Story

  1  1|            yra tenai palikę, bet kada tas yra nutikęs, to nė vienas
  2  1|               žemės girios suaugusios tas jūros duobes nuo saulės
  3  1|             ir tų nieksai nežino, kas tas pilis ir tas pylas per versmes
  4  1|              nežino, kas tas pilis ir tas pylas per versmes ir ežerus
  5  1| grakščiaisiais žmonėmis tepaliko.~    Tas dar taip pat yra žinomų,
  6  1|            kalnėnų ir žemaičių kalba. Tas yra dar stebuklingesniu,
  7  1|          nieksai šiandien dar nežino; tas tiktai yra žinomu, jog seniai,
  8  3|         Lietuvos kraštu vadinamą.~    Tas dar aiškiau rodo senovėj
  9  3|               žem, žemija dėl to, jog tas kraštas buvo visu pajūriu
 10  3|                Liepynuose, beržynuose tas pats buvo, kuriuose klevai,
 11  3|       kame-ne-kame nuo medžių įkratė, tas pats tenai ilgainiui gaišo.
 12  3|           tenai senovėj yra buvusios, tas tepaklausia savo senųjų,
 13  3|              Perūną garbino, todėl ir tas girias it šventas vietas
 14  3|           vietas gerbė ir godojo.~    Tas dar yra stebuklingesniu,
 15  3|           žmonės, namuose gyvenantys. Tas trobesys, kurį šiandien
 16  3|          sėtuvės, saikai, rakandos ir tas, kas prie miltų pridera,
 17  3|       šalutiniais trobos langais buvo tas darželis užtvertas, be kurio
 18  3|            palytėjo ar žodžiu užgavo, tas ant vietos žegterėjo, nesgi
 19  3|              arba: "Kas maino rankoj, tas tavo kaktoj", tai čia -
 20  3|         kibsiu", nuo ko tariama yra: "Tas eina, - sako, - ant vieno",
 21  3|            taip, kas narsesnis karėj, tas ir vyresnis, kas doresnis,
 22  3|          išmintingesnis ir teisesnis, tas tiesos suole sėdėjo, tardami: "
 23  3|              kaip šiandien dar sako: "Tas niekam lietai nedera"; maž
 24  3|         Vilkui bėgus, lab ir uodega". Tas tarp jų turtingu vadinos,
 25  3|             savo narsybe ir kantrybe, tas aiškiai susigės, save regėdamas
 26  3|       pratinos, nesgi nuo paaugusiųjų tas tiktai tebuvo tarp jų mylimas
 27  3|               kibo į ritinį mušti, ir tas buvo skudriu vadinamas,
 28  3|              sakoma: "Kurs pirmesnis, tas geresnis" - arba į negreitai
 29  3|               jam su lazda į grindis, tas tuojau ir klot ant stalo.
 30  3|        važnyčia girtu nebuvo. Nes jog tas dingos visados naktį, tad
 31  3|               už kelią nebgavo. Visas tas atsargas dėl to vien darė,
 32  3|            akys, ne širdis, benorėjo, tas valgė ar gėrė; noris vėdlių
 33  3|          namus beišsiskiedė.~    Visa tas buvo, kad svietas sau dirbo
 34  3|                 Kas girtas nebagotas, tas ir dvės, nieko neturės".
 35  3|                nuo ko sakoma tebėra: "Tas žmogus su astanka arba su
 36  3|            kieme pirtį sau turėjo, ir tas ne ūkininku vadinos, kurio
 37  3|          apžadus dievams darė, jei ir tas nemačijo, tad patys save
 38  3|         medžio noragais, ne geležies, tas dar yra stebuklingesniu,
 39  3|             nuo lauko vokia ir kulia. Tas dar yra stebuklingesniu,
 40  3|           niūniava į dainą pavėdauja. Tas dar yra ypatingesniu tarp
 41  3|             lig pat žemo nugenėja, ir tas šakas, atėjus pavasariui,
 42  3|              javus nuo lauko nuvokia. Tas yra stebuklingu, jog, pasėjus
 43  3|            antpuolių neprietelių.~    Tas dar pas juos yra ypatingu,
 44  4|            žmogui nieko gero nedaro: "Tas, - sako, - manęs nešildys".
 45  4|          gamtos gyvenimą atliktų.~    Tas Perūnas, pagal jų nuomonę,
 46  4|          žodžių auka ir pirmas, kaipo tas, kurį reikia visų pirma
 47  4|              nė vienas nepermano. Tai tas pats Strijkauskis sako toliau,
 48  4|             dievą pasavino, vienok ką tas žodis jų kalboj neša, taip
 49  4|             šį pasaulį paperėjusi, ir tas tai pat ženklą už lyčių
 50  4|              taip daug vardų pramanė. Tas dar yra minėtinu, jog lietuviai,
 51  4|         tautos pas save kad darė.~    Tas yra dar stebuklingesniu,
 52  4|             kurs išturėjo nekalbėjęs, tas galėjo klausytis jo mokslo.
