Story

  1  1|             šiandien dar gulinčios, kad tuo tarpu visame Žemaičių
  2  3|            yra stebuklingesniu, jog kad maskoliai, šiandien rusais
  3  3|         jiems aušo ir saulė tekėjo. Kad ilgainiui teutonai tuos
  4  3|            senaisiais vardais, kaip kad anie gyveno pietinėj įšleitėj,
  5  3|           vietą ir apsitvėrę tenai, kad užėmė ilgainiui ir kitas
  6  3|      Livonija, vadino.~    Paskiau, kad vokiečiai tos Livonijos
  7  3|         Curonija, Kurland vadinama, kad pirmiau tuos tiktai kuriais
  8  3|         taip pat teutonų vokiečiai, kad išsiplėtė ir kitas užėmė
  9  3|        neprietelių glemžė: kaipogi, kad kitas tautas pilys, kalnai
 10  3|          galėjo apsukui vaikščioti, kad kiti, ant kranto susėdę,
 11  3|          įsakytų Tarapato vyskupui, kad jis iš savo valsčių juos
 12  3|       dingot, tos Lietuvos gadynės, kad lietuvė, kalnėnė ar žemaitė,
 13  3|          neprieteliaus maldauti, ir kad it taip nenutiktų, kaip
 14  3|          dar sako: "Savo namaičiai, kad ir smilgaičiai" arba: "Noris
 15  3| motriškosios su namų darbais ryžos. Kad vyriškieji vieni dieną ir
 16  3|            kaip tuojau regėsim.~    Kad taip vyriškieji vieni naktį
 17  3|           didieji siuntė; reikiant, kad ir speiguotie, basi per
 18  3|       nudaužti, to vien tegeisdami, kad tik vyrais būt vadinami,
 19  3|            pėdelis, tėvui aunantis, kad jau vyženą paduoda, tėvas
 20  3|             neprieteliui užsiausti, kad jis ant siūčio kėžterėtų.
 21  3|           senatvėj džiaugsies".~    Kad taip vyriškieji, didieji
 22  3| vyriškuosius mažesnėmis būti; todėl kad vyrai karėj neprietelius
 23  3|           ūkės vilkėja vadintis, ir kad senosios drabužį butai tiekė
 24  3|   karšinčium namiškius pradžiugino. Kad tuo tarpu kitoms darbą dirbant,
 25  3|       guodžioti, atsako: "Teverkia, kad išsiverks, sveikesnis bus"
 26  3|             lepintis, kaip šiandien kad daro, nes narsių žaliūkų
 27  3|           tesiskiedė nuo tėvo namų, kad buvo labai įturtėję ir pevni,
 28  3|           teišleido vaikus iš namų, kad jau suvisu buvo galintys
 29  3|             marčelga vienas dabojo, kad visi viso pertekę būtų,
 30  3|            mūšos nebūt parodę, kaip kad vėdliai, nuo pasekėjų marčią
 31  3|         viešnės pyragus, kaip pirma kad valgė vėdlių viešnės jaunosios
 32  3|             naktis gėrė; ilgainiui, kad vieniems kailiai išrūgo
 33  3|    beišsiskiedė.~    Visa tas buvo, kad svietas sau dirbo ir niekam
 34  3|         pamylėjus, dar jį palydėti, kad jam nieko pikto kely nenutiktų,
 35  3|            tesiliovė svetį raginti, kad jis užstalėj apsalęs užsnūdo.~   
 36  3|             gerbė. Užvis ilgainiui, kad, nedori krikščionys, užsidengę
 37  3|            ir nelėbavo, krūpaudami, kad neištižtų. Elgimos su svietu
 38  3|           jų priėmė, arba, kaip jie kad sako, už jo gerą širdį.
