 210 3| Lazdynai, alksnynai, blendynai ir kiti žarynai, it apyniai 211 3| apyniai ant tvorų, taip ir šie ant jų kamienų ir stuobrių 212 3| taip ir šie ant jų kamienų ir stuobrių augdami ramstės 213 3| stuobrių augdami ramstės ir kalstės. Žmogus tenai žingsnio 214 3| kita kitą sluoguodamos; ir taip keleivis keliaudamas 215 3| jog žmogus tenai įlįsti ir su kirviu nieko padaryti 216 3| tenai nebuvo, tiktai atvašos ir atželos, viena antrą smelkdamos, 217 3| kuriuose klevai, vinksnos ir skroblai augdami tarsi jas 218 3| nebuvo; perskyrą tarp dienos ir nakties tiktai tenumanė 219 3| saulės, o naktį žvaigždės ir delčios per lapus neregėjo, 220 3| nesgi paklydusiam upeliai ir žvaigždės vadovu tebuvo. 221 3| todėl neišžengiamos balos ir versmės, nuo saulės spindulio 222 3| nuo amžių burgėjo, kurios, ir visų didžiausioms giedroms 223 3| sniegas negalėjo įsnigti ir, jei kur pūgos ir pusnys 224 3| įsnigti ir, jei kur pūgos ir pusnys kame-ne-kame nuo 225 3| it kumeliai dar kudloti ir kelią namo sekė, ir nuo 226 3| kudloti ir kelią namo sekė, ir nuo žvėrių patį keliaujantį 227 3| nesgi, stokojant žvėrių ir paukščių, žuvimis galėjo 228 3| berašyti apie senovės kalnėnų ir žemaičių girias; jei kurs 229 3| suplėšiusi". Taip pat daug dar ir tokių tebgyvoja tarp senųjų, 230 3| ne vien pirmąja pastoge ir uždanga nuo žiauraus oro, 231 3| kuriose pavalga, apdaras ir lobis buvo paklėstas. Bitės 232 3| gyvuliais, nesgi nešė medų ir vašką į dreves; iš medaus 233 3| rinko ne vien dėl savęs alui ir midui daryti, bet dar atmenamai 234 3| Joniškio; mėsa paukščių ir žvėrių patys maitinos, o 235 3| patys maitinos, o nuo speigų ir darganų jų kailiais dangstės 236 3| darganų jų kailiais dangstės ir siaustės; tų negavę, tad 237 3| iš mauknų palagus, pūnes ir lapines sau dirbo, apynių 238 3| dirbo, apynių virkščiomis ir plaušomis bei vytimis siūlojo 239 3| plaušomis bei vytimis siūlojo ir raišiojo. Iš tų pačių lunkų 240 3| lunkų vijo taip pat virves ir namų padargą tiekė, ką šiandien 241 3| Iš tošių, žievių, šaknų ir vyčių pynė ir siuvo namų 242 3| žievių, šaknų ir vyčių pynė ir siuvo namų stotkus, beje: 243 3| sėtuves, pintines, kretilus ir taip toliau. Žilvičių, blendžių 244 3| vietoje dėvėjo. Iš beržų ir klevų sulą leido, sakus, 245 3| sulą leido, sakus, dervą ir degutą žiburiui tiekė". 246 3| Kailiais meškų, lūšių, briedžių ir taurų jau patys, kaip sakiau, 247 3| sakiau, darės, jau pluostų ir valčių vietoj, per upes 248 3| Vebrų, sabalų, kiaunių ir ūdrų, audinių blomas leido 249 3| daiktus, beje, į geležį ir druską. Pačius ragus žvėrių 250 3| vienus ant kesčių galų maustė ir ragotines dirbo sau ginklui, 251 3| tebvadina. Uogos pačios ir grybai medėj augo. Ąžuolai, 252 3| Ąžuolai, šermukšniai, ievos ir puteliai taip pat vaisių 253 3| giriose tebuvo gaunami. Ir taip aiškiai anie regėjo, 254 3| daugiau naudingų gyvulių ir paukščių bei putnių augino 255 3| didesniu, girios juos šildė ir ne vien nuo biaurių darganų, 256 3| nuo biaurių darganų, lytų ir speigų bei vėtrų, bet ir 257 3| ir speigų bei vėtrų, bet ir nuo pačių neprietelių glemžė: 258 3| kitas tautas pilys, kalnai ir jūros nuo