Story

  1  1|       turi ant savo uolų ženklus, kurie rodo, jog Žemaičių jūra
  2  1|        akis įgavo, ir tie tiktai, kurie kalnuose ir giriose gyveno,
  3  1|          rykius ir kunigaikščius, kurie viena kalba su svietu yra
  4  1|          bočių prabočių palaikai, kurie tarp mūsų dar iki šiai dienai
  5  3|         kiemarionimis užvis tuos, kurie gyveno žemės šnipy, į Uksinę
  6  3|   Adrianui į rymionų valdymierus, kurie, skaugėdami getams jų turtų
  7  3|            arba kolonijas, įkūrė, kurie šiandien tebkalba sujaugta
  8  3|         plačiai į vakarus gyveno, kurie, gyvendami tenai, turėjo
  9  3|     žemaičiais savo vientaučiais, kurie taip pat Žemaičių pajūriuose
 10  3|         tuos gyventojus Žemaičių, kurie padaugaviais gyveno, kame
 11  3|          gyveno. Nes raštininkai, kurie rašė lotyniškai, tie visados
 12  3|     paskiau ir neprieteliai darė, kurie, įsimetę pirma į vieną vietą
 13  3|       tuos tiktai kuriais vadino, kurie ugnį ant dievo garbės kūrino.
 14  3|      tokių tebgyvoja tarp senųjų, kurie patys, naktimis skalų buntą
 15  3|     perdėti ant tų girių kunigai, kurie jas saugojo, bet ant didesnio
 16  3|      išvengimo tarp savęs barnių, kurie it veikiai galėjo keltis,
 17  3|          taip pat laikė gyvulius, kurie namo tvarte netilpo, užvis
 18  3|     vaikai. Kartais vardu brolių, kurie tuos kiemus buvo įkūrę,
 19  3|        naudingiausiais gyvuliais, kurie davė jiems ne vien apdarą,
 20  3|           geradėjus ir rėdytojus, kurie buvo jiems įsteigę avis,
 21  3|  nenutiktų, kaip tiems piemenims, kurie, vilkams bandą apnikus,
 22  3|  tevergauja, ne žmogus"; o tiems, kurie tarė jiems vergauti ir kentėti,
 23  3|         gudrybą senovės lietuvių, kurie liepė savo vaikams iš mažų
 24  3|         žmones. Todėl jos gentys, kurie vadinos pasekėjai, nuo žodžio
 25  3|           krikščionų prašaleičių, kurie, skaugėdami didelės garbės
 26  3|           į jaunosios tėvų namus, kurie buvo su vėdliais išvažiavę,
 27  3|     pasekėjus žvalgytojais esant, kurie supykę kibo į ginklą ir
 28  3|        vėdliai teisybės nedarytų, kurie, norėdami geruoju susitaikinti,
 29  3|         nuo pačių smarkių žvėrių, kurie jų traškančiose giriose
 30  3|           rudsermėgių valdymierų, kurie barniai visados bengės kare.