 39  3|              sviesto sulčia užpylė, kad nekirmėtų, koją ar ranką
 40  3|     Liepojos, Lielupio ir Daugavos, kad nebgalėjo patys su svečia
 41  3|         žemaičių, protą ir buklumą, kad būt buvusių toje žemėj akylų
 42  3|             lytų taip, kaip svietas kad buvo geidęs, tad pradėjo
 43  3|              Storasta, krūpaudamas, kad svietas, įpuolęs į rūpesnį,
 44  3|          aukaujam ir tau dėkavojam, kad mus šį metą sveikus ir viso
 45  4|           jog jis, kaip geras tėvas kad rūpinas savo vaikais, taip
 46  4|        derėti, arba derinti, nesgi, kad jis nebūt šildęs ir kutinęs
 47  4|         šimtų dievų senovėj turėję. Kad tuo tarpu visi žino, jog
 48  4|          patys kuriais vadinantys". Kad tuo tarpu regėjom viršiau,
 49  4|             ženklą už lyčių parašė, kad tuo tarpu regėjom viršiau,
 50  4|            tauta savo apsiėjimuose, kad tiktai sektų krikščionų
 51  4|             savo turėjo ir garbino. Kad tuo tarpu lietuvis vienas
 52  4|         žinyčiose išstatinėtų, kaip kad kitos tautos pas save kad
 53  4|           kad kitos tautos pas save kad darė.~    Tas yra dar stebuklingesniu,
 54  4|           baldės, kaip šiandien dar kad yra kalbama pasakose, jog
 55  4|         pavasarį, sniegui padribus, kad kielė ledą išspiria, tad
 56  4|         noris vis širdy krūpaudama, kad paukštis jos kūdikėlį nepagautų
 57  4|        kūdikėlį nepagautų ar žvėris kad neprarytų; tuo rūpindamos,
 58  4|       dievuti, išskalb man amžiutį, kad skaisčias eiti galėčiau,
 59  4|          nebuvo taip liuosais, kaip kad buvo kalnėnai ir žemaičiai,
 60  4|        įmūravoti paženklintą plytą, kad praėjusių metų skaitlių
 61  4|         vienok pritirtu yra daiktu, kad lietuviai, Vilniuje metuose
 62  4|          senovėj žemaičiai meldęsi, kad Raseinių vietoj kūrino amžiną
 63  4|      medžius už dievus garbinantys. Kad tuo tarpu anie taip vadino,
 64  4|          taip vadino, kaip šiandien kad vadina, lietos medžiais,
 65  4|            žiemos vidu sename medy, kad ji žiemą ir vasarą žaliavo,
 66  4|        godojęs didžiai didelį kūjį; kad šis klausęs, dėl ko tą kūjį
 67  4|          niekas nedrįsęs; ant galo, kad jis kitą drąsinęs ir juokęsis,
 68  4|        buvusių tokių šventų lieknų, kad Jeronimas liepęs ir tuos
 69  4|        ištempimo tos pačios mentos. Kad svietas dar buvo kaip tariamas
 70  4|         buvęs ir su Lietuvos tauta, kad svietas dar buvo kaip tariamas,
 71  4|     išsižadėti ir tuo kartu tiktai, kad norėjo po savęs amžiną minavonę
 72  4|      kunigus ir svietą susirinkusį, kad nesiliautų sekti būdo ir
 73  4|             ūkėj lietos reikaluose. Kad anie kitiems vyresniesiems
 74  4|           ir pasakoti juos svietui, kad žinotų ir neužmirštų, garbinti
 75  4|         kilstant arba jas nubengus. Kad, iškilminę auką atliekant,
 76  4|             tylu melsdamos dūksavo. Kad kūrėjų kūrėjas vaikščiojo
 77  4|      akmeniu, jau po medžiu lendąs, kad šis nesuskubėtų jam savo
 78  4|     dirdinęs kipšą pervis pavasarį, kad jis svietui daug pikto daręs
 79  4|       gaišinęs, it tarsi norėdamas, kad svietas prapultų. Ir taip
 80  5|          leido" arba, kaip šiandien kad bažnyčios kalboj sako: "
 81  5|       žemgalis, arba, kaip šiandien kad sako, kuršininkas, susiėjusiu
 82  5|        pasėjus, beje, kaip šiandien kad sakoma yra, suvisu į namus
 83  5|          linus aukštus sulig manim, kad mes plikos nevaikščiotumėm".