neprietelių gyniojo, 259 3| neprietelių gyniojo, tad žemaičius ir kalnėnus, arba aukštėjus, 260 3| aukštėjus, traškančios girios ir versmės dangavo. Todėl senieji 261 3| Todėl senieji kalnėnai ir žemaičiai, apsikapėję savo 262 3| apsikapėję savo giriose ir versmėse it pilyse, ilgus 263 3| liuosybe savo bočių džiaugdamos ir vieną dievą pasaulio Perūną 264 3| girių didžiai jas gerbė ir augino, žalius medžius laikė, 265 3| pasauses tiktai namų medžiagai ir padarynei tekirto, o sankritomis 266 3| padarynei tekirto, o sankritomis ir sausšakėmis namuose šildės; 267 3| sausšakėmis namuose šildės; ir taip, juo naudingesnis medis 268 3| vien tūlus medžius, bet ir cielas girias taupė ir už 269 3| bet ir cielas girias taupė ir už šventas turėjo, iš kurių 270 3| globos sau veizėjo. Ąžuolus ir ąžuolynus pervis didžiau 271 3| savo dievų stabus laikė ir tenai meldės, šventą ugnį 272 3| jų vietoj buvo ąžuolynai ir lieknai, kuriuose dievą 273 3| pasaulio Perūną garbino, todėl ir tas girias it šventas vietas 274 3| it šventas vietas gerbė ir godojo.~ Tas dar yra 275 3| turint lygiai pievas, dirvas ir daržus, jau saugodamies 276 3| duoti, jei to būt reikę. Ir taip išimintingi kalnėnai 277 3| taip išimintingi kalnėnai ir žemaičiai tokiu pasirėdymu 278 3| tokiu pasirėdymu pagalbą ir atsargą viens antram įsteigė, 279 3| namas, namaitis, dėl ko ir visa tauta nuo prašaleičių 280 3| įlėkti, nuo vanago vejamas, ir dūmai išrūkti. Po skliautais 281 3| iškasta, į kurią pylė paplavas ir kitą įurštą vandenį, iš 282 3| kurioje sula buvo laikoma ir kiti baldai, nuo ko jau 283 3| nuo senių arklių atskiesti ir kartimis kampe užšaudyti 284 3| duris, pro kurias arklius ir bandą varė girdyti, jaukiam 285 3| bandos tvarte buvo laikomos. Ir taip gaspadorius, sėdęsis 286 3| nuo viena antros užslieti ir lentomis pratašinėmis nuo 287 3| kabinėjo džiovinti, nuo ko ir kriaute vadinos. Ant pat 288 3| buvo perdėtas ąžuolo mietas ir stipriai tenai pririštas 289 3| valgiui virti, galėtų kaisti ir virti. Dar buvo ant to mieto, 290 3| arba aksties, ant kurio ir vąšas kybojo, pasieti keli 291 3| kliupurį į katilą įleisti ir vėl pamirkiusi aukštyn patraukti, 292 3| sketeras spaliais apkrautas ir velėnomis per dvi uolekti 293 3| apsluoguotas.~ Senovėj kalnėnai ir žemaičiai tame trobesy visus 294 3| šlėdes, arba šlajas, kubilus ir kitus indus, žambius, akėčias, 295 3| žambius, akėčias, milus ir tūbus loviuose vėlė; trumpai 296 3| pagadai, žmogus, nuo saulės ir nuo darganos paglemžtas, 297 3| kurios pablaka susėdę šildės ir permerkti nuo lytaus ar 298 3| vasarą tenai valgė, rudenį ir žiemą stotkus arba baldus 299 3| žiemą stotkus arba baldus ir kitą namų padarynę, beje, 300 3| duris aukštas sulig siena ir taip plačias, jog su visų 301 3| kuri rūmė tarp trijų sienų ir tų durų vadinos tarpikiu, 302 3| ratainyčia, kurioje ratai, važiai ir rogės laikomos buvo, kartais 303 3| buvo durys, taip pat vienoj ir antroj šaly to trobesio, 304 3| užvis valininkus galvijus ir ašvienius. Tos kūtės, jei 305 3| buvo stoginė, į kurią krovė ir laikė žiemai pašarą, iš 306 3| atstu nuo namo. Tarp namo ir kūčių arba tarp pačių dvilinkųjų 