 53  4|               norįs išmintingu tapti. Tas Zamolksis išpildęs jo įsakymą,
 54  4|           rodo, jog saulė verkusi, ir tas yra žinoma, nesgi iki šiai
 55  4|       pramonių, čia gana bus pridurti tas, kurios iki šiolei dar pasakomis
 56  4|              vien neužsiėmė nuveikti, tas nesikloja ir nevyksta, nuo
 57  4|            širdį, trumpai sakant, vis tas jam nutikęs, kas žmogaus
 58  4|            Perūnui pašvęstus, degino. Tas aukuras turėjęs dvylika
 59  4|               dar aukštyn tvaskėjusi. Tas aukuras turėjęs dar saviep
 60  4|               jų kirsti, ar ne mulkis tas būtų, kas tartų, jog dėl
 61  4|         žaliavo, nenumanydami, nuo ko tas rados, ir tardami - ypatingai
 62  4|          vaistą, minėdami sau tą, jog tas medis esąs, kaip jei kursai
 63  4|         nedarytų. Tai ir toje dingsty tas pats nusitinka. Nesgi žinoma
 64  4|            yra žinomos, kaipogi pagal tas pasakas būk buvę senovės
 65  4|         ispanų jautotis savo atentės. Tas pats yra buvęs angis tarp
 66  4|              neturėdami, kuriame visa tas, į ką reikėjo tikėti, būt
 67  4|         išsiuntęs žemaičių krikštyti; tas, iš Lietuvos pagrįžęs į
 68  4|           svietui pačiam tesirodė, ir tas, kurs vieną kartą buvo gavęs
 69  4|              regėti, tuo didžiavos, o tas, kurs kraštą jo rūbų buvo
 70  4|               su svetimomis tautomis, tas pats yra buvęs ir su Lietuvos
 71  4|               įsakymu reiškia, ir jog tas, ką jis sakė, pačia tiesa
 72  5|            pasavino, stigavodami, jog tas Didis Ledo jų dievu buvęs.
 73  5|           atliko, kaip buvo įstatyta, tas radęsis viena valanda didžiai
 74  5|              paeina nuo žodžio kurti. Tas įprotis taip buvo saugojamas,
 75  5|     berietėdamas apvirto aukštynokas, tas tarp gaspadorių turėjo pirma
 76  5|           paskuojus apžadus darė. Jei tas nemačijo, tad kunigai, nuėję
 77  5|              gentims ir bendrams, jog tas ir tas pasirinko iš šio
 78  5|               ir bendrams, jog tas ir tas pasirinko iš šio svieto,
 79  5|          nenorėjo ar negalėjo verkti, tas turėjo samdyti svetimą raudę,
 80  5|             senu įpročiu yra sakoma: "Tas neraudojo savo matušės,
 81  5|              ir, kurs buvo pirmesnis, tas sau pirmąjį pinigą gavo.
 82  5|           speiguosiant ar audrosiant, tas paukštis, atlėkęs iš girios
 83  5|             dienas ir gorindamos, jog tas visiems nutiks, kurios,
 84  5|              stebėsis, jog mažne visa tas apie numirėlius šiandien
 85  5|              pirm 500 metų parašytus, tas nebsistebės daugiau. Kaipogi
 86  6|             buvo pradžioj kitų tautų, tas pats nutiko ir su Lietuvos
 87  6|              ta pačia šilima antturi, tas, sukūręs visų pirma ugnį,
 88  6|              tuos įstatymus nesielgė, tas neklausė dievo valios, ir
 89  6|              baltos galvos glaustis". Tas kūrėjų kūrėjas svetimų siuntinių,
 90  6|           sakiau, taip didi buvo, jog tas, kurs galėjo jo rūbų žambą
 91  6|           karalius. Pasibengus karei, tas karvedys vėl paliko tokiu,
 92  6|            ūkėj, kaip tuojau regėsim. Tas tiktai yra aiškiai žinoma,
 93  6|            nesgi kas yra gaspadorium, tas aiškiai žino, jog vienas
 94  6|               valią marūnims skelbti, tas jus didžiau dievobaimingais
 95  6|            kūrėjas, su dievų rūstybe; tas liepęs svietui sueiti į
 96  6|               žodžiu ar alga samdyti. Tas tebus godos vyru, kurs tarp
 97  6|           tinkamas ir kas stipresnis, tas ir teisesnis buvęs; kad
 98  6|               sugruzdėjusiu. Nes visa tas, ką čia išrašiau, yra yna
 99  6|        praplėšęs ir pievas praskynęs, tas tokį savo gyvenimą ir gruntą,
100  6|           pats pasirodė neteisiu, tad tas paliko to vergu, kam jis
101  6|            turtais ar pinigais, nesgi tas, kam jis užmetinėjo neteisybę,
102  6|             pagonimis būdami, paskiau tas gi Grigalius plenipotencijoj,
103  6|           kurie drįstų juos verginti, tas pats popiežius ne vien iškeikė,
104  6|              jei kas ką vergtų, idant tas pats to vergu paliktų, ketėdamas
105  6|   nugriebtajam, o kas kaltu pasirodė, tas iškadą užkakinti gyvuliais,
106  6|              bet galvą savo dėjo, jei tas ne tiesa būt esąs, ką jis