 84  5|        ĮKURĖS~    Įkurėmis vadinos, kad į naujai pastrūnytą trobesį
 85  5|      nubengę, linksminos taip, kaip kad linų apminas neseniai dar
 86  5|             ir džiaugės gyvendamas. Kad taip budėtojai giedojo,
 87  5|            jei čia su juo ant žemės kad elgės. Paskui lydusonys
 88  5|     ilgainiui kunigai šios gadynės, kad jiems gėdos nedarytų, stipriai
 89  5|        pūsdami į trimitus, trūbijo. Kad jau viena liepsna malkinė
 90  5|       Užmokės, - sako, - su lopeta, kad bent ant kapus benuskubėčiau"
 91  5|          gėrėkitės tuo valgiu, kaip kad mes kad gėrimės jūsų minavone,
 92  5|            tuo valgiu, kaip kad mes kad gėrimės jūsų minavone, valgykit,
 93  5|            tokiu būdu laidoję, kaip kad lietuviai, kalnėnai ir žemaičiai,
 94  5|            ir žemaičiai, savo vyrus kad laidojo atmenamuose dar
 95  6|          tiktai tepasirodė svietui, kad jam valią dievo reikėjo
 96  6|       kėlusis tuoįtimpinėms karėms, kad ūkės rėda be perglytos rankoje
 97  6|   visuomenio pavojaus paglemš. Tai, kad jis tą galėtų pasiekti,
 98  6|          doresniais padarys, nekaip kad aš karvedžiu būčiau ir jūsų
 99  6|      ypatingą krašto sritį, norėję, kad jos gyventojai jų valios
100  6|            jų valios klausytų, kaip kad klausė jų kareiviai karėje;
101  6|             tas ir teisesnis buvęs; kad niekaip negalima buvusi
102  6|           už jus melsivos, kaip čia kad darėva; mylėkit viens kitą
103  6|            jus laimintų, kaip dabar kad aš jus laiminu". Tad abudu
104  6|      medžioklėn, sergėjo jų lizdus, kad niekas perint nebaidytų
105  6|             vebrus ganė ir saugojo, kad niekas nebaidytų jų raistui
106  6|         paliko liuosais, kaip pirma kad buvo. Paskiau didžiai vėlai
107  6|          atėję į Žemaičių pajūrius, kad ėmė svietą krikštyti, tad
108  6|          juos liuosus laikyti, kaip kad buvo pagonimis būdami, paskiau
109  6|             sunkybių liuosais, kaip kad gyveno, būdami sūnumis velnio".