 31  3|       nežino šiandien tokių vyrų, kurie, niekame nesimokę ir nė
 32  3|  laikrodžius skambinančius dirba, kurie savo laibumu ir tikrumu
 33  3|            ketino ratus padirbti, kurie be arklių rietės, nes, negavęs
 34  3|       akylų didžturčių ar kunigų, kurie būt suteikę pragumą jiems
 35  3|        yra tarp žmonių netikėlių, kurie juodus žalčius ir driežus,
 36  3|          ir daugybę plačių ežerų, kurie į mares pavėdauja, be to,
 37  3|      trūbus, trimitais vadinamus, kurie yra graudingo balso, kartais
 38  3|        želiančią, žiemai palieka, kurie rugiai atentį metą taip
 39  4|         lietuviai apgudę, tai yra kurie į gudus jau išvirto, jų
 40  4|     stigavodamas, jog tie žmonės, kurie karėj už savo liuosybę ir
 41  4|           į dangų, bet nedorieji, kurie piktai elgęsi ant svieto,
 42  4|        ant svieto, ir nelaikšiai, kurie sau gyvybą nelaiku atėmę,
 43  4| laidosenos kaip reikiant atlikti, kurie taip pat jų įsakymus didžiai
 44  4|         atklydusių į savo kraštą, kurie norėjo savo nuomonę apie
 45  4|         karojęs ir kankinęs tuos, kurie neklausę kūrėjų kūrėjo arba
 46  4|       neklausę kūrėjų kūrėjo arba kurie aukaudami šykštavę. Visame
 47  4|       dievų tarnai, arba kunigai, kurie ant jo garbės amžiną ugnį
 48  4|           išmintingesnių už save, kurie išguldė jam daiktus, nuo
 49  4|           visados žaliuojančiais, kurie žaliavo rasi iš didžios
 50  4|       viršiau sakiau, visus tuos, kurie tiktai norėjo jiems maldos
 51  4|  perskyros galavo, kaipo vylėjus, kurie nori patys išsikelti ir
 52  4|    žemaičiais prekioti gintarais, kurie senovėj į auksą lyginami
 53  4|        buvo jų pilimis ir mūrais, kurie gyniojo juos nuo visų smarkiausių
 54  4|      senovėj didžiai godojo tuos, kurie, kariaudami ir gyniodami
 55  4|       didžiausią nuodėmę ir tuos, kurie būt drįsę juos ardyti, kuo
 56  4|        ginklais teutonų vokiečių, kurie, atėję pradžioj 12 amžiaus
 57  4|      pačių krikščionų gal regėti, kurie, noris patys akylais būdami,
 58  4|         Žemaičių spūdinti laukan, kurie palikę po senovės begarbinantys
 59  4|        dar lybiešiai ir krieviai, kurie nuo jo dievų valios jautojos
 60  4|          ką patys jų vardai rodo, kurie yra ar pramanyti, ar nuo
 61  4|         tarp jų buvo regimai tie, kurie visados rūmuose kūrėjų kūrėjo
 62  4|         būt kūrėjo sūnūs esantys, kurie šventą ugnį antveizėjo ir
 63  4|          kunigai vadinos žygovai, kurie taip pat gyveno, kaip regis,
 64  4|        upių ir kitų šventų vietų, kurie taip pat atgabentas aukos
 65  4|         dar daug žemesnių kunigų, kurie negyveno parūmiuose kūrėjų
 66  4|     lydusonys, nuo žodžio lydėti, kurie palaidosena mirusiųjų rūpinos,
 67  4|          dar vadinami žvalgionys, kurie laimę ar nelaimę moterims
 68  4|          moterims lėmę. Pučionys, kurie nuo vandens putų reiškę
 69  4|          atentę. Vėjonys vadinos, kurie lėmė nuo vėjo. Pūsčionys
 70  4|       vėjo. Pūsčionys nuo pūtimo, kurie antpūtimu savo dvasios opas
 71  4|        luošumus gydę. Žeisčionys, kurie patys save žeidę dėl numaldymo
 72  4|       numaldymo dievų. Burčionys, kurie su pagalba pikto lėmę. Žvaigždžionys,
 73  4|        pikto lėmę. Žvaigždžionys, kurie nuo žvaigždžių atentę reiškę.