307 3| akmenimis grįstas, vasarą ir rudenį šiaudais pakreiktas, 308 3| didelių akmenų, grįstas ir lubotas lentomis dėl sausumo, 309 3| drabužiai, mėsa, kailiai ir šikšnos laikomos, beje, 310 3| laikomos, beje, išeigos ir lietos daiktai; turėjo ji 311 3| kambarį, kartais du, tris ir keturis, pagal tą, kaip 312 3| ant aksčių suvertą, žiemą ir vasarą; tarp tų kambarių 313 3| susverti kybojo, nuo ko ir svirnu vadinos, kitas buvo 314 3| trobos galutinės sienos ir turėjo du stiklo langu, 315 3| trobos asloj buvo apvalus ir slesnas akmuo, ant trinkos 316 3| vadinamą žibintoju, po skyle ir sukūrė ant jo iš kėnių ar 317 3| kėnių ar liepkaulių ugnį ir paleido nuo skylės pakabintą 318 3| žvėrims gaudyti, riužius ir venterius dirbo, bočiai 319 3| venterius dirbo, bočiai ir kiti senieji su vaikais 320 3| pasakodami jauniesiems notis ir kares praėjusių gadynių 321 3| langų nebuvo, tad galutinėj ir šalutinėj sienoje buvo į 322 3| uolektį rąste išpiautas ir iš vidaus su lentele užšaunamas; 323 3| sauklėčia nuo žodžių sau ir klėsti, beje: kame žmonės 324 3| kuriamas, kuriame valgyti virė ir duoną kepė; tokiame kieme, 325 3| atsikūrinus apent ją užkišo ir langelius šalinius lentelėmis 326 3| sienos lig palangių iš vidaus ir lauko, taip pat staktos 327 3| lauko, taip pat staktos ir durys kas devintąją dieną 328 3| Žemgaliuose, Kurše, arba Kuržemėj, ir pakaunėj. Taip pat abejose 329 3| žiemos laiku vyriškieji ir motriškosios, iš lauko ir 330 3| ir motriškosios, iš lauko ir medės parėję, galvas sudūrę 331 3| Sijose, arba balkiuose, ir sienose tų trobų buvo briedžių 332 3| vaisius, batvinius, kopūstus ir kitas žalesas, žiemai reikalingas, 333 3| raštuose, kaipo stebuklingą ir negirdėtą daiktą.~ Šeštasis 334 3| jog po juo ne vien duoną ir pyragus, bet stėkius, guires, 335 3| stėkius, guires, puokius ir kitas žuvis bei mėsas kepė 336 3| džiovino grūdus, grybus ir obuolius obuolynei, tengi 337 3| obuolius obuolynei, tengi buvo ir girnos sukeltos grūdams 338 3| kame grūdus malė, ten pat ir duoną kepė. Tose ubladėse 339 3| pas neturtinguosius lygiai ir pirtis, kaip sakiau, buvo, 340 3| sėtuvės, saikai, rakandos ir tas, kas prie miltų pridera, 341 3| prie miltų pridera, kartais ir patys miltai buvo laikomi.~ 342 3| suolai, ant kurių mazgojos ir trinkos; į kurias pirtis 343 3| pirtis vedė ne vien svečius ir pakeleivingus, bet siuntinius 344 3| buvo svetį į pirtį nuvesti ir išperdinti, nesgi pirtį 345 3| susikeliavusiam už didžiai naudingą ir reikalingą daiktą turėjo. 346 3| ramdyti, tai yra pertis, ir meilavę jo šventenybės, 347 3| džiovinta žuvia, juoda duona ir raginti gailiniu alum, kurį 348 3| gailiniu alum, kurį valgį ir gėrimą svetys ne visai teskomėjęs. 349 3| kurioje patys sau padarynę ir ginklą kalė, nesgi kalnėnai 350 3| ginklą kalė, nesgi kalnėnai ir žemaičiai gėdėjos ko norint 351 3| kuriame dervą, arba smalą, ir degutą degė.~ Tarp tų 352 3| kuriuose tuo tarpu vasarą ir rudenį žąsų ir ančių būriai 353 3| tarpu vasarą ir rudenį žąsų ir ančių būriai pliurškė.