110  6|            aiškiai išguldytų. Nesgi kad pradėjo svetimos šalys apie
111  6|         karės ir, ilgainiui išlepę, kad būtinai ant orės neatsidėtų,
112  6|      netaikos tarp ūkininkų kilsta, kad tuo tarpu visi, vienokius
113  6|   vyresnieji neturėjo valsčių, kaip kad yra randama paskesnėse gadynėse
114  6|          buvę, nekaip šiandien.~    Kad noris kūrėjų kūrėjas taip
115  6|            tebesančios, patvirtina, kad tuo tarpu Odino pavardės
116  7|            visados atlikdavo žiemą, kad visur pašalusi buvo ir kėlė
117  7|           kritus ar užmušus, antras kad prie rankos būtų. Didelėj
118  7|             merėjo vienoje vietoje, kad tuo tarpu šie jiems karės
119  7|             ir nenusikratomi, nesgi kad vieni, užpakaly neprieteliams
120  7|          Ašradės pilia išpiovė.~    Kad taip kalnėnai ir žemaičiai
121  7|          geležį nesmego. Ilgainiui, kad vokiečių meldžionys, krikščioniškos
122  7|       tokiose pilyse, kaip šiandien kad gyvena taip vadinamuose
123  7|       pilionimis vadinos taip, kaip kad buvo kitą kartą aptvertas
124  7|            neprieteliams pasiduoti. Kad taip kantriai kalnėnai ir
125  7|      narsybę Naujapilės motriškųjų. Kad metuose 1276 meldžionų vokiečiai,
126  7|             arba, kaip prašaleičiai kad rašo, jatviežiai, metuose
127  7|            nevergautų danguje, kaip kad ant žemės kad vergino juos
128  7|         danguje, kaip kad ant žemės kad vergino juos neprieteliai,
129  7|           visuomenių ūkės įstatymų, kad tuo tarpu, karei esant,
130  7|             tikrai tesivadina ponu, kad žmonės jį pakėlė; lig nepakėlus,
131  7|            kaip paskesnėse gadynėse kad darė, bet, kaip sakiau,
132  7|        įeiti į pilį nei išeiti.~    Kad patys atmonai nuo kitų kareivių
133  7|            maišą su rankovėmis.~    Kad jau visi buvo susirinkę
134  7|        Lygia dalia traukdami į karę kad išvydo žaltį, slenkantį
135  8|        žemaitis, regi savo tautoje, kad jis apsižvalgęs primena
136  8|        tolimi keliai rados pavojūs, kad kožnas dūmojo ne turtus
137  8|     tolimais tolimesniais kraštais. Kad tuo tarpu šeštajame amžiuje
138  8|      išvertę, su žeme sulygino.~    Kad taip šiaurėj ir Žemaičių
139  8|          grekonys ir rymionys angis kad reikalavo, bet smilkalui
140  8|           dabar minavotas pilis, ir kad Mindaugas, Lietuvos karalius,
141  8|           nuo Rygos vokiečių, kurie kad jos nenorėjo jam attiesti,
142  8|            gyventi ir prekioti.~    Kad taip vokiečiai nuo šiaurės
143  8|     Gediminui valdant Lietuvos ūkę, kad jis, metuose 1320 užėmęs
144  8|            jomarkus mugėmis vadina, kad kitų upių mugės yra jomarkais
145  8|   tolimesnius kraštus žiemos laiku, kad upės, ežerai ir versmės
146  8|      būtinai užmiršo ginklą dėvėti. Kad kitos tautos, kariaudamos
147  8|          nuo savo baltų nuometų, ir kad vyrams nebtiko toks jų apdaras,
148  8|            lietuviai tebgyvena, nes kad nukris nuometai nuo mūsų
149  8|            dalį pasaulio - Ameriką, kad visos tautos, gyvenančios
150  8|             savo ūkės, kaip senovėj kad rūpinos, nes tiktai skaniai
151  8|  nudriskusia šeimyna; ir taip, kaip kad buvo Lenkų žemėj, kame visas
152  8|           to vien norėjo ir steigė, kad pilys į šeimyną neįsigautų
153  8|      trukindamas jų sūdus; ir taip, kad ponas kokį norint pilionį
154  8|        sodas pavirto.~    Ant galo, kad svetimos tautos ėmė maurioti
155  9|              kuriuos, kaip šiandien kad regim, skaitė, neb svarstė.~   
156  9|       pradėjus oliuotis ir lėbauti, kad kas norint iš apmaudo nenublokštų;
157  9|        Kuršo vyskupas, krūpaudamas, kad jo kuržemiai neišvarytų
158  9|         juos skaitė, ne svėrė, kaip kad svėrė grašius ir kapas,
159  9|          savo žemės vyrui parodyti, kad jis galėtų išreikšti, kurio
160  9|             ne sverti, kaip senovėj kad darė; nuo tokių pinigų kėlės