107  6|            sako, savo galvą deda, jei tas nebūt esąs tiesa, kaipogi
108  6|              Aš savo galvą duodu, jei tas bus ne tiesa". Vienok vokiečiai,
109  6|           tariama yra į paiką žmogų: "Tas, - sako, - pašoks į sausą
110  6|           pašoks į sausą medį" arba: "Tas sulauks sausos šakos"; kitus
111  6|             pradyrė sau žemės lopelį, tas to sau ponu buvo ir turėjo
112  6|              darbai priderėjo; tačiau tas yra žinomu, jog svietas
113  6|       teisingu, nesgi kas neša naštą, tas turi žinoti, dėl ko ją neša.~   
114  6|                maž tėra įstatymų, tai tas pats buvo su lietuvių tauta
115  6|         amžiuje pirm gimimo Kristaus, tas turėjęs savo buveinę padaugavy,
116  6|              pilis Asgardu vadinusis. Tas Odinas nuveikęs žuvėdus
117  7|               žirgelis. Nesgi senovėj tas tebuvo garsus jaunikaitis,
118  7|               batvinių sunkas, nes ir tas pačias lig nuo jo įgaunant
119  7|       neprietelių paglemžti, strūnijo tas pilis tokiu būdu. Visų pirma
120  7|                Gyventojai, atstu apie tas pilis gyvenantys, turėjo
121  7|              Kesės, Nejermilės pilių, tas stebėsis į jų narsybę ir
122  7|              narsybės lauke ir pilyse tas būk buvęs, jog tikėję į
123  7|               įsakymų reiks klausyti. Tas atmonas taip pakeltas turėjo
124  7|                kurį jei kas peržengė, tas galvą savo turėjo padėti.
125  7|                nesgi pagal jų nuomonę tas tiktai tegalėjo į dangų
126  7|            varžęs karei esant. Vienok tas vėl visiems yra žinoma,
127  7|          aiškiai šiandien bepasakyti, tas tiktai yra žinomas, jog
128  7|            pakarčiui ėjo. Taip pat ir tas yra žinomas, jog kožnam,
129  7|            pragyvenęs girios kerčioj, tas to lopelio sau ponu vadinos,
130  7|             lopelį, ant kurio gyveno, tas turėjo amžinai vergauti
131  7|          gyniodama. Tankiai nutiko ir tas, jog žemlionys, iš kelių
132  7|             karėj vylės laimės, nesgi tas buvo ženklu, jog dievai
133  8|             tebesantys, tą stigavoja. Tas dar aiškiau tą rodo, jog
134  8|            savo vyresnybės išsiųstas. Tas mokytas vyras ir žvaigždžinys
135  8|             ir žemės kelią į Rymą per tas pilis: Askaukalį (Osielską),
136  8|              kitas pietų šalis leido. Tas kelias, regis, tenai nuo
137  8|          didžiai garsiai tenai rėdės; tas, girdamas jų gerą širdį
138  8|              šaltas ir akmenuotas, ir tas pats dar traškančiomis giriomis
139  8|          avižos tiktai teaugo, nes ir tas dar tankiai ankstybos šalnos
140  8|          kitiems į vergus, o patys už tas savo prekes ėmę nuo teutonų
141  8|             kunigaikščiai išnuomodino tas druskinyčias. Netekus tos
142  8|              ir šulinėmis vadinusios. Tas pats Vytautas, norėdamas
143  8|       skaninius ir gražinius.~    Bet tas neilgai tepatvėrė, nesgi,
144  8|              kokį šaldrą kame pamatė, tas jam tuojau apdaru pavėdauti
145  8|              suopynių nežinojo, nesgi tas gi Mingailius dejuodamas
146  8|         Lietuvoj lenkiškai nekalbėjo, tas neb žmogum bebuvo, nes vergu
147  8|           žodžiai, ne lietuviški.~    Tas pats buvo ir pilyse, kurios
148  8|              įveža į Rygą savo prekę, tas jos išvežti negali, nes
149  8|             gėdos besibijojo, ir visa tas pakenčiamu dar jiems rodės.
150  8|          Vilija, sunerti; to dėjęsis, tas pats Vladislovas užgynė
151  8|          vežti, nemindami ant to, jog tas įstatymas dėl jų pačių naudos
152  8|          pačių sūdų pilių vyresnybės; tas sunkino pilionis, ne vien
153  8|           pelnyti, prekyba versdamos, tas dabar, norėdamas bajoru
154  9|         kitose tautose senovėj tikos, tas pats yra buvęs ir lietuvių
155  9|             vyrų gynioję, kuriuos būk tas karalius nuveikęs, bet ką
156  9|           aiškesnio supratimo, koksai tas buvo ilgasis graižis, arba
157  9|               išmaliavodinau, kaipogi tas, kurį regi čia skaitytojas
158  9|      padalytas į 8 ar 10 dalių, nesgi tas lykis, arba skaitliuis,
159  9|            vadinos siauruoju lykiu, o tas, kuriuo lykavo į kapą keturiolika
160  9|              pinigus paskesnių amžių, tas turi skaityti Tadeušo Čackio