~ 354 3| Rūmė tarp namo, trobos ir klėties buvo dailiais žiogriais 355 3| užtverta, kurioje žėlė veja ir vadinos kiemu, nuo ko ir 356 3| ir vadinos kiemu, nuo ko ir visa buta yra vadinama kiemu, 357 3| jog lietuviai, kalnėnai ir žemaičiai, gyventi sodose 358 3| didysis Lietuvos kunigaikštis ir Lenkų karalius, norėdamas 359 3| Rūmė po alkieriaus ir trobos langais pagal vieną 360 3| trobos langais pagal vieną ir antrą sieną buvo į ketvirtainį 361 3| it po pat langais trobos ir alkieriaus buvo ketvirtainiška 362 3| uolektį storai pripilta ir velėnomis žaliomis arba 363 3| garbingos mergaičių rūtos ir lelijos, nuo neatmenamų 364 3| dainuodama savo rūtas laistė ir ravėjo, noris mėnesienoj. 365 3| ten jos turtai, gražybė ir goda augo, beje, rūtų vainikėlis 366 3| kurio kitą kartą kalnėnė ir žemaitė nebūt keitusi ne 367 3| vien į aukso rūmus, bet ir į turtus viso pasaulio, 368 3| kaipogi jos tėvų nameliai ir rūtų darželis buvo jai pervis 369 3| nekaip už gudo arba lenko ir vokiečio tekėti! Jei alkieriaus 370 3| Aplinkui klėčių, trobos ir kitų trobesių augo slyvynai, 371 3| kuriuo senovėj kalnėnai ir žemaičiai meldės, kaip tuojau 372 3| likti, kursai buvo laikomas ir auginamas bei už šventą 373 3| medžiagos padarynei sau gauti ir nuo svetimo jos nereikalautų; 374 3| laukymėj, nieku nerūpindamos ir nieko nežinodamas, vienas 375 3| nežinodamas, vienas girias, balas ir dangų teregėdamas bei vieną 376 3| sklydurdamas per medes, skelbė jam ir kitus susiedus tenai giriose 377 3| gyvenimą šiandien dar kalnėnai ir žemaičiai tebvadina namais 378 3| namais nuo visų pirmojo ir visų večojo savo trobesio, 379 3| ilgiau liuosybė pateko, tenai ir tokie namai vėliau ištvėrė.~ 380 3| gali spręsti apie būdą ir išmintį senovės lietuvių, 381 3| senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių, irgi minėti, kas 382 3| to, kurs jį buvo įkūręs: ir taip jei Stankus, jo kiemas, 383 3| Mikniške, jei Rukys - Rukiške ir taip toliau; nes jog tankiai 384 3| Meškeliai, tai yra Rudės, Mėmos ir Meškio vaikai. Kartais vardu 385 3| tuos kiemus buvo įkūrę, ir taip: Peldžiai, Ledžiai, 386 3| pirmuosius bendrus šunį ir gaidį, nesgi pirmasis saugojo 387 3| ašvienio vietoje jam vergavo ir bandą ganė, kas dar neseniai 388 3| jei ką vežė, tad rogėse ir šlajose. Antrasis jų bendras 389 3| kursai rodė jiems dienos ir nakties laiką, reiškė lytų 390 3| laiką, reiškė lytų ar giedrą ir skelbė įvairiu balsu taip 391 3| jiems ne vien apdarą, bet ir pavalgą. Ir, regis, kaip 392 3| apdarą, bet ir pavalgą. Ir, regis, kaip kuri minia 393 3| atsivedusi į tą kraštą, taip ir lig šiai dienai tokio pat 394 3| pat plauko avis teblaiko. Ir taip vienų avys buvo rudos, 395 3| vienų avys buvo rudos, tie ir sermėgas rudas dėvėjo, nuo 396 3| jų pirmuosius geradėjus ir rėdytojus, kurie buvo jiems 397 3| teblaiko dėl jų garbės, ir kiekviena minia, noris viena 398 3| Kitas jų lobis buvo bandos ir arklių piesas, nuo ko šiandien 399 3| arba labu, vadinos, nuo ko ir žodis apsilobti, arba apsiliuobti, 400 3| todėl ypatingai juos gerbė ir augino žirginyčiose, apie 401 3| Pirmieji ratai kalnėnų ir žemaičių buvo ant dviejų 402 3| vadinami, ant kurių javus ir šieną iš pievų vežė bei 403 3| negalėjo dėvėti dėl ankštumo ir šlapumo kelio. Piautuvus, 404 3| kelio. Piautuvus, dalgius ir grėblius dėvėjo tokius pat, 405 3| geležies, bet medžio noragais ir virbalais.