 74  4|           ragučiais, tie kunigai, kurie ant švenčių aukaudami arba
 75  4|   kareivius ir išmintingus vyrus, kurie daug gero dėl savo tautos
 76  5|      linksmą Jorę, arba pavasarį, kurie, prasidžiugę ta linksma
 77  5|     piovėjus vaišinti ir raginti, kurie gėrė ir linksminos per visą
 78  5|       prikalinėtas briedžių ragų, kurie jau patys, jau jų šakos
 79  5|           vienok nuo jos palaikų, kurie kame-ne-kame beužliko, gal
 80  5|         karėj kritusius, ir tuos, kurie buvo daug gero svietui padarę.~   
 81  5|         namiškius pasilinksminti, kurie gerdami visados gyrė gėrimo
 82  5|   lygusonys ir tylusonys vadinos, kurie jau yra minavojami sandarose
 83  5|          tėvų, genčių ir visų tų, kurie pasirinko iš tų namų! Eikšenkit
 84  5|         trupučius nuo valgių, jei kurie buvo nubirę, sudėjo su likusiais
 85  5|        paliko jų kapai minavonei, kurie daugioj vietoj iki šiai
 86  6|          ilgainiui ir visus tuos, kurie tame reikale tą darbą atliko,
 87  6|           vadino kūrėjų kūrėjais, kurie paskiau, paskyrę sau tarnus,
 88  6|          Tarnai jo, arba kunigai, kurie padėjo jam jo darbą atlikti,
 89  6|        nuo šiol tarp jūsų gyvens, kurie šį ąžuolą paskyrė sau už
 90  6|       naktį girdėjot dievų balsą, kurie man liepė savo valią jums
 91  6|         tuos sau ponus žiuponais, kurie jau 9 amžiuje yra randami
 92  6|   ypatingų rykių, arba valdžionų, kurie pilyse gyvena ir tarp savęs
 93  6|           sau ponų, arba karalių, kurie, išsidaliję tarp savęs kraštu,
 94  6|     galvos lietuviams to iškulti, kurie vis taria, jog žemė esanti
 95  6| pasėlininkais, kiti auglininkais, kurie, dar prie tėvų bebūdami,
 96  6|      ypatingais darbais: ir taip, kurie javus sėjo, vadinos artojais,
 97  6|       vadinos sakalininkais; tie, kurie didžiajam kunigaikščiui
 98  6|    maitino, vadinos žirgininkais; kurie bites po girias veisė, tie
 99  6|          tie vadinos bitininkais, kurie jo ežerus saugojo ir žuvį
100  6|         žvejojo, vadinos žvejais, kurie trobesius, stotkus ir ūkės
101  6|        dirbo, vadinos dailidėmis, kurie ginklus ir kitus karės įrankius
102  6|       Vergais tiktai vadinos tie, kurie buvo ar karėj paimti, arba
103  6|         vergais vėl per sūdą tie, kurie negalėjo ant rako skolos
104  6|           sako: "Tie latuviežiai, kurie priėmė kryžių šventą, turi
105  6|           velnio". Ir visus tuos, kurie drįstų juos verginti, tas
106  6|      saugojo, bei ūkės paišoriai, kurie ūkės reikaluose reikiant
107  6|       pagal savo knebinį; ir taip kurie javus sėjo, tie davė jiems
108  6|       tris vyrus į iškados vietą, kurie atėję lygiai su nugriebtojo
109  6|      pinigais už užmuštojo galvą, kurie pinigai, arba mokesnis,
110  6|     pakerėj turėjo lindoti. Tuos, kurie svetimas bites kieme ar
111  6|      gyvena kailinuočiai artojai, kurie vieni temoka sėti, kiti
112  6|      garbės vyresnieji, težinoję, kurie, it taip pat, kaip jei danguje
113  7|         antpuldinėti ir skardyti, kurie, nedrįsdami išsiskiesti,
114  7|            arba totorių, paveikė, kurie po to neveikiai bedrįso
115  7|    lietuvius ties Liublino pilia, kurie ne vien savo grobį atgavo,
116  7|          dangaus tegalėję viltis, kurie, kantriai gyniodami nuo
117  7|          dangaus tegalėjo viltis, kurie drąsiai už namus ir liuosybę
118  7|   užsiautė užpakalį krikščionims, kurie nuo bado, vargų ir darganų
119  7|      pulkorius, nuo žodžio pulti, kurie šimtą kareivių vedė, kuriuos
120  7|    pramanė, ant galo karūžuosius, kurie vėliavas į karę nešė ir
121  7|        amžinos minavonės tų vyrų, kurie savo narsybe ir kantrybe
122  7|   vientaučiams liuosybę išvadavo, kurie jei nebūt ryžęsi karėj mirti,
123  7|         apsirašė, jog visus tuos, kurie savo žemę turi, noris ir
124  7|      įpuolė į Mugapilio apygardą, kurie tenai, jau paskysdami, jau
125  7|         nuo neprieteliaus siūčių, kurie buvo pailguotinai apvalūs,
126  7|         juos nuo lytų ir darganų, kurie šarvai patiems buvo kyriejų
127  7|   vokiečiams į Žemaičių pajūrius, kurie visaip norėjo juos nuvergti,
128  7|       kaipo melagius ir kropėjus, kurie buvo priežasčia visų tų
129  7|          Trečiąją gavo kareiviai, kurie buvo neprietelius pergalėję.