~ Taip perveizėjus 406 3| perveizėjus noris paviršiui kraštą ir namus senovės lietuvių, 407 3| žvilgterėti ant jų būdo ir dabos. Jau nuo to, ką iki 408 3| yra, jog jų kraštas, oras ir erti namai ne vien nelepino, 409 3| bet kuo didžiau skudrino ir stiprino tenai brūzti taip, 410 3| remdami namuose, dirvose ir giriose, ne vien netižo, 411 3| taip smulkaus, kaip rimto, ir pety vyrai žaliūkai, suvisu 412 3| kaip girioje medžius žemus ir stambius regėjo nuo vėtrų 413 3| stambius regėjo nuo vėtrų ir audrų nepaveikiamus, tai 414 3| nepaveikiamus, tai tarė, jog ir žmonės ne taip aukšti ir 415 3| ir žmonės ne taip aukšti ir smuklūs, kaip stambūs ir 416 3| ir smuklūs, kaip stambūs ir resni žaliūkai yra galintys 417 3| yra galintys prieš vargus ir nelaimes stengti. Visi buvo 418 3| augaloti, stovylos stačios ir gašios, augumo skaistaus, 419 3| skaistaus, kalbos drąsios ir sukrios, akys žydrai rainos, 420 3| varvėjo. Povyzos drąsios ir malonios, ant kožno veido 421 3| ant kožno veido narsybė ir kantrybė žydėjo, o malonė 422 3| klestėjo; stovyla, kalba ir kožnas žingsnis reiškė visus 423 3| visus liuosus esančius, ir deja tam, kas neteisingai 424 3| Šuo ant uodegos nuneš, ir to pakaks" arba: "Kaip blokšiu, 425 3| arba: "Kaip blokšiu, tai ir pasmirsi, ir tuo teįtenkinsi", 426 3| blokšiu, tai ir pasmirsi, ir tuo teįtenkinsi", arba: " 427 3| sako, - ant vieno", todėl ir lykinis skaitlius 3, 5, 428 3| minavotinus žodžius ištarė ir taip sako: "Bet vos žodeliu 429 3| Visi pakenčiantys šaltį ir alkį išturintys, dargana 430 3| alkį išturintys, dargana ir speigu niekiną, nesgi sakoma 431 3| Kenčiantysis pakenčia"; kalboj ir elgimesi pervis tiesą saugojantys 432 3| pervis tiesą saugojantys ir mylintys, kaipogi tariama 433 3| arba: "Melagiui paskui ir tiesą sakant niekas nebtiki". 434 3| nebtiki". Savo ketėjimuose ir veikimuose ryžęsi ant ko 435 3| nesivangstė, bet atlikdavo ir dirbo nuveiktinai, todėl 436 3| todėl kiekviename darbe ir atlikime klotis buvo, nesgi 437 3| begėdžiu būti, ką pradėjo, tą ir nubengė, kožnas savo nuopelnu 438 3| nubengė, kožnas savo nuopelnu ir uždarbe kakinos, svetimo 439 3| kiekvienas su rytu gyveno, aukso ir sidabro negeidė, nesgi niekam 440 3| rinkliavų nemokėjo; ūkės dūmoj ir jos reikaluose tarp visų 441 3| reikaluose tarp visų kliautis ir vienybė buvo, kožnas šelpė 442 3| kožnas šelpė reikalaujantį ir gelbėjo gaištantį, viešės 443 3| žmonystoj viežlybumas; skolos ir paklanų nežinojo, nesgi 444 3| nesgi visi viso pertekę buvo ir svetimų pramonių negeidė; 445 3| visiems padoriu buvo, drabužy ir valgy nesilepino ir, jei 446 3| drabužy ir valgy nesilepino ir, jei kas ant to slygo, tą 447 3| vadino; varguose kantrybę ir stangybę, o dūmoje išmintį 448 3| karėj narsybė, ūkėj dorybė ir teisybė per amžius tarp 449 3| skambina". Ką širdy turėjo, tą ir žodžiu reiškė; ne kiltis, 450 3| ne turtai, bet išmintis ir dorybė, nuo visų pritirta, 451 3| nesgi visi lygūs buvo; ir taip, kas narsesnis karėj, 452 3| kas narsesnis karėj, tas ir vyresnis, kas doresnis, 453 3| doresnis, išmintingesnis ir teisesnis, tas tiesos suole 454 3| sėdėjo, tardami: "Teisiam ir dievas padeda". Atlikimas 455 3| šventos ugnies pasišildyti ir tuo save ant didesnių vargų 456 3| neprieteliaus maldauti, ir kad it taip nenutiktų, kaip 457 3| ką teįgavę ar teįsteigę, ir tuo džiaugės, tardami: " 458 3| tardami: "Vilkui bėgus, lab ir uodega". Tas tarp jų turtingu 459 3| Ketančiam ne jo protu ir galia kokį noris darbą užsiimti 460 3| galas"; vienybė, teisybė ir meilė artimo tarp visų klestėjo, 461 3| negali atsigirti jų būdo ir taip rašo: "Lietuviai yra 462 3| yra didžiai geros širdies ir gailingi žmonės: jūros skendinius, 463 3| jūroj gelbi, pakeleivingus ir nuvargusius prašaleičius 464 3| aplankius, tuojau visi susimeta ir pavargėlį sušelpia. Žydai 465 3| širdies meilingumu, pragyvena ir praturtėja rinkdamies, kuriuos, 466 3| Sargų, šiekštų, pilių ir sūdų nežinojo, noris medžio 467 3| pačių kalba bausdamas; ir taip senu įpročiu šiandien 468 3| Kas yra žadėta, tą reik ir attiesti", arba: "Tai senųjų 469 3| Liuosybę savo pervis mylėjo ir godojo, už kurią viso pasaulio 470 3| tariama yra: "Liuosas lab ir po kere begyvena"; atkaliai, 471 3| atkaliai, vergybos neapvežėjo ir už velnių darbą turėjo, 472 3| kurie tarė jiems vergauti ir kentėti, džiugindami juos 473 3| saulė patekės, mums rasa ir akis išės". Todėl viršiau 474 3| pasilenkę nuo pat žemo nupiauna ir dailiai sudeda ir suriša, 475 3| nupiauna ir dailiai sudeda ir suriša, o dvaro javus įsiręžę 476 3| kiti tuojau tyčiojas iš jo ir juokias, tardami: "Mulki, 477 3| sako: "Savo namaičiai, kad ir smilgaičiai" arba: "Noris 478 3| tebstigavoja.~ Drabužis ir apdaras mažne toks pat buvo 479 3| dar sakoma yra: "Vyženos ir sopagus pragyvena"; plačiu 480 3| jaukurų kirsti ar medžiagos ir padarynės butai sau tiekti, 481 3| įvairesnis drabužis: mergaitės ir nuotakos savo kasas į bizas 482 3| savo kasas į bizas pynė ir jas kaip tinkamos ant galvų 483 3| užpakaly svyravo. Žmonos ir našlės baltais nuometais 484 3| šlapjurgiui esant, nuo šalčio ir drėgmės pastėrę sijonai 485 3| vietoj gal regėti Žemaičiuose ir Žemgaliuose, arba Kurše; 486 3| žitkuoti raštiniai sijonai ir avalai, nuotakos ant galvų 487 3| pasikąsdami, iš maldų ar raugtinių ir kitų kodžių. Paprastai sriuobalu 488 3| su miltais suvirintas, ir truputį pienu saldžiu pražilinta; 489 3| juo daugiau tenai miltų ir pieno buvo, juo skanesne 490 3| įkaiščiui sau prisipylė; ir taip, pakelėj ašvienį ilsindamas, 491 3| įplakęs miltų į šaltą vandenį ir žalios putros pasrėbęs, 492 3| senieji lietuviai, kalnėnai ir žemaičiai, tokiu valgiu 493 3| 500 metų su kardu guldami ir keldami, ne vien mokėjo 494 3| keldami, ne vien mokėjo ir stengė nuo kruvinų neprietelių 495 3| visą pasaulį savo narsybe ir kantrybe, tas aiškiai susigės, 496 3| noris sukrus sulpančiu ir skaninius laižančiu, nesgi 497 3| kiaušius gerti, vištas ėsti ir tamsiame urve smirdėti. 498 3| valgius, beje, džiūvusius ir keptus. Mėsą jautieną, kiaulieną, 499 3| namie ar kelionėj; sėtinius ir batvinius taip pat keptus, 500 3| liuosybės neprietelių graudinti ir, tuo misdami, taip juos