130  7| Ketvirtoji būk tekusi gentims tų, kurie karėj buvo kritę ir per
131  8|  gyvenantys pirmaisiais yra buvę, kurie anapus jūros šiaurės kraštus
132  8|      žalesomis bei vaisiais. Tie, kurie turintys medaus ir javų,
133  8|        teko jau į rymionų rankas, kurie patys vežė į Rymą ir kitas
134  8|          žiedų, kapuose iškasamų, kurie savo dailumu ir gražumų
135  8|          kitų upių Teutonų žemės, kurie, gavę juos nuo žemaičių,
136  8|       Žemaičiuose pilių palaikai, kurie, noris į kalnus pavirtę,
137  8|          Lygia dalia skolininkus, kurie neužmokėjo ant rako savo
138  8|       savo prekę jiems pardavojo, kurie turėjo būti turtingais,
139  8|          krikščionis tenai laikė, kurie tankiai norėjo žemaičiams
140  8|       prasidėjo nuo tokių svečių, kurie pagal vienus raštus metuose
141  8|            kryžeiviais vadinamus, kurie, susinėrę su lenkais, ne
142  8|          ir pagalbą visados davė, kurie, tuo pasikliovę, maldavo
143  8|           visus tuos krikščionis, kurie geležį, ginklą per jūrą
144  8|       pigiai pigesniai pardavotų, kurie, pardavodami tuos pačius
145  8|         jog jis taupąs vokiečius, kurie, negalėdami žemaičių nuvergti,
146  8|      teisybės nuo Rygos vokiečių, kurie kad jos nenorėjo jam attiesti,
147  8|       būti neleido visiems tiems, kurie žemaitiškai kalbėjo. Ir
148  8|       siuntinius į Anglijos žemę, kurie tenai su anglais padarė
149  8|       norėjo nuo žemaičių pirkti, kurie, nenorėdami pusvelčiui jiems
150  8|           antro arba ant pluostų, kurie, ant virvės pakabinti, plūduro
151  8|     sunkiomis rodės tiems vyrams, kurie šoblelę it skalelį ant šilkelio
152  8|         nuo jos sau laimės laukė, kurie, įsiveržę į Lietuvą, norėjo
153  8|        Valdymierai ir vyresnieji, kurie iki šiolei mezliava javų
154  8|     Lietuvoj padarė atėję lenkai, kurie, patys būdami ištižę lepumuose,
155  8|          Paniperiuose gyvenantys, kurie lig šiolei buvo rubežių
156  8|   paskuojį skatiką išplėšė jiems, kurie, būdami išsišylę provomis,
157  8|           lenkų spunką veizėdami, kurie apie šiuos vampsančius nėmaž
158  8|         jog daugis tarp žemlionų, kurie toj gadynėj jau bajorais
159  8|        juos į katalikus atversti, kurie nebsitverdami iš Lietuvos
160  9|          svietas pramanė pinigus, kurie buvo aukso, sidabro ir vario.~   
161  9|         ginkluotą tuntą žemaičių, kurie, lig pavydę viens antrus,
162  9|           pašelpimo tų meldžionų, kurie tuo pačiu laiku buvo žemaičiams
163  9|           įkapotas dvejoj vietoj, kurie kirčiai rodo, jog jis turi
164  9|        apvalių, kaip šios dienos, kurie vėl turėjo tris, keturis,